Tikimasi, kad per šį tyrimą galėtų būti atskleista daugiau informacijos apie įtariamą Rusijos vaidmenį tame incidente.

Visapusiškas teisminis tyrimas dėl Dawn Sturgess (Don Sterdžes) mirties Solsberyje pradedamas augant įtampai tarp Vakarų šalių ir Kremliaus dėl Maskvos įsiveržimo į Ukrainą.

Didžioji Britanija dėl atakos panaudojant „Novičiok“ kaltina du rusų saugumo tarnybos pareigūnus. Įtariama, kad jie į šalį atvyko pateikę suklastotus pasus. Manoma, kad operacijai vadovavo trečias agentas.

Jų taikinys buvo Solsberyje gyvenęs buvęs dvigubas agentas Sergejus Skripalis, kuriam Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas grasino atkeršyti.

S. Skripalis ir jo dukra Julija 2018 metų kovą buvo rasti netekę sąmonės ant suoliuko pietvakarių Anglijos mieste Solsberyje.

Abudu liko gyvi po intensyvaus gydymo ligoninėje ir šiuo metu gyvena turėdami apsaugą.

44 metų J. Sturgess mirė 2018 metų liepą po to, kai apsipurškė, kaip ji manė, kvepalais iš išmesto buteliuko. Iš tikrųjų buteliuke buvo mirtinas cheminis ginklas.

JK vidaus reikalų sekretorė Priti Patel pranešė, kad viešas tyrimas prasidės kitą ketvirtadienį, jam vadovaus buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Anthony Hughesas (Entonis Hjuzas).

Šiuo procesu pakeičiamas anksčiau paskelbtas koronerio tyrimas ir bus sudaryta galimybė „išklausyti visus svarbius įrodymus“, nurodė P. Patel.

„Tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad Dawn Sturgess šeima gautų jiems reikalingus atsakymus“, – pridūrė sekretorė.

Dėl incidento Solsberyje Vakarų valstybės ir Rusija ėmėsi didžiausio diplomatų išsiuntimo istorijoje, o Londonas ir jo sąjungininkai pradėjo taikyti riboto pobūdžio sankcijas Maskvai.

Dabar šias baudžiamąsias priemones gerokai pranoko Vakarų atsakas į V. Putino agresiją prieš Ukrainą.

„Galiu pranešti, kad nuo antradienio pasus turintiems ukrainiečiams nebereikės vykti į vizų išdavimo centrą ir pateikti biometrinių duomenų prieš atvykstant į Jungtinę Karalystę (JK)“, – parlamentui sakė vidaus reikalų sekretorė Priti Patel.

P. Patel teigė sulaukusi „patvirtinimo dėl saugumo klausimų“, leidusių jai pakeisti Ukrainos šeimoms numatytą tvarką.

„Vietoje to, kai jų prašymas bus apsvarstytas ir atitinkami patikrinimai atlikti, jie gaus tiesioginį patvirtinimą, ar atitinka tvarką ir ar gali atvykti į JK“, – teigė ji.

P. Patel ir jos departamentas sulaukė kritikos, jog verčia ukrainiečius nertis iš kailio, kad gautų vizas kelionei į JK.

Šimtai jų atvyko į Kalė uostą, tikėdamiesi per jį pasiekti šeimas Britanijoje, tačiau buvo apgręžti, nes neturėjo kelionės dokumentų.

„Pasus turintys ukrainiečiai leidimus atvykti galės gauti internetu iš bet kurios vietos, o biometrinius duomenis pateiks atvykę į Britaniją“, – parlamentui teigė P. Patel.

„Tai reiškia, kad vizų išdavimo centrai Europoje galės sutelkti pastangas padėti pasų neturintiems ukrainiečiams“, – sakė ji.

Sekretorė apie tai paskelbė praėjus dienai po to, kai parlamentinis sveikatos paslaugų kontrolierius Robas Behrensas (Robas Bėrensas) pranešė apie skundus dėl „chaoso ir sutrikimų“ kritikuojamoje Vidaus reikalų ministerijoje.

Jis paragino panaikinti „nebūtinus trukdžius ir biurokratiją“ ir skirti procesui didesnius resursus, padaryti jį efektyvesnį ir skaidresnį.

Krikščionių konfesijų lyderiai Londone taip pat paskelbė bendrą pareiškimą, išreikšdami susirūpinimą dėl Europos „didžiausios humanitarinės krizės“ nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

„Kaip galima tikėtis iš motinų su mažais vaikais, senukų ir neįgaliųjų, įveikusių tūkstantį mylių, pildyti internetines paraiškų formas jiems svetima kalba?“, – klausė jie.

