Nors ant V. Šeškaus tinklus metė neįvardintas Kinijos klubas, tačiau netikėtai gerų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) licencijavimo naujienų sulaukęs strategas vėl kibo į darbus su gimtąja miesto komanda.

„Kinijos klubo pasiūlymo net nesvarsčiau. Aš esu per daug prieniškis ir per daug myliu Prienų krepšinį, tad darbas užsienyje sudomintų nebent tuo atveju, jei tai būtų daug geresnė komanda ir ėjimas į priekį ar bent dvigubai didesnis atlyginimas. Juk yra rizika“, - tinklalapiui lkl.lt teigė ilgametis „Prienų“ ekipos strategas.

Po sunkiausio klubo sezono stipriausioje šalies lygoje V. Šeškus svarstė apie pertrauką nuo krepšinio ir poilsį. Vis dėlto paskutinę vietą pirmenybėse užėmęs „Vytautas“ licencijavimo procese išgirdo palankų verdiktą - dėl salės standartų neatitikimo Šakių „Vytis“ vietą LKL čempionate užleido Prienams.

„Po sezono buvo tikrai didelis nuovargis. Pusantro mėnesio pailsėjau, o tai didžiausia pertrauka nuo krepšinio per pastaruosius 10 metų. Nemaniau, kad liksime lygoje, mintys jau buvo kitur. Vėliau atsirado šansas ir visi kartu mėginome juo pasinaudoti“, - teigė V. Šeškus.

Pastarasis sezonas - sunkiausias ilgoje trenerio karjeroje. Finansinių sunkumų kamuotas „Vytautas“ kaip gelbėjimosi ratą pasikvietė garsiuosius brolius Ballus. Šis ėjimas pasiteisino ir nuo 250 tūkst. eurų iki 65 tūkst. skolas sumažinęs klubas įkvėpė gryno oro gūsį bei nustūmė mintis apie bankrotą. Nors Ballai padėjo finansiškai, tačiau jų buvimas - ypatingai tėvo LaVaro - trukdė klubui siekiant rezultatų aikštelėje. V. Šeškus nemano, kad ryžtųsi dar kartą tokiai avantiūrai.

„Nemanau, kad tą patį dar kartą daryčiau, - dėstė strategas. - Jeigu jie atvažiuotų be tėvo ir viso to šou, galbūt galima būtų galvoti. Jie dvi savaites buvo be tėvo ir viskas buvo kitaip - kitoks darbas, požiūris ar visas jausmas. Jie klausydavo ir darydavo. Kuomet tėvas būdavo, jie darydavo viską, ką norėjo matyti LaVaras. Juos būdavo sunku priversti dirbti. LaMelo darydavo fizinius pratimus, bet nebedarydavo jų vos įpusėjęs. Broliai tiesiog juokėsi iš pratimų. Kiti komandos žaidėjai matė tai, aš jiems bandžiau aiškinti, jog mes sulaukėme finansinės naudos. Žinoma, tokia situacija yra nesąmonė“.

Dabar klubas nauja verčia puslapį, o prie to stipriai prisidėjo Prienų miesto savivaldybė, pasižadėjusi komandai skirti 250 tūkst. eurų bei taip tapo pagrindine klubo dalininke.

„Prienais“ vėl tapęs klubas savo sudėtyje turi vos vieną žaidėją - praėjusios savaitės pabaigoje į komandą prie Nemuno kilpų sugrįžo Arnas Labuckas, Prienuose žaidęs 2012 ir 2014 metų sezonuose.

Nors V. Šeškus nori, kad komanda būtų kuo lietuviškesnė, tačiau ir artėjantį sezoną nebus apsieita be legionierių. Kaip atskleidė pats strategas, didžioji dalis žaidėjų sirgaliams bus pristatyti jau šią savaitę.

„Galvojame įsigyti vieną latvį, o jų legionieriais nelabai laikome - tai beveik savi žaidėjai. Norėtume iš viso išsiversti su trimis užsieniečiais, - apie klubo viziją kitam sezonui kalbėjo V. Šeškus. - Į pirmąją treniruotę rinksimės rugpjūčio 15 dieną, o iki tol turėtume greitai surinkti ekipą, tik reikia pinigų. Manau, kad jau šią savaitę turėsime gal net penkis naujus žaidėjus. Esame jau kaip ir susitarę, tik reikia pasirašyti kontraktus“.

