Pagal Seimo statutą, gavęs vetuotą įstatymą Seimas balsuoja, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti jį nepriimtu.

Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad ginklai ir šaudmenys iš jų turėtojų yra laikinai paimami ar rekvizuojami (paimami valstybės reikmėms – BNS)  Nepaprastosios ar Karo padėties įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

D. Grybauskaitė teigia, kad toks teisinis reguliavimas gali riboti piliečių teises, nes sudaro prielaidas laikinam ginklų ir šaudmenų paėmimui iš visų juos teisėtai turinčių asmenų visais atvejais, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.

Prezidentė siūlo, kad nepaprastosios, karo padėties metu ar paskelbus mobilizaciją ginklai bei šaudmenys jų teisėtiems turėtojams būtų paliekami ir galėtų būti laikinai paimami ar rekvizuojami tik išskirtiniais atvejais – jeigu tie ginklai ir šaudmenys būtų reikalingi Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms arba būtų turima informacijos, kad jie gali būti panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti.

Už tai, kad Seimas iš naujo patvirtintų savo prieš kelias savaites priimtą metro statybos reguliavimo – Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, balsavo 18 Seimo narių, prieš – 68, o susilaikė 28.

Tai reiškia, kad nebegalioja anksčiau Seimo priimtas įstatymas.

Kitu balsavimu Seimas, kaip siūlė Ekonomikos komitetas, palaikė prezidentės siūlymus: už balsavo 111 Seimo narių, susilaikė 4.

Norint veto atmesti, reikėjo, kad už tai balsuotų 71 Seimo narys.

Seimui pritarus prezidentės veto, metro statybų reglamentavimas įsigalios nuo 2020 metų. 

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas tikino, kad metro statybas reglamentuojančiu įstatymu Seimas „parodė politinį toną ir klausimo reikšmingumą“. Jis prognozavo, kad tik metro gali Vilnių išlaisvinti iš kamščių.

Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas tikino, kad „geriau metro turėti negu neturėti“, tačiau jis pasigedo skaičiavimų, kiek metro kainuotų, kokie valstybės ar savivaldos pajėgumai ir galimybės įgyvendinti tokius projektus.

Ekonomikos komiteto narys Dainius Kreivys metro Vilniuje pavadino nesusipratimu.

„Vilniaus tankis yra vienas mažiausių Europoje, miestas yra išsidriekęs tris kartus daugiau negu turėtų būti. Vienas kilometras metro kainuoja 250 mln. eurų, tai žiūrint ir ekonominio atsipirkimo taško, niekados tokie dalykai neatsipirks ir tokio projekto finansavimas yra faktiškai neįmanomas“, – kalbėjo jis.

Kitas šio komiteto atstovas Andrius Kupčinskas prognozavo, kad metro projektas „pasmerktas žlugti“.

„Tikėtis, kad viena Vilniaus savivaldybė pajėgs įgyvendinti metro, tai yra tikrai labai labai utopiška, nes lėšų reikės milijardinių, o viena savivaldybė tikrai tokių dalykų nebus pajėgi įgyvendinti“, – teigė parlamentaras.

Tuo metu socialdarbietis Artūras Skardžius aiškino, kad „matant dūstantį Vilnių, kai žmonės praleidžia kamščiuose ne vieną valandą, vykdami ir į darbą ar grįždami, reikia ieškoti naujos erdvės viešajam transportui“.

Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą prezidentė vetavo, nes įstatyme metro priskiriamas geležinkelio transporto rūšiai, o tai, šalies vadovės teigimu, prieštarauja ES reguliavimui. Todėl ji pasiūlė nustatyti, kad metropolitenas yra  atskiro eismo antžeminė, požeminė ar estakadinė bėginio transporto sistema miestų gyventojams aptarnauti.

Pasak šalies vadovės, įstatyme nėra aišku, kam – valstybei ar savivaldybei – tenka atsakomybė dėl galimų metro statybos nuostolių, todėl turi būti įvardyta konkrečiai, kad nuostolius dengtų savivaldybė. Šalies vadovė siūlo aiškiai apibrėžti savivaldybės atsakomybę dėl finansinių įsipareigojimų, kad ateityje būtų išvengta rizikos viešiesiems finansams.

Seimas spalio pradžioje priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, kuriuo sudarė sąlygas privatiems investuotojams imtis metro statybų.

Metro statybos rėmėjai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms. Seimas metro statybos idėją svarsto beveik dešimtmetį.

Už tai, kad prezidentės veto būtų atmestas, balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 47 ir susilaikė du parlamentarai. Norint priimti prezidentės grąžintą įstatymą reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Liko be dotacijos

Už pataisas, kurios rinkimuose nedalyvavusiai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP) būtų atnešusios per 200 tūkst. eurų dotaciją, balsavo „valstiečiai“, išskyrus Raimundą Martinėlį, socialdarbiečiai ir keli „tvarkiečiai“. Opozicija buvo prieš.