„Karo metas reikalauja greitų veiksmų ir lankstumo, įprastų procedūrų palengvinimo ir sudėtingų biurokratinių kliūčių, lengvai galinčių viltį paversti neviltimi ir rezignacija, pašalinimo“, – teigia krikščionių bendrijų lyderiai.

Žinutėje, su kurios turiniu susipažino naujienų agentūra AFP, G. Darmaninas P. Patel sakė, kad B. Johnsono laiškas prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui), kuriame britų premjeras pasiūlė Prancūzijai priimti atgal migrantus, kirtusius Lamanšo sąsiaurį, yra „nusivylimas“.

„Jį paviešinus tapo dar blogiau. Todėl turiu atšaukti sekmadienį Kalė planuotą mūsų susitikimą“, – pridūrė prancūzų ministras, turėdamas galvoje britų premjero sprendimą paskelbti savo laišką socialiniuose tinkluose.

Prancūzija sekmadienį Kalė ketino priimti ministrus iš visų Lamanšo valstybių, įskaitant P. Patel. Posėdis dėl migrantų krizės planuotas po šios savaitės incidento, kai bandydami perplaukti Lamanšo sąsiaurį iš Prancūzijos į Angliją nuskendo mažiausiai 27 migrantai.

Tai daugiausiai migrantų gyvybių pastaraisiais laikais pareikalavusi nelaimė Lamanšo sąsiauryje, įvykusi augant įtampai Londono ir Paryžiaus santykiuose dėl rekordinio skaičiaus migrantų, besiryžtančių šiai pavojingai kelionei į salą.

G. Darmaninui artimas šaltinis AFP sakė, kad susitikimas vyks su kitų Europos šalių ministrais, tačiau pridūrė, kad kvietimas P. Patel po B. Johnsono „nepriimtino“ laiško nebegalioja.

„Manome, kad viešas britų premjero laiškas yra nepriimtinas ir prieštarauja mūsų diskusijoms su kolegomis“, – sakė šaltinis, prašęs neskelbti savo pavardės.

„Todėl Priti Patel nebėra kviečiama į sekmadienį vyksiantį ministrų susitikimą, kuris vyks Prancūzijos, Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Europos Komisijos formatu“, – teigė tas šaltinis.

B. Johnsonas ketvirtadienį paprašė Prancūzijos priimti atgal visus migrantus, kirtusius Lamanšo sąsiaurį. Žengdamas neįprastą žingsnį, jis socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė visą savo laiško E. Macronui tekstą.

„Siūlau sudaryti dvišalį readmisijos susitarimą, kad visi nelegalūs migrantai, kertantys Lamanšo sąsiaurį, būtų grąžinti atgal“, – sakė jis.

B. Johnsono teigimu, migrantų sugrąžinimas „žymiai sumažintų – jei ne sustabdytų – [Lamanšo] kirtimus, išgelbėtų tūkstančius gyvybių iš esmės sulaužant nusikalstamų grupuočių verslo modelį“.

JK premjero laiške taip pat buvo nurodytos sritys, kuriose, jo manymu, reikėtų glaudžiau bendradarbiauti su Prancūzija, siūlant bendrus patruliavimus pasienyje, stebėjimą iš oro ir dalijimąsi žvalgybos duomenimis.

Šie nesutarimai didina po „Brexito“ augančią įtampą Londono ir Paryžiaus santykiuose. Tarp Prancūzijos ir JK taip pat verda ginčas dėl žvejybos teisių. Penktadienį Prancūzijos žvejai blokuos keltų eismą į tris Lamanšo sąsiaurio uostus ir prekių judėjimą Prancūziją ir JK jungiančiu tuneliu, protestuodami prieš jų teisių suvaržymą po „Brexito“.

Tai jau antras toks išpuolis per pastaruosius penkerius metus.

Policijos pareigūnai praneša, kad tiriamas „galimas motyvas, susijęs su islamiškuoju ekstremizmu“.

69 metų amžiaus konservatorių politikas žuvo penktadienį, per bažnyčioje surengtą susitikimą su rinkėjais nedideliame Leigh-on-Sea miestelyje į rytus nuo Londono.

Išpuolis išgąsdino britų įstatymų leidėjus. Kiek daugiau nei prieš penkerius metus, artėjant „Brexit“ referendumui, per panašią ataką žuvo leiboristų parlamentarė Jo Cox.

