Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė tokiam siūlymui, kurį patiekė konservatorė, buvusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Už balsavo 63, prieš buvo penki ir susilaikė 39 parlamentarai. Toliau svarstyti projektą planuojama gruodžio 5 dieną.

Švietimo įstatymo pataisą pristačiusi J. Šiugždinienė vadino ją technine ir teigė, kad nuo kitų metų sausio dar nebus pasiruošta vykdyti centralizuotą priėmimą.

„Tai daugiau tech­ni­nis pa­kei­ti­mas dėl cen­tra­li­zuo­tos priėmi­mo į prieš­mo­kyk­li­nio, iki­mo­kyk­li­nio, pra­di­nio, pa­grin­di­nio, vi­du­ri­nio ug­dy­mo pro­gra­mas. Prie­žas­tis labai paprasta, 2023 me­tams ne­bu­vo skir­tas fi­nan­sa­vi­mas šiai sis­te­mai pa­reng­ti, to­dėl tam, kad bū­tų tin­ka­mai pa­si­reng­ta, prašoma nukelti įsigaliojimo datą“, – kalbėjo parlamentarė.

Opozicinės Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė stebėjosi, kad centralizuotą priėmimą vėl norima nukelti, nors jam organizuoti jau sukurta atskira įstaiga. Ji taip pat priminė, kad pagal pirminius planus centralizuotas priėmimas turėjo pradėti veikti dar 2022 metais.

„Va­sa­ros pa­bai­go­je Vy­riau­sy­bė įstei­gė tam įstai­gą, suor­ga­ni­za­vo kon­kur­są, pa­sky­rė va­do­vą, suformavo ko­man­dą. Da­bar jūs vėl siū­lo­te ati­dė­ti. Tik klau­si­mas: per ateinančius dve­jus me­tus ką ta įstai­ga veiks, kaip sakant, ko­kią vie­ną vie­tą krapš­tys ar ką da­rys?“ – sakė „darbietė“.

J. Šiugždinienė atsakė, kad sistemai sukurti nebuvo laiku numatytas finansavimas, bet dabar pinigai jau skirti, nuo sausio įdiegti sistemą nebus pasiruošta, taip pat reikia suderinti ją su jau naudojamomis Vilniaus, Kauno miestų elektroninėmis priėmimo sistemomis ir pan.

Pagal dabartinę Švietimo įstatymo nuostatą, centralizuotas priėmimas į valstybines ir savivaldybių ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo mokyklas turėtų startuoti nuo 2024 metų sausio 1 dienos. Centralizuotas priėmimas kartą jau buvo nukeltas: tuomet planuota jį įdiegti nuo 2022 metų.

J. Šiugždinienė pažymi, kad centralizuotam priėmimui įdiegti reikia apie 3 mln. eurų, 2023 metais tokių lėšų biudžete numatyta nebuvo, tad tam skirtos europinės lėšos iš priemonių plano „Naujos kartos Lietuva“, tik neužteko laiko tinkamai pasirengti ir sukurti sistemą.

Vyriausybė centralizuotam priėmimui į darželius, mokyklas bei neformalųjį švietimą organizuoti nuo 2024 metų sausio steigia viešąją įstaigą „Mokausi Lietuvoje“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra skelbusi, ši sistema visu pajėgumu galėtų pradėti veikti ne anksčiau kaip nuo 2025–2026 metų.

Priėmimas į mokyklas vyktų automatizuotai elektroniniu būdu per vieningą šios įstaigos administruojamą sistemą, mokiniai, vaikų tėvai prašymus priimti mokytis galėtų teikti per vieną platformą internetu.

Centralizuota ir automatizuota priėmimo sistema aprėptų visas – ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo – programas.

Į šią sistemą planuojama integruoti ir bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas bei profesinio mokymo įstaigas informacinės sistemos (BPIS) koordinavimą.

Šiuo metu centralizuotas priėmimas į švietimo įstaigas, kai prašymai registruojami savivaldybėse internetu, nėra privalomas, jį vykdo apie pusė šalies savivaldybių.

Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), ši sistema visu pajėgumu galėtų pradėti veikti ne anksčiau kaip nuo 2025-2026 metų.