„Konjunktūriškai apsispręsta nedelsiant, jau tuoj pat iš Vyriausybės papildomų pinigų skirti dotaciją naujai atsikūrusiam politiniam dariniui, valdančiųjų svarbiam rėmėjui. Aš manau, kad tą reiškinį galima vadinti kaip specifinė politinės korupcijos atmaina. Štai, už tą politinę paramą yra bandoma atsilyginti dosniais mokesčių mokėtojų pinigais“, – apie valdančiųjų pataisas sakė konservatorius Jurgis Razma.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas savo ruožtu teigė, kad gal įstatymas „nėra idealus“, bet kalbėdamas apie mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimą pažėrė kritikos iš biudžeto finansuojamam Lietuvos radijui ir televizijai (LRT).

„Klausau aš tų kalbų ir stebiu viešąją erdvę, stebiu LRT, kitas žiniasklaidos priemones, (...) ir matau labai aiškią tendenciją, kaip mokesčių mokėtojų pinigais finansuojama vienos partijos idėja, propaganda ir pozicija. Aš manau, šitas įstatymas, kuris yra pasiūlytas, gal jis nėra idealus, situacija neeilinė, bet palyginti su tuo kas vyksta, šešėlinis finansavimas, propagandinis finansavimas visuomeniniame nacionaliniame transliuotojuje yra šimtą kartų blogiau ir būtent tai reikia tirti“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.

Neleido skolintis partijoms

Taip pat Seime neužteko balsų atmesti veto Biudžeto įstatymo pataisai, kuri naujų partijų finansavimui būtų leidusi Vyriausybei skolintis.

Prieš pataisą kalbėjęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas „valstietis“ Vytautas Bakas tvirtino, kad šalyje yra sričių, kuriose Socialdemokratų darbo partijai numatytus 200 tūkst. eurų būtų galima panaudoti vertingiau.

„Mes galėtume už tuos pinigus visiškai aprūpinti žvalgybą, Specialiųjų tyrimų tarnybą geriausia šiuo metu esančia specialiąja technika. Galėtume įsteigti analitinius padalinius, pritraukti naujų specialistų, kurie galėtų analizuoti tas skyles, pro kurias išteka didžiausia mūsų biudžeto dalis arba kur yra skaudžiausios sritys šešėlinės ekonomikos prasme. Aš manau, ir kitose srityse yra sričių, kur galima būtų panaudoti tuos 200 tūkst. eurų ir pasakyti, kad mes sukūrėme vertę. Jeigu mes skirsime šitai partijai, mes nesukursime vertės“, – kalbėjo V. Bakas.

Numatydamas po Seimų rinkimų susikūrusioms partijoms, Seimas kartu priėmė pataisas, iš kur paimti lėšų. Buvo leista Vyriausybei skolintis gynybos įsipareigojimams vykdyti bei naujai įsteigtoms partijoms finansuoti.

Vyriausybė iš pradžių siūlė leisti skolintis gynybai, kad būtų užtikrintas 2 proc. BVP rodiklis, tačiau Seime „valstietės“ Agnės Širinskienės siūlymu buvo pridėtas dar vienas punktas – leisti skolintis ir naujai įkurtoms partijoms.

Prezidentė pataisą vetavo su savo siūlymu Vyriausybei leisti skolintis tik gynybos reikmėms.

Šiam prezidentės pasiūlymui dėl Biudžeto įstatymo pataisos Seimas už balsavus 108 Seimo nariams pritarė – Vyriausybė galės skolintis įsipareigojimams NATO užtikrinti.

Balsų pritrūko ir kitų metų LSDDP dotacijai

Šalies vadovė Politinių partijų pataisas dėl finansavimo grąžino su savo pasiūlymais – jie būtų leidę skirti socialdarbiečiams dotaciją nuo kitų metų, tačiau opozicijai sugriovus kvorumą neužteko balsų joms priimti.

Už pataisas balsavo 69 Seimo nariai, opozicija nesiregistravo, tad pritrūko dviejų balsų, kad įstatymas būtų priimtas su prezidentės pasiūlytomis pataisomis.

Tai reiškia, kad lieka galioti dabartinė dotacijų skirstymo tvarka – po rinkimų įsteigtos partijos biudžeto lėšų negauna, o pinigai paskirstomi partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus. Pinigai paskirstomi proporcingai visų surinktų balsų skaičiui.

Premjeras Saulius Skvernelis vėliau žurnalistams sakė, kad dėl prezidentės siūlymų bus bandoma balsuoti dar kartą – gal pavyks surinkti kvorumą.

„Bus dar balsuojama, tradiciškai pasielgė opozicija, ištraukė korteles Seimo salėje, ir bus balsavimas pakartotas. Koks jau bus sprendimas, toks bus“, – sakė premjeras.

