Didįjį penktadienį, kai tikintieji išgyvena Jėzaus pasiaukojimo prasmę ir Dievo mirtį, Kristaus kančios apmąstymams skirtas Kryžiaus kelias, atkartotas einant Klaipėdos gatvėmis, yra prasmingas įvykis prieš Velykas.

Procesija prasidėjo vakar 15 val. nuo Kristaus Karaliaus bažnyčios Bokštų gatvėje ir judėjo Marijos Taikos Karalienės bažnyčios link.

Ši tradicija, anot Marijos Taikos Karalienės parapijos klebono Mindaugo Šlausto, vienija tikinčiųjų bendruomenę Didžiąją Velykų savaitę, kurios liturgijos kulminacija bus Velyknakčio mišios šeštadienio vakarą.

Pirmąkart priešvelykinė Kryžiaus kelio eisena Klaipėdoje surengta prieš 13 metų, 2010-aisiais, tai tapo miesto tradicija.

Tuomet procesijos priekyje kryžių pasikeisdami nešė mokytojai, studentai, policininkai, medikai, kariai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, skautai, įvairių parapijų bendruomenių atstovai.

Eisena stabtelėdavo keturiolikoje stotelių. Kiekvienoje jų buvo prisimenama Jėzaus kančia – kaip jis, nešdamas kryžių, suklupo, kaip smurtavo kareiviai, kaip prie jo pripuolė motina, kaip jis buvo prikaltas prie kryžiaus ir mirė.

2020 m. prasidėjus pandemijai, Kryžiaus kelio tradicija Klaipėdoje nutrūko ir trejus metus nebuvo rengiama.

Vakar kryžių vėl pasikeisdama nešė gausi klaipėdiečių bendruomenė.

Kaip ketvirtadienį pranešė Lietuvos Stačiatikių Arkivyskupijos Kanceliarija, procesija nuo Aušros Vartų gatvėje esančio Šventosios Dvasios vienuolyno link Dievo Motinos Katedros Maironio gatvėje vyks šeštadienį po vidurdienio.

Anot pranešimo, procesijoje „bus dedami maldavimai už Bažnyčios vienybę ir už brolžudiško karo Ukrainoje sustabdymą“.

Procesija rengiama pastaruoju metu stebint Lietuvos ortodoksų susiskaldymą dėl bažnyčios pozicijų karo Ukrainoje atžvilgiu.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus iš pareigų atleido tris kunigus – Vitalijų Mockų, Gintarą Jurgį Sungailą ir Vitalį Dauparą, pastaruoju metu kritikavusius Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams.

Šiandien mūsų Bažnyčią yra plūste užplūdę nepagrįstį kaltinimai; bandoma užtraukti Jai negarbę, suskaldyti Ją.

Dalis Lietuvos ortodoksų dvasininkų nusprendė kreiptis į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.

Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus tvirtina, kad Ortodoksų Bažnyčia Lietuvoje išgyvena sunkmetį ir šaukiasi „visų ištikimųjų pritarimo“.

„Šiandien mūsų Bažnyčią yra plūste užplūdę nepagrįstį kaltinimai; bandoma užtraukti Jai negarbę, suskaldyti Ją. Deja, visų šių įvykių kaltininkai – mūsų broliai kunigai – atvirai prabilo apie savo ketinimus įsteigti Lietuvoje kitą, Konstantinopolio patriarchatui pavaldų, Bažnyčios modelį”, – pranešime spaudai teigė metropolitas.

Pranešime taip pat pažymima, kad procesijos dalyviams „bus paruoštos vaišės ir suteikta galimybė pasirašyti parapijiečių kreipimąsi, palaikant Ortodoksų Bažnyčią Lietuvoje“.

2018 metų spalį Konstantinopolio ekumeninis patriarchatas paskelbė negaliojančiu 1686 metais įvykusį Ukrainos stačiatikių prijungimą prie Maskvos patriarchato ir dar kartą patvirtino, kad kaip motininė bažnyčia, Konstantinopolis turi teisę ir tęs procedūras dėl autokefalijos (nepriklausomybės) Ukrainos stačiatikių bažnyčiai suteikimo.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.