Kaip BNS yra sakiusi ministerija, steigiamos viešosios įstaigos „Mokausi Lietuvoje“ veiklos tikslas būtų centralizuotai administruoti mokinių priėmimą mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo programas.

Priėmimas į mokyklas vyktų automatizuotai elektroniniu būdu per vieningą šios įstaigos administruojamą sistemą, mokiniai, vaikų tėvai prašymus priimti mokytis galėtų teikti per vieną platformą internetu.

Ministerija nurodo, kad centralizuota ir automatizuota priėmimo sistema aprėptų visas – ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo – programas. Į šią sistemą planuojama integruoti ir bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas bei profesinio mokymo įstaigas informacinės sistemos (BPIS) koordinavimą.

ŠMSM teikime nurodoma, kad dabar priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo yra vykdomas decentralizuotai, ribotai naudojant informacines technologijas.

Anot ministerijos, mokinys ar jo tėvai turi fiziškai pateikti prašymą bei reikalingus dokumentus pasirinktai įstaigai popierine forma, taip didinamos paslaugų administracinės sąnaudos, gaištamas laikas laukiant eilėse, sudaromos sąlygos korupcijos apraiškoms.

Numatyta, kad „Mokausi Lietuvoje“ veiklai kitąmet reikėtų 1,39 mln. eurų, 2025 metams – 2,5 mln. eurų, 46 tūkst., 2026 metams – 3 mln. eurų, 2027 metams – 3,2 mln. eurų.

Centralizuotas priėmimas į mokyklas Lietuvoje diegiamas nuo 2024 metų sausio Seimo sprendimu, priėmus atitinkamas Švietimo įstatymo pataisas.

Šiuo metu centralizuotas priėmimas į švietimo įstaigas, kai prašymai registruojami savivaldybėse internetu, nėra privalomas, jį vykdo apie pusė šalies savivaldybių.

„Tėveliai turės daugiau kaip du mėnesius susipažinti su mokyklų nuostatomis, papildomomis programomis ir pateikti prašymus. Tad laiko tikrai pakankamai ir skubėti nereikės – ar būsite pirmą dieną pateikęs dokumentus, ar paskutinę – priėmimas vyks pagal nustatytas tvarkas“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.

Pirmumas teikiamas vaikams, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Kauno mieste ir patenka į mokyklai priskirtą teritoriją, arčiausiai ugdymo įstaigos. Vertinant tėvelių prašymus, atsižvelgiama į gyvenamosios vietos deklaravimo datą, vaiko specialiuosius poreikius bei mokykloje jau besimokančius seses ar brolius.

Tėveliai ar globėjai elektroninius prašymus gali paprastai ir patogiai teikti internetu: imokykla.kaunas.lt. 

Kaip įprastai, nuo kovo 15 iki gegužės 31 dienos sistemoje vienas vaikas gali būti registruojamas į dvi miesto  įstaigas. Jeigu tarp pasirinktų ugdymo įstaigų nėra deklaruotai gyvenamajai vietai priskirtosios mokyklos, informacinė sistema ją pridės automatiškai.

Negalint užpildyti prašymo informacinėje sistemoje, jis gali būti pateiktas tiesiogiai pasirinktoje mokykloje, tačiau tai jokio pirmumo nesuteikia.

Esant laisvų vietų į Kauno miesto bendrojo ugdymo įstaigas, bus priimami ir norintieji iš kitų savivaldybių.

Elektroninius prašymus bus galima teikti iki gegužės 31 dienos, tad skubėti nereikia – prašymo pateikimo laikas neturės jokios įtakos pirmumui. Jei į pasirinktą mokyklą priimama konkurso būdu ar mokykla įgyvendina specializuoto ugdymo (inžinerinės/sporto) krypties programas, savitos pedagoginės sistemos elementus, prašymai turi būti pateikti anksčiau – iki kovo 31 dienos. Taip pat kviečiama susipažinti su šių ugdymo įstaigų priėmimo tvarkomis, kurios yra paskelbtos jų tinklalapiuose arba interneto svetainės www.svietimas.vilnius.lt skiltyje „Aktuali informacija“ ir laiku pateikti prašomus/reikalaujamus papildomus dokumentus.