Prezidentė grąžindama įstatymą siūlė, kad partijų įstatymo pataisos su jos teikiamomis korekcijomis įsigaliotų nuo kitų metų sausio, o ne nuo pasirašymo datos.

Anot prezidentės, rinkimuose nedalyvavusios, bet atstovų Seime turinčios partijos galėtų gauti finansavimą, tačiau tai turi būti daroma ne skolinantis, o numatant lėšų kitų metų biudžete.

Grąžindama tobulinti Politinių partijų įstatymo pataisas dėl rinkimuose nedalyvavusių parlamentinių partijų veiklos finansavimo prezidentė siūlė tris saugiklius, kurie neleistų piktnaudžiauti dotacijomis.

Nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įsteigta Socialdemokratų darbo partija šiuo metu kaip nedalyvavusi rinkimuose iš viso negauna dotacijos.

A. Širinskienė susitaikė

Nepavykus ketvirtadienį valdantiesiems priimti sprendimo, užtikrinančio 200 tūkst. eurų siekiančią dotaciją „socialdarbiečiams“, „valstietė“ Agnė Širinskienė teigia, kad reikia susitaikyti su tuo, jog Gedimino Kirkilo vadovaujama partija liks be valstybės lėšų.

A. Širinskienė Eltai teigė, kad anksčiau jos išsakyti samprotavimai, jog valstybės finansavimo negavę „socialdarbiečiai“ bus linkę ieškoti neskaidrių lėšų, buvo tik teoriniai. Todėl politikė tvirtino nesibaiminanti, kad finansavimo negavę koalicijos partneriai pasiners į korupcijos liūną.

„Mes iš tikrųjų pasitikime savo koalicijos partneriais ir nenorime, kad jiems kiltų kokios nors rizikos. Mes to nelinkime, tačiau turime suprasti, kad nesant švarių lėšų rizika, kad gali būti pradėta kitokių lėšų paieška, išlieka. Bet tikrai nei įtariame kolegas, nei manome, kad jie taip galėtų daryti. Tai buvo daugiau teorinis pasvarstymas, kad neduodant lėšų daromas spaudimas ieškoti kitokių“, - po LSDDP nepalankaus Seimo sprendimo aiškino politikė.

A. Širinskienė teigė, kad šiais metais Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) valstybės finansavimo tikrai nebegaus. Dėl to politikė apgailestavo ir kaltę vertė konservatoriams, kurie, pasak jos, nemokėdami normaliai konkuruoti sabotavo sprendimo priėmimą.

„Greičiausiai opozicinės partijos, nemokėdamos kitaip konkuruoti, stengiasi, kad prieš rinkimus oponentai neturėtų pinigų“, - aiškino A. Širinskienė.

Politikė teigė, kad dar nėra priimti konkretūs sprendimai, kaip bus elgiamasi LSDDP finansavimo klausimu toliau, tačiau pabrėžė, kad ir toliau laikysis pirminio sumanymo.

„Iš principo tokios partijos turi būti skaidriai finansuojamos ir parlamentinės partijos turi gauti finansavimą iš valstybės biudžeto. Tai mes to ir laikysimės“, - apibendrino viena iš „valstiečių“ lyderių.

Kadangi antrojo pusmečio dotacija partijoms turi būti pervesta iki lapkričio 15 d., „socialdarbiečiai“, valdantiesiems nesugebėjus priimti siūlytų įstatymų pataisų, liks be 200 tūkst. eurų valstybės lėšų.

Nepaisant valdančiųjų lyderių deklaruotų užmojų, „valstiečiams“ ir „socialdarbiečiams“ nepavyko atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoto politinių partijų finansavimo įstatymo, reikalingo valstybės dotaciją skirti rinkimuose nedalyvavusiai LSDDP.

Seime taip pat neužteko balsų atmesti prezidentės veto Biudžeto įstatymo pataisai, kuri „socialdarbiečių“ finansavimui būtų leidusi Vyriausybei skolintis.

Už tai, kad įstatymas, kuriuo numatoma socialdarbiečiams skirti dotaciją, būtų svarstomas iš naujo, balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 63 parlamentarai.

Tuo tarpu už tai, kad iš naujo būtų svarstoma Biudžeto įstatymo pataisa, leidžianti skolintis naujų partijų finansavimui ir NATO įsipareigojimams, pasisakė 117 parlamentarų, septyni buvo kitokios pozicijos.

Pataisas toliau svarstyti numatoma ketvirtadienį.

Pagal Seimo statutą, gavęs vetuotą įstatymą Seimas balsuoja, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti jį nepriimtu.

Prezidentės veto pristatęs jos patarėjas Mindaugas Lingė pažymėjo, kad šalies vadovė siūlo likti prie egzistuojančios partijų finansavimo tvarkos, „kad nebūtų darkoma sistema“.