Ši kasmetė procesija yra viena masiškiausių katalikų švenčių pasaulyje. 

Tikima, kad palietus religinę ikoną Juodąjį Nazarietį ar net būnant šalia jo galima pasveikti ar sulaukti sėkmės. 

Manoma, kad apanglėjusi statula išliko po gaisro XVII amžiuje pakeliui į Filipinus.

Procesijoje, kurią prižiūrėjo gausios policijos pajėgos, dalyvavę dvasininkai, keletas prorusiškų opozicinių įstatymų leidėjų ir paprasti žmonės yra Kremliaus palaikomos Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios šalininkai.

Policijos duomenimis, renginyje dalyvavo 20 tūkst. žmonių, o organizatorių skaičiavimais, jų buvo apie 250 000.

Kijevo centre buvo sutelkta apie 5 tūkst. policininkų, turėjusių užtikrinti, kad nekiltų susirėmimų su ukrainiečių nacionalistais.

Prezidentas Petro Porošenka šeštadienį ketina dalyvauti kitoje religinėje procesijoje, rengiamoje nuo Maskvos patriarchato atsiskyrusios Ukrainos Autokefalinės Ortodoksų Bažnyčios.

Kijevas kadaise buvo senovinės pagonių slavų valstybės Kijevo Rusios sostinė. Ją 988-aisiais pakrikštijo kunigaikštis Vladimiras.

Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia paskelbė autonomiją nuo Maskvos patriarchato, 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai.

2014-aisiais, Rytų Ukrainoje kilus separatistiniam konfliktui tarp Kijevo ir Kremliaus remiamų sukilėlių, ši įtampa paaštrėjo, o Ukrainos Autokefalinės Ortodoksų Bažnyčios patriarchas net pareiškė, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną "apsėdo Šėtonas".

Penktadienį surengta procesija išprovokavo kritikos laviną Ukrainoje, kur Maskvos palaikomos Bažnyčios nariai neretai vadinami Kremliaus agentais.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas perspėjo, kad mėginimai sukiršinti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią ir Maskvą turėtų itin neigiamų pasekmių.

"Mėginimai dirbtinai atplėšti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią nuo Maskvos patriarchato gali nuvesti prie katastrofos", – pareiškė dvasininkas.

Ukrainos Autokefalinė Ortodoksų Bažnyčia 2014-aisiais parėmė Maidano sukilimą, per kurį buvo nuversta ankstesnė prorusiška vyriausybė.

Procesija su įtakingu Bažnyčios vadovu priešakyje ėjo nuo monarcho nužudymo vietos iki Ganina Jamos vienuolyno netoli Jekaterinburgo, į rytus nuo Uralo kalnų.

Dar 20 tūkst. žmonių prisijungė prie ceremonijos, kai 21 km atstumą įveikę procesijos dalyviai atvyko į šventovę.

Anot regiono valdžios įstaigų, vienuolynas buvo pastatytas vietoje, kur po 1917-ųjų Rusijos revoliucijos buvo išmesti apdegę buvusio caro ir jo šeimos narių kūnai.

1918-ųjų liepos 16-osios naktį bolševikai sušaudė sosto išsižadėjusį Nikolajų II, Vokietijoje gimusią jo žmoną bei penkis jų vaikus, tarnus ir gydytoją dabar Jekaterinburgu vadinamame Sverdlovsko mieste, kur jie buvo laikomi namų arešto sąlygomis.

Kreipdamasis į piligrimus, patriarchas Kirilas pabrėžė, kad Rusija turi pasimokyti „iš šios sudėtingos ir karčios patirties“.

„Mums būtina turėti ilgalaikį atsparumą naujoms mintims ir lyderiams, raginantiems mus priimti kokią nors naują, nežinomą ateitį, naikinant mūsų gyvenimo būdą, tradicijas ir tikėjimą“, – pareiškė jis, akivaizdžiai kalbėdamas apie prezidento Vladimiro Putino oponentus.

