– Kodėl prireikė tokio siūlymo?

– Mes matome brutalų Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Taip, mes turėjome savo įstatyminę bazę, koreguojamą jau kurį laiką. Dar iki Gruzijos karo, nekalbu apie 2014-uosius, mes jau susirūpinome apskritai dėl Rusijos propagandos. Ir jau tuomet buvo pakeista įstatyminė bazė dėl nacistinės ir kartu komunistinės, sovietinės simbolikos propagavimo. Už tai taip pat yra didelės baudos. Dabar, prasidėjus karui Ukrainoje, matome kitus precedentus, tarkim, ir tas „Z“ ar „V“ raides, kurios tampa naujais brutalumą, karą propaguojančiais simboliais. Taigi tų įstatymų jau nepakanka. Buvo įvestos gana didelės baudos už apskritai karo propagavimą. Šiuo atveju mes taip pat giliname atnaujintą įstatyminę bazę, nes turėjome labai daug precedentų. Paskutinis susijęs ir su raudonos vėliavos iškabinimu ant tilto. Tai irgi yra provokacija. Turėjome ir Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai būtų ir priemonė pažaboti neteisėtai veiklai ir tų pačių Lietuvos piliečių, kurie atvirai veikia prieš mūsų nacionalinio saugumo interesus. Tokių, kaip Algirdas Paleckis, Erika Švenčionienė ir kt., nes atitinkamos institucijos negali niekaip su jais susitvarkyti?

– Iš tikrųjų su minėtais veikėjais ilgokai tvarkomasi, bet A. Paleckis buvo nuteistas, atliko bausmę. Šiuo atveju mes ir kalbame apie įstatyminės bazės gilinimą, kuri padėtų teisėsaugai vykdyti savo darbą. Todėl kad šių veikėjų, visų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai gina Rusiją, metodai yra subtilūs. Reikėtų priminti ir kitus precedentus, pavyzdžiui, tanką, ant kurio buvo dedami gvazdikai. Tai – vėlgi provokacija. Ten buvo asmenys, agituojantys už Vladimirą Putiną, už Rusijos karą. Ir čia situacijos darosi subtilios. Kyla klausimas, kaip tai traktuoti. Tokie precedentai verčia susirūpinti. Kitas dalykas – dar yra internetas, propagandiniai komentarai. Tad mūsų pataisos įveda papildomą apibrėžimą – įtraukiamas ir dabartinio Rusijos vykdomo karo ir agresijos neigimas. Jeigu tu neigi, džiaugiesi, tai jau yra atsakomybė.

Prasidėjus karui Ukrainoje, matome kitus precedentus, tarkim, ir tas „Z“ ar „V“ raides, kurios tampa naujais brutalumą, karą propaguojančiais simboliais. Taigi tų įstatymų jau nepakanka

 

– Ar jūs tai derinote su žmogaus teisių specialistais. Ar neatsitiks priešingas efektas, kad Rusija pasinaudos tuo ir ims skelbti, kad Lietuva skriaudžia kitaip manančius, nėra žodžio laisvės?

– Turiu pasakyti, kad Lietuvoje yra nuteisti administracine tvarka, gavo baudas, ir tie asmenys, kurie siūlė naikinti rusus. Noriu pasakyti, kad pas mus tikrai egzistuoja žodžio laisvė ir įstatymai galioja visomis kryptimis. Karo ar smurto propagavimas neleidžiamas kitais įstatymais. Ir tuo, kaip minėjau, yra pasinaudota. Čia – tvarkoje. Įstatymas yra ką tik registruotas. Nuo to ir prasideda diskusija. Jis turi praeiti tris stadijas. Iki jo priėmimo diskusijų tikrai bus daug.

– Jūs siūlote labai greitą datą, kad tvarka įsigaliotų nuo liepos 1-osios. Kodėl tokia skuba? Gal tai susiję ir su NATO viršūnių susitikimu Vilniuje?

– Mes matome kontekstą, karas nelaukia, ten sprendžiasi žmonių likimai čia ir dabar. Ir su savo informacine aplinka mums taip pat reikia tvarkytis, kad Lietuvos pozicija būtų labai aiški. Mes remiame Ukrainą. Tai, ką daro V. Putinas, – nusikaltimas prieš žmoniją. Tai yra karo nusikaltimai ir  netoleruojame to pateisinimo.

Kaip trečiadienį žurnalistams sakė Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius, situacija ypač įdomi po vadinamosios Matuko reformos, kai buvo uždraustas bet koks smurtas prieš vaikus.

„Šiandien visi supranta, kad vaiko mušti negalima ir mes tą nustatome byloje, bylą perduodame teismui ir teismas priima išteisinamąjį nuosprendį. Tai šioje vietoje tikrai lieka mums, prokurorams, neatsakyti klausimai ir galvoju, kad ateityje ši byla bus tikrai labai svarbi formuojant teismų praktiką ir sprendžiant kitas situacijas“, – sakė D. Valkavičius.