Pateikti prašymą yra paprasta ir patogu – tereikia užsiregistruoti svietimas.vilnius.lt, jungiantis per elektroninę bankininkystę ar kitą el. atpažinimo priemonę.

• El. prašymus turi pateikti būsimųjų pirmokų, taip pat keičiančių mokyklas, pereinančių iš progimnazijų į gimnazijas, atvykusių gyventi į sostinę mokinių tėvai.

• Mokiniai, kurie pereina mokytis į aukštesnio lygmens programą – penktą, devintą (I gimnazijos) ar III gimnazijos klasę – toje pačioje mokykloje, mokyklos vadovui pateikia laisvos formos prašymą.

Kokios naujovės įsigalioja nuo 2022 metų?

2022 metų vasario 2 dieną Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-1316, kuriuo atnaujinamas priėmimo į Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) ir bendrojo ugdymo mokyklų aptarnavimo teritorijų žemėlapiai. Susipažinti su mokyklų aptarnavimo teritorijomis galima interneto svetainėje https://maps.vilnius.lt/maps_vilnius/.

Tarybos sprendimu patikslinti ir papildyti kriterijai dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų priėmimo, įvaikintų vaikų, globotinių, rūpintinių, diplomatinio korpuso darbuotojų vaikų, perkeliamų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos karių vaikų priėmimo. Nebegalioja kriterijus dėl išsinuomoto būsto. Papildyti kriterijai vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjų, rūpintojų) ir paties vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos laikas mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje yra šeši ir daugiau metų (deklaracijos terminas pirmo posėdžio metų skaičiuojamas birželio 1 dienos duomenimis, vėlesniuose posėdžiuose skaičiuojama to posėdžio data), skiriami keturi taškai.

Taip pat sudarytos sąlygos el. prašymų koregavimui asmenims, stojusiems į konkursines bei įgyvendinančias specializuoto ugdymo krypties programas ar savitos pedagoginės sistemos elementus mokyklas ir į jas nepatekusiems (el. prašymus jie galės tikslinti gegužės 30–31 dienomis), vaikams, turintiems teisę į socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą, į teritorinę mokyklą patekti be eilės. Paliekamas Aprašo punktas dėl fizinę negalią turinčių asmenų galimybės pirmumo teise patekti į arčiausiai esančią pritaikytą mokyklą.

Svarbiausi akcentai pildant el. prašymą

Pildant el. prašymą, kiekvienam suteikta galimybė nurodyti tris ugdymo įstaigas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad viena iš trijų pasirinktų mokyklų būtinai turi būti priklausanti pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Nenurodžius mokyklos, priklausančios pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, e. sistema neleis pateikti prašymo.

E. sistemoje užpildyti prašymai automatiškai perduodami nagrinėti visoms prašyme nurodytoms mokykloms, kurios toliau organizuoja priėmimą.

Jei mokykla gaus daugiau prašymų, nei gali priimti mokinių, vadovausis Apraše nustatytais pirmumo ir priėmimo be eilės kriterijais. Pavyzdžiui, pirmumo kriterijai taikomi: našlaičiams, vaikams, daugiavaikių šeimų vaikams, dvynukams ir kt., taip pat vaikams, kurių vieno iš tėvų ir paties vaiko deklaruota gyvenamoji vieta toje teritorijoje yra nuo dvejų iki šešerių metų.

Pirmus kvietimus, asmenys, kurie dalyvavo priėmime į mokyklas, priimančias konkurso būdu ar mokyklas, įgyvendinančias specializuoto ugdymo (inžinerinės/sporto) krypties programas, savitos pedagoginės sistemos elementus, tėvai gaus jau gegužės mėnesį. Likusių ugdymo įstaigų kvietimai bus siunčiami birželio pradžioje. Taip pat tėvai informuojami atskiru pranešimu į jų nurodytą el. pašto adresą. Mokinio atstovai turės patvirtinti vieną iš gautų kvietimų priėmimo e. sistemoje ir pasirašyti el. sutartį su ugdymo įstaiga. Pažymime, kad vaikams sudaroma galimybė sulaukti visų įmanomų kvietimų iš ugdymo įstaigų ir tik tada priimti sprendimą. Gauti gegužės mėnesio kvietimai e. sistemoje nedingsta iki birželio 5 dienos. Kviečiamų mokinių sąrašus pagal jiems priskirtą unikalų registracijos kodą (MOK-0000) tėvai galės matyti mokyklų interneto svetainėse.

