V. E. Kirsnickas iš žemės ūkio ministro patarėjo pareigų pasitraukė prieš metus, kai žiniasklaida atskleidė, kad jis buvo susijęs su organizacija, kuri buvo įtariama ES lėšų grobstymu, netinkamu pinigų panaudojimu bei fiktyviais sandoriais. Be to, 2017 m. gegužės 10 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad buvęs žemės ūkio ministro patarėjas V. E. Kirsnickas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus.

Pasak parlamentarės, atrodo, kad ministras žmogų, kurio veikla anksčiau sukėlė įtarimų dėl ES paramos naudojimo, gali paskirti ir Projektų atrankos kriterijų komiteto pakaitiniu nariu. Toks žemės ūkio ministro įsakymo projektas nuo vasario 19 iki 23 d. buvo derinamas teisės aktų projektų derinimo sistemoje.

Turimi dokumentai liudija, kad V. E. Kirsnickas aktyviai veikia savo interesų vardan ir prieš planuojamą rengti posėdį stebėsenos komiteto pirmininkui bei kai kuriems kitiems nariams pateikė savo pastebėjimus bei siūlymus, bent dalis kurių akivaizdžiai susiję ir su jo vadovaujama asociacija „Alternatyvioji akvakultūra“ ar jos nariais (tarkime, dėl nepalankaus jiems reikalavimo, kad pareiškėjo pajamos iš žuvininkystės sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. visų pajamų).

„V. E. Kirsnickas prieš 2016 metų rinkimus viešai deklaravo savo paramą dabartiniam žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui, tad tokie, bent kol kas viešai nepaaiškinti, paskyrimai leidžia manyti, jog susidūrėme su atlygiu už paramą“, - sakoma A.Maldeikienės užklausoje.

Ministras nežino

Žemės ūkio ministras B. Markauskas, paklaustas, kodėl buvęs jo patarėjas V. E. Kirsnickas tapo Žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos stebėsenos komiteto pakaitiniu nariu, sakė negalįs pasakyti.

„Bandžiau aiškintis, bet iki galo nežinau. Tai toks dalykas, kur neturiu nei laiko, nei kaip gilintis. Yra asociacija, ir mes į asociacijos vidaus reikalus nesikišame. Ar tai yra tinkamas mūsų socialinis partneris? Net nežinau. Geriausia aiškintis su Žuvininkystės departamentu. Nelabai turiu galimybės tiek smulkiai į tai gilintis. Jeigu reikės mano įsikišimo, man perduos informaciją“, - sakė B. Markauskas.

Žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programą koordinuoja Žemės ūkio ministerija. Rengiant projektą vyksta derinimai bei konsultacijos su instituciniais, socialiniais-ekonominiais, visuomeniniais partneriais. Dėl to sudaromas programos stebėsenos komitetas, kurio sudėtį įsakymu tvirtina žemės ūkio ministras.

Naujas įsakymas dėl komiteto sudėties ministro pasirašytas šių metų vasario 6 d. data ir paskelbtas teisės aktų registre.

„Į kadencijos pabaigą matau tam tikrus bandymus, kad gali besitraukianti Vyriausybė siekti savo politinio pasitikėjimo pareigūnus įdarbinti karjeros tarnautojų pareigybėse“, - BNS antradienį sakė J.Razma.

Taip jis kalbėjo po to, kai J.Pagojus laimėjo konkursą į Teisingumo ministerijai pavaldžios Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pareigas.

„Matau požymių, kad gali būti paruoštos sąlygos taip, numatant, kad turi tą konkursą laimėti dabartinis viceministras“, - teigė parlamentaras.

Pasak jo, besitraukiantiems politikams pareigos valstybinių institucijų vadovybėje taip pat naudingos, nes jos yra palyginti gerai apmokamos, suteikia kitas dideles garantijas.

Konkurso į Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo pareigas, be kitų dalykų, nurodyta, jog siekiantis šio posto asmuo privalo turėti ne trumpesnę kaip trejų metų teisinio darbo patirtį ir ne mažesnę kaip trejų metų vadovaujamo darbo patirtį.

Kai prieš kelerius metus buvo skelbiamas priešpaskutinis konkursas į šias pareigas, reikalauta tik trejų darbo administravimo srityje patirties.

„Norint, kad konkurse neatsirastų daug konkurentų, tai tos kai kurios ribojančios sąlygos gali būti nustatomos ir stipresnės, bet tinkamos būtent numatytiems konkurentams“, - sakė J.Razma.

„Tai nėra įrodomi dalykai, Teisingumo ministerija tikriausiai aiškins, kad jie objektyviai šitokias sąlygas nusistatę, bet klausimas tikrai kyla, nes formalios sąlygos idealiai tinka laimėjusiam konkursą viceministrui“, - pridūrė jis.

Teisingumo ministerija J.Razmos pareiškimų nekomentavo, o su viceministru J.Pagojumi BNS nepavyko susisiekti.

Konkurse į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo pareigas dalyvavo šeši asmenys.