Vidaus reikalų ministrė patikslino, kad parlamento nariai tikriausiai bus prašomi policijai nurodyti savo buvimo vietą, taip pat svarstoma sustiprinti fizinę apsaugą politikams susitinkant su rinkėjais.

Remdamasi neįvardytais šaltiniais, britų žiniasklaida skelbia, kad dėl penktadienio išpuolio įtariamas Alis Harbis Alis. Skelbiama, kad Jungtinės Karalystės pilietybę turintis vyras yra kilęs iš Somalio.

Policija ir saugumo tarnybos įtaria, kad užpuolikas veikė vienas ir radikalizavosi savarankiškai. Alio tėvas, įvardijamas kaip Harbis Alis Kullane, esą yra buvęs Somalio ministro pirmininko patarėjas.

Ji parlamentui sakė, kad sprendimas priimtas nuo rugsėjo iki lapkričio „reikšmingai sumažėjus atakų Europoje varomajai jėgai“.

Sprendimą praėjusį ketvirtadienį priėmė Jungtinis terorizmo analizės centras (JTAC), pridūrė ji.

Su Šiaurės Airijos terorizmu susijusio teroro šioje Jungtinės Karalystės provincijoje grėsmė tebėra „smarki“, nurodo vidaus žvalgybos tarnyba MI5.

JTAC priklauso MI5, užsienio žvalgybos tarnyba MI6, policija; centras vertina visą žvalgybinę informaciją, susijusią su terorizmu šalyje ir užsienyje.

„Smarki grėsmė“ yra antras aukščiausias laipsnis iš penkių. Grėsmės žyma „smarki“ reiškia, jog pareigūnai mano, kad nauja ataka yra labai tikėtina, o žyma „žymi“ nurodo, kad ji yra tikėtina.

Grėsmės lygį nuo „žymios“ iki „smarkios“ Britanija padidino lapkričio pradžioje, po kruvinos atakos Vienoje ir kelių išpuolių Prancūzijoje.

Per šaudynes Vienoje žuvo keturi žmonės. Austrijos sostinės policija sakė, kad ataką įvykdė anksčiau kalėjęs žinomas islamo ekstremistas.

Spalį Prancūzijos pietuose esančioje Nicoje peiliu ginkluotas užpuolikas nužudė tris žmones. Vyriausybė išpuolį vadino „islamistų teroro“ aktu.

Prieš tai Prancūziją sukrėtė brutalus mokytojo, klasėje parodžiusio pranašo Muhammado (Muhamado) karikatūrų, nužudymas nupjaunant galvą. Šiuo nužudymu įtariamas radikalus islamistas.

2017-aisiais grėsmės lygis JK du kartus trumpam buvo padidintas iki aukščiausio „kritinio“ laipsnio, reiškiančio, kad ataka yra labai tikėtina artimiausiu metu. Tai buvo padaryta tų metų gegužę ir rugsėjį, reaguojant į konfliktus Sirijoje ir Irake. Tais pačiais metais islamistų kovotojai įvykdė kruvinas atakas Mančesteryje ir Londone.

„Kritinis“ laipsnis taip pat buvo paskelbtas 2006 metų rugpjūtį, saugumo tarnyboms pranešus, kad buvo sužlugdytas sąmokslas susprogdinti reisų tarp Britanijos ir JAV lėktuvų.

Tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad vidaus reikalų sekretorė Priti Patel neatitiko vyriausybės ministrei keliamų reikalavimų, ir skelbiama išvada, kad jos elgesys atitinka patyčių sąvoką.

Ministrų kabineto nariai, pažeidę ministerijų tarnybinės etikos kodeksą, paprastai turėtų atsistatydinti. Tačiau vyriausybė pareiškė, kad premjeras ja „visiškai pasitiki“ ir „šį klausimą laiko uždarytu“.

Vietoje P. Patel atsistatydino tyrimui vadovavęs B. Johnsono patarėjas ministerijų standartų klausimais Alexas Allanas, pareiškęs, kad toliau dirbti nebegali.

„Aš pripažįstu, kad būtent ministras pirmininkas turi priimti sprendimą, ar ministro veiksmai prilygsta Ministerijų kodekso pažeidimui, – sakė A. Allanas. – Tačiau jaučiu, kad man būtų teisinga atsistatydinti iš užimamų ministro pirmininko nepriklausomo patarėjo kodekso klausimais pareigų.“

Tyrimas dėl P. Patel elgesio vyko nuo kovo mėnesio, kai keli valstybės tarnautojai apkaltino ją patyčiomis. Tą mėnesį atsistatydino aukšto rango Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas Philipas Rutnamas (Filipas Ratnamas), pareiškęs, kad P. Patel žemino savo darbuotojus ir kūrė baimės atmosferą departamente. Šiuos kaltinimus ministrė neigė.

