Prekybos deficitas sausį–vasarį siekė 480,9 mln. eurų, o vien vasarį – 213,9 mln. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 3,9 mlrd. eurų – 2 proc. mažiau nei pernai, be mineralinių produktų – 2,7 proc. mažiau.

Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs antžeminio transporto priemonių (28,6 proc.), plastikų ir jų gaminių (19,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (16,5 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė smukęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (16,8 proc.), antžeminio transporto priemonių (19,2 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (15,7 proc.) importas.

Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 7,2 proc., importas – 8,9 proc.

Sausį–vasarį daugiausia eksportuota į Latviją (10,4 proc.), Lenkiją (9,9 proc.), Vokietiją (8,2 proc.), o importuota iš Lenkijos (13,4 proc.), Vokietijos (12,4 proc.), Latvijos (8,3 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Nyderlandus (10 proc.), Lenkiją (9,7 proc.), Vokietiją (9,7 proc.), Latviją (7,1 proc.), Jungtines Valstijas (6 proc.).

Daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,6 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,1 proc.). Daugiausia importuota mineralinių produktų (21,3 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (16,6 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,8 proc.).

Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (20,5 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (10,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (8,7 proc.).

Anot jos, tarptautinės prekybos prekėmis deficitas pernai siekė 5,7 mlrd. eurų. Tačiau išsamių duomenų apie visų metų prekybą agentūra kol kas neskelbia.

Pernai sausį–lapkritį Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją. Eksportuotų prekių į Europos Sąjungos  valstybes vertė sumažėjo 14 proc. ir sudarė 60,3 proc. bendro Lietuvos eksporto.

Per 11 mėnesių iš Lietuvos daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,7 proc.).

Sausį–lapkritį lietuviškos kilmės prekių eksportas siekė 22,5 mlrd. eurų ir sudarė 61,8 proc. viso Lietuvos eksporto. Per metus eksportas sumažėjo 10,8 proc., be mineralinių produktų – 11,7 proc.

Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai, pramonės dirbiniai, paruošti maisto produktai, gėrimai, tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai.

Sausį–lapkritį Lietuva daugiausia importavo mineralinių produktų (20,8 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (17 proc.), antžeminio, oro, vandens transporto priemonių (11,8 proc.).

Daugiausia į Lietuvą importuota prekių iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos. Importuotų prekių iš ES valstybių vertė sumažėjo 4,9 proc. ir sudarė 69,6 proc. bendro Lietuvos importo.

Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2,12 mlrd. eurų – 12,9 proc. mažiau, be mineralinių produktų – 10,3 procento. Tarptautinės prekybos prekėmis deficitas siekė 620,9 mln. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Eksporto mažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs mineralinio kuro, alyvų ir jų distiliavimo produktų (26,4 proc.), transporto priemonių (37,2 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (27,4 proc.) eksportas. Importo mažėjimą lėmė smukęs mineralinio kuro, alyvų ir jų distiliavimo produktų (19,4 proc.), trąšų (67 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (9,6 proc.) importas. Prekių be mineralinių produktų eksportas mažėjo 15,3 proc., importas – 9,7 proc.

Per mėnesį – lapkritį, palyginti su spaliu – eksportas sumažėjo 4,9 proc. (be mineralinių produktų – 5,1 proc.), importas padidėjo 0,2 proc. (mažėjo 4,8 proc.). Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 6,3 proc. (7,4 proc.).

Eksporto smukimui per mėnesį įtakos turėjo kritęs aliejinių kultūrų sėklų ir vaisių (40,8 proc.), transporto priemonių (9,3 proc.), baldų (7 proc.) eksportas. Importo augimą lėmė padidėjęs mineralinio kuro, alyvų ir jų distiliavimo produktų (21,7 proc.), trąšų (43,3 proc.) importas.

Per 11 praėjusių metų mėnesių eksportas sumažėjo 10,3 proc. (be mineralinių produktų – 7,6 proc.), importas – 13,6 proc. (4,6 proc.), o lietuviškos kilmės prekių eksportas – 10,8 proc. (11,7 proc.).

Sausio–lapkričio mėnesiais daugiausia eksportuota į Latviją (10,7 proc.), Lenkiją (9,1 proc.), Vokietiją (7,7 proc.), o importuota iš Vokietijos (13,5 proc.), Lenkijos (13,2 proc.), Latvijos (8,1 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (9,8 proc.), Vokietiją (9,1 proc.), Latviją (8,1 proc.), Nyderlandus (8 proc.), JAV (7,1 proc.).

Daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13 proc.), chemijos pramonės produkcijos (10,7 proc.). Daugiausia importuota mineralinių produktų (20,8 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (17 proc.), antžeminio, oro, vandens transporto priemonių (11,8 proc.).

Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (20,6 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,3 proc.), paruoštų maisto produktų,  gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (10 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (8,3 proc.).

„Kinijos pozicija Lietuvos verslo atžvilgiu švelnėja, tai akivaizdu, nes yra duodami siūlymai vėl gauti eksporto garantijas, jei norime importuoti iš Kinijos tam tikras žaliavas. Po truputį atlaisvėja“, – BNS antradienį sakė Taivane viešintis V. Janulevičius.

Pasak jo, eksporto garantijos reiškia, jog Lietuvos įmonės gali sumokėti avansą už Kinijos gamintojų produkciją, o likusią sumą, – prekėms atvykus į Lietuvą.

„Prasideda atidėjimai, kurie buvo panaikinti Lietuvai prieš dvejus metus“, – teigė V. Janulevičius.

„Dar ne visos įmonės gali tiesiogiai gauti ir tiekti medžiagas, bet akivaizdu, kad per ateinantį laikotarpį, panašu, visi suvaržymai bus jau nuimti. Bent jau tokią nuojautą turime“, – sakė Pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sausį po susitikimo su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) generaline direktore Ngozi Okonjo-Iweala (Ngozi Okondžo-Iveala) Davose sakė, kad Kinija šiek tiek keičia savo laikyseną iš agresyvios į diskutuojančią ir tikėtina, kad ji toliau keisis.

Kinija gruodį užblokavo ES prašymą PPO sudaryti arbitrų kolegiją dėl Pekino apribojimų importui iš Lietuvos, tačiau Vilnius teigia, jog tai neturėtų smarkiai užtęsti proceso.

Lietuva 2021 metais leido Taipėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilniuje. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to Europos Sąjunga praėjusių metų pradžioje kreipėsi į PPO.

„Išplėsti asmenų, kurių atvykimas į Baltarusijos Respublikos ir Sąjunginės valstybės teritoriją nepageidaujamas iš šalių, sistemingai diskriminuojančių baltarusių pareigūnus, žurnalistus ir visuomeninių organizacijų atstovus, sąrašai“, – nurodoma ministerijos pareiškime.

Reaguodamas į Vakarų spaudimą Minskui, režimas pažadėjo tęsti „sąjunginių programų įgyvendinimą ir ekonominės integracijos su Rusijos Federacija stiprinimą, taip pat tvirtų prekybos ir ekonominių ryšių su EAES (Eurazijos ekonominės sąjungos) partneriais ir „tolimojo rato“ šalimis“.

Be to, ministerija pagrasino imtis „virtinės kitų neviešo pobūdžio veiksmų“.

„Priemonės yra atsakomojo pobūdžio ir gali būti atšauktos, jeigu jų paveiktos šalys ir šalių grupės atsisakys ydingos Šaltojo karo logikos, grįš į konstruktyvaus bendradarbiavimo kelią siekiant palaikyti taiką bei stabilumą Europos žemyne, taip pat visapusiškai laikysis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų“, – teigiama pareiškime.

„Baltarusija yra pasirengusi spręsti visus esamus nesutarimus abipusiai pagarbiu dialogu ir atsižvelgdama į šalių interesus“, – priduriama dokumente.

Jungtinės Valstijos, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga ketvirtadienį išplėtė sankcijas Baltarusijai, įvesdamos suvaržymus kai kuriems valdininkams ir subjektams už žmogaus teisių pažeidimus ir paramą „migrantų kontrabandai“.

Tarp sankcijų sąraše naujai atsidūrusių fizinių ir juridinių asmenų yra autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos šeimos narių, saugumo pareigūnų, žiniasklaidos atstovų ir kelionių firmų.

ES patvirtinus penktą sankcijų Minskui paketą, sąrašuose iš viso yra 183 asmenys ir 26 organizacijos.

Uždraudė virtinės prekių importą

Minskas įvedė draudimą importuoti kai kurias prekes iš valstybių, taikančių sankcijas Baltarusijai, pirmadienį pranešė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija.

„Kaip atsakomąsias priemones į neteisėtą išorinį sankcijų spaudimą, kuriuo siekiama pakirsti Baltarusijos suverenitetą ir pabloginti Baltarusijos piliečių gerovę, Baltarusijos Respublikos vyriausybė, siekdama apsaugoti nacionalinius interesus, nusprendė uždrausti įvežti į šalį kai kurias prekes, pagamintas šalyse, kurios taiko neteisėtas prieš Baltarusiją nukreiptas sankcijas“, – teigiama Baltarusijos URM interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

Pažymima, jog atitinkamas nutarimas bus pasirašytas artimiausiu laiku.

