Praeivius jau vilioja lenkiškais produktais nukrauti prekystaliai.

Per beveik tris šių metų mėnesius smulkieji verslininkai išsiėmė 22 leidimus prekybai: 19 valstybinėje žemėje ir tris – privačiuose sklypuose.

Kiti sukruto dar praėjusį gruodį, tada buvo pratęsti net 32 leidimai.

Vieni darbuosis 1–3 mėnesius, kiti – pusmetį ar visus metus.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Rimanto Armono, atšilus orams norinčiųjų pardavinėti vaisius ir daržoves tam numatytose vietose turėtų būti daugiau.

"Matyt, dar ne sezonas", – sakė pašnekovas.

Pernai mieste buvo pastatyti 26 metaliniai nameliai, skirti lauko prekybai, tačiau visiems norintiesiems jų neužteko – mieste dar liko besidarbuojančiųjų ir po skėčiais bei palapinėse.

Iš viso Klaipėdoje yra 85 patvirtintos prekybos vietos, iš jų 20 numatytos tik sodininkams.

R.Armono žodžiais, didžioji dalis vietų vasaros sezono metu yra užimamos.

Rinkliavos kaina verslininkui priklauso nuo ploto – iki 4 kv. m leidimas prekiauti kainuoja 29 eurus per mėnesį, nuo 4–8 kv. m – 52 eurus tam pačiam laikotarpiui.

Prekybininkai daržoves ir vaisius pardavimui veža iš kaimynės Lenkijos, retesniais atvejais – iš kitų šalių.

Šiuo metu obuolių kilogramo kaina siekia 0,55–0,75 euro, braškės pardavinėjamos beveik po keturis eurus, vynuogės – nuo 1,45 iki 2,45 euro už kilogramą, už mandarinų kilogramą prašoma 1,45 euro, kriaušių – 0,75 euro.

Lietuviškų vaisių ir uogų dar teks palaukti, tačiau net ir pasirodę šie produktai pirkėjus atgraso dėl pernelyg išpūstų kainų.

Gyventojai praėjusią gegužę skundėsi, kad Lietuvoje užaugintų braškių ir net atvežtinių trešnių kainos jiems tiesiog neįkandamos.

Tada už 100 g trešnių iš Ispanijos prekybininkai prašė 1,5–1,8 euro. Atvežtinių šilauogių 100 g kaina siekė 1,10 euro.

Lenkiškų ir graikiškų braškių kilogramo kaina – 3,5–3,8 euro, o už lietuviškas žmonėms teko pakloti ir 20 eurų.

Vis tik kai kurias daržoves lietuviai yra pamėgę nuo senų laikų ir be jų neįsivaizduoja savo mitybos raciono. Viena tokių daržovių neabejotinai yra kopūstai, kurių nemenkstančia paklausa stebisi net ir juos auginantys ūkininkai. Tuo metu prekybininkai pastebi, kad ypač populiarūs kopūstai tampa rudenį, kuomet dalis gyventojų šias daržoves ne tik vartoja šviežias, bet ir raugia.

Mylimiausias lietuvių kopūstai – baltagūžiai

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė sako, kad lietuviški kopūstai paklausūs išlieka visus metus, tačiau rauginimo sezono metu jų pardavimai dar labiau šokteli į viršų. Be to, lietuviai vis dažniau renkasi sezonines daržoves, o kopūstai rudens ir žiemos mėnesiais tam puikiai tinka.

„Kopūstai lietuviams yra išties artima daržovė – panašiai kaip obuoliai tradiciškai yra itin mėgstami vaisiai. Šviežius kopūstus gyventojai naudoja sriuboms, troškiniams, salotoms, kitiems patiekalams gaminti. Taip pat daug kopūstų kiekvieną rudenį nuperkama raugimui. Apie tai galima spręsti ir iš specialių rauginimo mišinių pardavimų. Nors ši prekė parduotuvių lentynose pasirodė tik šiemet, jos pardavimai jau viršijo lūkesčius“, – sako B. Čaikauskaitė.

Anot prekybos tinklo atstovės, lietuviai noriai renkasi ne tik populiariausius baltagūžius, bet ir asortimente esančius raudonuosius bei briuselinius kopūstus, kuriuos taip pat vis labiau vertina besirūpinantys savo mityba. Be to, nemažai nuperkama ir vartojimui jau paruoštų raugintų kopūstų.

Sodinti pradeda dar kovo mėnesį

Tuo metu kopūstus ir morkas moderniame ūkyje Kėdainių rajone auginantis Virgilijus Kuprevičius pažymi, kad kopūstų derlius šiemet yra prastesnis nei tikėtasi, nors šios daržovės paklausa, kaip visuomet, išlieka didžiulė.

„Tai, kad kopūstai Lietuvoje išlieka tokie paklausūs, tiesą sakant, netgi mus pačius šiek tiek stebina. Nepaisant to, kad įvairiausių daržovių, salotų ir žalumynų pasirinkimas šiandien yra toks didelis, kopūstai išlaiko tvirtas pozicijas tarp mėgstamiausių lietuvių daržo gėrybių. Siekiame šią paklausą kuo geriau patenkinti. Tiesa, šiemet Lietuvoje orai kopūstams buvo gan nepalankūs – pernelyg karšti ir sausi daržovei, kuri mėgsta nuosaikesnį klimatą, kiek žemesnes temperatūras. Tai gana ženkliai atsiliepė šiųmečiam kopūstų derliui“, – pasakoja V. Kuprevičius.

