V. Putinas „yra sakęs, kad niekada neatsisakydavo susitikti su prezidentu Zelenskiu. Vienintelis dalykas, kurį jis laiko iš esmės svarbiu – kad tokiems susitikimams būtų gerai pasirengta“, žurnalistams teigė S. Lavrovas. Jis kalbėjo V. Zelenskiui paraginus surengti jo susitikimą su V. Putinu.

Pasak S. Lavrovo, dabartinė krizė „brendo labai ilgai, visus šiuos metus, tad susikaupė daugybė problemų ir tiesiog susitikimas bei apsikeitimas nuomonėmis... dabar duotų priešingą rezultatą“.

V. Zelenskis ir V. Putinas yra susitikę tik kartą, per 2019 metų derybas Paryžiuje.

Rusijai ir Ukrainai rengiantis Stambule atnaujinti taikos derybas, S. Lavrovas sakė, kad Maskva laikosi savo reikalavimų dėl Ukrainos demilitarizacijos ir „denacifikacijos“.

Šiuos dalykus ir Ukrainos neutralų statusą V. Putinas vadina Maskvos kariniais tikslais.

„Ir Ukrainos demilitarizacija, ir denacifikacija yra būtinas susitarimų, kuriuos bandome pasiekti, komponentas, – sakė S. Lavrovas. – Mes suinteresuoti, kad šios derybos baigtųsi rezultatu, išpildančiu mūsų svarbiausius tikslus.“

Pagrindiniu tikslu S. Lavrovas nurodė „aštuonerius metus trukusio žudymo Donbaso regione užbaigimą“. Rusija nori, kad Ukraina „karine prasme liautųsi asimiliuotis su Vakarais, su NATO“, sakė jis.

Ukraina privalo „nebebūti nuolat militarizuojama šalimi, kur jie bando dislokuoti puolamųjų ginklų, keliančių grėsmę Rusijai“, pareiškė S. Lavrovas.

Rusų ministras taip pat paragino nutraukti „pastangas skatinti nacių ideologiją ir praktiką“.

Anot jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra „persunktos karininkų iš vadinamųjų nacionalinių savanorių batalionų, viešai skelbiančių nacių idėjas“.

S. Lavrovas taip pat apkaltino Vakarus „remiant viso, kas rusiška, naikinimą Ukrainoje“ ir paminėjo knygas bei televizijos transliacijas.

Pagrindinis Kyjivo derybininkas, prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo nuotrauka iš vaizdo ryšiu vykstančių derybų, praėjus daugiau kaip dviem savaitėms nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios.

Rusijos pusė savo ruožtu vadina derybas „sunkiomis“ ir sako, kad abi pusės dėsto savo „specifines pozicijas“.

M. Podoliakas anksčiau pirmadienį pareiškė, kad per ketvirtąjį derybų su Rusija raundą reikalaus nedelsiant nutraukti ugnį ir išvesti Rusijos karius.

„Taika, neatidėliotinos paliaubos ir visų rusų karių išvedimas – tik po to galėsime kalbėti apie regioninius santykius ir politinius nesutarimus“, – sakė M. Podoliakas „Twitter“ paskelbtame vaizdo pareiškime.

Abu prezidentai nuo J. Bideno inauguracijos sausio mėnesį jau dukart kalbėjosi telefonu, bet Xi Jinpingui dėl pandemijos atsisakant vykti į užsienį, susitikimas vaizdo ryšiu lieka geriausia tiesioginių derybų galimybė.

Pastaruoju metu daugiausiai dėmesio reikalavo ginčas dėl Taivano ir, pasak J. Bideno padėjėjų, rengiamas susitikimas yra proga neleisti įtampai augti toliau.

„Kaip atsakingas pasaulinis lyderis žinau, kad svarbu laikyti komunikacijos kanalus atvirus“, – reporteriams sakė JAV administracijos aukšto rango pareigūnas. Jis pabrėžė, kad abiejų šalių „konkurencija“ neturėtų nuvesti prie „konflikto“.

„Prezidentas taip pat aiškiai pasakys, jog norime kurti bendrus kreipiamuosius bėgius, kad išvengtume apsiskaičiavimų ar nesusipratimų“, – nurodė pareigūnas.

Tuo pačiu metu Baltieji rūmai siekė mažinti lūkesčius. Pasak minėto pareigūno, JAV nesitiki iš šio susitikimo kokių nors rezultatų.