„Bus imtasi būtinų priemonių, kad vidaus rinka būtų prisotinta panašiomis prekėmis iš draugiškų valstybių“, – pažymi Baltarusijos URM.

Pasak eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus, jei jautienos, sojos, palmių aliejaus, kavos, kakavos produktus, odos bei medienos prekes bus draudžiama įvežti į ES, jie neturėtų pabrangti, be to, daugelis įmonių džiaugiasi tokia iniciatyva.

„Dabar mes stengiamės apsaugoti miškus Europos Sąjungoje, bet kita ranka prisidedame (prie naikinimo – BNS), kaip viena didžiausių pasaulio ekonomikų ir viena didžiausių vartotojų kituose regionuose. Šiuo atveju užtikriname, kad apsaugome miškus ir kituose žemės regionuose ir neprisidedame prie jų naikinimo“, – BNS teigė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys V. Sinkevičius.

Jo teigimu, priėmus šią iniciatyvą, tiekėjai privalės pateikti duomenis institucijoms, įrodančius, kad produktai buvo išgauti nekertant miškų ir nekeičiant žemės paskirties.

V. Sinkevičius sako, kad produktų kainos bei įmonių išlaidos dėl to neturėtų išaugti.

„Poveikio vertinimas neidentifikavo, kad kainos turėtų pakilti, nes jau ir dabar vyksta vieni ar kiti patikrinimai ir mes sistemą pritaikėme taip, kad šalys bus suskirstytos į aukštos, vidutinės ir žemos rizikos grupes. Žemoms ir vidutinėms patikrinimas bus lengvesnis, o aukštos rizikos grupei reikės pateikti papildomus įrodymus, jie bus skaitmenizuoti. Nematome, kad įmonių išlaidos bus itin didelės, bet matome, kad nauda bus daug didesnė nei galimi kaštai prisitaikyti įmonėms“, – aiškino V. Sinkevičius.

Pasak jo, dalis įmonių jau dabar taiko tokią praktiką ir džiaugiasi, kad reguliavimas ES bus suvienodintas.

„Daugelis didžiųjų įmonių jau taiko tas praktikas ir džiaugiasi Komisijos iniciatyva, kadangi susilygina leidimų taisyklės, nelieka vadinamojo žaliojo plovimo (angl. green washing), kai vienos įmonės daro tuos sprendimus ir užtikrina, kad jų produktai neatkeliauja iš tų vietovių, kur yra kertami miškai, o kitos, deja, apeina, pateikia vartotojams ne visą informaciją“, – sakė eurokomisaras.

Anot EK nario, atrinktų produktų sąraše dabar yra darantys didžiausią įtaką miškų kirtimui, bet ateityje jis gali būti plečiamas.

EK siūlymą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba. V. Sinkevičiaus teigimu, kuomet įstatymas įsigalios, bus numatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis, kad įmonės galėtų pasiruošti. Tačiau produkcija bus tikrinama atgaline data – nuo 2020 metų gruodžio 31 dienos.

„Data pasirinkta neatsitiktinai, yra įsipareigojimai Jungtinių Tautų dėl miškų naikinimo stabdymo , kurį prisiėmė beveik visos pasaulio šalys“, – sakė V. Sinkevičius.

EK trečiadienį taip pat pasiūlė griežtinti atliekų eksportą į trečiąsias šalis, nepriklausančias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), nebent pati šalis to prašo ir gali pateikti įrodymus, kad įvežtos atliekos bus tvarkomos tvariai ir neprisidės prie taršos. Kitu atveju eksportas bus draudžiamas.

„Yra gėdinga, kai matome šiukšles, atliekas iš ES, keliaujančias į trečiąsias šalis, o dar gėdingiau, kai matome, kaip tos šiukšlės skalauja vienus gražiausių paplūdimių pasaulyje“, – sakė V. Sinkevičius.

Pasak jo, griežtinant taisykles eksportuoti į ne EBPO šalis, palengvinamas atliekų judėjimas Europos Sąjungos viduje, taip siekiant išlaikyti ir skatinti žiedinę ekonomiką.

„Yra šalių narių, kurios neblogai tvarkosi su atliekomis ir turi galimybę priimti kitų šalių narių atliekas. Tai galėtų padėti joms žengti į priekį, skatinant žiedinę ekonomiką ir išnaudojat nepanaudotą atliekų potencialą kurti antrinių atliekų žaliavų rinką“, – sakė V. Sinkevičius.