Tuo tarpu naujai susikūrusioms partijoms dotacijas šalies vadovė siūlo skirti, bet tokias lėšas suplanuojant biudžete, o ne skolinantis, kaip ketina valdantieji.

„Prezidentė kviečia visus pakilti virš siaurų partinių interesų ir Biudžeto įstatyme palikti nenumatytas išlaidas tik įsipareigojimams, susijusiems su Lietuvos įsipareigojimams NATO“, – sakė M. Lingė.

„Dėl naujai susikūrusių partijų tokia teisė yra egzistuojanti, bet prezidentė nori pasiūlyti aiškius saugiklius, kad tokias dotacijas gaunantys nepradėtų sąmoningai skaldyti partijų“, – pažymėjo patarėjas.

Numatydamas po Seimų rinkimų susikūrusioms partijoms, turinčioms frakciją parlamente, skirti dotaciją, Seimas kartu priėmė pataisas, iš kur paimti lėšų. Leista Vyriausybei skolintis gynybos įsipareigojimams vykdyti bei naujai įsteigtoms partijoms finansuoti.

Vyriausybė siūlė leisti skolintis gynybai, kad būtų užtikrintas 2 proc. BVP rodiklis, tačiau Seime „valstietės“ Agnės Širinskienės siūlymu buvo pridėtas dar vienas punktas – leisti skolintis ir naujai įkurtoms partijoms.

Šią pataisą opozicija aštriai kritikavo argumentuodama, kad nekorektiška šalies gynybą susieti su lėšų skyrimu partijai, taip pat vadino ją korupcine.

Socialdarbiečių dotacijos klausimą Seimas sprendžia artėjant terminui, iki kurio Vyriausioji rinkimų komisija turi paskirstyti partijoms dotacijas. Pagal įstatymą, antrojo pusmečio dotacija partijoms turi būti pervesta iki lapkričio 15 dienos.

Prezidentės nuomone, rinkimuose nedalyvavusios, bet atstovų Seime turinčios partijos turi teisę gauti finansavimą, tačiau tai turi būti daroma ne skolinantis, o numatant lėšų joms kitų metų biudžete.

Taip pat prezidentė siūlo, kad partijų įstatymo pataisos su jos teikiamomis korekcijomis įsigaliotų nuo kitų metų sausio, o ne nuo pasirašymo datos, kaip to siekė valdantieji.

D. Grybauskaitė nepritaria biudžeto pataisoms, susiejusioms galimybes skolintis tiek gynybos biudžetui didinti, tiek LSDDP dotacijai, sakydama, kad „gynybos poreikiai negali tapti partijų finansavimo įkaitu“.

Grąžindama tobulinti Politinių partijų įstatymo pataisas dėl rinkimuose nedalyvavusių parlamentinių partijų veiklos finansavimo prezidentė siūlo tris saugiklius, kurie neleistų piktnaudžiauti dotacijomis.

Politinių partijų įstatymo pataisomis valdantieji ne tik įrašė dotaciją naujai susikūrusioms partijoms, bet ir iš esmės pakeitė dotacijų skaičiavimo tvarką, didžiąją dalį pinigų paskirstant pagal Seime laimėtus mandatus, o ne gautus rinkėjų balsus, kaip šiuo metu.

Prezidentė vetuodama pataisas siūlo likti prie dabartinės finansavimo tvarkos, kai dotaciją lemia gauti rinkėjų balsai, o ne laimėti mandatai, tik sutinka nuo 3 iki 2 procentų sumažinti kartelę, leidžiančią partijai pretenduoti į biudžeto pinigus.

„Prezidentė siūlo likti prie dabartinės finansavimo tvarkos, kaip įskaičiuojamas kiekvienas gautas balsas, prezidentė sutinka, kad būtų sumažinama kartelė iki dviejų procentų, ir nebūtų darkoma sistema“, – sakė M. Lingė.

Pagal vetuotas pataisas, trys penktadaliai dotacijos būtų paskirstoma pagal partijų kandidatų laimėtus mandatus Seimo rinkimuose, penktadalis – pagal savivaldos rinkimuose gautus rinkėjų balsus, o likęs penktadalis – pagal Europos Parlamente gautus rinkėjų balsus. Tokią tvarką valdantieji siūlo nuo 2020 metų.

Dabar valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus. Pinigai paskirstomi proporcingai visų surinktų balsų skaičiui.

Nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įsteigta Socialdemokratų darbo partija šiuo metu kaip nedalyvavusi rinkimuose iš viso negauna dotacijos. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, jiems priklausytų per 200 tūkst. eurų.

M. Lingė: prezidentė nenori tiesiog erzinti valdančiųjų

Pirminė valdančiųjų reakcija į prezidentės D. Grybauskaitės parodytas klaidas teisėkūroje yra galios priimti įstatymus rodymas, sako šalies vadovės patarėjas Mindaugas Lingė.

