Šių centrų centralizavimą, kaip ir planuota, žadama baigti iki šių metų lapkričio 1-osios.
Šią savaitę posėdžiavusi Seimo Priklausomybių prevencijos komisija svarstė priklausomybės ligų centrų reorganizavimą ir vienbalsiai priėmė sprendimą siūlyti Vyriausybei atidėti jo įvykdymo terminą, kol bus tinkamai tam pasiruošta.
„Ta centralizacija kaip ir geras dalykas, tačiau aiškumo yra tikrai per mažai. Mes, komisijos nariai, pasiūlėme kreiptis dar kartą į Sveikatos apsaugos ministeriją ir tiesiog į Vyriausybę, kad pristatytų detaliau. Mes nestabdome pačios reformos, tik norime aiškumo“, – po komisijos posėdžio BNS sakė jos pirmininkė „valstietė“ Laimutė Matkevičienė.
Komisijos narys konservatorius Antanas Matulas pareiškė, kad reforma pradėta neturint vizijos. Be to, per komisijos posėdį paaiškėjo, kad ketinama steigti naują instituciją, kuri valdytų visus sujungtus priklausomybės ligų centrus.
„Iš pradžių ketinta juos prijungti prie Vilniaus priklausomybės ligų gydymo centro. Jis turėjo metodiškai vadovauti visos Lietuvos, tai yra Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio centrams. (...) Komisijoje paaiškėjo, kad ne Vilniaus centras metodiškai vadovaus visiems centrams, bet steigiama nauja biudžetinė įstaiga, ji vadovaus – Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams, Panevėžiui. Naujoje įstaigoje planuoja apie 30 etatų. Jie paimami iš sutaupytų regionuose. Kuriamas Nacionalinis priklausomybių ligų centras vadovaus penkiems filialams, tarp jų ir Vilniaus. Vadinasi, didinamas biurokratinis aparatas. Prieinamumas nepagerinamas, tik pabloginamas“, – BNS sakė A. Matulas.
Seimo narys tikino, kad komisija atkreipė dėmesį ir į kitus reformos ypatumus.
„Toje struktūroje, kuri steigiama, bus vyriausioji slaugos administratorė. Filialuose slaugos administratoriaus nebus, vadinasi, vyriausioji sesuo, senoviškai kalbant, vadovaus ir kontroliuos priežiūrą, slaugą iš Vilniaus. Ar suprantate tokį dalyką? Aš neįsivaizduoju tokio dalyko, o A. Veryga įsivaizduoja“, – stebėjosi parlamentaras.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio priklausomybės ligų centrai, kur gydomi priklausomybės ligomis sergantys žmonėmis, šiuo metu veikia kaip atskiros sveikatos įstaigos.
Pradėjus pertvarką, jų darbuotojams išdalyti atleidimo lapeliai.
„Išdalijus lapelius, o atlyginimai ten labai maži, per tą pusmetį, žmonės, nežinodami, kas bus, pradėjo bėgti. Klaipėdoje apie 30 žmonių parašė pareiškimus“, – tvirtino A. Matulas.
Jis kritikavo, kad priklausomybės ligoms gydyti steigiama speciali institucija užuot priklausomybės ligų centrus prijungus prie respublikinių ligoninių, ir ten šios ligos būtų gydomos kaip visos kitos.
„Jeigu nebus sustabdyta reforma, alkoholizmu sergančių žmonių gydymas bus sužlugdytas“, – BNS pareiškė Seimo narys.
Tuo metu sveikatos apsaugos ministras A. Veryga tvirtino, kad „reformos tikrai niekas nestabdys“. Anot jo, tokį Seimo komisijos sprendimą lėmė prasta komunikacija.
„Išvykusi viceministrė, kuri kuruoja tą sritį, ji būtų galėjusi detalių pateikti, paaiškinti, – BNS sakė ministras. – (...) Kai darbuotojams išdalija lapelius, žinoma, tai sukelia nerimo ir tam tikro netikrumo jausmą, kas bus, kaip bus. Ir komisijoje sakiau – slaugytojų, gydytojų, psichologų, socialinių darbuotojų trūksta. Jiems bijoti dėl darbo vietos, nėra jokio pagrindo. Atvirkščiai, trūksta žmonių. Lėšų numatyta daugiau skirti tam.“
Jis neigė parlamentarų tvirtinimus, kad centrų darbuotojai neinformuoti apie vykstančias permainas.
„Kaip jie gali nežinoti, kai patys teikė siūlymus dėl restruktūrizacijos? Puikiai gaudosi ir žino. Nereikalingų panikų paskleista, manau. Kitą savaitę organizuosime susitikimą, ateis viceministrė ir labai konkrečiai pristatys, paaiškins su kuo bendraujama, kokia yra situacija“, – dėstė A. Veryga.
Jo teigimu, reformos tikslas yra optimizuoti priklausomybės ligų gydymo sistemą, padaryti ją efektyvesnę ir prieinamesnę.
„Tikslas yra racionaliai lėšas naudoti, tiesiog neleisti jų elektrikams, santechnikams, bet – gydytojams, slaugytojams, konsoliduoti administracinius resursus. Manau, kad nereikia kiekvienam turėtų personalo specialistų, apskaitininkų ir pan.“, – teigė ministras.
„Mums reikia baigti restruktūrizavimą, sukurti bendrą koordinavimo mechanizmą, kad kiekvienas centras nekurtų savų metodikų, neišsigalvotų savų gydymo būdų, kad nekurtų dubliuojančių paslaugų. Lietuva, manau, nėra toks didelis kraštas, kad turėtume penkis savarankiškai planuojančius, dirbančius centrus, kai turėtume priklausomybių pagalbą geriau koordinuoti“, – pabrėžė jis.
A. Veryga tvirtino, kad kai tik bus baigta pertvarka, priklausomybės ligų centrų darbuotojams bus didinami atlyginimai. Jo teigimu, dar šiemet tam galima bus panaudoti Vyriausybės skirtus 300 tūkst. eurų.
Šių metų gegužės pradžioje Vyriausybė pritarė, kad būtų centralizuotas alkoholizmo, narkomanijos ir kitų priklausomybės ligų gydymas.
Ministrų kabinetas davė sutikimą Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio priklausomybės ligų centrus prijungti prie Vilniaus priklausomybės ligų centro. Numatyta, kad po reorganizacijos veiks vienas Respublikinis priklausomybės ligų centras su padaliniais regionuose.
