Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas teigė, kad visoje šalyje yra gana ramu, išskyrus Volnovachą, kurią vėl užėmė Ukrainos kariai. Tačiau Šiaurės vakariniame Kijevo pakraštyje puolimas tęsiasi atskiromis grupėmis.

A. Arestovičius įsitikinęs, kad tam tikrose srityse Rusijos kariuomenė pasitelkia traukimosi taktiką, Ir siekia užimti bent Kijevo pakraščius, kad nebūtų absoliutaus pralaimėjimo kartėlio.

Pasklido gandai

Kiek vėliau pasirodė informacija, kurią esą paskelbė Kijevo meras Vitalijus Kličko. Buvo teigiama, kad Kijevas – apsuptas, civilių evakuacija nebus įmanoma, nes visi keliai užblokuoti, rašo „The Guardian“

„Esame prie humanitarinės katastrofos ribos“, – sakė miesto meras.

Tačiau netrukus V. Kličko pareiškė, kad teiginys „Kijevas yra „apsuptas“ pasirodė netrikroje jo „Instagram“ paskyroje, kurią, tikėtina, sukūrė rusai.

„Netikėkite melu! Tikėkite tik oficialių šaltinių informacija“, – prašė meras, paskelbęs vaizdo įrašą socialiniame tinkle „Telegram“.

Kupiansko miestas pasidavė

Kupjansko meras Genadijus Matsegora sakė, kad miestas dabar yra kontroliuojamas rusų okupantų. Jis žada derėtis su rusų kariuomene. Mero pranešimas apie tai buvo paskelbtas Kupjansko miesto tarybos Facebook puslapyje, skelbia unian.net.

„Buvo skambutis dėl derybų siūlymo, kitaip miestas būtų buvęs šturmuojamas. Dalyvauti derybose nusprendžiau, todėl kad mieste išvengčiau žmonių aukų ir sunaikinimo. Visos provokacijos liečia mus, miesto gyventojus. Todėl reikia vienytis ir kurti normalų gyvenimą", – sakė  G. Matsegora.

Ukrainos pajėgos užsitikrino Charkovo kontrolę

Ukrainos pajėgos po susirėmimų su Rusijos kariais Charkovo gatvėse sekmadienį užsitikrino viso antro pagal dydį šalies miesto kontrolę, pranešė Charkovo srities administracijos vadovas.

„Charkovas yra visiškai kontroliuojamas mūsų [pajėgų]“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ parašė Olehas Sinjehubovas ir pridūrė, kad kariuomenė per „valymo“ operaciją varo Rusijos karius iš miesto.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas mieste girdėjo kulkosvaidžių tratėjimą ir sprogimus.

O. Sinjehubovas pareiškė, kad Rusijos pajėgos yra „absoliučiai demoralizuotos“.

Anot jo, Rusijos kariai palieka savo transporto priemones „vidury kelio“ ir grupėmis po penkis žmones pasiduoda ukrainiečių kariuomenei.

„Kai tik pamato bent vieną ginkluotųjų pajėgų atstovą, jie pasiduoda“, – pareiškė srities administracijos vadovas.

Jo teigimu, jau pasidavė „dešimtys“ Rusijos karių.

„Į nelaisvę paimti Rusijos kovotojai kalba apie visišką išsekimą ir demoralizaciją, jie neturi ryšio su centrine vadaviete, jie nesupranta ir nežino, ką daryti toliau“, – pareiškė O. Sinjehubovas.

„Nuo pat Ukrainos puolimo pradžios jie nėra gavę maisto ir vandens“, – pridūrė jis.

„Palikdami pozicijas, Rusijos kovotojai bando pasislėpti tarp civilių gyventojų, prašo žmonių drabužių ir maisto.“

„Charkove įvyko Rusijos lengvosios technikos proveržis Įskaitant centrinę miesto dalį. Dėmesio! Nepalikite slėptuvių! Ukrainos ginkluotosios pajėgos likviduoja priešą. Civilių gyventojų prašome neiti į miesto gatves“, – „Telegram“ anksčiau skelbė miesto vadovas O. Sinegubovas.