Aktuali informacija dėl priėmimo e. sistemoje prieinama viešai visiems vilniečiams interneto svetainės svietimas.vilnius.lt skiltyje bendrasis ugdymas.

Centralizuotos priėmimo į darželius mokyklas sistemos kūrimui reikalingus pinigus ministerija prašo skirti iš investicijų plano, vadinamo Ateities ekonomikos DNR planu, rezervu. Premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė buvusio Ministrų kabineto parengtą planą žada peržiūrėti.

Seimas pernai priėmė Švietimo įstatymo pataisą, numatančią, kad tokia centralizuota sistema šalies mastu turėtų pradėti veikti nuo 2022-ųjų metų.

„Tai bus nacionalinė sistema, kuri bus susieta su Mokinių registru ir Gyventojų registru. Sukūrus bendrą sistemą, prie jos galės jungtis ir ja naudotis tiek tos savivaldybės, kurios jau turi savo sistemas, tiek tos, kurios neturi“, – BNS informavo ministerija.

Tai leistų nebesuvedinėti mokinių duomenų rankiniu būdu.

Vyriausybės atstovai tikisi, kad elektroninės paslaugos sudarys galimybes tame pačiame tinkle geriau bendradarbiauti savivaldybėms, tuo pačiu būtų siekiama kaupti duomenis apie moksleivius, taip pat ir – mokyklų nelankančius vaikus.

„Tai leistų nebesuvedinėti mokinių duomenų rankiniu būdu. Teisingas ir tikslus mokinių duomenų konfigūravimas taip pat padėtų tiksliai suskaičiuoti nelankančius mokinius, greitai spręsti jų tolesnio mokymosi galimybes, laiku pasirūpinti integracija“, – paaiškino ministerijos atstovė Nomeda Barauskienė.

Įstatymo pataisas praeitos kadencijos Seime inicijavusi konservatorė Gintarė Skaistė tuomet aiškino, kad elektroninė sistema leis efektyviau planuoti ugdymo įstaigų tinklą, panaikins piktnaudžiavimo galimybes.

Šiuo metu centralizuotas priėmimas į švietimo įstaigas, kai prašymai registruojami savivaldybėse internetu, nėra privalomas, jį vykdo apie pusė šalies savivaldybių: devynios turi bendrą priėmimo sistemą ir į vaikų darželius, ir į mokyklas, dar 20 – tik į darželius.

„Savivaldybės, kurios šiuo metu neturi centralizuotos priėmimo sistemos, bus aprūpintos programine įranga. Lietuvoje taip pat yra savivaldybių, kurios jau įsidiegė centralizuoto priėmimo programas ir vykdo centralizuotą mokinių priėmimą į mokyklas. Bet jų nėra daug, o centralizuoto priėmimo programos tiesiogiai dar nėra susietos su Mokinių registru. Jos taip pat turės prisijungti prie bendros nacionalinės sistemos“, – nurodo Švietimo ministerija.

Savivaldybių asociacijos atstovė Indrė Viliūnienė BNS nurodė, kad nors dalis savivaldybių jau turi įsidiegusios bei naudojasi savomis vaikų priėmimo į ugdymo įstaigas tvarkomis bei sistemomis, tačiau „iš esmės dauguma savivaldybių pritaria, kad būtų sukurta centralizuota ir Švietimo ministerijos administruojama mokinių priėmimo tvarka”.

Tuo metu savą elektroninę registravimo į darželius ir mokyklas sistemą įsidiegusios Vilniaus savivaldybės vadovai sako matantys prasmę kurti centralizuotą mokinių priėmimo procesą tik tiek, „kiek tai liečia integracijos galimybes, šiuo įrankiu galėtų pasinaudoti kitos savivaldybės, kurios neturi sistemų“.