J. Bideno inicijuotas viršūnių susitikimas įvyks pirmadienį 19.45 val. Vašingtono laiku. Pekine tuo metu bus antradienis, 8.45 val.

Vašingtonas tikisi, kad susitikimas, tikriausiai truksiantis kelias valandas, bus produktyvesnis už pokalbius telefonu.

Xi Jinpingas iš Kinijos nėra išvykęs jau beveik dvejus metus, o J. Bidenas kritikavo jo nedalyvavimą svarbiuose tarptautiniuose pastarojo meto renginiuose.

„Prievartinis ir provokuojamas“

Santykiai tarp šių supervalstybių smarkiai pablogėjo valdant ankstesniam JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), pradėjusiam prekybos karą su Kinija ir užsipuolusiam Pekiną dėl jo reakcijos į pandemiją.

Nors, palyginti su D. Trumpo kadencijos retorika, tonas pasikeitė, santykiai dar labiau pablogėjo dėl Taivano, virtinės žmogaus teisių klausimų, prekybos.

Pastaruoju metu Kinija vis garsiau žvangina ginklais aplink Taivaną: kinų naikintuvai ir bombonešiai, galintys gabenti branduolinį ginklą, nuolat pažeidinėja salos oro gynybos zoną. Spalio pradžioje, Kinijai minint Liaudies Respublikos įkūrimo metines, Pekinas pasiuntė prie Taivano rekordiškai daug karinių orlaivių.

Autonominį, demokratiškai valdomą Taivaną Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors jį susigrąžins, prireikus – jėga.

Kinija pastarosiomis dienomis ne kartą užsiminė, kad nepakęs jokio pamokslavimo dėl Taivano.

„Bet koks nuolaidžiavimas „Taivano nepriklausomybės“ jėgoms ir jų rėmimas kenkia taikai už Taivano sąsiaurio ir galiausiai tik grįš bumerangu“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) per savaitgalio susitikimą su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu).

Kinijos Užsienio reikalų ministerija pirmadienį atsakomybę už santykių gerinimą perkėlė J. Bidenui.

„Tikimės, kad JAV dirbs ta pačia kryptimi kaip ir Kinija, kad sutartume vieni su kitais“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas (Džao Lidzianas).

Tačiau minėtas JAV administracijos pareigūnas užsiminė, kad J. Bidenas per susitikimą su Xi Jinpingu nevengs šio opaus klausimo.

J. Bidenas „kalbės labai tiesiai ir atvirai apie sritis, kur mums kyla susirūpinimas“, – sakė pareigūnas ir paminėjo „Kinijos prievartinį ir provokuojamą elgesį dėl Taivano“.

Pareigūnas taip pat pabrėžė, kad abi šalys turi erdvės bendradarbiauti įvairiose srityse, pavyzdžiui, dėl klimato kaitos.

Virtualus viršūnių susitikimas rengiamas tokiu metu, kai Xi Jinpingas toliau stiprina savo pozicijas.

Kinijos Komunistų partijos vadovybė praėjusią savaitę priėmė rezoliuciją, tikriausiai padėsiančią Xi Jinpingui sustiprinti savo valdžią, įtvirtinti savo viziją Kinijai ir sumenkinti ankstesnių lyderių vaidmenį.

Ši rezoliucija „dar labiau sutvirtino“ valdžios sutelkimą Kinijos prezidento rankose, sakė JAV administracijos pareigūnas.

Jis pridūrė: „Mūsų galva, tai dar labiau akcentuoja šio bendravimo lyderių lygiu svarbą.“

„Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai susitiks trišaliu formatu. Susitikime trijų Baltijos šalių vadovai aptars regioninio saugumo ir gynybos, nelegalios migracijos prie ES rytinės sienos su Baltarusija, transatlantinio bendradarbiavimo ir kovos su klimato kaita klausimus“, – nurodoma penktadienį išplatintame pranešime.

Baltijos šalių lyderiai nuotoliniu būdu su A. Duda aptars nelegalios migracijos klausimus ir situaciją ES pasienyje su Baltarusija.

Taip pat planuojama priimti Baltijos klimato neutralumo deklaraciją, kuria numatomi bendri Baltijos šalių veiksmai ir bendradarbiavimas įvairiose srityse siekiant pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos ir įgyvendinant Glazgo viršūnių susitikime COP26 prisiimtus įsipareigojimus.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai susitiks trišaliu formatu.