 

 

„Prašau, likite namuose. Situacija mieste labai įtempta“, – sakė meras Igoris Terechovas.

Socialiniame tinkle jau pasirodė ir vaizdo įrašas su rusų karių technika mieste. Antono Geraščenkos teigimu, dabar gatvėse vyksta kovos.

Rusija sekmadienį taip pat pareiškė, kad jos kariai visiškai apgulė pietinį Ukrainos Chersono miestą ir Berdiansko miestą šalies pietryčiuose.

Prašau, likite namuose. Situacija mieste labai įtempta.

„Per pastarąsias 24 valandas Rusijos ginkluotosios pajėgos visiškai užblokavo Chersono ir Berdiansko miestus“, – sakoma šalies gynybos ministerijos atstovo Igorio Konašenkovo pranešime, kurį išplatino Rusijos naujienų agentūros.

 

 

 

 

 

 

 

Atakuoja gyvenamuosius rajonus

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sekmadienį teigė, kad Rusija bombarduoja gyvenamuosius rajonus visoje šalyje.

„Praėjusi naktis Ukrainoje buvo brutali, vėl buvo šaudoma, vėl bombarduojami gyvenamieji rajonai, civilinė infrastruktūra“, – internete paskelbtame kreipimesi teigė V. Zelenskis.

Rusija padidino branduolinių pajėgų parengties lygį

Rusijos prezidentas V. Putinas sekmadienį nurodė padidinti branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos Federacijos atžvilgiu.

„Didžiųjų NATO valstybių aukščiausio rango pareigūnai agresyviai pasisako mūsų šalies atžvilgiu, todėl įsakau gynybos ministrui ir Generalinio štabo viršininkui paskelbti Rusijos armijos atgrasymo pajėgoms ypatingą kovinės parengties režimą“, – per susitikimą su gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir Generalinio štabo viršininku Valerijumi Gerasimovu sakė V. Putinas.

„Klausau“, – atsakė S. Šoigu.

V. Putinas pareiškė, kad Vakarų šalys imasi „nedraugiškų“ žingsnių prieš Rusiją ekonomikos srityje.

„Turiu omeny nelegitimias sankcijas, apie kurias visi žino“, – pareiškė V. Putinas.

Žytomyro srityje sunaikintas Rusijos zenitinių raketų kompleksas „Buk“

Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas paskelbė, kad Žytomyro srityje buvo sunaikintas Rusijos zenitinių raketų kompleksas „Buk“, praneša ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.

Generalinis štabas pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos juvelyriškai atakuoja priešo kariuomenės kolonas.

Apie rusiško komplekso „Buk“ sunaikinimą Žitomiro srities Malyno rajone paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas leitenantas Valerijus Zalužnas.

Apie tai skelbiama jo „Facebook“ paskyroje.

„Naudojami „Bayraktar“. Mūsų operatoriai juvelyriškai atakuoja priešo kariuomenės kolonas. Žytomyro srities Malyno rajone buvo sunaikintas rusų „Buk,“ – parašė V. Zalužnas.

„Bijokite, priešai! Neturėsite ramybės mūsų žemėje,“ - pridūrė V. Zalužnas.

Naujienų agentūra „Unian“ priminė, kad Černigovo srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino rusų tankų kuopą.

Ukraina dalyvaus derybose su Rusija

Ukraina sekmadienį pranešė surengsianti derybas su Rusija prie sienos su Baltarusija, netoli Černobylio atskirties zonos – didžiausios pasaulyje branduolinės avarijos vietos.

Ši žinia buvo paskelbta po V. Zelenskio ir Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos pokalbiui telefonu, ketvirtą dieną tęsiantis didelio masto Rusijos pajėgų puolimui prieš provakarietišką kaimynę.

Per konfliktą jau žuvo dešimtys civilių gyventojų, šimtai tūkstančių buvo priversti bėgti, o Maskva tapo izoliuota pasaulinėje arenoje.