„Vilniuje informacinė mokinių priėmimo sistema startavo dar prieš 4 metus ir sėkmingai veikia iki šiol, todėl drauge su kitų miestų savivaldybėmis, kurios taip pat turi jau įdiegtas sistemas, siūlome  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai  prieš kuriant naują sistemą būtinai integruoti jau esamas ir naudojamas sistemas, taip pat pritaikyti miestų priėmimo tvarkas – kiekviena savivaldybė yra skirtinga, turi savo mokyklų tinklą, skirtingą gyventojų skaičių“ , – BNS sakė Vilniaus mero pavaduotojas Tomas Gulbinas.

Antikorupcinio tyrimo metu buvo vertinama bendrojo priėmimo sistema ir nagrinėjama, kaip praktiškai vyksta moksleivių priėmimas penkiose Vilniaus mokyklose: Gedimino progimnazijoje, Emilijos Pliaterytės progimnazijoje, Žemynos progimnazijoje, Gabijos gimnazijoje ir Žvėryno gimnazijoje.

Anot korupcijos prevencijos specialistų, mokyklų aptarnavimo teritorijų nustatymo bei jų keitimo ar perskirstymo principai nėra išsamiai reglamentuoti, kaip ir, šių procedūrų inicijavimo ir vykdymo tvarka.

Taip pat, anot STT, nėra aišku, kokiu principu vaikai Vilniaus mieste yra paskirstomi į mokyklas. Nors praktiškai vaikai paskirstomi pagal Savivaldybės nustatytas mokyklų aptarnavimo teritorijas, tačiau pasitaikė atvejų, kai arčiau namų pageidaujančiam mokytis vaikui buvo priskirta toliau esanti įstaiga, o tokį sprendimą pagrindžiančių duomenų nebuvo gauta.

„Dėl šios priežasties sudaromos sąlygos Savivaldybės tarnautojų diskrecijai bei korupcijos pasireiškimo tikimybei didėti. Taip pat nepakankamai užtikrinamas ir visuomenės interesas bei teisėti lūkesčiai, kad vaikas lankytų arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią mokyklą (arba tą pačią mokyklą, kurią lanko ir kiti tos pačios šeimos vaikai)“, – rašoma STT pateiktame vertinime.

Nustatyta, kad dėl mokinių priėmimo sistemos techninių trūkumų, įmanoma, kuriam laikui pakeitus deklaruotą gyvenamąją vietą, gauti pirmumo teisę patekti į toje teritorijoje esančią mokyklą, o tai didina nesąžiningų susitarimų riziką.

STT atlikto vertinimo metu taip pat buvo pastebėta, kad nevisiškas sistemos automatizavimas didina korupcijos riziką – internetu užpildytus prašymus gauna prašymuose nurodytos mokyklos, tačiau jų pačių priėmimo komisijos mokinių pirmumo kriterijus gali taikyti skirtingai ir tokioms pat aplinkybėmis priimti skirtingus sprendimus. Esant tokiai situacijai neįmanoma užtikrinti komisijų atskaitomybės bei jų priimamų sprendimų objektyvumo kontrolės.

Trūkumų rasta ir Savivaldybės vykdomoje mokinių priėmimo proceso kontrolėje. Pasak STT, mokyklos yra tikrinamos Savivaldybės darbuotojų nuožiūra, nėra rengiami patikrinimų planai ar grafikai, nenustatomas privalomų patikrinti mokyklų skaičius, todėl tokia situacija yra vertinama neigiamai antikorupciniu požiūriu.

Atlikus vertinimą, Vilniaus savivaldybei siūloma reglamentuoti mokyklų aptarnavimo teritorijų nustatymo ir jų keitimo (perskirstymo) principus, šių procedūrų inicijavimo ir vykdymo tvarką. Taip pat STT siūlo apsvarstyti ir teisės aktuose papildomai nustatyti, kad, jei vaiko ir prašymą pateikusio vieno iš tėvų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje yra gyvenama trumpiau nei dvejus metus, jam netaikyti pirmumo pagal gyvenamąją vietą kriterijaus.

Siūloma įtvirtinti prievolę mokykloms sudaryti ir saugoti visų, ne tik priimtų, pretendentų suvestinę pagal kriterijus ir surinktus taškus bei reglamentuoti tokių dokumentų saugojimo trukmę.

Pasibaigus pirmojo priėmimo etapo automatiniam eilių generavimui, tėvai nustebo išvydę, jog į kai kurias mokyklas vaikai pateko ne pagal gyvenamąją teritoriją.