Valstybė neplanavo šios sukakties kaip nors oficialiai paminėti.

Tuo tarpu regiono valdžia teigia, kad kasmetinės procesijos per kelis pastaruosius metus tapo itin populiarios, nors 2002-aisiais tokiame renginyje dalyvavo vos 2 000 žmonių.

2000-aisiais visi nužudyti caro šeimos nariai buvo paskelbti šventaisiais kankiniais, Rusijos Ortodoksų Bažnyčia vis dar nesutaria dėl jų palaikų autentiškumo.

Nikolajaus II, jo žmonos ir trijų jų vaikų palaikai 1998-aisiais buvo palaidoti Sankt Peterburge, bet Bažnyčia atsisakė atlikti visas laidojimo apeigas.

Caro dukros Marijos ir jo vienintelio sūnaus Aleksejaus kaulai buvo aptikti 2007-aisiais, bet taip ir nebuvo oficialiai perlaidoti.

Apimti didžiulio religinio įkarščio, lipdami vieni kitiems per galvas vyrai, moterys ir vaikai puola prie šimtmečių senumo „Juodojo Nazariečio“, kaip tikima, pasižyminčio stabuklingomis galiomis.

Tikintieji virvėmis tempia vežimą su Kristaus statula. Procesijoje dalyvauja daugiau kaip pusė milijono žmonių, vilkinčių geltonos ir kaštoninės spalvų marškinėlius, mosuoja rankšluosčiais ir skanduoja „Viva“ („Tegyvuoja“), pranešė Manilos policija.

Tai vienas didžiausių šalies religinių festivalių.

Statula sostinės gatvėmis vežama į „namus“ Juodojo Nazariečio mažojoje bazilikoje sostinės Kviapo rajone. Ši didžiulė eisena paprastai trunka 20 valandų ar daugiau.

„Tikrai sunku lipti ir pasiekti Nazarietį. Mane spaudė, žmonės lipo man ant veido. Bet aš atsidavusi“, – naujienų agentūrai AFP sakė iš Bataano provincijos atvykusi 24 metų namų šeimininkė Honey Pescante (Honi Peskantė).

Filipinai yra katalikybės tvirtovė Azijoje, turinti daugiau kaip 80 mln. tikinčiųjų. XVI amžiuje šį salyną kolonizavo ir tikėjimą paskleidė Ispanija.

Medinę Juodojo Nazariečio statulą misionieriai į Manilą atvežė 1606 metais; tikima, kad ji atlaikė daug katastrofų.

61 metų Julio Castillo (Chulijas Kastiljas) antradienio procesiją stebėjo nuo šaligatvio, nes praėjusį mėnesį per motociklo avariją susilaužė abi kojas ir dabar turi sėdėti invalido vežimėlyje.

„Tikėjimo išbandymas“

„Atėjau čia, nes tai mano tikėjimas. Viliuosi, kad mano šeimos sveikata bus gera, o gyvenimas – pasiturimas, kad mes nesirgsime ir aš pasveiksiu“, – sakė jis.

Antradienį per procesiją buvo sužeista daugiau kaip 700 žmonių. Manoma, kad vienam jų skilo stuburo slankstelis, kai šis žmogus bandė užlipti ant vežimo ir nukrito, pranešė Filipinų Raudonasis Kryžius.

Maldininkai rizikuodami gyvybe stengiasi rankšluosčiais paliesti statulą, nes tiki, kad „Juodasis Nazarietis“ turi stebuklingų galių, pereisiančių į audinį.

2016 metais žuvo du šios procesijos dalyviai.

Kone savižudiškos tikėjimo apraiškos Filipinuose dažnai sulaukia kritikos. Kai kas mano, kad tai primena pagonišką garbinimą.

Tačiau sociologai sako, kad daugelis tikinčiųjų šį festivalį laiko tikėjimo išbandymu.