„Politikai susitarė, kad Ukrainos delegacija susitiks su Rusijos atstovais be išankstinių sąlygų, prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos netoli Pripetės upės“, – sakoma V. Zelenskio kanceliarijos pranešime.

V. Putinas sakė, kad jo šalies delegacija šiuo metu yra Baltarusijos mieste Gomelyje.

Rusija norėjo, kad derybos vyktų Kremlių palaikančioje Baltarusijoje.

Į Minską atsisakęs vykti V. Zelenskis sakė, kad Kijevas Maskvai pasiūlė susitikti „Varšuvoje, Bratislavoje, Budapešte, Stambule, Baku“.

Kalbėdamasis su Ukrainos prezidentu A. Lukašenka sakė, kad vykstant deryboms „visi lėktuvai, sraigtasparniai ir raketos“, dislokuoti jo šalyje, liks ant žemės.

„Lukašenka prisiėmė atsakomybę, kad Ukrainos delegacijai vykstant, dalyvaujant derybose ir grįžtant visi lėktuvai, sraigtasparniai ir raketos, esantys Baltarusijos teritorijoje, liks ant žemės“, – sakoma pranešime, paskelbtame prezidentūrai Minske artimo platformos „Telegram“ kanalo „Pul Pervogo“.

Anksčiau Ukrainos pajėgos pranešė per ketvirtąją Rusijos invazijos dieną atrėmusios Rusijos puolimą prieš antrąjį pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą.

Vakarų šalims pradėjus siųsti ginklus į Ukrainą ir taikyti vis griežtesnes sankcijas, V. Putinas nurodė savo kariuomenei padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį.

Rusų lyderis apkaltino Vakarų šalis „nedraugiškais“ veiksmais jo šalies atžvilgiu.

Kijevo duomenimis, nuo įsiveržimo pradžios žuvo 198 civiliai gyventojai, įskaitant tris vaikus.

Jungtinės Tautos pranešė, kad aukų tarp civilių gyventojų padaugėjo iki 64.

Tuo metu Europos šalys sekmadienį uždraudė Rusijos oro linijų bendrovėms naudotis jų oro erdve, o daugelis pažadėjo tiekti ginklus Ukrainai, tačiau leido suprasti, kad nerengs karinės intervencijos.

Popiežius Pranciškus savo tradicinėje sekmadienio kalboje tikintiesiems Šventojo Petro aikštėje paragino „nutildyti“ ginklus šalyje ir atidaryti humanitarinius koridorius.

Berlynui išvakarėse paskelbus apie sprendimą siųsti Ukrainai prieštankinių ginklų ir raketų „Stinger“, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) sekmadienį pareiškė, jog pasaulis perėjo į „naują erą“, ir perspėjo dėl tolesnių sankcijų.

Pasak šaltinių Vakarų šalyse, panašu, kad pasipriešinimo intensyvumas nustebino Maskvą.

Sekmadienį ukrainiečių generalinis štabas paragino visus užsieniečius atvykti į Ukrainą „ir kovoti petys į petį su ukrainiečiais prieš Rusijos karo nusikaltėlius“.

JT pabėgėlių agentūra UNHCR nurodo, kad daugiau kaip 368 tūkst. žmonių pabėgo į kaimynines šalis, o dar per 160 tūkst., kaip manoma, yra perkelti Ukrainos viduje.

Atkeliauja daugiau pagalbos

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ėmėsi drąsinti savo šalies karius, praėjus „trims dienoms, amžiams pakeitusioms mūsų šalį ir pasaulį“.

Socialinio tinklo „Facebook“ įraše A. Reznikovas teigė, kad Rusijai nepavyko įvykdyti savo planų ir užimti Kijevą. Po invazijos pradžios ketvirtadienį ukrainiečiai šiuo metu kovoja su rusų kariais keliuose frontuose, įskaitant Kijevo priemiesčius.

„Vietoj to aš matau didvyrišką kariuomenę, pergalingą sargybą, bebaimius pasieniečius, atsidavusius gelbėtojus, patikimus policijos pareigūnus, nepailstančius medicinos angelus“, – rašė ministras.