„Prezidentė šiaip sau nevetuoja tiesiog susigalvojusi ar norėdama paerzinti valdančiuosius ar kažkaip įgelti. Veto visada yra su siūlymais arba su argumentais, kodėl vieno ar kito teisės akto galima laikyti nepriimtu“, - antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo M. Lingė.

Todėl, pasak jo, valdantieji nepagrįstai kalba apie prezidentės siūlymų, tobulinančių partijų finansavimo tvarką keičiančias pataisas, atmetimą. Prezidentės manymu, valdančiųjų „valstiečių“ ir „socialdarbiečių“ iniciatyva priimtos pataisos tiesiog sujaukia partijų finansavimo sistemą.

D. Grybauskaitės patarėjas pabrėžė, kad Seime priimtos „socialdarbiečiams“ valstybės dotaciją garantuojančios pataisos, neatsižvelgus į Prezidentūros siūlymus, tiesiog leis neatsakingai eikvoti valstybės pinigus.

„Seimas atsisakė balsų kartelės, nuo kurios politinės partijos įgytų teisę į dotaciją. Tai reiškia, kad po 2020 m. politines partijas bus galima kurti kaip verslo įmonėles, norint užsidirbti valstybės biudžeto pinigų. Nebūtinai tai bus dideli pinigai, bet tokia iš principo galimybė atsiranda, nesvarbu kokį tu turi visuomenėje palaikymą, - jeigu tu gauni kad ir 10 balsų rinkimuose sukurtoje „kosmonautų partijoje“, - ji jau galėtų gauti iš biudžeto pinigų. Tai yra neatsakingas pinigų eikvojimas“, - aiškino M. Lingė.

Kartu jis pabrėžė, kad būtina taisyti ir kitą valdančiųjų sumanymą - pataisą, numatančią, kad lėšos papildomam partijų finansavimui būtų skolinamos kartu su lėšomis, būtinomis pasiekti 2 proc. BVP įsipareigojimus NATO. Pasak M. Lingės, toks partijos interesų prilyginimas strateginiams šalies tikslams yra pavojingas precedentas.

Seimo priimtos pataisos taip pat prieštarauja ekonomiškai efektyviai, moderniai ir saugiai Europos Sąjungos (ES) šalių atliekų tvarkymo praktikai, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Pranešime pabrėžiama, kad dėl galimų neatitikčių Konstitucijai dar prieš priimant įstatymą parlamentarus įspėjo paties Seimo Teisės departamentas. Neigiamas išvadas pateikė ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei Europos teisės departamento, Vyriausybės ekspertai.

Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus bet kokios ūkinės veiklos apribojimai ar pakeitimai turi būti pagrįsti, adekvatūs, proporcingi ir nustatomi tik įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu. Anot prezidentės, Seimo priimtame įstatyme įtvirtintas teritorinis draudimas statyti atliekų deginimo įrenginius 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos yra niekuo nepagrįstas ir neužtikrina visuomenės sveikatos saugumo.

D. Grybauskaitė siūlo naujai statomiems atliekų tvarkymo objektams Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, taikyti ne niekur Europoje nenaudojamus geografinius apribojimus, o įstatymuose numatytus griežčiausius aplinkosauginius taršos mažinimo bei visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus. Deginamų atliekų kiekis taip pat turi būti kontroliuojamas – pagal ES direktyvas bent pusė atliekų privaloma perdirbti, o deginti tik perdirbimui netinkamas atliekas.

Be to, pasak šalies vadovės, Seimas neįvertino šio įstatymo pasekmių šilumos kainoms ir atliekų tvarkymo mokesčiams. Prezidentės nuomone, atliekų panaudojimo šilumai ir elektrai gaminti ribojimai skatins šilumos kainų didėjimą, o dėl sąvartynų perkrovos ir vis didesnių jų tvarkymo sąnaudų augs atliekų tvarkymo mokesčiai gyventojams.

Pranešime pažymima, kad Seimo sprendimas paneigia geriausias pasaulio atliekų tvarkymo praktikas. Dauguma šalių atsisako sąvartynų, o netinkamas perdirbimui šiukšles naudoja energijos gamybai. Vienos, Kopenhagos, Londono ir Skandinavijos šalių pavyzdžiai rodo, kad atliekų deginimas yra pigus ir saugus šilumos ir elektros gamybos bei efektyvus neperdirbamų atliekų tvarkymo būdas.

ES veikia 489 atliekų deginimo jėgainės, nutolusios vidutiniškai 3 kilometrų atstumu nuo miesto centro, teigiama pranešime.

Prezidentės teigimu, nuogąstavimai dėl aplinkos taršos gali ir turi būti suvaldyti, naudojant specialias apsaugos priemones ir taikant griežčiausius reikalavimus diegiamoms technologijoms.

