Seimas ketvirtadienį priėmė naujos redakcijos Saugomų teritorijų įstatymą: už balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo trys, o 25 susilaikė. 

Seimas nepritarė „laisvietės“ Morganos Danielės siūlymui tokias teritorijas nustatyti 50-čiai metų arba neterminuotai, bet Seimas tam nepritarė. 

Seimas leido privačias saugomas vietoves nustatyti visoje Lietuvoje, išskyrus valstybės ar savivaldybės įsteigtas ar nustatytas kai kurias saugomas vietoves. Jas nustačius privačios žemės savininkai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnyba turės sudaryti sutartis, o jas nutraukus savininko iniciatyva jis turės grąžinti gautą kompensaciją. 

Jei sutartis bus pasirašoma ilgiau nei 30-čiai metų, už kiekvienus papildomus 10 metų bus mokamos dar 5 proc. vienkartinės kompensacijos.

Tokios saugomose vietovėse gamtotvarkos planai ir jų priemonės bus finansuojamos valstybės lėšomis, nebent bus susitarta kitaip. 

Europos Sąjungos bioįvairovės strategijoje numatyta, kad kiekvienoje valstybėje 30 proc. sausumos ir vandens turi būti saugoma. 

Ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovo Algirdo Klimavičiaus teigimu, sudarius apsaugos sutartis su sklypų savininkais, kompensacijos nebūtų mokamos nebrandaus ir nelabai vertingo miško savininkams. Pasak A. Klimavičiaus, jų  išmokoms galėtų būti panaudotos ne biudžeto lėšos. 

„Tokie plotai nebūtų identifikuoti kaip prioritetiniai“, – pirmadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto diskusijoje dėl naujo aplinkosaugos reglamentavimo, siūlomo Seime svarstomam Saugomų teritorijų įstatymo projektui, teigė A. Klimavičius.

Pasak ministerijos atstovo, sutartys galėtų būti sudaromos tik be kompensacijų, nes jų visais atvejais išmokėti valstybė neturi lėšų: „Pinigai turi būti nukreipti į vertingiausias teritorijas“.

Saugomų teritorijų įstatymo pataisos numato, kad su savininkais būtų sudaromos apsaugos sutartys. Tuo metu bendruomenės ar kitos organizacijos negalėtų inicijuoti tokių sutarčių. Jos būtų sudaromos neterminuotai ir išmokama visa numatyta kompensacija arba bent 30-čiai metų su puse apskaičiuotos kompensacijos.

Pavyzdžiui, vienkartinės kompensacijos miško turėtojams būtų apskaičiuojamos individualiai, priklausomai nuo medienos rinkos kainos.

Siūlau į įstatymą aiškiai įrašyti, kas būtų saugoma.

 

Visą išmoką gautų tik tie savininkai, kurių žemė bus įtraukta į planuojamą sukurti prioritetinių vietovių sąrašą, tačiau Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausioji patarėja Rūta Baškytė sako, kad vietoj jo labiau apsimokėtų paskelbti žemėlapį.

„Nes jeigu bus sąrašas, jis neduoda teritorinių duomenų. Kaip tam žmogui žinoti, ar jo sklypas patenka į tą potencialią vietovę, ar ne. O jeigu būtų paskelbtas žemėlapis, tada tikrai būtų aiškiau. Gali būti sąrašas, bet plius žemėlapis“, – teigė R. Baškytė. 

Vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos, kaip numato pataisos, būtų skiriamos už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus, saugomų rūšių individų padarytą žalą. Jei neterminuota apsaugos sutartis nutraukiama žemės savininko iniciatyva arba dėl jo kaltės išnyks saugomos vertybės, jis turėtų grąžinti išmokėtą kompensaciją ir dar 3,5 proc. metų palūkanų netesybas. 

A. Klimavičiaus teigimu, tokia „lengvo sutarties nutraukimo“ sankcija reikalinga siekiant išvengti piktnaudžiavimų.

„Sudaroma sutartis, paima vienkartinę kompensaciją, vėliau sutartis nutraukiama, mediena parduodama rinkoje ir kadangi medienos kainos linkusios kilti, lengvai valstybei sugrąžinama kompensacija (...) Tai kad tokio paslėpto savo reikmių finansavimosi nebūtų, būtina įvesti netesybų mechanizmą“, – komitete aiškino ministerijos atstovas. 

Pasak A. Klimavičiaus, privačiuose sklypuose nustačius saugomas teritorijas, kompensacijos jų savininkams būtų mokamos tik tuo atveju, jeigu žemę žmogus paveldėjo, o ne persikėlė.

