Panevėžio apygardos prokuratūra antradienį Apeliaciniam teismui pateikė skundą, prašydama visus šešis kaltinamuosius pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Juos birželio 23-ąją išteisino Panevėžio apygardos teismas, pranešė prokuratūra.

Įtarimai dėl piktnaudžiavimo buvo pareikšti šešiems asmenims, tarp jų – buvusiems IAE vadovams Dariui Janulevičiui ir Osvaldui Čiukšiui bei buvusiam Komercijos skyriaus vadovui Laurui Pusliui. Dviem pastariesiems taip pat buvo pateikti įtarimai ir dėl neteisėto disponavimo radioaktyviomis medžiagomis.

2014 metais rengtame IAE aukcione įmonė pardavė 2 tūkst. tonų varinių vamzdelių, užterštų radioaktyviomis medžiagomis. Įtariama, kad aukciono laimėtoja – Vokietijos bendrove „Sypra“ –  buvo žinoma iš anksto.

Manoma, kad jau po aukciono IAE teritorijoje buvo sumontuota užterštų vamzdelių valymo įranga, nors aukcioną laimėjusi įmonė privalėjo išvežti iš Lietuvos užterštą pirkinį nevalytą.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai gegužę kitoje – civilinėje byloje pripažino negaliojančia IAE ir „Sypra“ sutartį, taip pat vėlesnius papildomus susitarimus bei nusprendė taikyti vienašalę restituciją – Vokietijos įmonė IAE turėjo sumokėti 89,2 tūkst. eurų.

Apeliacinio teismo vertinimu, IAE skelbtas metalo laužo pardavimo aukciono laimėtoja buvo išrinkta pažeidžiant Konkurencijos įstatymą – jo dalyvės „Norvesta“ ir „Sypra“ buvo susitarusios dėl kainos.

Be to, įmonei „Sypra“ laimėjus aukcioną, buvo pakoreguotos turto perleidimo sąlygos, nes laimėtojai buvo suteikta galimybė be leidimų išvežti užterštą metalo laužą, išvalyti jį IAE patalpose.

Buvęs diplomatas ir Pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius O. Čiukšys jėgainei vadovo nuo 2010 metų kovo iki 2011 metų balandžio.

Baudžiamoji byla teismą pasiekė dar 2018 metais.

Kaip pranešė teismas, vyrai teisti dėl eismo nelaimės, kai autobuso vairuotojas sankryžoje sukdamas į kairę nepraleido važiuojamąja dalimi ėjusios pėsčiosios ir ją partrenkė. Automobilio vairuotojas privažiavęs prie partrenktos moters ją pastūmė, pažiūrėjo, pavažiavo atgal ir nuvažiavo.

Teismas paskelbė, kad pagrindinis šio eismo įvykio kaltininkas yra autobuso vairuotojas, mirtinai sužalojęs moterį, kurią kitas vairuotas privažiavęs pastūmė.

Teismo sprendimu autobuso vairuotojas R. K. pripažintas kaltu, jam skirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams, vykdymą atidedant tam pačiam laikotarpiui ir įpareigojant jį tuo metu tęsti darbą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos leidimo.

„Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant realios bausmės vykdymą“, – sakė teisėja Rita Bilevičienė.

Automobilio vairuotojas G. S. pripažintas palikęs be pagalbos partrenktą moterį, kai jai grėsė pavojus gyvybei. Jam skirta 1,7 tūkst. eurų bauda.

Iš bendrovės „Panevėžio autobusų parko“ žuvusios moters anūkui priteista atlyginti 5 tūkst. eurų neturtinę žalą bei mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas iki šios sumos visiško apmokėjimo.

Teismo duomenimis, žuvusioji buvo vienintelė artimoji moksleiviui, per eismo įvykį dar buvusiam nepilnamečiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas buvusį Panevėžio miesto savivaldybės vicemerą K.Vainauską pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo ir skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Buvęs administracijos direktorius S.Karčinskas pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, jam skirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Abiem nuteistiesiems bausmių vykdymas atidėtas vieniems metams.

Iš buvusio vicemero nuspręsta konfiskuoti 1448 eurai, o iš buvusio administracijos direktoriaus – 434 eurai, pranešė teismas. Šiuos pinigus tuometiniai valdininkai gavo kaip kyšį.

Bylos duomenimis, Panevėžio miesto savivaldybės vicemeras K.Vainauskas, veikdamas verslininko interesais, kad būtų išduotas leidimas statyti aukštesnį nei leidžiama pastatą, darė poveikį atsakingiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams ir už tai iš verslininko priėmė 5000 litų (1448 eurų) kyšį.

„Šiais neteisėtais veiksmais buvęs vicemeras sudarė sąlygas atsirasti viešųjų ir privačių interesų konfliktui, korupcinėms nusikalstamoms veikoms kilti, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino savivaldos prestižą ir akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, dėl to valstybė patyrė didelės neturtinės žalos“, – rašoma teismo pranešime.

Teismas konstatavo, kad savivaldybės administracijos direktorius S.Karčinskas iš buvusio Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo M.B. priėmė 1500 litų (434 eurų) kyšį, kad sudarytų sąlygas vienai bendrovei neteisėtai laimėti remonto darbų viešųjų pirkimų konkursą.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 metais buvusį Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėją M.B. pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, skyrė vienų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjo dvejiem metams. M.B. buvo skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – 38 tūkst. 400 litų (11 121 eurų) konfiskavimas. Įmonių vadovai, įtraukti į fiktyvius ar neskaidrius viešuosius pirkimus Panevėžio miesto savivaldybėje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi visiškai pripažino savo kaltę.

Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje pradėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyba. Vėliau ikiteisminio tyrimo veiksmus kartu su STT Panevėžio valdybos pareigūnais atliko Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

LAT atmetė I.Strupeikio ir R.Čokovo kasacinius skundus konstatavęs, kad jų nusikalstama veika nebuvo išprovokuota Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų, antradienį pranešė Teismas.

Kasacinis teismas taip pat pritarė žemesniųjų instancijų teismų išvadai, kad STT darbuotojo veiksmai įrašant pokalbį nebuvo sankcionuoti, todėl operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuota informacija gauta neteisėtu būdu, bet priimant apkaltinamąjį nuosprendį ja nesiremta.

Apeliacinis teismas pernai metų liepą vyrus pripažino kaltais dėl kyšininkavimo, tačiau pakeitė nuosprendį dalyje dėl paskirtų bausmių. Žemesnės instancijos teismas politikams buvo skyręs po 4 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Apeliacinis teismas nusprendė, kad I. Strupeikis ir R.Čokovas bus nubausti ir neatlikdami realios laisvės atėmimo bausmės, todėl dvejiem metams atidėjo 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

2012 ir 2014 metais Apeliacinis teismas šiauliečius buvo išteisinęs, pareikšdamas, kad kaltinimai buvusiems politikams grįsti 2008 metų balandžio 13 dieną darytu garso įrašu, kuriam Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai neturėjo privalomos teismo sankcijos, todėl šie duomenys nėra teisėtais būdais surinkti įrodymai ir jais negali būti remiamasi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas du kartus nesutiko su tokiu Apeliacinio teismo sprendimu ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

Bylos duomenimis, tuometiniai Šiaulių savivaldybės tarybos nariai I.Strupeikis ir R.Čokovas nuo 2008 metų balandžio 12 dienos iki birželio 12 dienos, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tiesiogiai iš verslininkų Artūro Dovydaičio ir Laimono Jurgilo reikalavo 200 tūkst. litų (beveik 58 tūkst. eurų) kyšio.

Už šią sumą tarybos nariai žadėjo padėti savivaldybėje patvirtinti buvusių valymo įrenginių teritorijoje esančius žemės sklypų detaliuosius planus bei tvirtino, kad komercinės paskirties sklypas bus pakeistas į mažaaukštę gyvenamųjų namų statybai.