-
„Dainuoju Lietuvą“ nuskambėjo šimtas dainų: į tolesnį etapą pateko dar trys 4
Bendra lentelė:
„Gintarai“ – 18 balų
„Aš mylėjau tave tau nežinant“ – 17 balų
„Švelnumas“ – 15 balų
„Į Lietuvą“ – 13 balų
„Mūsų dienos kaip šventė“ – 12 balų
„Kalėdų eglutė“ – 11 balų
„Liūdna daina“ – 7 balai
„Nemylėjau tavęs“ – 7 balai
„Tu vėjo paklausk“ – 7 balai
„Palangos jūroj“ – 3 balai
Žiūrovų balsai:
„Aš mylėjau tave tau nežinant“ – 626 balsai
„Į Lietuvą“ – 518 balsų
„Gintarai“ – 500 balsų
„Švelnumas“ – 470 balsų
„Kalėdų eglutė“ – 265 balsai
„Tu vėjo paklausk“ – 229 balsai
„Nemylėjau tavęs“ – 148 balsai
„Mūsų dienos kaip šventė“ – 130 balsų
„Palangos jūroj“ – 70 balsų
„Liūdna daina“ – 46 balsai
Komisijos balsai:
„Gintarai“ – 29 balsai
„Mūsų dienos kaip šventė“ – 24 balsai
„Švelnumas“ – 23 balsai
„Aš mylėjau tave tau nežinant“ – 19 balsų
„Liūdna daina“ – 18 balsų
„Kalėdų eglutė“ – 18 balsų
„Į Lietuvą“ – 13 balsų
„Nemylėjau tavęs“ – 12 balsų
„Tu vėjo paklausk“ – 6 balsai
„Palangos jūroj“ – 3 balsai
Dainas vertino muzikos apžvalgininkas, LRT OPUS laidų vedėjas Ramūnas Zilnys, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė ir žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Beje, šį vakarą skambėjo jau paskutinis projekto „Dainuoju Lietuvą“ atrankinių dainų dešimtukas.
Atlikėjams akompanavo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, kuriam diriguoja maestro Donatas Katkus ir Modestas Barkauskas, bei „LRT ritmo grupė“.
Pirmieji scenoje pasirodė vėl susibūrusi grupė „Skamp“, atlikę dainą „Mūsų dienos kaip šventė“. Dainą parašęs maestro Vytautas Kernagis yra sakęs, kad ją kūrė su trupučiu ironijos, tačiau pamatė, kad žmonės dainą priima labai nuoširdžiai ir ja džiaugiasi.
„Esu labai laimingas vėl matydamas grupę „Skamp“ scenoje. Jie buvo padarę kūrybinę pertrauką, tačiau žinau, kad ši grupė vėl turi planų sugrįžti. Kai daina buvo įrašyta su V. Kernagiu – tai buvo įvykis. Maestro nebuvo linkęs į įvairiausius bendradarbiavimus, tad tai, kad jis sutiko įrašyti dainą su „Skamp“, manau, yra labai geras grupės įvertinimas“, – teigia R. Zilnys.
(V.Radžiūno (LRT) nuotr.)Grupė „Rondo“ pasirodė su daina „Tu palauk, palauk“, kurią seniau buvo pavadinusi netikėtai – liūdna daina.
Z. Kelmickaitė sako neabejojanti, kad jei būtų matuojama, kaip greitai žmonės „įsijungia“ į dainą, jai pritaria, atsižvelgiant į tai, kaip entuziastingai reguoja žiūrovai LRT studijoje, grupė „Rondo“ būtų nepralenkiamas kolektyvas.
R. Zilnys mano, kad jei „Rondo“ negrotų šios dainos savo koncertuose, tai žmonės jiems neatleistų.
„Iki šiol ši daina yra nuostabi. Žinau, kad ją mėgsta Dzūkijoje, ten daug kas tekstą girdi kaip „Alytus tau kelią rodys“, – juokauja R. Zilnys.
(V.Radžiūno (LRT) nuotr.
Dainininkas Arvydas Vilčinskas pasirodė drauge su sūnumi Tadu Vilčinsku ir atliko kūrinį „Grįžtu namo, kol saulė dar nenusileido“.