Prieniškiai norėjo išlaikyti kai kuriuos žaidėjus iš praėjusių metų komandos, tačiau kai kurie jų pasikėlė vertę ir tapo neįkandami.

„Mūsų net keturi pernykščiai žaidėjai pasikėlė vertę ir pakilo į aukštesnį lygį, nors praėjusį sezoną lygoje likome paskutiniai. Tomas Dimša išvyko į Italiją. Turėjome variantų išlaikyti Remigijų Miniotą, mes šį žaidėją paėmėme, kai jis niekam nebuvo įdomus. Manau, kad jam kažkiek padėjome. Pagelbėjome ir Eigirdui Žukauskui, kuris pasirašė dvigubai didesnį kontraktą Rusijoje. Padėjome ir Edvinui Šeškui, kuris buvo svarbus žaidėjams mums. Dabar ieškome panašaus plano krepšininko, tačiau tokių lietuvių rinkoje nelabai yra“, - sakė V. Šeškus.

Nors „Prienai“ artėjantį sezoną pasitinka stipriai pasikeitę, tačiau tikslas aiškus - išlipti iš klubui neįprastos pozicijos turnyro lentelės dugne.

„Tikslas visada buvo kautis dėl vietos ketvertuke. Vieni garsiau, o kiti tyliau galvoja, bet kuo toliau, tuo sunkiau tą padaryti. Reikia didesnių pinigų. Kai būdavome ketvertuke, tai galėdavome ir lengviau žaidėjus prisikviesti. Dabar pozicijos užleistos Klaipėdai ar Panevėžiui, kurie daug kartų didesni už Prienus. Žaidėjai ima kitaip žiūrėti, o jei dar yra skolų - visai kitas dalykas. Mes norime kilti iš dugno“, - užbaigė specialistas.

Pasak portalo, realybės šou kūrimo procesas Prienuose ir Birštone baigtas, tačiau apie viešnagę Lietuvoje Ballai savo gerbėjams dar kurį laiką pasakos savo realybės šou „Ball In The Family“ serijose.

Į Lietuvą krepšininkai LiAngelo Ballas (LiAndželas Bolas) ir LaMelo Ballas (LaMelas Bolas) atvyko sausio pradžioje, jie žaidė Prienų – Birštono „Vytauto“ krepšinio klube.

Pernai gruodžio pradžioje pasirašius kontraktą, Prienų ir Lietuvos vardas per kelias valandas nuvilnijo Jungtinių Valstijų žiniasklaidoje, televizijos pranešėjams vis bandant teisingai ištarti miesto ar klubo, kuriame jie žais, pavadinimą.

Šių krepšininkų pavardė pastaraisiais metais išgarsėjo dėl aštriai kalbėti mėgstančio jų tėvo LaVaro ir brolio Lonzo žaidimo NBA. Dalis žmonių juos lygina su Jungtinių Valstijų garsenybių Kardashianų (Kardašianų) šeima.

LaVaras Ballas pernai atsidūrė žiniasklaidos dėmesio centre, kai jį nedėkingumu apkaltino JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), teigiantis, kad padėjo jo sūnui LiAngelo išvengti kalėjimo dėl vagystės Kinijoje.

Apsauga iki pat durų palydėjo savąjį žavesį praradusią šeimyną, su kuria Virginijui Šeškui atsisveikinti neteko.

Jo vadovaujama ekipa tuomet dar bandė kabintis į rungtynes, bet išsigelbėti nepavyko – prieniškiai krito 69:73 ir nepasinaudojo proga pakilti iš LKL lentelės dugno.

„Jie dar kartą įrodė – atvažiavo daugiau dėl šou nei dėl krepšinio, – teigė V. Šeškus. Labai gaila, kad jie nesuprato, ką jiems davėme: žaidimo prasme, kiek nukentėjo mūsų treniruočių procesas. Aišku, jie mums irgi davė, bet mes suprantame, kad jie tikrai davė, padėjo, o jie tų dalykų nesupranta.“

– LaVaras pyko ant jūsų.

– Tegul jis pyksta, ką jis tik nori. Mes su juo nesikalbėjome pastaruoju metu. Yra taip, jeigu pasikalbi, kitą dieną vėl pykčiai. Geriau nesikalbėti. Mes nesame labai susipykę, bet to kontakto nėra. Mes žaidžiame, jis sau leidžia laiką, aš sau rėkauju.