Pasak jo, Ukraina šiuo metu laukia kitų šalių pagalbos, kuri prieš tris dienas atrodė neįmanoma, ir pridūrė, kad Europai reikia, jog Ukraina kovotų. „Tamsa pasitrauks. Aušra jau arti“, – pridūrė A. Reznikovas.

Steigia legioną kariams savanoriams iš užsienio

Ukraina steigia „tarptautinį“ legioną kariams savanoriams iš užsienio šalių, sekmadienį pranešė prezidentas V. Zelenskis.

„Tai bus pagrindinis jūsų paramos mūsų šaliai įrodymas“, – V. Zelenskio pranešimą cituoja naujienų agentūra „Reuters“.

Suomija suteikė leidimą Estijai perduoti haubicų Ukraina

Suomijos vyriausybė sekmadienį nusprendė, kad Estija gali perduoti Ukrainai haubicų, anksčiau gautų iš Suomijos.

Ginkluotės perdavimui buvo reikalingas šalies, iš kurios šie ginklai buvo gauti, sutikimas.

Sprendimą paskelbė Suomijos gynybos ministras Antti Kaikkonenas (Antis Kaikonenas).

2009 metais Estija iš Suomijos įsigijo 42 haubicas ir jų šaudmenų už 31 mln. tuomečių kronų (3 mln. eurų).

Suomija šias senas sovietines 122 mm kalibro haubicas D-30 buvo įsigijusi iš Vokietijos. Pastaroji jau yra davusi leidimą ginkluotės perdavimui.

Graikija praneša siunčianti Ukrainai „gynybinę įrangą“

Graikija siunčia Ukrainai „gynybinę įrangą“ ir humanitarinę pagalbą, sekmadienį pranešė graikų premjero biuras.

Sekmadienį į Lenkiją išvyks du kariniai transporto lėktuvai, sakoma premjero Kyriakos Mitsotakio pranešime. Jame nedetalizuojama, kokia konkrečiai įranga bus gabenama, tačiau priduriama, kad tą pačią dieną bus išsiųsta atskira siunta su humanitarine pagalba.

Graikija ankstesnę dieną apkaltino Rusiją, kad šios šalies pajėgos dviejuose kaimuose Pietryčių Ukrainoje „nužudė“ mažiausiai dešimt etninių graikų. Tačiau Rusijos ambasada Atėnuose tvirtina, kad Maskva taikosi tik į karinius objektus ir nebombarduoja „gyvenamų teritorijų ir kaimų“.

Sekmadienį Graikijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Alexandros Papaioannou apkaltino ambasadą melu. „Apgailestauju, tačiau tai, ką pasakė ambasada, yra melagiena. Turime įrodymų“, – stočiai „Sky TV“ sakė A. Papaioannou.

Atėnai sekmadienį išsikvietė Rusijos ambasadorių į Užsienio reikalų ministeriją.

Izraelis siunčia Ukrainai 100 tonų humanitarinės pagalbos

Izraelis siunčia Ukrainai 100 tonų humanitarinės pagalbos, siekdamas padėti mūšių sūkuryje atsidūrusiems civiliams, pareiškė šalies ministras pirmininkas.

Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) per sekmadienį surengtą ministrų kabineto posėdį pažymėjo, kad, be kita ko, siunčiama medicininė įranga ir vaistai, palapinės, miegmaišiai ir antklodės.

Premjeras nekomentavo Izraelio visuomeninio transliuotojo „Kan“ pranešimo apie tai, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Izraelio lyderio paprašė tarpininkauti deryboms, kuriose būtų siekiama išspręsti krizę su Rusija.

N. Bennetto biuras patvirtino, kad skambučio būta, tačiau atsisakė komentuoti transliuotojo pranešimą. Ukrainos ambasada savo komentarų kol kas nepateikė.

N. Bennettas savo viešuose komentaruose apie Rusijos invaziją iki šiol kalbėjo atsargiai.

Jis yra išreiškęs paramą Ukrainos civiliams, bet nuo Rusijos pasmerkimo susilaikė.