Komitete dirbantis „laisvietis“ Kasparas Adomaitis tvirtino įžvelgiąs rizikų dėl sprendimų, kokios privačios teritorijos bus verčiamos saugomomis bei priekaištavo dėl „per laisvo reglamentavimo“. 

„Kas nuspręs, ką saugome ir kodėl saugome, kad eis iš paskos ir tikrins, ar tikrai reikia tai saugoti? Siūlau į įstatymą aiškiai įrašyti, kas būtų saugoma“, – kalbėjo jis. 

Europos Sąjungos bioįvairovės strategijoje numatyta, kad kiekvienoje bendrijos valstybėje 30 proc. sausumos ir vandens turi būti saugoma.

Jungtis su rajonu

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė tvirtino, kad toje Tauralaukio vietoje, kur artimiausiu metu turės būti nutiestas kelias, kažkada buvo žemės ūkio paskirties sklypai, kurie išdalyti žmonėms, vykdant žemės reformą.

Ilgainiui sklypų savininkai parengė detaliuosius planus ir pakeitė žemės paskirtį. Viename tokių privačių sklypų buvo numatyta erdvė infrastruktūros koridoriui.

Tai bus jungtis tarp Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto.

"Tiesa, 2015 m. buvo numatyta kita vieta kelio jungčiai, bet ten pagal išduotus leidimus jau yra pastatyti namai. Todėl dabar ieškota kitos vietos keliui. Vienur jis netiko dėl reljefo, kitur – dėl susiformavusių sankryžų, tai pasirinkome naują vietą Vėjo gatvėje. Tai bus jungtis tarp Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto", – patvirtino R.Gružienė.

Sklypo savininkas, rengdamas sklypo pertvarkymo projektą, esą jau žinojo, kad per jo sklypą ateityje bus nutiestas kelias.

Raimonda Gružienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Sklypo savininkas žinojo, kad ta žemės dalis, apie 12 arų, bus paimta visuomenės poreikiams, jis šito netgi ir laukė, nes kol tai bus padaryta, jis to sklypo vystyti negalėjo", – teigė R.Gružienė.

Savininkams bus atlyginta

Kelio jungčiai tiesti bus išpirkta ir dar vieno nedidelio privataus žemės sklypo dalis.

Už tai abiejų sklypų savininkams bus sumokėta kompensacija už žemę pagal vidutinės rinkos kainos verčių žemėlapį – apie 23 tūkst. eurų.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizės parengimas miestui kainuos 2,4 tūkst. eurų, projekto parengimas – 7,5 tūkst. eurų, nekilnojamojo turto registro išlaidos – apie 200 eurų.

Iš viso žemės paėmimas visuomenės poreikiams Tauralaukyje kainuos apie 33 tūkst. eurų.

Nutiesus naują gatvę, jungiančią Vėjo ir Jungtinės gatvių tęsinį, turėtų pagerėti susisiekimas tarp miesto ir rajono gyvenamųjų rajonų.

Ne nauja praktika

Nuo 2000 m. tai jau ne pirmas toks žemės paėmimas visuomenės reikmėms Klaipėdoje.

Pirmasis didelis žemės paėmimas buvo Lypkiuose, kur valstybės reikmėms paimtas 21 sklypas su pastatais, taip pat – Šilutės pl. 91, kuris trukdė Statybininkų prospekto tęsiniui.

Paimtas ir pastatas Bangų g.11 dėl būsimos Bastionų gatvės, taip pat – Jono kalnelio prieigose buvę garažai Kūlių Vartų g. 5A bei dar vienas sklypas Tauralaukyje, esantis Pajūrio gatvėje.

"Dėl jungties tarp Tilžės ir Klemiškės gatvių taip pat buvo paimta 11 nedidelių sklypų visuomenės reikmėms. Kaip tik dabar baigiame derinti projektą. Savininkams atlyginama pagal rinkos kainą", – patvirtino R.Gružienė.

„Tai yra racionalus plotas. Yra tokių plotų kaip hektaras dešimt arų, hektaras trisdešimt arų. Tokių plotų šiandien negalima įsigyti. Tą problemą daugiausiai kelia vidutiniai ūkininkai. Mes nekalbame apie stambiuosius. Stambiesiems, ko gero, tokie plotai yra neįdomūs“, – Seimo pranešime cituojamas pataisų iniciatorius Andriejus Stančikas.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad privačių žemės sklypų savininkai be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę gali, kai ta žemė sudaro tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, neviršijančius Žemės reformos įstatyme nustatyto dydžio (iki vieno hektaro), jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų.

Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo spalio 1 d.

Atsirado privatūs sklypai

Bendrovė „V. Paulius & Associates real estate“ tikino, kad dar 2012–2013 metais įsigijo tris žemės sklypus tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų vietovės Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės.

Tačiau 2018 m. svarstant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą paaiškėję, kad teritorija, kur „V. Paulius & Associates real estate“ turinti sklypus, įtraukta į uosto dalį.

Bendrasis planas pradėtas rengti 2014 m. Vyriausybės nutarimu, kai privatūs sklypai jau buvę suformuoti.

Bendrovė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją su prašymu, kad jos sklypai nebūtų uosto dalis. Tačiau ji gavusi paaiškinimą, kad sklypai esantys Bendrojo plano sprendiniuose, kurie  Vyriausybės nutarimu patvirtinti kaip uosto rezervinių teritorijų ribos. Jos galėjusios būti keičiamos tik prieš Vyriausybės nutarimą.

Paaiškėjo, kad 3,365 tūkst. kv. m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinės teritorijos ribos buvusios nustatytos 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 385. Todėl po šio nutarimo rezervinės uosto teritorijos nebegalėjusios būti priskirtos privatiems asmenims.

Ribos buvusios pažymėtos

Kaip jau po Vyriausybės nutarimo priėmimo uosto rezervinėje teritorijoje galėjo formuotis privatūs sklypai?

Juo labiau kad Vyriausybei nutarimu Nr. 385 dar 2008 m. nustačius uosto rezervinės teritorijos ribas, visa žemė buvo valstybinė.

Naujus sklypus paskutinėmis savo gyvavimo dienomis 2009 m. suformavo tuomet veikusi Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Remtasi tuo, kad Vyriausybės nutarime nebuvusios tiksliai pažymėtos uosto rezervinės teritorijos ribos.

Dėl to ne visai aišku, nes nurodyta, kad buvusi uosto rezervinės teritorijos schema, teritorijos ribos bei kampų koordinatės.

„V. Paulius & Associates real estate“ minėtus sklypus įsigijo ne iš karto po jų suformavimo, o praėjus keleriems metams.

Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas darė išvadą, kad pirkdama sklypus bendrovė „V. Paulius & Associates real estate“ žinojusi, kad sklypai yra įtraukti į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinę teritoriją. 

Ar reikia sklypų uostui?

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį, kad privatūs sklypai uosto rezervinėje teritorijoje negalėjo būti skirti. Praėjus 10 metų jau sunku susigaudyti, kas dėl to kaltas, kad jie ten atsirado. Faktas yra tai, kad juos pirkusi bendrovė už tai mokėjo pinigus.

Teisme iškilo klausimas, ar bendrovės „V. Paulius & Associates real estate“ sklypai, kurie yra uosto rezervinėje teritorijoje, būtų naudojami uosto veiklai. Vienareikšmiško atsakymo nėra.

„V. Paulius & Associates real estate“ atstovai prašė sklypus pašalinti iš uosto rezervinės teritorijos.

Uosto bendrojo plano projekte buvo patikslintas rezervinių teritorijų brėžinys ir siūlyta privačius sklypus ateityje išbraukti iš rezervinės teritorijos ribų. Tačiau bendrovė „V. Paulius & Associates real estate“ siekė jau dabar, o ne ateityje išbraukti juos iš rezervinės teritorijos. Teismas to nesiėmė daryti. Jis konstatavo, kad Vyriausybės nutarimai nėra skundžiami ir nėra nagrinėjami kaip bylos dalykai.

Nesiskaityta su uosto rezervais

Klaipėdoje daug analogijų. Dar 1993 m. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 822 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos teisinio įregistravimo“. Jame buvo numatytos konkrečios uosto rezervinės teritorijos pagal Minijos gatvę.

Tačiau laikui bėgant pagal Minijos gatvę radosi nemažai privačių sklypų, kilo degalinės, parduotuvės, servisai ir kitokios paskirties statiniai, netgi privatūs kvartalai. Juos teko išbraukti iš uosto rezervinių teritorijų.

Panašioje, netgi dar blogesnėje situacijoje atsidūrė ir Šventosios uostas. Aplink jį beveik neliko laisvų uosto teritorijų, nes jas „paėmė“ privatininkai. Dėl to strigo Šventosios uosto dokumentų rengimas. Jei ne privatūs interesai ir jų sukelti teismų procesai, šiandien Šventosios uostas jau greičiausiai būtų buvęs atstatytas pasinaudojus 2007-2013 m. ES parama, kuri buvo numatyta, bet nespėta ja pasinaudoti, nes laiku, iš esmės dėl teismų procesų, nebuvo parengti dokumentai.