Jo duomenimis, 30 proc. visų atliekų iš ES dabar išvežama nelegaliai. Per metus jų eksportuojama apie 33 mln. tonų. Nuo 2004 metų šis skaičius išaugo 75 procentais.

„Esame pajėgūs apsaugoti savo piliečius ir savo įmones. Vyriausybė prezidento pavedimu parengė specialiųjų apsaugos priemonių rinkinį, kurie visiškai atitinka mūsų įstatymus. Šios priemonės būtų gana skausmingos šalims, kurios užėmė atvirai priešiškų veiksmų pozicija – nuo prekių importo embargo iki tranzito apribojimų", – pabrėžė R. Haloučenka, trečiadienį pasisakydamas šalies parlamente.

Premjerą cituoja leidinys „SB. Belarus Segodnia“.

Jis pareiškė raginantis Vakarų valstybes „atsikvošėti“.

„Tačiau mes visgi tikime sveiku protu tų, kurie skuba praeiti negrįžimo tašką. Siūlome atsikvošėti ir dar kartą pagalvoti prieš žengiant į slidų ekonominio karo taką, kuriame nebus laimėtojų“, – pridūrė Baltarusijos vyriausybės vadovas.

Siūlome atsikvošėti ir dar kartą pagalvoti prieš žengiant į slidų ekonominio karo taką.

Šalies autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka yra išleidęs įsaką „Dėl specialiųjų priemonių taikymo“, kuriuo gali būti įvesti importo suvaržymai iš valstybių, paskelbusių sankcijas Baltarusijos įmonėms ar gyventojams. Konkrečių prekių ir paslaugų, taip pat užsienio juridinių ir fizinių asmenų sąrašus sankcijų taikymui prezidento įsaku įpareigota tvirtinti vyriausybė.

Iš eksportuotų prekių labiausiai – 28,4 proc. – atpigo rafinuoti naftos produktai. Variklinės transporto priemonės atpigo 6,4 proc., pagrindiniai chemikalai, trąšos ir azoto junginiai, pirminių formų plastikai ir sintetinis kaučiukas – 2,9 proc., bet pabrango ryšio įranga – 28,7 proc., medicinos ir odontologijos prietaisai, instrumentai ir reikmenys – 10,9 proc., obliuotoji pjautinė mediena – 2,1 proc.

Iš importuotų prekių daugiausia – 55,4 proc. – atpigo žalia nafta. Rafinuoti naftos produktai atpigo 18,8 proc., gamtinės dujos – 11,8 proc., bet pabrango pagrindiniai vaistų pramonės gaminiai – 6,6 proc., niekur kitur nepriskirti, kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai – 4,7 proc., variklinių transporto priemonių kėbulai, priekabos ir puspriekabės – 2,6 proc.

Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį iš euro zonos importuotų prekių kainos sumažėjo 0,4 proc., ne iš euro zonos – 8,9 proc.

Per metus balandį eksportuotų prekių kainos sumažėjo 10 proc., importuotų prekių – 14,3 proc. Per metus iš euro zonos importuotų prekių kainos sumažėjo 1,9 proc., ne iš euro zonos – 24,3 proc.

Iš eksportuotų prekių labiausiai – 16,1 proc. – atpigo akmenys, smėlis ir molis. Drabužiai, išskyrus kailinius drabužius, atpigo 5,9 proc., žemės ūkio vienmečiai augalai – 4,9 proc., bet pabrango ryšio įranga – 13,4 proc., obliuotoji pjautinė mediena – 11,7, kompiuteriai ir išorinė įranga – 8,9 proc.

Iš importuotų prekių daugiausia – 19 proc. – pabrango gamtinės dujos. Žalia nafta pabrango 8,5 proc., žuvys ir kiti žuvininkystės produktai – 5,4 proc., bet atpigo megztiniai arba nertiniai drabužiai – 4,6 proc., tekstilės verpalai ir siūlai – 2,4, plaušiena, popierius ir kartonas – 2,3 proc.

Per mėnesį iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 0,1 proc., ne iš euro zonos – 2,7 proc.

Statistikos departamento duomenimis, per metus (2019 m. lapkritį, palyginti su 2018 m. lapkričiu) eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,4 proc., importuotų prekių – 1,7 proc.

Per metus iš euro zonos importuotų prekių kainos sumažėjo 0,9 proc., ne iš euro zonos – 2,3 proc.