28-erių J.Pagojus 2011 metais įgijo teisės magistro laipsnį Vilniaus universitete, 2012 metais taip pat Vilniaus universitete įgijo ekonomikos bakalauro laipsnį. 2012 - 2014 metais jis dirbo teisingumo ministro J.Bernatonio patarėju, o nuo 2014 metų eina teisingumo viceministro pareigas.

J.Pagojus taip pat vadovavo kelioms Lietuvos jaunimo organizacijoms.

Saviškių protegavimu priimant į darbą Viešojo saugumo tarnyboje (VST) kaltinamas jos vadovas generolas Sergejus Madalovas nurodo, kad sprendimai buvo priimti prieš 15-20 metų, nei savo, nei savo pavaldinių kaltės sako nematantis.

„Tyrimas pradėtas seniai. Mes viską pristatėme, o kas bus - tas bus. Aš niekada nieko nebijau, išskyrus Dievo. Nematau jokio nusižengimo“, - BNS sakė S.Madalovas.

Generolas BNS tvirtino, kad tyrimas pradėtas dar prieš tris mėnesius. Jis stebėjosi, jog informacija apie tai paviešinta prieš pat jo karjeros pabaigą - jis nuo liepos 1-osios išeina į pensiją. VST vadovas teigė žinantis asmenį, kuris galėjo skųstis dėl jo ir kitų tarnybos vadovų, tačiau jo neįvardijo.

Jis tikino, kad žentas Donatas Stašys ir dukra Anželika Stašienė įdarbinti prieš daugiau nei 20 metų, tuo metu jie nebuvo pažįstami.

„1991-aisiais mes priėmėme šauktinius - jis (D.Stašys) buvo šauktinis, po to tapo seržantu ir liko tarnauti mūsų tarnyboje. Aišku, aš (priėmiau sprendimą), kas gi dar“, - BNS apie tarnyboje dirbantį žentą kalbėjo.

Pasak jo, dukra A.Stašienė įdarbinta 1993-iaisias.

„Ją įdarbinome eiline inžinerinėje tarnyboje prižiūrėti tvoros ir taip toliau - neturėjome žmonių tuo momentu ir kiekvienas buvo auksinis. Net mano atlyginimas 1993 metais buvo šiek tiek didesnis, nei eilinio policininko. Įsivaizduokite, kiek gaudavo eiliniai. Tad atėjus dukrai, jie po penkerių metų tapo vyru ir žmona. Taip jis tapo mano žentu - uždrausti dirbti aš jam negalėjau“, - sakė VST vadovas.

S.Madalovas tvirtino, kad jo vaikaitis įdarbintas dėl tos pačios priežasties - „nes nebuvo šauktinių“. Tiek jo pavaduotojo Jono Zautros giminaičiai, tiek ir jo paties, įskaitant žmonos sesers dukrą S.Steponenko ir du jos vaikus, esą priimti „eiliniais“ ir uždirba mažus atlyginimus.

„O kokiu pagrindu man jų neprimti? - stebėjosi jis. - Gal kai mūsų ministras priims sprendimą ir bus atlyginimai 1000 eurų, gal tada bus daugiau žmonių. Dabar kiekvienas žmogus mums yra auksinis. Kodėl nepriešaravau, kad būtų tie vaikai - kad nepabėgtų į Angliją, į Ispaniją, kad liktų Lietuvoje.“

Kaip ketvirtadienį paskelbė „Lietuvos rytas“, VST įvairiose pareigose šiuo metu dirba S.Madalovo duktė Anželika Stašienė, žentas Donatas Stašys, taip pat anūkas, giminaitė S.Stepanenko ir jos vaikai Anželika ir Artūras. VST taip pat dirba J.Zautros žmona Tatjana, duktė, sūnus ir abiejų jų sutuoktiniai. Anot dienraščio, vadovaudamas atestacijos komisijai J.Zautra pats pasirašė rekomendacijas, kad jo duktė Rita Zautraitė-Baukuvienė, žentas Valdas Baukus ir marti Eglė Zautrienė yra tinkami eiti pareigas. J.Zautra, eidamas VST vado pavaduotojo pareigas, į darbą priėmė ir savo sesers vyrą Viktorą Iliuchiną.

Dėl Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovų ir pareigūnų galimo piktnaudžiavimo tarnyba Vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė pradėjusi vidinį tyrimą, jį atlieka ministerijos generalinis inspektorius. Ministras Saulius Skvernelis dėl tarnybos vadovų S.Madalovo ir J.Zautros taip pat kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.

Teismas po 5 metų galutinai išteisino buvusios Vyriausybės pareigūnus Anicetą Ignotą ir Neringą Pažūsienę, kurie kaltinti trąšų gamintojos „Achemos“ protegavimu, steigiant bendrą su valstybe įmonę Gamtinių dujų terminalas, dėl ko valstybė esą patyrė didelės neturtinės žalos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį panaikino žemesnės instancijos teismų (Vilniaus apylinkės teismo 2013 metų birželio 5 dienos ir Vilniaus apygardos teismo 2013 metų spalio 12 dienos) nutartis, kuriomis buvę pareigūnai pripažinti piktnaudžiavę tarnybine padėtimi ir jiems skirta po 13 tūkst. litų baudų. LAT baudžiamąją bylą nutraukė.