Izraelis kliaujasi Rusija dėl saugumo koordinavimo Sirijoje, kur Rusija turi dislokuotų karinių pajėgų ir kur Izraelis dažnai smogia priešininkų taikiniams.

Karinės įrangos pasiųs ir Portugalija

Portugalija prisijungs prie kitų Vakarų valstybių, siunčiančių pagalbą Rusijos puolamai Ukrainai, ir šiai šaliai pasiųs karinės įrangos, sekmadienį pranešė portugalų Gynybos ministerija.

Lisabona pasiųs „liemenių, šalmų, naktinio matymo akinių, granatų ir įvairaus kalibro šaudmenų“, nurodė ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime.

„Portugalija remia Ukrainą, kuri ginasi nuo nepagrįstos, neteisėtos ir nepriimtinos invazijos“, – kitame tviterio įraše pažymėjo gynybos ministras Joao Cravinho (Žuaunas Kravinjas).

Užsienio reikalų ministras Augusto Santos Silva (Auguštu Santušas Silva) televizijos kanalui „CNN Portugal“ šeštadienį sakė, kad Portugalija yra „visiškai pasirengusi“ priimti „tūkstančius ukrainiečių“, kurie buvo priversti bėgti iš savo šalies.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lisabona sustabdė Rusijos piliečių paraiškų vadinamajai auksinei vizai gauti nagrinėjimą. Auksinėmis vizomis vadinami leidimai gyventi, kurie išduodami turtingiems užsienio investuotojams.

Vėliau sekmadienį Lisabonoje bus surengta solidarumo su Ukraina akcija. Ankstesniame tokiame proteste, kuris sostinėje įvyko šeštadienį, dalyvavo šimtai žmonių.

Švedija nusprendė siųsti ginklus Ukrainai

Švedija sekmadienį pranešė atsisakanti ankstesnių nuostatų neteikti ginklų ten, kur vyksta konfliktai, ir nusiųsianti karinės įrangos, įskaitant prieštankinių ginklų, į Ukrainą.

Sprendimas nusiųsti Ukrainai 135 tūkst. maisto davinių, 5 tūkst. šalmų, 5 tūkst. kūno šarvų ir 5 tūkst. vienkartinių prieštankinių paleidėjų yra pirmas kartas, kai Švedija siųs ginklus į ginkluotą konfliktą, nuo 1939 metų, kai Sovetų Sąjunga įsiveržė į Suomiją, sakė šalies ministrė pirmininkė Magdalena Andersson.

Aukoja Ukrainai 8,7 mln. JAV dolerių

Japonų milijardierius Hiroshi Mikitani (Hirošis Mikitanis) sekmadienį pareiškė Ukrainos vyriausybei paaukosiantis 8,7 mln. JAV dolerių (7,7 mln. eurų) ir Rusijos invaziją pavadino „iššūkiu demokratijai“.

Elektroninės prekybos milžinės „Rakuten“ įkūrėjas laiške Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pažymėjo, kad 1 mlrd. jenų auka bus skirta „humanitarinei veiklai, siekiant padėti nuo smurto nukentėjusiems Ukrainos žmonėms“.

H. Mikitani pareiškė, jog 2019 metais lankėsi Kijeve ir susitiko su V. Zelenskiu.

„Mintimis esu su jumis ir Ukrainos žmonėmis, – parašė milijardierius savo laiške. – Manau, kad taikios ir demokratinės Ukrainos pamynimas nepateisinama jėga yra iššūkis demokratijai.“

Nuoširdžiai tikiuosi, kad Rusija ir Ukraina galės taikiai išspręsti šį klausimą ir Ukrainos žmonėms kuo skubiau vėl bus užtikrinta taika.

„Nuoširdžiai tikiuosi, kad Rusija ir Ukraina galės taikiai išspręsti šį klausimą ir Ukrainos žmonėms kuo skubiau vėl bus užtikrinta taika“, – parašė H. Mikitani, dažnai taip pat vadinamas Mickey Mikitani (Mikiu Mikitaniu)

Rusijos invazija didžiąsias demokratines šalis paskatino imtis plačių finansinių sankcijų, o žmonės ir organizacijos visame pasaulyje ėmė rinkti aukas, siekdami padėti Ukrainai.

