Tokį kreipimąsi pasirašė TV3, LNK ir „Lietuvos ryto“ televizijų, portalų delfi.lt, 15min.lt ir lrytas.lt vadovai.

G. Nausėdos atstovas BNS sakė, kad bus ieškoma būdų situaciją spręsti bei sudaryti galimybę transliuoti inauguracija ir kitiems kanalams.

„(...) nėra užtikrintos vienodos teisės visoms žiniasklaidos priemonėms transliuoti Lietuvos Respublikos Prezidento inauguracijos renginius. Vietoje to vienai žiniasklaidos grupei suteiktos išimtinės teisės“, – teigiama rašte.

Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė BNS sakė, kad, kreipimosi autorių nuomone, išimtinės teisės sudarytos LRT.

Kreipimosi autoriai Prezidentūros prašo arba suteikti viešą prieigą prie transliacijos signalo, arba sudaryti vienodas sąlygas transliacijoms rengti. Raštas adresuotas ir Žurnalistų etikos inspektorei.

G. Nausėdos atstovas Aistis Zabarauskas BNS patvirtino, jog oficialiu transliuotoju pasirinkta LRT.

„Oficialus inauguracijos transliuotojas yra nacionalinis transliuotojas, LRT“, – sakė jis.

A. Zabarauskas sakė matęs kitų transliuotojų kreipimąsi ir žadėjo artimiausiu metu jį peržiūrėti.

„Ieškosime galimybių tai padaryti. Jokiu būdu nesiekiame kažkam uždrausti transliuoti“, – teigė jis.

„Viena inauguracijos dalis – Vyriausybės įgaliojimų perdavimas – filmuojama tik LRT, ir šia dalimi mes esame pasirengę pasidalinti, tik iki šiol negavome prašymo nė iš vieno žiniasklaidos kanalo“, – nurodė LRT atstovė.

Anot jos, LRT neprieštarauja, jog kiti kanalai su savo įranga transliuotų kokias nors inauguracijos dalis.

Tokį kreipimąsi Kultūros ministerijai bei Seimo Kultūros komitetui pasirašė Internetinės žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentas Gintaras Zdebskis, portalų delfi.lt, 15min.lt ir TV3 televizijos vadovai.

Įstatymas leidžia LRT reklamą, kai remiami kultūros ir sporto renginiai, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ar šviečiamąją veiklą ir politiką.

Privačios žiniasklaidos atstovai teigia, kad „toks platus apibrėžimas sukuria galimybę LRT laisvai interpretuoti, kas gali būti „rėmimo pranešimu“.

Akivaizdu, kad esant tokiam nevienodam reguliavimui, LRT šioje rinkoje įgauna išskirtines sąlygas.

„Todėl praktikoje matome atvejų, kada politinė prezidento rinkimų reklama priskiriama informacijai, kuria siekiama propaguoti „politikos iniciatyvas“, – rašoma kreipimesi.

„Siekiant užtikrinti lygiavertes sąlygas visiems rinkos žaidėjams ir įnešti aiškumo, siūlome suformuluoti įstatymo nuostatą taip, kad neliktų erdvės interpretacijoms bei laikantis principo, jog komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT draudžiami“, – sakoma rašte.

Kreipimosi iniciatoriai pažymi, kad reklamos draudimas nėra taikoma LRT internetiniam portalui, o valstybės finansavimą gaunantis LRT su 39 mln. eurų biudžetu 2019 metams toliau konkuruoja su privačias subjektais.

„Akivaizdu, kad esant tokiam nevienodam reguliavimui, LRT šioje rinkoje įgauna išskirtines sąlygas. Tad, siekiant žiniasklaidos sektoriuje užtikrinti sąžiningą konkurenciją, siūlome peržiūrėti šiuo metu galiojantį LRT reklamos reguliavimą“, – rašoma kreipimesi.

Kreipimusi taip pat raginama pertvarkyti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF).

„SRTRF reforma yra pernelyg ilgai užsitęsusi, tad esminiai pokyčiai reikalauja aiškios politinės valios. (...) Norime pažymėti, kad sėkminga pertvarka turėtų užtikrinti skaidrią ir politiškai neangažuotą SRTRF veiklą. Todėl būtina į SRTRF reformos vykdymą įtraukti visas žiniasklaidos grupes ir aiškiai įvardinti prioritetus, pagal kuriuos valstybė finansuoja žiniasklaidos projektus“, – sakoma kreipimesi.

LRT atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė BNS sakė, kad LRT komentarą dėl kreipimosi pateiks vėliau.