Per metus apie 2 mln. baltagūžių kopūstų daigų pasodinantis ūkininkas sako, kad šiaip jau ši daržovė nėra lepi, tačiau reikalauja daug rankų darbo, todėl nemažai stambių ūkių mažina kopūstais apsodinamų laukų plotus. Vis tik V. Kuprevičius lietuvių mėgstamiems kopūstams ir toliau skiria didelį dėmesį. Ankstyvieji kopūstai ūkininko ūkyje po specialia plėvele sodinami dar kovo mėnesį, o pirmasis derlius nuimamas jau birželį. Kopūstus parduotuvės V. Kuprevičiaus ūkis tiekia beveik ištisus metus.

Mitybos ekspertai kopūstus vertina dėl juose esančių naudingųjų medžiagų, kurios daugiausiai yra susikaupusios šių daržovių lapuose. Kopūstuose gausu vitamino C, taip pat yra vitaminų A, B1, B2, provitamino A, įvairių mikroelementų – natrio, kalio, magnio, kalcio, geležies, fosforo. Be to, kopūstai nėra kaloringi – šimtui šios daržovės gramų tenka tik 30 kcal.

„Vyriausybės programoje, priemonių plane, nemažai dėmesio trumposioms maisto grandinėms, ūkininkų galimybėms gaminti produktus savo ūkiuose ir pateikti tiesiogiai vartotojams. Ministerija baigė parengti konkrečių darbų planą, peržiūrima 2013-2020 metų kaimo plėtros programa (KPP), kad kuo daugiau tas trumpąsias maisto grandines galėtume paremti iš KPP, nes suprantame, kad mažiesiems ūkininkams visada trūksta pinigų investicijoms, tad turime jiems padėti ne tik įsigyjant perdirbimo įrangą. Turime padėti, galvosime, kaip organizuoti bendrą logistiką, mažų parduotuvių tinklą“, - sako žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Ministras mano, kad šiuo metu panašiems projektams įgyvendinti yra pats laikas, mat ES daug diskutuojama apie būtinybę gaminti švaresnį, sveikesnį ir natūralesnį maistą. Dėl to esą didesnė tikimybė gauti daugiau ES paramos.

Pavasarėjant uostamiesčio gatvėse kasmet įsitaiso vaisių ir daržovių prekeiviai. Vos atšilus orams, lauko prekybininkų pasirodė dar daugiau nei įprastai.

Vien Taikos prospekte ar Žvejybos uosto rajone galima išvysti skirtingų prekybininkų prekystalių, nukrautų gėrybėmis.

Palyginti su praėjusiais metais, jau dabar matyti, kad tokių prekeivių kasmet – vis daugiau.

"Pernai buvo išduoti 88 leidimai prekiauti vaisiais ir daržovėmis, per pirmąjį metų ketvirtį – 40, o šiemet, dar neperžengus pirmojo ketvirčio ribos, jau išduoti 56 leidimai", – patikslino Klaipėdos miesto savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Jolanta Uptienė.

Taip pat, anot pašnekovės, pakito ir prekeivių išsiimamų leidimų pobūdis.

"Pastebėjome tendenciją, kad lauko prekeiviai leidimus pasiima visam sezonui. Tarkime, anksčiau kur kas populiaresni buvo 1–2 mėnesių leidimai. Pastarųjų kainos priklauso nuo ploto, pavyzdžiui, 7 kv. m plote leidimas prekiauti kainuoja 29 eurus per mėnesį", – teigė J.Uptienė.

Nepaisant padidėjusios konkurencijos, lauko prekybininkai kaip sutarę tvirtino, kad pardavimas nemažėja. Kasmet iš jų perkama vis daugiau. Mat panorėjusieji vaisių ar daržovių, nepabūgsta stovėti eilėse net ir šaltesniu oru.

Prekybos nestabdo net ir padidėjusios kainos.

Taikos prospekte Vaisiais ir daržovėmis prekiaujanti moteris pastebėjo, kad žmonėms vis dar sunku orientuotis kainose eurais. Anot moters, tai viena priežasčių, kodėl iš šio smulkiojo verslo uždirbama daugiau nei pernai.

"Man taip gaila žmonių ir ypač pensininkų, kurie vargsta skaičiuodami savo pinigus. Stengiuosi padėti, išverčiu jiems kainas litais. Tiesa, nesiorientuodami kainose jie nusiperka daugiau", – neslėpė moteris.

Prekybininkė teigė, kad vaisiai ir daržovės pabrango apie 20 euro centų. Nepaisant to, prekių kainos kur kas žemesnės nei prekybos centruose.

"Žmonės pasidairo po parduotuves ir galiausiai vis tiek sugrįžta. Pigiau nei pas mus jie niekur neranda", – įsitikinusi pašnekovė.

Prekybininkai daržoves ir vaisius pardavimui veža iš kaimynės Lenkijos ir tik retais atvejais iš kitų šalių. Paklausti, kada bus lietuviškų prekių, sakė dar nežinantys.

"Nežinia, kada sulauksime lietuviškų produktų. Galima tik pasidžiaugti, kad dabartinis oras vaisiams ir daržovėms yra palankus, nes atšilus jos ilgai neišsilaiko, subliūkšta ir pradeda pūti", – kalbėjo prekiautojai.