„Filipinų katalikybė laikosi įsitikinimo, kad aukštesnė būtis gali būti išpildyta tik per kūną ir medžiagą, – AFP sakė etnologė Maria Yohana Frias (Marija Johana Frias) iš Filipinų nacionalinio muziejaus. – Dalyvavimą sunkioje procesijoje, per kurią tikintieji eina basi, kai kas taip pat laiko tikėjimo išbandymu.“

Procesija atspindi unikalų Filipinų – didžiausios katalikiškos valstybės Azijoje – tikėjimą, persipynusį su liaudies prietarais. Pagal dar vieną tradiciją dešimtys filipiniečių kasmet Didįjį penktadienį leidžia prikalti save prie kryžių, taip atkartodami Kristaus kančias.

Daugelis filipiniečių viliasi, kad dalyvaudami „Juodojo Nazariečio“ pagerbimo procesijoje – basomis, taip įrodydami nusižeminimą – padidina tikimybę, jog jų maldos bus išklausytos.

Šiemet procesija vyksta Katalikų Bažnyčiai kritikuojant tūkstančių žmonių žūtį per prezidento Rodrigo Duterte (Rodrigo Dutertės) karą su narkotikais.

Per mažiau nei dvejus R. Duterte valdymo metus saugumo pajėgos nužudė beveik 4 tūkst. įtariamųjų, rodo vyriausybės statistika. Dar tūkstančiai žmonių žuvo neaiškiomis aplinkybėmis.

Tačiau apklausos rodo, kad visuomenė, nepaisydama teisių gynėjų kritikos, pritaria karui su narkotikais.

Ceremonija šiemet vyko sugriežtinto saugumo sąlygomis, baiminantis galimo keršto už vieno islamo ekstremisto nužudymą.

JAV ir Didžiosios Britanijos ambasados ragino savo piliečius būti atsargius, o policija perspėjo, kad vietos musulmonų kovotojai, besitapatinantys su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), gali mėginti atakuoti Manilos gatvėmis judėjusią procesiją, lydinčią vadinamąją Juodojo Nazariečio medinę statulą.

Nacionalinės policijos vadovas Ronaldas dela Rosa sakė, kad pareigūnai nėra sutelkę dėmesio į kokią nors konkrečią grėsmę, bet perspėjo, kad praeitą savaitę nukauto ekstremistų lyderio sekėjai gali mėginti keršyti ir surengti išpuolį prieš procesiją.

Nedidelei, bet karingai islamistų grupuotei „Ansar Al Khilafah Philippines“ vadovavęs Mohammadas Jaafaras Maguidas (Mohamedas Džaafaras Magidas) ketvirtadienį žuvo per susišaudymą su policija Saranganio provincijoje šalies pietuose. Taip pat buvo sučiupti trys jo bendražygiai.

Šeštadienį vienas neįvardytas užsienietis, susijęs su M.J.Maguido grupuote, ir viena filipinietė buvo nukauti Saranganyje, kai jie esą mėgino sviesti granatą į policininkus, mėgindami išvengti arešto. Be to, „Ansar Al Khilafah Philippines“ yra siejama su nesėkmingu sąmokslu lapkritį surengti sprogdinimus istoriniame Risalio parke Maniloje ir netoliese įsikūrusioje JAV ambasadoje.

Pareigūnai uždraudė procesijos dalyviams ir žiūrovams įsinešti šaunamųjų ginklų ir kuprinių, skraidinti virš eisenos bepilotes skraidykles ir slopino mobiliojo ryšio signalus procesijos maršrute. Ant namų stogų buvo išdėstyti snaiperiai.

Pagal Manilos policijos vertinimus, apie 1,4 mln. žmonių lydėjo didelę statulą, vaizduojančią kryžių nešantį Jėzų. Tikslų dalyvių skaičių buvo sunku nustatyti, nes lėtai judant procesijai didžiulės grupės prisidėdavo arba pasitraukdavo.

Maldininkai grūdosi aplink vežimą, gabenantį statulą, ir mėtė į rankšluostėlius vežime esantiems savanoriams, kad šie brūkštelėtų audeklu per kryžių ir statulą. Tikima, kad Juodojo Nazariečio statula pasižymi stebuklingomis galiomis gydyti ligonius ir kad prie jos prisilietęs audeklas neša tikintiesiems laimę bei turtus.