Kelis mėnesius su Baltarusija besiribojančias ES šalis kamuojanti įtampa dėl neteisėtos migracijos vėl išaugo šią savaitę, pasienyje su Lenkija susitelkus keliems tūkstančiams migrantų ir daliai jų pabandžius prasiveržti pro sieną.

Baimindamasi panašaus scenarijaus, Lietuva šią savaitę įvedė nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija ir migrantų stovyklose.

Migrantų srautas iš Baltarusijos į Lietuvą smarkiai pradėjo augti vasarą. Šiemet į Lietuvą iš viso neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.

Dar didesniam skaičiui jų nebuvo leista atvykti į šalį, nuo rugpjūčio pasieniečiams ėmus taikyti apgręžimo taktiką.

Jis kalbėjo Seime, minint Abiejų Tautų tarpusavio įžadų 230-ąsias metines.

„Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad Lietuva ir Lenkija toliau žengia kartu. Pastaraisiais dešimtmečiais stebėjome sparčią dvišalių santykių raidą. Tačiau visų bendradarbiavimo galimybių, esu tikras, iki šiol nesame išnaudoję“, – teigė šalies vadovas.

Anot prezidento, Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado dvasia, atlaikiusi du ypač sunkius šimtmečius ir naujai sužibusi dabartinėje laisvės epochoje, visuomet įkvepia abiejų šalių žmones.

„Tegul tarpusavio pasitikėjimas, pagarba ir tolerancija visada sudaro Lietuvos ir Lenkijos santykių pagrindą“, – sakė G. Nausėda.

Kalbėdamas apie Gegužės 3-iosios Konstituciją ir 1791 metų spalio 20 dieną vienbalsiai priimtą Abiejų Tautų tarpusavio įžadą, Lietuvos vadovas akcentavo, kad dokumento autoriams pavyko suderinti valstybės centralizavimo poreikį su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinio savarankiškumo tradicija.

„Dokumentas, kurio 230-ąsias metines šiandien minime, mums svarbus ne tik kaip viena iš Gegužės 3-iosios Konstitucijos sudedamųjų dalių. Tai pirmiausia įrodymas, kad lietuvių ir lenkų tarpvalstybinių santykių raida rėmėsi ir tebesiremia kompromisų menu. Ji turi būti grindžiama pasitikėjimu ir tolerancija. Tik taip galime pratęsti strateginę bendrystę – ir ja pasiremti kintančioje geopolitinėje tikrovėje“, – tvirtino G. Nausėda.

Kalbėdamas apie dabartinius dvišalius santykius jis sakė, kad šiandien svarbi paskata veikti išvien yra augančios karinės, technologinės, ekonominės grėsmės ir iššūkiai.

„Bandymai kaitinti atmosferą prie rytinių Europos Sąjungos ir NATO sienų kelia mums ypatingų užduočių ne tik užtikrinant mūsų šalių saugumą, bet ir palaikant pusiausvyrą regione. Turime ne tik skirti ypatingą dėmesį dvišaliam kariniam bendradarbiavimui, bet ir tvirtinti NATO vienybę, stiprinti mūsų pasienio infrastruktūrą ir į saugumo sistemą įtraukti mums tiek kultūriškai, tiek politiškai artimą Ukrainą, siekti jos teritorinio vientisumo atkūrimo“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

„Mūsų šalys negaili pastangų, kad kaimyninėje Baltarusijoje patys piliečiai galėtų laisvai ir demokratiškai išrinkti savo šalies valdžią. Mes tuo tikime, todėl laikome Liublino trikampio formatą atvirą ateities demokratinei Baltarusijai“, – tvirtino jis.

G. Nausėda dėkojo Lenkijai už pagalbą valdant Baltarusijos režimo sukeltą migracijos krizę, už politinę paramą dėl Astravo AE.

„Kaip ir anksčiau, aš asmeniškai labai daug tikiuosi iš Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo, plėtojant ES Rytų partnerystės politiką. Nuo mūsų sėkmės šioje srityje priklausys viso regiono stabilumas ir ateities gerovė. Todėl turime daryti viską, kad būtų užtikrinta Rytų partnerystės politikos strateginė kryptis ir išlaikytos paskatos įgyvendinti ambicingas reformas“, – tvirtino prezidentas.

Antradienį Vilniuje minimos Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-osios metinės.