Japonijos vyriausybė taip pat paskelbė sankcijų Maskvai. Be kita ko, buvo įšaldytas turtas ir uždraustas svarbių prekių, kaip antai puslaidininkių, eksportas su Rusijos kariuomene susijusioms organizacijoms.

PSO ragina užtikrinti medicininės pagalbos Ukrainai koridoriaus saugumą

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sekmadienį paragino sukurti saugų koridorių per Lenkiją, kuriuo Ukrainai būtų tiekiama būtiniausia medicininė pagalba, ir perspėjo, kad Ukrainos ligoninėse pavojingai trūksta deguonies atsargų.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) ir organizacijos Europos regiono direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliugė) pabrėžė, kad deguonies atsargos Ukrainoje „artėja prie labai pavojingos ribos“ ir kad dauguma ligoninių gali išeikvoti jas per artimiausias 24 valandas, todėl kyla pavojus tūkstančių žmonių gyvybėms.

„Būtina užtikrinti, kad gyvybę gelbstinčios medicinos priemonės, įskaitant deguonį, pasiektų tuos, kuriems jų reikia“, – sakoma bendrame pareiškime, išplatintame ketvirtąją Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą dieną.

Dėl Rusijos invazijos sukeltų trikdžių sunkvežimiai negalėjo gabenti deguonies iš gamyklų į ligonines, kuriose taip pat trūko elektros energijos. Be to, medicininio deguonies generatorių gamintojams trūksta ceolito – daugiausia importuojamo cheminio produkto.

Didėja susirūpinimas dėl gresiančios humanitarinės krizės Ukrainoje, šimtams tūkstančių jos gyventojų traukiantis į kaimynines valstybes arba įstrigus slėptuvėse.

Ukraina praneša apie mažiausiai 210 žuvusių civilių

Ukraina praneša apie mažiausiai 210 civilių, kurie žuvo per Rusijos puolimą. Be to, visoje šalyje yra 1 100 sužeistųjų, sakė Ukrainos parlamento įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Liudmila Denisova, kuria remiasi agentūra „Ukrinform“.

Pasak jos, buvo apšaudyta viena ligoninė. Be to, Kijeve apšaudytas automobilis, kuriuo važiavo šeima. Per šį apšaudymą žuvo mergaitė ir jos tėvai, teigė L. Denisova. Ji atsakomybę dėl to suvertė rusų specialiajam daliniui. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Apskundė Hagos teismui

Ukraina padavė Tarptautiniam Teisingumo Teismui skundą dėl Rusijos, kuriuo siekiama priversti Maskvą sustabdyti savo invaziją, sekmadienį pranešė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Rusija privalo būti patraukta atsakomybėn už manipuliavimą genocido sąvoka, kuriuo siekia pateisinti agresiją“, – parašė jis tviteryje.

„Prašome skubiai priimti sprendimą, kuriuo Rusijai būtų nurodyta nedelsiant nutraukti karinę veiklą. Tikimės, kad teismo posėdžiai prasidės kitą savaitę“, – nurodė V. Zelenskis.

Nyderlandų sostinėje Hagoje įsikūręs TTT neturi įgaliojimų pareikšti baudžiamųjų kaltinimų atskiriems Rusijos lyderiams, atsakingiems už prieš keturias dienas pradėtą invaziją.

Tačiau tai yra pasaulio aukščiausiosios instancijos teismas, kuriame sprendžiami valstybių teisiniai ginčai dėl galimų tarptautinės teisės pažeidimų, ir Jungtinių Tautų aukščiausioji teisminė institucija.

Savo operaciją, kuria siekiama „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą, Kremlius yra mėginęs teisinti kaip bandymą užkirsti kelią tariamam šalies rusakalbės mažumos persekiojimui.

Tačiau tarptautinė bendruomenė invaziją griežtai pasmerkė kaip akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą, o daugelis ukrainiečių civilių savo noru stojo ginti savo šalį.