64 metų verslininkas Benjaminas Tayzonas (Bendžaminas Taisonas) atsivedė savo vaikus ir anūkus į vieną didžiausių Azijoje religinių sambūrių. Vyras nesibaimino spūsties, nors 1990 metais neteko dviejų pirštų, kai Juodojo Nazariečio vežimas pervažiavo jam kairę koją. Maldininkas sakė, kad galbūt Dievas tokiu būdu norėjo jam pasakyti, kad jis padarė per daug nuodėmių.

„Tai priminimas, kurio, kaip ir tatuiruotės, niekada nebus galima ištrinti“, – B.Tayzonas sakė naujienų agentūrai AP, eidamas basas ir nešdamas mažą Juodojo Nazariečio statulos kopiją sau ant galvos.

Kiti atėjo melstis už sergančius artimuosius. Tarp jų buvo Jenny Benedicto (Dženi Benedikto), kurios keturmetis sūnelis serga plaučių liga. Moteris mėgino prisiliesti prie statulos rankšluosčiu, tikėdama, kad jos vaikas galbūt išgis, perbrauktas tuo pačiu audeklu. Deja, jai nepavyko to padaryti, nes buvo smarkiai suspausta didžiulės minios ir nualpo, J.Benedicto sakė AP pirmosios pagalbos punkte.

Medikų pagalbos prireikė daugiau kaip tūkstančiui maldininkų.

Iš Liuksemburgo atvykusi 55 metų mokytoja Joanne Noel (Žoan Noel) fotografavo minią ir sakė niekada nemačiusi tokio didelio sambūrio per religinius renginius Europoje, kur bažnyčių lankomumas sumažėjo.

„Man tai padarė didelį įspūdį, – sakė ji. – Jiems reikalinga viltis, nes šių žmonių gyvenimas labai sunkus.“

Manoma, kad žmogaus dydžio statula, vaizduojanti Jėzų su kryžiumi ir uždėtu erškėčių vainiku, buvo atgabenta į Manilą ispanų misionierių galeonu iš Meksikos. Tame laive kilo gaisras, o statula apdegė, bet buvo tik nesmarkiai apgadinta. Kai kurie tiki, kad statula, per šimtmečius atlaikiusi gaisrus, žemės drebėjimus ir intensyvius bombardavimus per Antrąjį pasaulinį karą, pasižymi mistinėmis galiomis.

Procesija Maniloje atspindi Filipinams būdingą krikščioniškąjį tikėjimą, glaudžiai persipynusį su liaudies prietarais. Didžiausioje katalikiškoje Azijos šalyje kasmet per Didįjį penktadienį dešimtys žmonių leidžiasi prikalami vinimis prie kryžių, atkartodami Jėzaus kančią, o šios apeigos pritraukia didžiules žiūrovų minias.

Daugiau kaip penki milijonai tikinčiųjų penktadienį basomis žygiavo per Manilą ir apimti religinio įkarščio triukšmingai nešė šimtmečių senumo Jėzaus Kristaus atvaizdą – prieš popiežiaus Pranciškaus vizitą šiame krikščionybės bastione Azijoje.

Didžiulės vyrų, moterų ir vaikų minios skandavo „Viva!“ („Tegyvuoja!“) ir mojavo baltomis nosinaitėmis „Juodajam Nazariečiui“. Kai kas puldavo prie tos stebuklinga laikomos statulos taip tikėdamiesi prisišaukti sėkmę.

„Viešpats yra mano gydytojas“, – sakė 58 metų Lina Javal (Lina Chaval), kuri kelias valandas laukė eilėje, kad pabučiuotų tą juodmedžio statulą, ir kuri AFP reporteriui parodė užgijusį pjūvį nuo praėjusį mėnesį jai atliktos gerklės operacijos.

„Tai nepaprastas jausmas, tarsi Šventoji Dvasia įeina į mano kūną“, – sakė klerkas iš netoliese esančios Lagunos provincijos.