Į keletą uostamiesčio mokyklų moksleiviai buvo priimti iš kitų mikrorajonų ir savivaldybių.

Taip pat į vienos Klaipėdos mokyklos netradicinio ugdymo klases pateko mokinių, motyvacinius vertinimus išlaikiusių žemesniais balais.

"Šiuo metu visi nesklandumai taisomi ir antrame etape bus išspręsti. Tokia situacija susidarė ne dėl savivaldybės kaltės. Sistema veikia pirmą kartą, todėl netikslumų neišvengta. Dėkojame tėveliams už supratingumą", – kalbėjo Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.

Siekiant užtikrinti mokiniams galimybę mokytis arčiau namų esančiose ugdymo įstaigose, pirmiausia sutartys bus sudaromos su priskirtose teritorijose gyvenančiais moksleiviais.

Vaikai iš kitų teritorijų bus priimami tiks atsiradus laisvų vietų.

Ne pagal galiojančią tvarką sudarytos mokymo sutartys bus nutrauktos.

Anot L.Prižgintienės, šiuo metu specialistai tikrina, kaip vyko moksleivių priėmimas į Vytauto Didžiojo, "Vėtrungės" gimnazijas, Tauralaukio, "Verdenės", Sendvario progimnazijas.

Visi moksleiviai į ugdymo įstaigas pagal gyvenamą mikrorajoną tikrai nepateks.

"Visi moksleiviai į ugdymo įstaigas pagal gyvenamą mikrorajoną tikrai nepateks. Šiaurinėje miesto dalyje itin trūksta klasių, dėl tos priežasties bus pastatyta nauja mokykla", – kalbėjo skyriaus vedėja.

Šiuo metu pirmų, penktų, klasių moksleiviams vietų pristigta "Verdenės", Tauralaukio progimnazijose, o pirmų klasių mokiniams – Sendvario progimnazijoje.

Į šias mokyklas nepatekusiems vaikams bus siūlomos mokymosi vietos artimiausiose mokyklose.

Pagrindinio priėmimo į mokyklas antrasis etapas startuos gegužės 20 d.

Jo metu moksleiviai bus priimami į neužimtas ar atsilaisvinusias vietas ugdymo įstaigose.

Nuo šiol vaikus į mokyklas norintys užrašyti tėvai prašymus teiks tik elektroniniu būdu.

Tikimasi, jog šie pokyčiai padės užtikrinti sklandesnį priėmimo organizavimą ir padės išvengti kasmet nusidriekiančių gyvų eilių.

Mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų bei Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėse jau paviešinta prašymų priėmimo tvarka.

"Priėmimas į mokyklas dar neprasidėjo, tačiau jau paskelbtas dokumentų priėmimo grafikas. Tėvai prašymus galės teikti į tris pasirinktas ugdymo įstaigas. Vieną mokyklą bus privaloma parinkti pagal gyvenamąjį mikrorajoną", – informavo Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.

Tiesa, dokumentai bus priimami skirtingais etapais.

Anksčiausiai prasidės vyresniųjų klasių moksleivių priėmimas.

Nuo vasario 7 d. 10 val. kviečiama teikti  prašymus lankyti 1, 2, 3 gimnazijos klases, jaunimo ir specialiąsias klases.

Nuo vasario 12 d. bus priimami prašymai lankyti 6–8 klases, o nuo vasario 19 d. – 5 klases.

Pradinių klasių moksleivių priėmimą nutarta organizuoti kiek vėliau.

Nuo vasario 26 d. priimami prašymai lankyti 2 ir 4 klases, o prašymai lankyti 1 klasę bus priimami tik nuo kovo 1 d.

"Šios datos pažymi tik dokumentų priėmimo pradžią. Tai nereiškia, kad prašymus bus galima teikti tik vieną dieną. Prašymai lankyti klases, kuriose reikalingas motyvuotas skatinimas, bus priimami iki balandžio, o pagrindinis priėmimas vyks iki gegužės", – teigė Švietimo skyriaus vedėja.

Išsamiau su dokumentų teikimo terminais galima susipažinti Klaipėdos miesto savivaldybės internetinėje svetainėje, ugdymo įstaigų interneto tinklalapiuose.