Ta proga Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), Seimo vicemaršalka Malgorzata Gosiewska (Malgožata Gosevska) ir Senato vicepirmininkas Bogdanas Borusewiczius (Bogdanas Borusevičius).

Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną. Tarpusavio įžadas priimtas kiek vėliau – spalio 20 dieną.

Lenkijoje gegužės 3-ioji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas ir draugystė buvo svarbūs visais istorijos laikotarpiais, tačiau ypač yra reikšmingi vertinant dabartinį geopolitinį kontekstą.

„Vertiname Lenkijos indėlį į regioninį saugumą. Jaučiame, kad kaimynystėje turime patikimą draugą ir sąjungininką. Tik būdami vieningi būsime stiprūs, kad atremtume kylančias grėsmes dabartinėje geopolitinėje aplinkoje. Turime negailėti jėgų stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą“, – teigė šalies vadovas.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai aptarė nelegalios migracijos krizės valdymą ir situaciją pasienyje su Baltarusija. Šalies vadovas akcentavo, kad Baltarusijos režimo hibridinės atakos pamokos atskleidė galiojančių ES teisės aktų spragas ir poreikį juos pritaikyti prie naujų realijų, siekiant užtikrinti ES sienų apsaugą, neteisėto sienos kirtimo prevenciją ir nedemokratinių režimų piktnaudžiavimą prieglobsčio sistema.

„Šiuos klausimus kelsiu jau šį ketvirtadienį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Dėkoju Lenkijai už palaikymą ir tikiuosi, kad ir toliau vieningai sieksime būtinų pokyčių“, – sakė G. Nausėda.

Šalių vadovai taip pat skyrė laiko regiono infrastruktūros projektams aptarti. Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad Baltijos valstybių sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais yra Lietuvos prioritetas. Jį siekiama įgyvendinti vėliausiai iki 2025 m., o iki 2021 m. pabaigos įgyvendinti Lietuvos elektros perdavimo tinklų jungties su Lenkijos elektros perdavimo tinklais „LitPol Link“ išplėtimo projektą. Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutarė, kad projekto „Rail Baltica“ užbaigimas ir eksploatacijos pradžia iki 2026 m. – bendras abiejų šalių strateginis tikslas.

Kitas Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų tarybos posėdis numatytas 2022 m. Varšuvoje, primenama Prezidentūros pranešime.

Tačiau Prancūzija nedelsdama paneigė šį pranešimą.

Apie tai, kad Paryžius atšaukė lapkritį planuotas Šveicarijos prezidento ir ekonomikos reikalų ministro Guy Parmelino (Gi Parmeleno) derybas su prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu), pranešė du šveicarų laikraščiai: „Le Matin Dimanche“ ir „SonntagsZeitung“.

Neįvardytus diplomatinius šaltinius citavę leidiniai nurodė, kad Prancūzija nusprendė atšaukti susitikimą, nes pyksta dėl to, kaip Šveicarija vedė derybas prieš tai, kai birželį priėmė sprendimą įsigyti 36 naikintuvus „Lockheed Martin F35A“.

Pasak šaltinių, Paryžius priekaištauja Bernui už tai, kad Šveicarijos gynybos ministerija tęsė derybas su kitais gamintojais, įskaitant Prancūzijos naikintuvų „Rafale“ gamintoją „Dassault“, nors jau buvo priimtas sprendimas pirkti amerikietiškus naikintuvus.

G. Parmelino biuras ekonominių reikalų ministerijoje patvirtino, kad susitikimas su E. Macronu neįvyks, tačiau pabrėžė, kad jis nebuvo galutinai suplanuotas, taigi tai nelaikoma „patvirtinto susitikimo atšaukimu“.

Biuras taip pat nurodė, kad buvo kalbama tik apie „prezidento darbinį vizitą“, o ne apie valstybinį vizitą.

Prancūzijos vyriausybė taip pat paneigė, kad susitikimas buvo oficialiai atšauktas, ir pabrėžė, kad jo planavimas nebuvo užbaigtas.

„Jis nebuvo atšauktas ir juo labiau ne dėl minėtų priežasčių“, – pareiškė Eliziejaus rūmai.

Prezidentūra paaiškino, kad metų pradžioje prezidentas E. Macronas iš principo sutiko susitikti su savo Šveicarijos kolega ir kad Šveicarija pasiūlė susitikimą surengti lapkritį.