Pasak jo, byloje buvo nustatyta ir iš esmės nepaneigta, kad mažamečiui buvo du kartus suduota per sėdmenis, tada kartą suduota per plaštaką ir po to vėl kelis kartus suduota per sėdmenis, tačiau teismai moterį išteisino.

„Liko mums neatsakyti du klausimai: ar tas sudavimas tų smūgių ir laikytinas apskritai fiziniu smurtu ir ar galima pateisinti štai tokius veiksmus prieš mažametį asmenį, kai tas smurtas yra naudojamas kaip drausminimo priemonė?“ – sakė vyriausiasis prokuroras.

Pasak prokuratūros, LAT pozicija svarbi nustatant aiškias ribas, kada panaudotas fizinis smurtas pasiekia tokį pavojingumo laipsnį, nuo kurio jau turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir kaip yra vertinamas fizinio smurto panaudojimas, pagrįstas tėvų valdžios panaudojimu.

E. Kručinskienė kaltinta dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir skausmo sukėlimo mažamečiui.

Ar tas sudavimas tų smūgių ir laikytinas apskritai fiziniu smurtu ir ar galima pateisinti štai tokius veiksmus prieš mažametį asmenį, kai tas smurtas yra naudojamas kaip drausminimo priemonė?

Praėjusių metų gegužės mėnesį Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad E. Kručinskienė nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių  bei nusprendė bylos medžiagą perduoti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio nusižengimo teisenos.

Tuomet bylą nagrinėjęs teisėjas sakė, jog nebuvo objektyvių ir patikimų bei abejonių nekeliančių įrodymų, jog mažametis patyrė fizinį skausmą, o moteris savo veiksmais siekė ne sutrikdyti viešąją rimtį, bet paauklėti vaiką.

Šį sprendimą apskundė tiek prokurorė, tiek E. Kručinskienės gynėjas.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas praėjusių metų spalio pabaigoje prokurorės skundą atmetė, patenkino gynėjo skundą bei pakeitė nuosprendį panaikinant jo dalį, kuria bylos medžiaga perduota administracinio nusižengimo teisenai, taigi, E. Kručinskienė visiškai išteisinta.

Kasacinis skundas LAT dėl šio sprendimo pateiktas antradienį.

Didelio rezonanso visuomenėje sulaukęs ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2018 metų rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui, tarnybos nusprendė vaikus iš šeimos paimti.

Vaikų teisių specialistai teigė, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažino, kad reaguojant į situaciją padaryta klaidų.

Tai, kad vaikams šeimoje buvo kilęs realus pavojus, yra pripažinęs ir teismas.

Vaikai šeimai vėliau buvo grąžinti.

Suabejojo jau po įvykio

Kaip jau rašyta, iš Vilkaviškio rajono kilęs Deividas B. pateko į šį eismo įvykį, pasodinusį jį į teisiamųjų suolą, pirmosiomis jo studijų Kauno technologijos universitete savaitėmis – 2017-ųjų rugsėjį vienoje V.Krėvės prospekto pėsčiųjų perėjoje.

Jis kaltintas staiga išbėgęs į šią perėją prieš pat troleibusą ir taip pažeidęs Kelių eismo taisykles, dėl ko troleibuso vairuotojui staigiai stabdant jo salone nukrito ir susižalojo aštuntą dešimtį bebaigianti keleivė.

Pastaroji rengėsi išlipti ir teigė laikiusis už turėklų ties vidurinėmis troleibuso durimis abejomis rankomis. Ir dešine, kuri buvo sugipsuota. Tačiau, vairuotojui staigiai stabdant, neišsilaikiusi ir patyrusi dubens kaulų lūžį.

Troleibuso vairuotojas iškvietė jai greitąją, tik spaudžiamas kitų keleivių, padėjusių nukentėjusiajai atsistoti. Jis jau buvo benuvažiuojantis iš įvykio vietos. Ir vėliau teisinosi nežinojęs, kad būtina tokiu atveju kviesti policiją, nes jaunuolis, išbėgęs į gatvę likus iki nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vos dviem-trims metrams, dėl ko jis buvo priverstas staigiai sukti vairą kairėn, atsisakė jo pasiūlymo iškviesti greitąją. Nors ką tik buvo kliudytas sunkiasvorio troleibuso, kuris taip pat nebuvo apgadintas.

Troleibuso vairuotojas teigė manęs, kad šis jaunuolis, staiga išniręs iš daugiabučių kiemų, tikrai jį matė ir nerizikuos. Nors po to, kai jis pasielgė priešingai, ir suabejojo, ar rizikavusiajam neužstojo vaizdo prie gatvės sustatyti automobiliai?

