Vašingtonas pabrėžė, kad nepripažins šių „fiktyvių“ balsavimų rezultatų.

„Šie referendumai pažeidžia suverenumo ir teritorinio vientisumo principus, kuriais grindžiama tarptautinė sistema“, – sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas).

„Jei tai įvyks, Jungtinės Valstijos niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į tariamai aneksuotas Ukrainos dalis“, – sakė jis.

Vokietijos kancleris savo ruožtu pabrėžė, kad šiuos fiktyvius balsavimus, planuojamus rugsėjo 23–27 dienomis, tarptautinė bendruomenė privalo atmesti.

„Labai, labai aišku, kad šie fiktyvūs referendumai negali būti priimtini ir jiems negalioja tarptautinė teisė“, – sakė O. Scholzas žurnalistams.

O. Scholzas aneksinius referendumus pavadino Rusijos, kuri įsiveržė į Ukrainą, „dalimi imperialistinės agresijos ketinimų“.

„Rusija privalo išvesti savo karius“, – sakė jis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas irgi pasmerkė Rusijos primestos valdžios planus rengti aneksinius referendumus, perspėdamas, kad tai yra dar viena Kremliaus sukelto karo eskalacija.

„Fiktyvūs referendumai neturi jokio teisėtumo ir nekeičia Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą pobūdžio. Tai dar viena Putino karo eskalacija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.

„Tarptautinė bendruomenė turi pasmerkti šį akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą ir padidinti paramą Ukrainai“, – pridūrė jis.

Rusijos puolimas Ukrainoje, kurį Vakarai laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu, supurtė visą pasaulį.

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentui pasiuntus karius į provakarietišką Ukrainą, Vakarai Maskvai paskelbė virtinę griežtų sankcijų.

Maskvos primesta valdžia anksčiau antradienį pareiškė, kad balsavimai „dėl prisijungimo prie Rusijos“ vyks apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“, kurias Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pripažino nepriklausomomis prieš pat pasiųsdamas karius į Ukrainą, Chersono ir Zaporižios regionuose.

Ukrainos prezidentūros administracijos vadovas Andrijus Jermakas antradienį pareiškė, kad pareiškimai apie referendumus tėra manipuliacija.

Tuo metu Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba tviteryje parašė: „Nei netikri „referendumai“, nei hibridinė „mobilizacija“ nieko nepakeis. Rusija buvo ir lieka valstybė agresorė, kuri neteisėtai okupuoja dalį Ukrainos žemės. Ukraina turi visas teises išlaisvinti savo teritorijas ir toliau jas išlaisvins, kad ir ką bekalbėtų Rusijoje.“

Pasak pareigūnų ir naujienų agentūrų, balsavimas vyks apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“, kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino nepriklausomomis prieš pat pasiųsdamas karius į Ukrainą vasario mėnesį.

„Liaudies taryba nusprendė... nustatyti referendumo dienas nuo rugsėjo 23 dienos iki rugsėjo 27 dienos“, – sakė separatistų pareigūnas Denisas Mirošničenka.

Netrukus po to oficialioji Donecko naujienų agentūra paskelbė, kad „referendumas“ Donecko „liaudies respublikoje“ bus surengtas tomis pačiomis dienomis.

Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas pareiškime paprašė Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino apsvarstyti galimybę, kad regionas „kuo greičiau“ taptų Rusijos dalimi.

„Ilgai kentėję Donbaso žmonės nusipelnė būti Didžiosios šalies, kurią jie visada laikė savo Tėvyne, dalimi“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė jis.

Rusų kontroliuojamam pietiniam Ukrainos Chersono regionui primesta valdžia sakė, kad surengs balsavimą „dėl prisijungimo“ prie Rusijos tuo pačiu metu.

„Esu įsitikinęs, kad Chersono srities prisijungimas prie Rusijos Federacijos užtikrins mūsų teritorijos saugumą ir atkurs istorinį teisingumą“, – sakoma prokremliškos Chersono srities administracijos vadovo Volodymyro Saldo pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Ukraina išspręs Rusijos klausimą. Grėsmę galima likviduoti tik jėga.