„Vasarą mes jiems pareiškėme, kad [surengti susitikimą] lapkritį bus sudėtinga“, – nurodė prezidentūra ir pridūrė, kad galutinė susitikimo data „dar nebuvo nustatyta“.

Pranešimas apie prezidentų susitikimą pasirodė tuo metu, kai Prancūzijos santykiuose su JAV ir Australija yra kilusi didelė įtampa dėl Kanberos sprendimo atsisakyti sutarties dėl prancūziškų povandeninių laivų pirkimo ir pasirinkti amerikietiškus atominius povandeninius laivus.

Artimiausiomis dienomis pasikalbės telefonu

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir E. Macronas artimiausiomis dienomis pasikalbės telefonu, sekmadienį pranešė Prancūzijos vyriausybės atstovas spaudai.

Apie pokalbį buvo paskelbta praėjus porai dienų po to, kai Prancūzija, nepatenkinta dėl slaptų JAV ir Australijos derybų, po kurių buvo atšauktas milijardų eurų vertės Australijos užsakymas dėl prancūziškų povandeninių laivų gamybos, atšaukė konsultacijoms savo ambasadorius Vašingtone ir Kanberoje.

„Artimiausiomis dienomis įvyks pokalbis telefonu“, – naujienų televizijos kanalui BFM pareiškė vyriausybės atstovas spaudai Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis) ir pridūrė, kad surengti pokalbį paprašė J. Bidenas.

J. Bidenas trečiadienį paskelbė apie naują Australijos, JAV ir Jungtinės Karalystės (JK) gynybos aljansą (AUKUS) ir ketinimus Australijai perduoti JAV branduolinių povandeninių laivų technologijas.

Be povandeninių laivų laivyno, AUKUS suvienys jėgas ir dėl kibernetinių, dirbtinio intelekto (DI), ypač taikomojo DI, kvantinės technologijų, tam tikrų povandeninių pajėgumų.

Dėl šio pakto Kanbera atšaukė milžinišką sutartį dėl prancūziškų povandeninių laivų pirkimo.

Pasak Prancūzijos vyriausybės atstovo, E. Macronas JAV prezidento paprašys pateikti paaiškinimų.

„Mes norime paaiškinimų“, – pareiškė G. Attalis ir pridūrė, kad JAV turi atsakyti už „tai, kas yra labai panašu į didelį piktnaudžiavimą pasitikėjimu“.

Paryžius neigia atšaukęs prezidentų susitikimą

Paryžius paneigė Šveicarijos žiniasklaidos pranešimus sekmadienį, jog esą atšaukė ilgai planuotą dviejų šalių prezidentų susitikimą Paryžiuje, nes pasipiktino Berno sprendimu pirkti amerikietiškų, o ne prancūziškų, naikintuvų.

Apie tai, kad Paryžius neva atšaukė lapkritį planuotą Šveicarijos prezidento ir ekonomikos reikalų ministro G. Parmelino derybas su prezidentu E. Macronu, pranešė du šveicarų laikraščiai: „Le Matin Dimanche“ ir „SonntagsZeitung“.

Neįvardytus diplomatinius šaltinius citavę leidiniai nurodė, kad Prancūzija nusprendė atšaukti susitikimą, nes pyksta dėl to, kaip Šveicarija vedė derybas prieš tai, kai birželį priėmė sprendimą įsigyti 36 naikintuvus „Lockheed Martin F35A“.

Pasak šaltinių, Paryžius priekaištauja Bernui už tai, kad Šveicarijos gynybos ministerija tęsė derybas su kitais gamintojais, įskaitant Prancūzijos naikintuvų „Rafale“ gamintoją „Dassault“, nors jau buvo priimtas sprendimas pirkti amerikietiškus naikintuvus.

Tačiau tiek Prancūzijos vyriausybė, tiek ir G. Parmelino biuras tokius pranešimus paneigė, ir nurodo, kad dar galutinai nesutarta dėl datos.

„Jis niekada nebuvo atšauktas, ypač dėl minėtų priežasčių“, – nurodė Eliziejaus rūmai.

Jie taip pat paaiškino, kad prezidentas E. Macronas šių metų pradžioje iš esmės sutarė su Šveicarijos kolega dėl susitikimo ir kad šveicarai pasiūlė susitikti lapkritį.

„Mes šią vasarą jiems pasakėme, kad lapkritį susitikti būtų sudėtinga“, – nurodo Eliziejaus rūmai ir priduria, kad dar nesutarta dėl galutinės susitikimo datos.