Komisijos nariai sutiko, kad 1989-aisiais, kai gimė šis kūrinys, šalies istorinis kontekstas buvo visai kitas, tad ir dainos buvo klausomasi kitaip.
„Beveik kiekviena šeima arba giminė Lietuvoje yra susidūrę su tremtimi. Ir tai jau buvo tie metai, kai apie trėmimus buvo garsiai kalbama. Aš klausydamas šią dainą įsivaizdavau dar nesugrįžusius tremtinius, nes tokių žmonių buvo labai daug, jie iš Rusijos į Lietuvą sugrįžinėjo dar ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Žodžiai „hitas“ ar „labai populiari“ daina neapibūdintų, kokį krūvį tuo metu turėjo ši daina. Tai buvo superhitas, visi šią dainą žinojo ir dainavo“, – teigia E. Jakilaitis.
Dainininkas Bobas Dylanas yra parašęs kūrinį, dažnai įvardijamą antikarine daina. Lietuvoje ši daina išpopuliarėjo gerokai vėliau, kai G. Paškevičius sudainavo „Tu vėjo paklausk“.
„Buvau įsitikinęs, kad šią B. Dylano dainą į lietuvių kalbą išvertė G. Paškevičius, bet, pasirodo, tai padarė atlikėja Irena Ašakaitė dar prieš man gimstant. Talentingai išverstas tekstas, melodija šiek tiek pakeista. Tačiau, jei B. Dylanas išgirstų dainos atkarpą, įdomu, ar tikrai suprastų, kad tai jo kūrinys. Manau, pusė lietuvių galvoja, kad tai G. Paškevičiaus parašyta daina. Beje, kalbant apie G. Paškevičių, šiame projekte skambėjo gal 5 jo dainos, tad siūlyčiau duoti jam Lietuvos liaudies bardo titulą, o Šiauliuose mažų mažiasiai jo vardu pavadinti autobusų stotelę jau dabar. Jis to visiškai nusipelnė“, – kalba R. Zilnys.
E. Jakilaitis pripažino, kad klausydamasis šios dainos visgi girdi B. Dylaną.
„Skamba B. Dylanas ir daina man asocijuojasi su roko klasika. Puiki daina, bet visgi tai yra B. Dylanas“, – kalba E. Jakilaitis.
(V. Radžiūno (LRT) nuotr.)
Atlikėjai Žilvinas Žvagulis ir Irena Starošaitė atliko kūrinį „Gintarai“.
LRT didžiojoje studijoje susirinkę žiūrovai, atlikėjai ir komisija siuntė šilčiausius linkėjimus šią dainą sukūrusiam ir šiuo metu su sunkia liga kovojančiam kompozitoriui Andriui Kulikauskui.
Z. Kelmickaitė taip pat kompozitoriui perdavė įpareigojimą.
„A. Kulikauskas – jautrios sielos žemaitis: pasiutęs, kartais uždaras, žmogus, kuris niekada nepasiduoda. Žmogus, kuris jaučia gyvenimą. Andriau, prašyk dar vieną tokią dainą apie Baltiją, apie Žemaitiją“, – kalba Z. Kelmickaitė.
E. Jakilaitis negailėjo komplimentų Ž. Žvaguliui ir I. Starošaitei.
„Kai važiavome į laidos filmavimą, sūnus klausė: „Tėti, būsi komisijoje? Juk nieko nesupranti.“ Jis teisus. Todėl aš stengiuosi pastebėti kitus dalykus. Ž. Žvagulis ir I. Starošaitė dainavo ir man toks įspūdis – tikri profesionalai. Ši daina jau dainuojama kelis dešimtmečius, man atrodo, kad kaskart ji atliekama kaip vienintelį kartą. Gražu, profesionalu ir puikiai atlikta. Matai meilę ir aistrą tam, ką Žilvinas su Irena daro scenoje“, – teigia E. Jakilaitis.
Scenoje nuskambėjo ir Danieliaus Dolskio daina „Palangos jūra“, kurią atliko operos dainininkas Kęstutis Alčauskis.
E. Jakilaitis šią dainą vadino tikra lietuviška daina.
„Šis kūrinys pasiskolintas iš atlikėjos Fanny Gordon, kuri, mano bendromis žiniomis, turi lietuviškų šaknų, tad tai yra tikra lietuviška daina“, – sako E. Jakilaitis.
