Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) priėmė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) ir Lenkijos ministrą pirmininką Donaldą Tuską į susitikimą 1991 metais sukurto Veimaro trikampio formatu, kurį šalys bando atgaivinti po to, kai valdant ankstesnei Lenkijos dešiniųjų vyriausybei santykiai pašlijo.
Ukrainos pajėgos tikisi sulaukti didesnio karinio aprūpinimo iš Vakarų partnerių, tačiau kol kas jos susiduria su sunkumais kovodamos su didesne ir geriau aprūpinta Rusijos kariuomene, stipriai spaudžiančia kai kuriuose fronto linijos taškuose.
Europos Sąjunga nesugebėjo įgyvendinti savo plano pristatyti Ukrainai 1 mln. artilerijos sviedinių, o Jungtinėse Valstijose dėl politinių nesutarimų Kongrese pagalba Kyjivui įstrigo.
Prieš susitikimą D. Tuskas socialiniame tinkle „X“ parašė: „Tikras solidarumas su Ukraina? Mažiau žodžių, daugiau amunicijos.“
Artimiausias mėnuo bus lemiamas. Daugelis analitikų tikisi didelio Rusijos puolimo šią vasarą, o Ukraina negali laukti kitų JAV rinkimų rezultatų.
„Turime padaryti viską, ką galime, kad suorganizuotume kuo didesnę paramą Ukrainai“, – trečiadienį sakė O. Scholzas, atkreipdamas dėmesį į, anot jo, labai praktinį klausimą: ar pakanka amunicijos, ar pakanka artilerijos, ar pakanka oro gynybos ir panašius svarbius aspektus.
Jis nesureikšmino neseniai kilusių nesutarimų su E. Macronu po to, kai Prancūzijos vadovas praėjusį mėnesį vykusioje konferencijoje pareiškė, kad nereikėtų atmesti galimybės ateityje į Ukrainą siųsti Vakarų šalių sausumos pajėgas.
Tuomet O. Scholzas sakė, kad konferencijos dalyviai susitarė, jog Europos šalys į Ukrainos teritoriją nesiųs jokių sausumos pajėgų.
Ketvirtadienį E. Macronas pakartojo savo poziciją, nors teigė, kad šiandieninė padėtis to nereikalauja.
Vokietija, Prancūzija ir Lenkija yra vienos pagrindinių Ukrainos sąjungininkių. Berlynas tapo antruoju pagal dydį karinės pagalbos Ukrainai tiekėju po Vašingtono ir šiais metais didina paramą, nors O. Scholzas sulaukia kritikos dėl atsisakymo ukrainiečiams siųsti ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Taurus“.
Ketvirtadienį E. Macronas Rusijos ir Ukrainos karą pavadino egzistenciniu Prancūzijai ir Europai.
Šie trys lyderiai susitiko tuo metu, kai Rusijoje prasidėjo tris dienas truksiantis prezidento rinkimų balsavimas, kuris, beveik neabejojama, suteiks V. Putinui dar šešerius metus valdžioje.
Penktadienį Briuselyje ES vykdomoji valdžia skyrė 500 mln. eurų projektui, kuriuo siekiama sumažinti kliūtis, stabdančias gamybą sprogmenų ir kitų medžiagų, naudojamų bloko ir jo sąjungininkių artilerijos sviediniams gaminti.
Europos Komisijos skaičiavimais, planas leis pramonei iki metų pabaigos kasmet pagaminti 1,7 mln. sviedinių, o iki 2025-ųjų pabaigos – 2 mln. sviedinių.
Ketvirtadienį Vašingtone kalbėdamas ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) teigė, kad Ukrainos pergalė „yra labai svarbi Europos saugumui, bet manau, kad ji taip pat svarbi ir JAV“.
Jis įspėjo dėl „sprendimų atidėliojimo kainos“.
„Noriu pabrėžti laiko svarbą, – sakė jis. – Laikas yra esminis dalykas. Artimiausias mėnuo bus lemiamas. Daugelis analitikų tikisi didelio Rusijos puolimo šią vasarą, o Ukraina negali laukti kitų JAV rinkimų rezultatų.“
O. Scholzas ir D. Tuskas neseniai lankėsi Vašingtone ir spaudė JAV skirti pagalbą Ukrainai.