Rusijos kontroliuojamas Ukrainos Zaporižios regionas, kuriame yra didžiausia Europoje atominė elektrinė, irgi prisijungs prie trijų kitų okupuotų Ukrainos teritorijų surengdamas tokį balsavimą, antradienį pareiškė Maskvos primestas pareigūnas.

„Šiandien pasirašiau įsakymą dėl referendumo dėl teritorinės regiono priklausomybės surengimo rugsėjo 23–27 dienomis“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos įvestos administracijos Zaporižioje vadovas Jevgenijus Balickis.

Tų balsavimų rezultatai beveik neabejotinai bus palankūs Maskvai, tačiau jų nepripažins Vakarų vyriausybės. Šie „referendumai' galėtų sudaryti sąlygas Maskvai eskaluoti karą, Ukrainos pajėgoms patiriant laimėjimų mūšio lauke.

Didelę dalį pramoninio Donbaso regiono nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos remiami separatistai. Jie sukilo po to, kai per Ukrainą apėmusias masines demonstracijas buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Tais pačiais metais Maskva po referendumo, kurio nepripažino didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės, atėmė Krymo pusiasalį iš Ukrainos. Tą žingsnį pasmerkė Kyjivas ir Vakarų šalys, paskelbusios sankcijas Maskvai.

Ukrainos premjero pavaduotoja ir laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk anksčiau šį mėnesį per televiziją pareiškė, kad rusams laikinai okupuotose teritorijose nepavyks surengti jokių referendumų.

Ukrainos prezidentūros administracijos vadovas Andrijus Jermakas antradienį pareiškė, kad pareiškimai apie referendumus tėra manipuliacija.

„Ukraina išspręs Rusijos klausimą. Grėsmę galima likviduoti tik jėga“, – sakė jis.

Tuo metu Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba tviteryje parašė: „Nei netikri „referendumai“, nei hibridinė „mobilizacija“ nieko nepakeis. Rusija buvo ir lieka valstybė agresorė, kuri neteisėtai okupuoja dalį Ukrainos žemės. Ukraina turi visas teises išlaisvinti savo teritorijas ir toliau jas išlaisvins, kad ir ką bekalbėtų Rusijoje.“

„Anatolijus Bibilovas pasirašė įsaką dėl referendumo surengimo Pietų Osetijos Respublikoje“, – sakoma jo biuro pareiškime, kuriame minimas jo tautos „istorinis siekis“ prisijungti prie Rusijos.

„Bus prašoma, kad Chersono regionas taptų visateisiu Rusijos Federacijos subjektu“, – sakė K. Stremousovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Jis pridūrė, kad „iki metų pabaigos“ Chersonas bus visiškai valdomas pagal Rusijos įstatymus.

K. Stremousovas siūlė, kad Rusijos remiami pareigūnai kreiptųsi tiesiai į V. Putiną be jokio balsavimo, nes tarptautinė bendruomenė griežtai nepritarė Maskvos Krymo perėmimui.

Tačiau panašu, kad Kremlius nepalaikė šios idėjos, pareiškęs, kad Chersono srities gyventojai turi „patys nuspręsti savo likimą“.

„Tokie lemtingi sprendimai turi turėti teisinį pagrindą, teisinį pagrindimą , kad būtų visiškai teisėti, kaip buvo Krymo atveju“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusija čia yra amžinai. Dėl to neturėtų kilti jokių abejonių. Į praeitį negrįšime.

Chersono regionas yra į šiaurę nuo Krymo. Ši sritis labai svarbi aprūpinant Maskvos 2014 metais aneksuotą Ukrainai priklausantį Juodosios jūros pusiasalį vandeniu – geriamuoju ir skirtu laukams drėkinti.

Chersone penktadienį apsilankęs vienas aukšto rango rusų parlamento narys pareiškė, kad Rusija liks Pietų Ukrainoje „amžinai“.

Scanpix nuotr.

„Rusija čia yra amžinai. Dėl to neturėtų kilti jokių abejonių. Į praeitį negrįšime“, – sakė Andrejus Turčiakas, cituojamas valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pareiškime.