R. Zilnys buvo atviras – ši daina jam nepatinka.
„Bent man tai yra viena įkyriausių lietuviškų dainų. Gal dėl to, kad man tai primena vaikišką maištą, tai – senelių daina. Man tiesiog nepatinka ši daina, aš atsiprašau“, – kalba muzikos apžvalgininkas.
„Biplan“ atliko grupės „Kardiofonas“ dainą „Kalėdinė eglutė“. Projekto vedėjai G. Griniūtei pavyko sužinoti, kad šią dainą mintinai moka 10-metis E. Jakilaičio sūnus.
„Mano sūnus moka šią dainą mintinai, bet tai nėra dažnai mūsų namuose skambantis kūrinys. Beje, šią dainą atsimenu nuo to laiko, kai man buvo tiek metų, kiek dabar mano sūnui. Tuo metu tai buvo populiariausia 87-ųjų daina Lietuvoje. Tai buvo hitas, visi ją mokėjo. „Biplan“ kuo puikiausiai perteikė šios dainos energiją. Man labai patiko. Ši daina taip pat simbolizuoja tam tikrą laikmetį ir emociją“, – sako E. Jakilaitis.
1976 metais kompozitorius Algimantas Raudonikis parašė kūrinį operos solistui Virgilijui Noreikai, tai – „Švelnumas“. Dainą atliko Paulius Bagdanavičius.
R. Zinys teigia, kad klausant šią dainą prieš akis išnyra maestro V. Noreika.
„Turėjau privilegiją klausyti, kaip šią dainą gyvai atlieka V. Noreika. Jokios kritikos Pauliaus pasirodymui, bet ši daina yra skirta V. Noreikai. Kaskart, kai ją girdime, įsivaizduojame, kaip ją atlieka V. Noreika“, – teigia muzikos apžvalgininkas.
(V.Radžiūno (LRT) nuotr.
Džordana Butkutė projekte atlieka jau antrąją dainą. Šįkart – kūrinį „Nemylėjau tavęs“. Įdomus faktas – šią dainą atlikėja parašė vienam įkyriam gerbėjui.
„Buvo vaikinas, kuris rodė dėmesį Dž. Butkutei. Kurį laiką šį dėmesį ji toleravo, bet galiausiai parašė dainą, kurioje pasakė viską, ką galvoja apie šį vyrą. Galvoju, ką reiškia būti tuo vyru, kuriam skirta ši daina? Jau 30 metų scenos karalienė tau dainuoja „Nemylėjau tavęs“. Gal jis labai mėgsta šią daina, o gal jos nekenčia? Projekte „Dainuoju Lietuvą“ Dž. Butkutė atliko dvi dainas: „Aš tave myliu galbūt labiau“ ir „Nemylėjau tavęs“, tad galima sakyti, kad Džordanos dainose sutelpa visas gyvenimas – plati amplitudė“, – kalba R. Zilnys.
Merūnas Vitulskis šį vakarą atliko Olego Ditkovskio kūrinį „Aš mylėjau tave tau nežinant“.
„O. Ditkovskis sukūrė labai gražią dainą. Manau, kad tai labai asmeniškas kūrinys, su paslaptimi. Ji labai graži. Man atrodo labai gražu ir svaru, kad mūsų puikusis tenoras M. Vitulskis taip paprastai ją padainavo“, – kalba Z. Kelmickaitė.
E. Jakilaitis sako, kad šią dainą vertino pagal nuoširdumą ir perteiktas emocijas.
„Merūnas nėra vien tik dainininkas, jis yra artistas ir tai jaučiasi. Vertinu kūrinį pagal tai, kiek matau nuoširdumo, kokia energija spinduliuoja. Kaip ir Zita, aš daugelį metų stebiu Merūno veiklą. Tai puikus artistas ir atlikėjas. Ko jis besiimtų, tai spindi. Manau, kad ši daina verta eiti į kitą etapą“, – teigia žurnalistas.
-
Kniaukiančiu išvadintas J. Jarutis: įsivaizduokit, man už tai pinigus moka
Vienas tokių teko grupės „Freaks on Floor“ vokalistui Justinui Jaručiui.