Didžiulė procesija, kurioje, kaip apskaičiavo Filipinų Raudonasis Kryžius, dalyvavo 5,5 mln. žmonių, lynojant vėžlio greičiu slinko per Manilos senamiestį, o tikintieji varžėsi dėl privilegijos tempti stora virve pririštą platformą.

Miesto pareigūnai ir Filipinų Raudonasis Kryžius pranešė, kad vienas vyras mirė nuo širdies smūgio, o dar daugiau kaip 600-ams buvo suteikta pagalba dėl įvairių sužeidimų.
Planuojama, kad procesija užtruks iki vėlumos.

„Meldžiuosi, kad Nazarietis ir toliau saugotų mano vaikaitį, kad jis būtų sveikas“, – sakė 62 metų skalbėja iš Manilos Imelda Santiago (Imelda Santjago).

Ji atsinešė dvejų metų berniuką, kuris nemato dešine akimi ir kurį ji nuo lietaus dangstė antklode.

Daugelis filipiniečių tiki, kad minima statula turi stebuklingų gydomųjų galių, ir duoda įžadą visą gyvenimą dalyvauti šiame metiniame parade. Žmonės į jį dažnai ateina vilkėdami marškinėlius su erškėčių karūna vainikuoto Kristaus atvaizdu.

Manilos vicemeras Isko Moreno (Iskas Morenas) televizijai ABS-CBN sakė, kad maždaug milijonas žmonių dalyvavo procesijai prasidedant ir kad daug daugiau tikinčiųjų laukė galimybės prisijungti pakeliui.

80 proc. Filipinų gyventojų, kurių iš viso yra 100 mln., išpažįsta katalikų tikėjimą, o „Juodojo Nazariečio“ festivalis prieš sausio 15 dieną prasidėsiantį popiežiaus vizitą pademonstruoja šios religijos gyvumą.

Sausio 15-19 dienomis lankydamasis Filipinuose popiežius Pranciškus guos nuo supertaifūno „Haiyan“ centrinėje Leitės saloje nukentėjusius žmones ir aukos mišias didžiausiame sostinės parke, kuriose dalyvaus milijonai.

Minima žmogaus dydžio Nazariečio statula, kurią į Manilą 1607 metais – keli dešimtmečiai po to, kai Filipinų salyną kolonizavo Ispanija, – iš Meksikos atvežė augustiniečių kunigai, savo spalvą, kaip tikima, įgijo apdegusi per gaisrą ją gabenusiame buriniame laive.

48 metų Aileen Amandy (Ailen Amandi) prie procesijos prisidėjo su savo paaugle dukra, siekdama dieviško įsikišimo, kad jos vaikai baigtų mokslus.

„Jis visuomet išklauso mano maldas“, – sakė A.Amandy, kuri „Juodajam Nazariečiui“ priskiria sūnaus išgijimą nuo didelio karščiavimo ir konvulsijų, ir kito sūnaus, policininko, apsaugojimą.

Milijonai basų tikinčiųjų ketvirtadienį užplūdo Filipinų sostinės gatves dalyvauti viename didžiausių pasaulyje katalikų procesijų, kuri yra skirta senovinei Jėzaus Kristaus statulai, turinčiai, kaip tikima, stebuklingų galių.

Skanduodami „Viva, Viva Senor Nazareno!“ (Tegyvuoja Viešpats Nazarietis“), įsiaudrinę maldininkai alpiame karštyje grūdosi vienas pro kitą norėdami paliesti šimtmečių senumo juodą Jėzaus statulą. Šis kasmet vykstantis triukšmingas renginys šiemet ypatingą reikšmę įgavo prisimenant siaubingo taifūno aukas.

Maždaug 6 tūkst. policininkų budi per visos dienos renginį — saugumo košmarą šalyje, kovojančioje su musulmonų ekstremistais ir dideliu nusikalstamumu. Daugiau kaip 600-ams tikinčiųjų buvo suteikta pagalba dėl nedidelių sužeidimų, pranešė vietos Raudonasis Kryžius. Pareigūnai sakė, kad tikimasi iki 12 mln. dalyvių, tačiau šiuos skaičius sunku patvirtinti.