„Gyvensime kartu, plėtosime šį turtingą regioną, turtingą istoriniu paveldu, turtingą čia gyvenančiais žmonėmis“, – pridūrė A. Turčiakas.

Tai buvo pirmas kartas, kai koks nors aukšto rango Rusijos pareigūnas užsiminė apie Maskvos ketinimus likti Ukrainos teritorijoje.

Svarbus žemės ūkio centras

Kyjivas apkaltino Kremlių slapta pradėjus srities „aneksavimą“, kai prorusiška regiono valdžia pažadėjo įvesti rusišką rublį kaip vietos valiutą regione.

Trečiadienį K. Stremousovas sakė, kad artimiausiomis savaitėmis Chersone gali būti atidarytas Rusijos bankas.

Regionas yra svarbus Ukrainos žemės ūkio centras. Jame auginami kviečiai, saulėgrąžos ir daržovės.

Ukrainos valdžios pareigūnai įtaria, kad Rusija vagia Ukrainos grūdus Maskvos kontroliuojamose teritorijose, ypač Chersono regione.

Chersoną Rusijos pajėgos okupavo neilgai trukus nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Rusija stengiasi stiprinti savo kontrolę mieste, bet gyventojai ir toliau išeina į gatves protestuoti prieš okupaciją.

Chersono ir aplinkinio regiono užėmimas karo pradžioje turbūt yra reikšmingiausia Rusijos karinė pergalė.

Ukrainos pareigūnai spėja, kad Rusija planuoja surengti regione referendumą ir paskelbti jo nepriklausomybę, panašiai kaip rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose 2014 metais.

Maskva Donecko ir Luhansko separatistų paskelbtus darinius – „liaudies respublikas“ – pripažino dvi dienos prieš invaziją į Ukrainą ir naudojosi jais kaip pretekstu kariuomenei į provakarietišką kaimynę pasiųsti.

V. Putinas savo karą Ukrainoje, kurį Rusija vadina „specialia karine operacija“, teisina tuo, kad Maskvai esą reikia ginti rusakalbius gyventojus.

Anot V. Putino, Rusija neketina okupuoti kaimynės.

Balandžio mėnesį Rusijos kariuomenė paskelbė perėmusi kito pietinio Ukrainos miesto – Mariupolio – kontrolę, bet ukrainiečių kariai vis dar laikosi didžiulėje metalurgijos gamykloje šiame uostamiestyje prie Azovo jūros.

Turto valdymo bendrovės „BlueBay Asset Management“ eksperto Timothy Asho teigimu, V. Putinas gali pabandyti pateikti Chersono regiono okupaciją kaip savo karinės operacijos pergalę.

„Iš tikrųjų tai vis tiek yra didžiulis pralaimėjimas, nes sankcijos galios dar kurį laiką“, – sakė T. Ashas.

A. Bibilovas taip pat sakė: „Manau, kad prisijungimas prie Rusijos yra mūsų strateginis tikslas“.

Rusija pripažino Pietų Osetiją nepriklausoma valstybe 2008 m. po karo su Sakartvelu – visai taip pat kaip ir Abchazijos regioną – ir dislokavo ten tūkstančius karių. Abchazija neplanuoja prisijungti prie Rusijos, sakė vietos parlamento atstovas. Nors Maskva laikoma artima strategine partnere, Abchazija yra „nepriklausoma valstybė pagal konstituciją“.

Pietų Osetijos parlamento vadovas Alanas Tadtajevas Rusijos valstybinei agentūrai TASS sakė, kad referendumas turėtų būti surengtas „artimiausiu metu“.

Rusija pradėjo agresyvų karą prieš kaimyninę Ukrainą vasario 24 d., be kita ko, teisindama jį tariamu Rytų Ukrainos separatistinių Donecko ir Luhansko regionų „išlaisvinimu“. Tai pakurstė būgštavimus, kad kovos gali vėl įsižiebti ir prorusiškuose regionuose kitose buvusiose sovietinėse valstybėse.

Sekmadienį Luhansko separatistų lyderis Leonidas Pasečnikas pareiškė, kad reikia surengti balsavimą dėl regiono integracijos į Rusiją. Kyjivas sakė, kad Ukraina tokio referendumo nepripažins.