Seimas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas priėmė rugsėjo pabaigoje – už balsavo 62 Seimo nariai, susilaikė 7. Iš viso balsavime registravosi 72 parlamentarai. Tiek balsų užteko pataisoms priimti, nes anksčiau jas blokavo opozicija bei dalis valdančiųjų.

Pataisoms įsigaliojus, iškiltų grėsmė jau statomoms šimtamilijoninės vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms – Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.

Seimas 117 balsų „už“ ir dviem parlamentarams susilaikius nusprendė, kad Seimo pavasario sesijos pabaigoje priimtas įstatymas būtų laikomas nepriimtu.

Šalies vadovė įstatymų paketą grąžino argumentuodama prieštaravimu Konstitucijai.

Ji pažymėjo remianti sveikatos sektoriaus reformą, tačiau kritikavo nuostatas, kurios valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms numato pirmenybę sudarant sutartis su ligonių kasomis.

„Prezidentė palaiko gydymo įstaigų pertvarką kaip būtiną, nes dabartinis ligoninių tinklas yra neefektyvus, brangus ir negarantuoja geriausios kokybės paslaugų, tačiau net ir geriausių tikslų negali būti siekiama paminant konstitucinius principus“, – sakė prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė.

Pagal Seimo statutą, gavęs vetuotą įsakymą Seimas sprendžia, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Parlamentaras pritarė pastarajam variantui.

Prezidentės vetuotos pataisos numatė, kad stacionaro paslaugas teikiančios privačios gydymo įstaigos sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis būtų galėjusios sudaryti tik tokiu atveju, jeigu tų paslaugų nesugebėtų užtikrinti valstybinės ligoninės.

Prezidentės poziciją pristačiusi R. Svetikaitė pabrėžė, kad sveikatos draudimo įmokas į PSDF moka žmogus, ir valstybė negali nurodinėti, kur jis turi gauti sveikatos priežiūros paslaugas – valstybinėje ar privačioje gydymo įstaigoje.

„Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos PSDF lėšomis, gali būti teikiamos tiek valstybės ir savivaldybių įstaigų, tiek privačių įstaigų“, – sakė patarėja.

„PSDF įmokas kiekvienas žmogus moka pats, tai yra žmogaus pinigai, ir valstybė neturi teisės jų nusavinti ir nurodyti žmogui, kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje jis turi gauti paslaugas, apmokamas iš PSDF lėšų. Konstitucija garantuoja paciento teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, ar ji būtų valstybinė, ar privati“, – kalbėjo R. Svetikaitė.

„Tikėtina, kad galbūt atmesime ir po to teiksime kitokius siūlymus. Turime dar sutarti, kas yra įmanoma padaryti. Tikslas – dviguba pilietybė arba neatimti iš žmonių pilietybės, jei jie gavo kitos šalies pilietybę“, – žurnalistams antradienį teigė parlamento vadovas.

Seimas pavasario sesijoje priėmė pataisas, kurios leistų dvigubą pilietybę įteisinti už tai pasisakius daugiau kaip pusei referendumo dalyvių, o ne visų piliečių, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė šias pataisas grąžino Seimui svarstyti iš naujo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.

Konstitucijoje dabar įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

V. Pranckietis taip pat kitą savaitę prasidedančioje Seimo rudens sesijoje žadėjo teikti projektą, kuriuo būtų siūloma leisti kitąmet piliečiams apsispręsti, ar reikėtų sumažinti Seimo narių skaičių iki 121. V. Pranckietis sako, kad šis klausimas galėtų būti sprendžiamas per tą patį referendumą dėl dvigubos pilietybės, ir tai, jo nuomone, pritrauktų daugiau balsuojančiųjų. Dabar Seimą sudaro 141 narys.

„Taip, būtinai (teiksiu – BNS). Projektas aptartas ir anksčiau, nedaug turbūt frakcijų yra pritariančių tokiam dalykui, nes tai visada būdavo nepageidautinas siūlymas Seime. Kaip žinote, Seimo sumažinimo iki 101 nario projektas Seime yra, bet apie jį dabar tylima. Tai, manau, žmonės patys galėtų atsakyti“, – teigė Seimo pirmininkas.

Pernai sausį Seimas po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisoms nuo 141 iki 101 mažinti parlamentarų skaičių, taip pat iš spalio į kovą perkelti Seimo rinkimų datą. Už projektą balsavo iniciatoriai „valstiečiai“, išskyrus susilaikiusią Laimutę Matkevičienę, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai, dalis liberalų, o visų kitų frakcijų atstovai, išskyrus pavienius politikus, buvo prieš ir susilaikė.

Koalicija su „tvarkiečiais“ padės užtikrinti daugumą

Kitą savaitę valdančiųju „valstiečių“ planuojamas pasirašyti susitarimas su „tvarkiečiais“ padės užtikrinti stabilią daugumą priimant svarbius klausimus, tikisi Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Sutartį ketinama pasirašyti atsižvelgiant ir į jų norus, pageidavimus pačioje rudens sesijos pradžioje, manau, tai įvyks. Tai duotų užtikrintą formalią daugumą. Neformaliai mes ją turime (...) ne su visais (reikalavimais sutinkame – BNS), bet tie derybiniai reikalavimai derinami ir, manau, iki pasirašymo pavyks suderinti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas patvirtino, kad sutinkama su 12 iš 15 „tvarkiečių“ keliamų reikalavimų, tačiau konkrečiai jų nenurodė.

Jis pabrėžė, kad susitarimas pasirašomas būtent su „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija Seime, nes „tvarkiečių“ partija yra sulaukusi teisėsaugos įtarimų prekyba poveikiu.

„Tvarka ir teisingumas“ norėtų į bendradarbiavimo susitarimą įtraukti įsipareigojimą, kad minimali mėnesio alga siektų ne mažiau kaip 50 proc. vidutinio atlyginimo, o vidutinis darbo užmokestis kitąmet būtų 1000 eurų, kad būtų įteisinti tiesioginiai seniūnų rinkimai, tarėjų institutas teismuose, nustatytas lengvatinis 9 proc. tarifas gaminant šilumą naudojamam kurui, gerokai padidintas finansavimas neformaliam ugdymui, įvestos privalomos gyventojų apklausos savivaldybėse.

Taip pat „tvarkiečiai“ siekia riboti didžiųjų prekybos centrų darbo laiką savaitgaliais, sudaryti galimybę darbo užmokestį mokėti keturis kartus per mėnesį, daugiau lėšų skirti būsto renovacijai ir pan.

„Valstiečiai“ savo ruožtu siūlo „Tvarkos ir teisingumo“ atstovui Seimo vicepirmininko pareigas.

Bendradarbiavimo susitarimą pasirašytų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo bei "Tvarkos ir teisingumo" frakcijos Seime.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ Seime turi septynis narius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija – 55, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija – 11 narių. 

„Mes paraginome Seimą (...) pakartotinai apsvarstyti pilietybės referendumo pakeitimą, apsvarstyti tai, priimti įstatymą ir kreiptis iškart į Konstitucinį Teismą, kad jis pasakytų savo sprendimą, kad nebūtų jokių klausimų dėl konstitucingumo“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime PLB atstovas Rimvydas Baltaduonis.

Šią savaitę Vilniuje posėdžiavęs PLB Seimas savo priimtomis rezoliucijomis taip pat ragina Seimą kuo greičiau patvirtinti referendumo datą ir skirti išteklius informacinei kampanijai.

„Pasaulio lietuvių bendruomenė ir valdyba sieks, kad visi lietuviai galėtų išlaikyti Lietuvos pilietybę. Mūsų strateginis tikslas – kad visi lietuviai, kur jie begyventų, jeigu jie nori būti Lietuvos valstybės piliečiai, kad jie turi tą gimimu įgytą teisę“, – pažymėjo PLB valdybos narys R. Baltaduonis.

Mūsų strateginis tikslas – kad visi lietuviai, kur jie begyventų, jeigu jie nori būti Lietuvos valstybės piliečiai, kad jie turi tą gimimu įgytą teisę.

Prezidentė D. Grybauskaitė dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai šią savaitę vetavo Referendumo įstatymo pataisas, kurios nuleido kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės.

Prezidentė pabrėžia palaikanti dvigubos pilietybės suteikimo išplėtimą, bet kviečia lietuvius visame pasaulyje susitelkti įteisinant šią galimybę konstituciniu ir teisinių abejonių nekeliančiu keliu.

Seimo priimtos pataisos pilietybę apibrėžiančiam Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsniui padarė išimtį dėl jo pakeitimo, sumažindamos reikalavimus dėl balsų skaičiaus.

Pataisos pilietybę apibrėžiantį Konstitucijos straipsnį leidžia pakeisti, jei už tai referendume pasisako daugiau kaip pusė dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.

Šiuo metu visam Konstitucijos pirmajam skirsniui galioja didesni apsaugos reikalavimai – pakeitimams priimti būtina, kad už juos referendume balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių balso teisę.

Prezidentės vertinimu, Seimo pasiūlymas specialiai pilietybės referendumui sumažinti balsų kartelę nuo 1,25 mln. iki 840 tūkst. rinkėjų balsų kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai ir todėl yra labai rizikingas.

Pataisas kritikavo Seimo teisininkai bei dalis parlamentarų, sakydami, kad taip bus sudarytas pavojingas precedentas ateityje lengviau keisti kitus valstybės pagrindus įtvirtinančius Konstitucijos straipsnius.

Apsidrausdamas Seimas ketina dėl pataisų konstitucingumo rudenį kreiptis į Konstitucinį Teismą – yra registruotas atitinkamas nutarimo projektas.

Referendumo įstatymo pataisų prašė dvigubos pilietybės įteisinimo siekiantys pasaulio lietuviai, nuogąstaudami, kad nesumažinus kartelės Konstitucijos pataisos nebūtų priimtos.

Referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo planuojama skelbti su prezidento rinkimais 2019 metais.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

KT anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

Anot Prezidentūros, pasitarime dalyvaus sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas, Medikų sąjūdžio narys Vytautas Kasiulevičius, Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas, buvusi Konstitucinio Teismo teisėja ir konstitucinės teisės profesorė Toma Birmontienė.

„Šitas pasitarimas yra konsultacija prieš priimant sprendimą, ar pasirašyti gydymo įstaigų pertvarką reglamentuojančius įstatymus“, – BNS sakė prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

Seimas praėjusį šeštadienį priėmė gydymo įstaigų pertvarkai reikalingus įstatymus.

Pagal priimtas pataisas, sveikatos apsaugos ministras įgyja teisę tvirtinti gydymo įstaigų tinklą, o sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų (TLK) prioriteto tvarka bus sudaromos su šiame tinkle esančiomis įstaigomis.

Stacionaro paslaugas teikiančios privačios gydymo įstaigos galės su TLK sutartis sudaryti tik tokiu atveju, jeigu tų paslaugų nesugebės užtikrinti valstybinės ligoninės.

Priimtuose įstatymuose numatyta, kad įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai bei vyriausieji finansininkai privalės atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

Liberalai prašo vetuoti

Opozicinis Liberalų sąjūdis prašo prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoti pataisas dėl gydymo įstaigų reformos.

Liberalų kreipimesi prašoma grąžinti Seimui įstatymo nuostatas, susijusias su privačių įstaigų veikla.

„Priimtu įstatymu siūloma numatyti prioritetinę sutarčių sudarymo tvarką dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo valstybinėms įstaigoms, kurios yra priskirtos tinklui“, – pažymima kreipimesi.

Anot liberalų, išbraukus iš tinko privačias įstaigas bus pažeisti pacientų teisėti lūkesčiai pasirinkti privačią gydymo įstaigą ir gauti apmokėjimą iš ligonių kasų už joje gautas paslaugas iš sumokamų sveikatos draudimo įmokų.

Taip pat teigiama, jog tokia tvarka siekiama suvaržyti privačią ūkinę veiklą, o tai galimai prieštarauja Konstitucijai.

Seimas paskutinę sesijos dieną šeštadienį priėmė pataisas, kuriomis sveikatos apsaugos ministras įgyja teisę tvirtinti gydymo įstaigų tinklą.

Taip pat buvo nustatyta, kad sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų (TLK) prioriteto tvarka būtų sudaromos su šiame tinkle esančiomis įstaigomis.

Stacionaro paslaugas teikiančios privačios gydymo įstaigos galėtų su TLK sutartis sudaryti tik tokiu atveju, jeigu tų paslaugų nesugebės užtikrinti valstybinės ligoninės.

„Tai, kad šiuo metu privačios gydymo įstaigos sudaro tik apie 1 proc. paslaugų teikėjų antriniame ir tretiniame lygyje, negali būti laikoma argumentu, įtvirtinant privačių gydymo įstaigų diskriminaciją įstatyme“, – tvirtina liberalai.

„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narių gerosios praktikos rodo, kad privačios gydymo įstaigos antriniame ir tretiniame sveikatos priežiūros lygyje gali padėti sutaupyti valstybės resursų“, – nurodoma kreipimesi.

Be to, pataisos numato, kad norinčioms gauti sutartis su TLK privačioms gydymo įstaigoms reikėtų atitikti tam tikrus kriterijus.

Numatyta, kad įstaigos privalės turėti paslaugų teikimo patirties, atitinkamą gydytojų etatų skaičių, suteikti per metus atitinkamą paslaugų kiekį, užtikrinti teikiamų paslaugų kompleksiškumą ir pan. Prieš šiuos kriterijus pasisako Investuotojų forumas.

Opoziciniai konservatoriai dėl minimo įstatymo ruošia kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.

Konservatoriai teigia, jog po reformos rajonuose gali būti uždaryta 20-30 ligoninių, kurių neįtraukus į tinklą ligonių kasos su jomis nesudarys sutarčių ir nemokės už paslaugas.

Sveikatos apaugos ministras Aurelijus Veryga yra minėjęs, kad šiuo metu 4,5 tūkst. lovų ligoninėse nenaudojamos, bet išlaikomos, arba į jas pacientai guldomi nepagrįstai.

Numatyta, kad šios naujovės įsigalios 2019 metų sausį, o pereinamas laikotarpis bus taikomas įstaigoms, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. Pasikeitusi sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis sudarymo tvarka įsigalios 2020 metais.