Projektą „Dainuoju Lietuvą“ veda televizijos laidų ir renginių vedėjas Andrius Rožickas bei televizijos ir radijo laidų vedėja Gerūta Griniūtė.
Į komisijos kėdes pirmadienio vakarą sėdo muzikologė Zita Kelmickaitė, dirigentas Gintaras Rinkevičius bei muzikologas, LRT OPUS vadovas Darius Užkuraitis. Atlikėjams pritarė Šventojo Kristoforo kamerinis orkestras vadovaujamas Donato Katkaus.
Kiekvienoje konkursinės atrankos laidoje skambės 10 kūrinių. Studijoje jie bus atliekami žinomų Lietuvos atlikėjų. Po kiekvienos laidos trys dainos keliaus į kitą etapą. Kuris kūrinys bus pripažintas Lietuvos šimtmečio daina, spręs komisija, LRT TELEVIZIJOS žiūrovai bei LRT.lt portalo skaitytojai, kurie į finalą taip pat siųs vieną dainą.
Pirmasis į sceną žengė Paulius Bagdanavičius su Kastyčio Kerbedžio daina „Sakale lėk“. Z. Kelmickaitės pastebėjimu, šiame projekte greičiausiai neapleis noras jaunuosius atlikėjus lyginti su tais, kurie kūrinius atliko pirmieji. „Mano akyse stovi K. Kerbedis“, – pripažino ji.
D. Rinkevičius pagyrė P. Bagdanavičiaus tenorą bei užtikrintą dainavimą ir interpretaciją. „Mūsų Lietuvos kultūros istorijoje ši daina užima ir užims svarbią vietą“, – tikino G. Rinkevičius.
Komisijos kolegei iš dalies pritarė ir D. Užkuraitis „Tai – viena geriausių K. Kerbedžio dainų. Ji sudėtinga, reikalaujanti daug balsinių galimybių. Nors Paulius turi gerą balsą, neatrodė, kad jis galėtų perimti šią Kastyčio dainą“, – pastebėjo muzikologas.
Grupės „Hiperbolė“ kūrinys „O aš taip myliu“ suskambo Justino Jaručio ir grupės „Freaks on Floor“ lūpose. „Skambėjo gerai, bet ar ši daina gali būti Lietuvos himnu, pažiūrėsime“, – komentavo D. Užkuraitis.
Pasakyti savo nuomonę apie kūrinį panoro ir projekto vedėjas. „Šią dainą ištatuiruočiau prezidentei ant rankos“, – pokštavo A. Rožickas.
Z. Kelmickaitė atkreipė dėmesį į kūrinio žodžius, parašytus poeto Algimanto Baltakio. „Puikus tekstas, daug atidos žodžiui, o jūs kartais taip sumalėt tuos žodžius, ir aš galvoju, ar jūs kniaukėt iš bajerio“, – rėžė muzikologė. Tačiau grupės vokalistas nepasimetė. „Toks mano balsas, įsivaizduojat, man už tai pinigus moka“, – juokėsi J. Jarutis.
Romas Dambrauskas vienintelis pirmadienio vakarą į sceną kopė su savo paties daina „Lietus Lietuvoj“.
„Džiugu matyti originalą scenoje, kai autorius ją dainuoja, viskas taip natūralu ir tikra. Man labai patiko. Noriu jus nuoširdžiai pasveikinti, kad sukūrėte tokią gražią dainą“, – žavėjosi G. Rinkevičius. Su juo sutiko ir D. Užkuraitis. Jo įsitikinimu, nuoširdumas paperka, o daina – nepaprastai gera ir visų žinoma. „Lietus Lietuvoj – mūsų kasdienybė“, – pastebėjo Z. Kelmickaitė.
Dar viena pretendentė į šimtmečio dainos titulą – „Rudens naktis sustojo“, pirmadienio vakarą atlikta Justės Arlauskaitės-Jazzu. Šis kūrinys skamba ir LRT serialo „Laisvės kaina. Partizanai“ garso takelyje.
(V.Radžiūno (LRT) nuotr.)