– Sprendimas išvykti yra jų individualus ar sutarė abi pusės?

– Individualus. Jie ką sugalvoja, tą ir daro. Esmė, kad negalima taip elgtis. Įsivaizduokite, vaikai nori žaisti krepšinį, eiti į profesionalų krepšinį, ar čia yra pavyzdys, kaip reikia elgtis? Suprantu, kad myli šeimą, bet ir aš myliu savo vaiką. Kiek buvo momentų, kad aš leisdavau Gelo, o mano vaikas sėdėdavo ir jis gerai žaisdavo.

Nors būdavo tikrai visko, bet netgi aukodavau ir darydavau, kad jiems būtų geriau. Gaila, kad to nesuprato. Nesuprato, kad 16 metų vaikas vis dėlto nė vienoje pasaulio lygoje, ypač tokioje kaip LKL, negali žaisti pilnaverčio žaidimo. Tas yra baisiausia.

– Buvo pareiškimų, jog Melo dar liks ir kitą sezoną.

– Jeigu atsiversite viską, čia tų garsių pasisakymų buvo labai daug. Aš tikrai nesivėliau į tuos komentarus, bet kaip numaniau, taip ir yra – panašiai ir turėjo būti. Yra dar visokių dalykų, bet paliekame jų sąžinei.

– Jūs galvojate jiems rūpi?

– Tikrai ne.

– O jie jums? Ar seksite jų karjerų tęsinius?

– Dabar vis tiek žmones pažįsti, vis tiek įdomu, kaip jiems sekasi, ar draugas, ar ne draugas… Vis tiek tu pasižiūri. Aš piktumo jokio nelaikau. Man tik keista, pradžioje būna apsikabina, brolis, o paskui nešnekame. Manau, nereikia tada daryti tokių pareiškimų. Reikia laikyti tą distanciją.

– Jūs tikriausiai pavargote psichologiškai.

– Ir psichologiškai, ir visaip. Visapusiškai (juokiasi). Jeigu atvirai, realiai dabar aš atsigavęs, tos pergalės mane truputį atgaivino. Galima sakyti net ne truputį. Prieš tris savaites jūs patikėkite, kaip buvo sunku. Ir jų, atrodo, nesinori įžeisti, žmonės padėjo... Sunku tikrai. Kurie sekė, manau, supranta.

– Pergalės atėjo išvykus Tomui Dimšai. Ar galima susieti šiuos du dalykus?

– Aišku, dabar po laimėtų rungtynių galima pasakyti taip ar anaip, bet čia manau yra ne pagrindiniai dalykai. Manau, pagrindinis dalykas yra, jog mes nutarėme žaisti tik su Gelo. Tada po vienų rungtynių pasakiau, daug gavau feisbuke... Sakė: „Neduok Dieve, treneri, nes ką pasakėte, nedarysite“. Bet mes žaidėme ir tos trys pergalės iš to atėjo.

– Galbūt su tinkamu nusiteikimu tie vaikinukai galėtų padėti?

– Aš sakiau, kad Gelo gali kažkiek padėti. Esmė, kad jis būtų dar 20 proc. daugiau davęs, jei kiekvieną treniruotę, kiekvienas rungtynes šalia nebūtų tėvuko. Kai Gelo meta iš toli tokią nesąmonę, bėga atgal, bandai jam paaiškinti, kad nereikia, o tėvukas rėkia, kad mesk ir kitą ataką tokį.

Įpusėjus rungtynėms, šeimininkai pirmavo 18 taškų skirtumu (40:22), bet ketvirtojo kėlinio viduryje svečiai sugebėjo sumažinti atsilikimą iki 3 taškų (60:63). Visgi paskutinę minutę „Neptūnas“ nutolo ir iškovojo pergalę.

Klaipėdos ekipai 16 taškų pelnė Vytautas Šulskis, 12 - Tomas Delininkaitis, 9 - Simas Galdikas (9 atk. kam.).

„Vytauto“ ekipoje 16 taškų surinko Justas Sinica, 12 - LiAngelo Ballas (tritaškiai 3/12), 9 - Eigirdas Žukauskas.

„Neptūnas“ (19 pergalių/6 pralaimėjimai) čempionate užima trečiąją vietą, o „Vytautas“ (5/20) lieka paskutinis - dešimtas.