Pasidavė policijos spaudimui?

Deividas B. taip pat teigė manęs, kad link pėsčiųjų perėjos artėjantis troleibusas prie jos sustos. Todėl žvilgtelėjęs kiton pusėn ir pamatęs, kad priešpriešinė eismo juosta – tuščia, žengė greitu žingsniu į gatvę ir pradėjo bėgti į kitą gatvės pusę.

Tačiau netrukus pajuto stiprų smūgį į kairę kūno pusę, kurio buvo nublokštas keletą metrų į priekį. Bet sugebėjo pats atsistoti ir, atsisakęs troleibuso vairuotojo pasiūlymo iškviesti jam greitąją, patraukė į netoliese esantį bendrabutį, kuriame gyvena. Tačiau po kurio laiko vėl prireikė į universitetą. Ir išėjęs į kiemą, jis pamatė policijos pareigūnus, prie kurių priėjo pats.

Stojęs prieš teismą, iki tol net už administracinius teisės pažeidimus nebaustas Deividas B. teigė pripažinęs savo kaltę tik todėl, kad jam taip liepė policininkai.

Suteikus teisę į paskutinį žodį, jis jau sakė, kad nežino, ar yra kaltas. Ir teigė, kad gailisi dėl to, kas įvyko, – tikrai to nenorėjo ir nesitikėjo. Ir norėtų susitaikyti su nukentėjusiąja, pareiškusia jam daugiau kaip 11 tūkst. eurų ieškinį. Tačiau neturi pinigų. Yra studentas, prižiūrintis dar ir šešiolikmetį brolį, – yra jo globėjas. Judviejų mama – mirusi. O tėvas – išvykęs į užsienį ir tik kartais atsiunčia pinigų.

Dar beveik 2 tūkst. eurų ieškinį už nukentėjusiosios gydymą teisiamajam pareiškė ir Kauno teritorinė ligonių kasa.

Ginčijosi iš peties

Baudžiamasis kodeksas už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Prokuroras Mindaugas Šukys, neslėpdamas, kad šia netipine byla siekiama priminti, kad pėstieji taip pat turi pareigas, siūlė Deividui B. švelniausią bausmę – šešis mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį dirbant 20 valandų. O nukentėjusiosios ieškinį tenkinti tik iš dalies.

Pagrindiniu, anot prokuroro, Deivido B. kaltės įrodymu yra vaizdo įrašas iš įvykio vietos - jo ekspertizę atlikę specialistai konstatavo, kad teisiamasis išbėgo prieš troleibusą, kai šis buvo nuo pėsčiųjų perėjos tokiu atstumu, jog jau fiziškai nebegalėjo sustoti.

Valstybės Deividui B. skirtas advokatas Ramūnas Putinas vadino šį teismo ekspertizės aktą niekiniu, nes jį pasirašęs specialistas, konstatavęs, kad negali nustatyti troleibuso greičio įvykio metu, savo išvadoje rėmėsi jo vairuotojo teigimu esą šis galėjo važiuoti 30-40 km/val. greičiu.

Deivido B. advokatas prašė išteisinti jo ginamąjį ir dėl to, kad jeigu šis bus pripažintas kaltu, neteks jaunesniojo brolio globėjo teisių.

Bylą nagrinėjęs teisėjas Aurelijus Rauckis Deividą B. išteisino, konstatavęs, kad šis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko jam pareikšti ieškiniai palikti nenagrinėti.

Kas atlygins nukentėjusiajai?

Prokuroras Kauno apylinkės teismo nuosprendį apskundė.

Jo skundą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Algirdo Remeikos, Jūratės Jakubonienės ir Dariaus Kantaravičiaus kolegija atnaujino įrodymų tyrimą, peržiūrėdama ir prokuroro minėtą vaizdo įrašą.

Ir šiandien paskelbė, kad Kauno apylinkės teismas, išteisinęs Deividą B., padarė motyvuotas, abejonių nekeliančias ir esminių prieštaravimų neturinčias išvadas. Tuo remiantis prokuroro skundas atmestas. Ir išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo nuo šio sprendimo paskelbimo.

Belieka konstatuoti, kad po tokios įvykių sekos labiausiai dėl šioje byloje vykusių teisinių žaidimų nukentėjo, troleibuso vairuotojui staigiai stabdant, susižalojusi pensininkė. Tiesa, pastaroji nuosprendžio neskundė.

Niujorko valstijos apeliacinis teismas ketvirtadienį atmetė gyvūnų teisių aktyvistų pastangas užtikrinti „teisės subjekto“ statusą šimpanzėms precedento neturinčioje byloje, sakydamas, kad primatai nepajėgūs vykdyti pareigų, kylančių iš tokio statuso.