„Tai – atvejis, kai titrus norisi matyti ilgiau, nes daina labai graži. Atsirado patriotinės dainos, kurios nustojo naudoti šablonus ir nuvalkiotas frazes. Tai – patriotinė daina, kuri pasiekia tavo jausmus visai kitomis frazėmis, o kur dar Jazzu atlikimas, klausyčiau ir klausyčiau“, – susižavėjimo neslėpė D. Užkuraitis. Z. Kelmickaitė taip pat pagyrė ir atlikėja, ir labai jausmingą bei, kaip pati sake, kartu labai paprastą dainą.
Stasio Povilaičio dainuotą kūrinį „Gal ir teks bučiuot“ pristatė Kęstutis Alčiauskis. Z. Kelmickaitė džiaugėsi ir daina, ir publikos reakcija į ją. Jos teigimu, kūrinys – ypatingai sužadinantis emocijas ir labai nuotaikingas. D. Užkuraitis pripažino turintis sentimentų šiai dainai.
Egidijaus Dragūno „Aš žiūriu į tave, pasauli“ atliko Paula. „Vienas labiausiai rokenrolinis vaikinas, nepaisant to, kad atstovaują pop muziką, bet jo yra visur. Su Egidijum susipažinau, kai jam buvo šešiolika, ir kai aš su juo bendrauju – nors prieš širdies dėk, pats mieliausias žmogus, nepatikėsite“, – kalbėjo D. Užkuraitis. Tiesa, jo pastebėjimu, šis atlikėjas turi ir geresnių kūrinių, todėl neaišku, kodėl buvo pasirinkta būtent ši. „Aš nepažįstu E. Dragūno, tik iš laikraščių“, – juokėsi ir komentuoti atsisakė Z. Kelmickaitė.
Patriotinės muzikos grupė „Thundertale“ atliko kūrinį „Ąžuolai žaliuos“. „Ši daina nėra labai išmani, bet tikrai gali sutelkti lietuvius“, – įsitikinusi Z. Kelmickaitė. Su ja sutiko ir D. Užkuraitis: „Tai – daina, skatinanti patriotinius jausmus, entuziazmą. Tik šiandienos aranžuotė man šiek tiek keistoka.“
Gintarės Jautakaitės daina „Viešpaties lelija“ patikėta dainininkei Ievai Zasimauskaitei. „Man buvo labai įdomu, kaip šią dainą atliks Ieva. Sunkiai įsivaizduoju žmogų, kuriam nepatiktų ši daina. Ji sukurta širdimi, man ji labai patinka“, – žavėjosi D. Užkuraitis.
Z. Kelmickaitė nepagailėjo pastabų vokalistės tarimui, kuris, pasak muzikologės, su užsienietišku akcentu. „O daina labai graži“, – nedaugiažodžiavo ji. Komisijos kolegei pritarė ir dirigentas G. Rinkevičius.
Grupė „Rebelheart“ pristatė kūrinį „Kelias pas tave“. „Įsivaizduojate, kokią užduotį mums davėte, reikia rinktis tris dainas tarp „Rebelheart“, R. Dambrausko ir kitų vyrų. Tikiuosi, kad visus tašus sudėlios mūsų žiūrovai“, – susirūpino Z. Kelmickaitė. Su ja sutiko ir G. Rinkevičius: „Daina graži, tikra, ji liks daugelio žmonių širdyse.“
Paskutinis į sceną lipo Jurgis Brūzga su kūriniu „Senieji Vilniaus stogai“. „Nuskambėjo gerai. Tai – superinė klasika, neįsivaizduoju priekaišto šiai dainai, ji turi savo stilių, savo aromatą. Mačiau prieš akis Kiprą Mašanauską, tik jis ėdėjo mašinoje, neturėjo galimybės judėti, o jūs judėjote puikiai“, – pastebėjo Zita Kelmickaitė.
G. Rinkevičius pripažino, kad tvistas jam nepatinka, tačiau J. Brūzga pasirodė puikiai. „Ši daina gali puikiai atspindėti septintą dešimtmetį Lietuvoje. Šis tvistas puikiai klausosi, jis sukurtas genialiai. Man artimesnis Egidijaus Sipavičiaus variantas, o Jurgis Brūzga priartėjo prie originaliojo varianto. Ši daina vertai patenka į geriausių dainų šimtuką“, – tikino D. Užkuraitis.
„Dainuoju Lietuvą“ – jau šį šeštadienį nuo 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ.