Kaip pasakojo Kęstutis, užfiksuotose nuotraukose akis bado Bredos miestelio, esančio prie Olandijos-Belgijos pasienio, automagistralės aplinka, paversta dideliu šiukšlynu.
„Kaip reikia nekęsti šalies, negerbti savęs, tyčiotis iš kitų, kad taip mėtyti šiukšles? Tokių prišiukšlintų išvažiavimų iš automagistralių yra daug. Tai tampa panašu į naują sporto šaką – „šiukšliametį“. Matyti, kad čia per transporto priemonių langus mėtytos šiukšlės – greito maisto pakuotės, buteliai. Vienoje vietoje Belgijoje mačiau pakabintas lenteles: „Už šiukšlinimą – 1000 eurų bauda“. Jei vaikystėje mama neišmokė būti tvarkingu ir elgtis kultūringai, reikia auklėti baudomis, nes kaip kitaip išauklėti?“ – įsitikinęs pašnekovas.
Pro šią vietą tolimųjų reisų vairuotojas sakė pravažiuojantis dažnai. Ji esą išskirtinė tuo, kad nors šiukšles čia kažkas atvyksta surinkti, netrukus jų vėl atsiranda. Tačiau K. Grubliauskas įsitikinęs – tai ne sunkvežimių vairuotojų išmetamos atliekos, nes pastarieji valgo sustoję. Todėl labiau tikėtina, kad tai – turistų ar netgi vietinių gyventojų darbas.
Tai tampa panašu į naują sporto šaką – „šiukšliametį“.
Pašnekovas sakė Lietuvoje tokios problemos, kad pakelėse, ties posūkiais, būtų šiukšlinama, nepastebintis. Tačiau, pabrėžė, kad ir mūsų šalyje jam vis dėlto tenka matyti bet kur išmestų padangų ar kitokių atliekų. Laimė, mastas čia – mažesnis, nes, pavyzdžiui, aikštelėse, esančiose Olandijoje, Belgijoje, Anglijoje, šiukšlinimas jau tapęs kasdieniu reiškiniu. Kaip teigė vyras, nors čia yra šiukšliadėžės, žmonės vis tiek piktybiškai renkasi teršti aplinką mesdami atliekas tiesiog ant žemės.
„Danijoje esu matęs, kad prie išvažiavimų iš aikštelių ant stovo pastatytos šiukšlių dėžės, atvaizduojančios krepšinio lanką, taip tarsi sufleruojant: prieš išvažiuodamas įmesk į krepšį, o ne ant žemės“, – pasakojo jis.
K. Grubliauskas svarstė – tai labiau kultūros stoka, ar tingėjimas nueiti kelis papildomus žingsnius iki šiukšliadėžės?
„Suprantu, kartais šiukšliadėžės būna perpildytos ir šiukšlės nebetelpa, bet kai kurie žmonės sudeda į maišelius ir padeda šalia. Čia, žinoma, reikėtų išsakyti problemą ir prašyti atsakingų tarnybų, kad jos dažniau išvežtų šiukšles“, – samprotavo pašnekovas.
Jis užsiminė, kad ir Lietuvoje prie greito maisto užkandinių tenka matyti perpildytų šiukšliadėžių problemą ir dėl to bet kur besimėtančius įpakavimus. „Jei Lietuvoje mes taip lauksime, nieko nesakysime ir mąstysime, kad: ai, truputį prišiukšlino ar bet kur išmetė padangas – surinksime, paskui bus sunku tai suvaldyti“, – nuogąstavo Kęstutis.
Jis svarstė, kad dabar, kai yra galimybė stebėti aplinką vaizdo kameromis, jos pasitarnautų teršiamose vietose. Tokiu būdu būtų galima nustatyti piktavalius ir skirti jiems baudas. O tiems, kurie neturi, kaip susimokėti, liepti kelias savaites rinkti atliekas taip švarinant šiukšlynais virtusias erdves.
„Reikia duoti šitaip padirbėti du tris savaitgalius. Galbūt tada supras“, – pridūrė pašnekovas.
Vakaruose, ypač Olandijoje, jis sakė matantis, kad žmonės profesionaliais fotoapoaratais fotografuoja problemines vietas. Tokia taktika esą praverstų ir Lietuvoje. „Galbūt reikėtų įkurti visuomeninę organizaciją ir pasiūlyti, pavyzdžiui, į pensiją išėjusiems policininkams vaikščioti, fotografuoti. O kaltininkui sumokėjus baudą skirti 10 proc. premiją tam, kuris nufotografavo. Jei laiku nesiimsime griežtų priemonių, ta pseudo sporto šaka – „šiukšliametis“ taps nevaldoma ir ateis ne tik į visus kelius, bet ir į kiekvieną kiemą“, – prognozavo Kęstutis.