G. Parmelino biuras taip pat nurodė, kad kadangi dėl datos galutinai nesutarta, planų pakeitimas nėra laikomas „patvirtinto susitikimo atšaukimu“.

Biuras taip pat nurodė, kad buvo kalbama tik apie „prezidento darbinį vizitą“, o ne apie valstybinį vizitą.

„Tai labai didelis užsienio politikos supaprastinimas, netgi sakyčiau, suprimityvinimas, - manyti, kad per vieną susitikimą galima dėl visko susitarti ir kad Jungtinės Valstijos išduos Ukrainą. Žaidimas kur kas sudėtingesnis, ir Ukraina yra labai svarbi JAV partnerė. Todėl aš labai ramiai reaguoju į visas sąmokslo teorijas“, – pabrėžė D. Kuleba, atsakydamas į klausimą, ar J. Bideno ir V. Putino susitikimas gali kardinaliai pakeisti Ukrainos situaciją.

Ministras priminė Ukrainos visuomenės būgštavimus, kai į Baltuosius rūmus atėjo Donaldas Trumpas, kuris „norėjo perkrauti santykius su Rusija, bet užsienio politika pasirodė esanti sudėtingesnė“.

Anksčiau J. Bidenas pasiūlė V. Putinui susitikti ir apsvarstyti aktualius Vašingtono ir Maskvos santykių klausimus. Manoma, kad dviejų prezidentų susitikimas įvyks artimiausiais mėnesiais vienoje iš Europos šalių.

„Mes galvojame apie prezidentų viršūnių susitikimą. Ir pokalbiuose su amerikiečių partneriais keliamas šis klausimas. Tačiau kol kas susitarimo nėra“, - rusų naujienų agentūra RIA penktadienį cituoja diplomatinius šaltinius.

„Wall Street Journal“ savo ruožtu rašo, kad V. Putinas savaitės pradžioje lankydamasis Vienoje paprašė Austrijos federalinio kanclerio Sebastiano Kurzo suorganizuoti susitikimą su D. Trumpu Vienoje. S. Kurzas pažadėjo su atitinkamu prašymu kreiptis į D. Trumpą. Laikraščio duomenimis, prezidentų susitikimas gali įvykti jau liepą.

Baltieji rūmai šiuo metu vertina pasiūlymą, rašo „Wall Street Journal“, remdamasis „Europos diplomatu“. „Austrai pareiškė savo norą surengti susitikimą tarp prezidento D. Trumpo ir prezidento V. Putino“, - sakė JAV Nacionalinės saugumo tarybos pareigūnas.

Pasak šaltinių, dėl mokėjimo susitarė Ukrainos prezidento vardu veikę tarpininkai. M. Cohenas nebuvo registruotas kaip Ukrainos atstovas, nors to reikalauja JAV įstatymai.

Prezidentų susitikimas Baltuosiuose rūmuose įvyko pernai birželį.

Netrukus po to, kai P. Porošenka iš Vašingtono grįžo į Ukrainą, jo šalies kovos su korupcija agentūra nutraukė buvusio D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovo Paulo Manaforto atžvilgiu pradėtą tyrimą.

Remiantis aukšto rango P. Porošenkos administracijos žvalgybos pareigūno pasakojimu, į M. Coheną buvo nuspręsta kreiptis, nes registruoti Ukrainos lobistai ir šalies ambasada Vašingtone tegalėjo susitarti tik dėl trumpos progos prezidentams kartu nusifotografuoti. P. Porošenkai esą reikėjo ko nors, ką būtų galima pristatyti kaip derybas.

Ukrainos pareigūno teigimu, P. Porošenka nusprendė pasiekti D. Trumpą neoficialiais kanalais. Ši užduotis buvo patikėta buvusiam prezidento padėjėjui, kuris, savo ruožtu, paprašė lojalaus ukrainiečių parlamentaro pagalbos.

Pastarasis pasinaudojo asmeninėmis pažintimis Niujorko valstijoje, Port Vašingtono Chabad centre. Parlamentarui buvo pasiūlyta susisiekti su prezidento teisininku ir patikimu įvairių sandorių sudarytoju Michaelu Cohenu, kuriam už pagalbą buvo sumokėta 400 tūkst. JAV dolerių.

Šaltinis neteigia, kad D. Trumpas žinojo apie šią jo teisininkui sumokėtą sumą.