Tyrimo išvados buvo paskelbtos penktadienį po ištisus mėnesius trukusio B. Johnsono kabineto atidėliojimo.

A. Allanas priėjo prie išvados, kad P. Patel „nuosekliai nesilaikė standartų, nustatytų Ministerijos kodekse – pagarbiai elgtis su valstybės tarnautojais“.

Pasak jo, pasitaikydavo „šūkavimo ar keikimosi atvejų“, nuliūdinusių žmones, nors patarėjas pripažino, kad ministrė galbūt nesiekė tokio poveikio.

„Jos (elgesio) būdas kartais prilygdavo elgesiui, kurį galima pavadinti patyčiomis, atsižvelgiant į tai, ką jautė kiti asmenys, – sakė A. Alanas. – Tokiu būdu savo elgesiu ji pažeidė Ministerijos kodeksą, net jei tai darė nesąmoningai.“

Pasak jo, P. Patel jautėsi, lyg jos elgesys „daugeliu atveju pateisinamas“, kad jai trūko kitų vyresniųjų valstybės tarnautojų paramos.

Tuo metu pati P. Patel sakė, kad „apgailestauja, jog praeityje savo elgesiu liūdino žmones“.

„Niekada nesiekiau nieko nuliūdinti“, – sakoma vidaus reikalų sekretorės pranešime.

„Man labai rūpi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus šios šalies žmonėms ir aš pripažįstu, kad esu tiesmuka ir kartais susierzindavau“, – priduriama jame.

„Esu labai dėkinga tūkstančiams valstybės tarnautojų, padedančių vykdyti vyriausybės programą, už jų sunkų darbą“, – sakoma P. Patel pareiškime.

Opozicijos politikai apkaltino premjerą dangstant patyčias. Ministras pirmininko atstovė spaudai Allegra Stratton (Alegra Straton) patikino, kad B. Johnsonas reagavo į kaltinimus dėl patyčių „nepaprastai rimtai“.

„Jis nekenčia patyčių, – sakė A. Stratton. – Jis nemano, kad Priti Patel yra ta, kuri tyčiojasi.“

B. Johnsonas paskyrė P. Patel vadovauti už imigraciją ir kovą su nusikalstamumu atsakingai ministerijai po savo pergalės rinkimuose 2019 metų gruodį. Kategoriškų pažiūrų tvarkos ir įstatymų puoselėtoja žadėjo sustabdyti migrantus, bandančius kirsti Lamanšo sąsiaurį mažomis valtimis iš Prancūzijos, nors jos pažado įgyvendinimas nebuvo labai sėkmingas.

B. Johnsono pirmtakė Theresa May (Tereza Mei) buvo atleidusi ją iš pagalbos užsienio šalims sekretorės pareigų už tai, kad per privačią kelionę Izraelyje be vyriausybės leidimo P. Patel rengė susitikimus su premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahu) ir kitais aukšto rango pareigūnais.

„Nuoširdžiai atsiprašau jūsų ir vyriausybės dėl to, kas įvyko, ir atsistatydinu“, – pareiškime Th. May rašė P. Patel.

Ji tapo jau antru kabineto nariu, atsistatydinusi šią savaitę.

Th. May iškvietė P. Patel atgal iš kelionės į Afriką, kad ministrė pasiaiškintų dėl susitikimų su Izraelio politikais ir pareigūnais, per kuriuos ji esą kalbėjo apie galimybę, kad dalis Izraeliui teikiamos Britanijos paramos būtų nukreipta šios šalies kariuomenei.

P. Patel pirmadienį atsiprašė už tai, kad per šeimos atostogas Izraelyje rugpjūčio mėnesį surengė 12 atskirų susitikimų, tarp jų ir su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahu), iš anksto apie tai neinformavusi Užsienio reikalų ministerijos ar Dauningo gatvės.

Pareiškime P. Patel nurodė, kad buvo “keletas pranešimų apie mano veiksmus, ir atsiprašau, kad tai tapo trukdžiu“.

Th. May priėmė P. Patel atsistatydinimo pareiškimą ir atsakomajame laiške rašė: „Jungtinė Karalystė ir Izraelis yra artimi partneriai, ir teisinga, kad turime taip pat artimai bendradarbiauti. Tačiau tai turi būti daroma oficialiai“.