Olbanio teismo penkių teisėjų kolegija nurodė, kad advokatas Stevenas Wise'as (Stivenas Vaisas) įrodė, jog 26 metų šimpanzė Tommy (Tomis), laikomas vienas narve, įrengtame vienoje daržinėje Niujorko valstijoje, yra savarankiška būtybė, tačiau jis neįstengia suvokti žmones siejančios visuomenės sutarties.

„Nereikia nė sakyti, kad šimpanzės, kitaip negu žmonės, negali vykdyti jokių teisinių pareigų; joms negali būti taikoma socialinė atsakomybė, jos negali būti laikomos teisiškai atsakingomis už savo veiksmus“, – sakoma teismo pirmininkės Karen Peters (Karen Piters) išvadoje.

S.Wise'as sakė pateiksiantis prašymą Apeliaciniam Teismui, Niujorko valstijos aukščiausiai teismo institucijai, kad ji nagrinėtų šią bylą.

„Tai tik pirmas apeliacinis sprendimas ilgalaikėje strateginėje kampanijoje“ užtikrinti teises šimpanzėms ir kitiems sąmoningiems gyvūnams, pabrėžė advokatas.

S.Wise'as, atstovaujantis organizacijai „Nežmonių teisių projektas“ (The Nonhuman Rights Project), kurią pats padėjo įkurti 2007 metais, siekia, kad teismas pripažintų, jog šimpanzę Tommy neteisėtai kalina jos savininkas Patrickas Lavery (Patrikas Lovris). S.Wise'as argumentavo, kad ta žmogbeždžionė turėtų būti perkelta į šimpanzių prieglaudą Floridoje.

Pasak S.Wise'o ir kitų ekspertų, ši byla yra pirmoji pasaulyje, kai apeliacinio teismo buvo paprašyta taikyti žmogaus teises gyvūnams.

P.Lavery sakė pritariantis teisėjų išvadai, pridūręs, kad Tommy yra rūpestingai prižiūrimas ir kad jis laukia eilėje būti perkeltas į prieglaudą.

„Sprendimas, kur jis iškeliaus, bus mano, o ne kieno nors kito“, – pareiškė šimpanzės savininkas.

K.Peters pranešime teismui sakoma, kad šimpanzėms negali būti užtikrintas teisės subjekto statusas, tačiau S.Wise'as galėtų skatinti valstijos įstatymų leidėjus priimti teisės aktus, suteikiančius naujas apsaugos priemones šimpanzėms ir kitiems sąmoningiems gyvūnams.

Sprendimas, kuris patvirtino 2013 metais Niujorko valstijos teisėjo paskelbtą nutartį, buvo paskelbtas po to, kai S.Wise'as antradienį paragino kitą teismą Ročesterio mieste įpareigoti paleisti kurčią šimpanzę, vardu Kiko, iš betoninio aptvaro jos savininko namuose Niagara Folse.

S.Wise'as taip pat yra pateikęs trečią ieškinį dėl dviejų šimpanzių, laikomų valstijos universitete Long Ailende.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) siekis iš Latvijos skrydžių bendrovės „Air Baltic“ prisiteisti daugiau kaip 1 tūkst. litų kompensaciją tampa precedentu Europos Sąjungos (ES) mastu išaiškinti, ar oro uoste įstrigusių keleivių darbdavys gali reikalauti žalos atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antradienį nutarė kreiptis į ES Teisingumo Teismą ir prašyti priimti prejudicinį sprendimą dėl Monrealio konvencijos nuostatų taikymo.

LAT ES teismo prašo išaiškinti, ar pagal Monrealio konvenciją oro vežėjas (...) atsako už žalą, kilusią dėl skrydžio vėlavimo, dėl kurio darbdavys patyrė papildomų išlaidų.

Teismas nustatė, kad STT ir „Air Baltic“ ginčo aplinkybės neatitinka Teisingumo Teismo sprendimuose analizuotų Monrealio konvencijos teisės normų aiškinimo.

Pasak STT, dėl „Air Baltic“ kaltės du institucijos darbuotojai komandiruotėje 2011 metų pradžioje praleido beveik 15 valandų daugiau, todėl tarnyba turėjo jiems papildomai sumokėti 1168 litus. Pareigūnai, pavėluotai iš Rygos atvykę į Maskvos Šeremetjevo oro uostą, planavo persėsti į kitą lėktuvą, tačiau šis dėl bendrų oro taisyklių jų nepalaukė, o „Air Baltic“ jiems nesuteikė viešbučio.

LAT suabejojo, ar tikrai STT kaip juridinis asmuo pagal Monrealio konvenciją neturi teisės reikalauti atlyginti nuostolius.

Kol dėl šio ginčo pasisakys ES Teisingumo Teismas, STT ir „Air Baltic“ ginčo nagrinėjimas yra sustabdytas.