„Nuteistųjų veiksmai daugialypiai. Ant kai kurių dokumentų, susijusių su privataus investuotojo parinkimu, yra A.Ignoto parašai, bet daugelis dokumentų pasirašyti ūkio ministro Vyto Navicko, o Vyriausybės nutarimai - ministro pirmininko (Gedimino Kirkilo - BNS). Taigi, akivaizdu, kad ne nuteistieji nulėmė visus priimtus sprendimus. Nors kai kuriuose nuteistųjų veiksmuose galima įžvelgti formalių piktnaudžiavimo požymių, tačiau iš bylos medžiagos negalima daryti vienareikšmių išvadų, kad būtent šių nuteistųjų veiksmai lėmė tokį pirkimo būdą bei „Achemos“ parinkimą kaip investuotoją“, - rašoma LAT nutartyje.

Be kita ko, LAT teisėjų kolegija mano, kad didelės neturtinės žalos valstybei padarymu kaltinti pareigūnai nepadarė jokių veiksmų, kurie žlugdytų projektą ar darytų žalos valstybei.

„Kaip tik atvirkščiai, jie darė viską, kad terminalas būtų pradėtas statyti kuo greičiau, dalyvaujant ne atsitiktiniam juridiniam asmeniui, o didžiausiam Lietuvos dujų vartotojui. Kalbant apie žalą, tai ji galėjo būti padaryta tik konkrečiam asmeniui, šiuo atveju tam, kas rimtai pretendavo tapti naujai steigiamos įmonės akcininku, ir juo netapo. Tačiau, kaip bebūtų keista, byloje nėra nukentėjusiųjų nuo N.Pažūsienės ir A.Ignoto veiksmų...“, - rašoma nutartyje.

Teismas taip pat pabrėžė, kad motyvuojamoji apylinkės teismo nutarties dalis yra tik 1,5 lapo, nors pats nuosprendis surašytas 94 lapuose. Be to, bylos medžiaga buvo visiškai neanalizuojama, neaišku, kokie įrodymai kokius nusikaltimo faktus įrodo.

„Teismai, nagrinėdami tokią bylą, turėjo nustatyti ir parašyti ne tik faktinius kaltinamųjų veiksmus, bet ir motyvuoti jų priešingą tarnybai ir baudžiamajam įstatymui pobūdį. Kadangi nuteistieji veikė tokioje erdvėje, kur susikerta skirtingų asmenų ir institucijų kompetencija, nuosprendyje turėjo būti įrodyta, kad būtent dėl nuteistųjų ir tik dėl jų neteisėtų veiksmų valstybei buvo padaryta žala“, - teigia LAT.

Buvęs Ūkio ministerijos sekretorius A.Ignotas, buvusi ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento vadovė N.Pažūsienė ir buvęs ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis buvo kaltinami tuo, kad 2008 metais, steigiant suskystintų dujų importo terminalo valdymo įmonę Gamtinių dujų terminalas, be konkurso pasirinko „Achemą“. 

Dabartinį Ūkio ministerijos kanclerį G.Miškinį teismas išteisino jau pernai, nes neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką.

LAT nutartyje rašoma, kad 2008 metų vasarį Vyriausybės strateginio planavimo komitetas pritarė, jog būtina iki 2008-ųjų pabaigos parengti galimybių studiją dėl SGD terminalo įrengimo ir pakviesti dalyvauti didžiausius šalies gamtinių dujų vartotojus.

2008 metų vasarį V.Navicko įsakymu sudaryta speciali komisija turėjo įvertinti studiją ir pateiktus pasiūlymus dėl investuotojo- joje, be kitų dalyvių, dirbo „Achemos“, „Lietuvos dujų“ bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai. A.Ignoto pasirašytu raštu bendrovėms leista prisidėti prie studijos rengimo ir finansavimo, tačiau prie to prisidėjo tik „Achema“, kuri finansavo trečdalį studijos rengimo.

2008-ųjų rugsėjį SGD terminalo studijos parengimo priežiūros komisija nutarė kartu su „Achema“ įkurti projekto įgyvendinimo bendrovę Gamtinių dujų terminalas. Iš karto po to Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo terminalo steigimui buvo skirta 80 tūkst. litų.

Gavus leidimą pirkimą įgyvendinti apklausos būdu, tų pačių metų spalį Ūkio ministerija pakvietė bendroves „Achema“, „Lietuvos dujos“, Lietuvos elektrinė, „Vilniaus energija“ ir „Neo Group“ dalyvauti steigiant Gamtinių dujų terminalą.

Kaip rašoma LAT nutartyje, „Achema“ sutiko dalyvauti ir turėti 20 proc. jo akcijų. Lietuvos elektrinė, „Vilniaus energija“ ir „Neo Group“ dėl įvairių priežasčių nesutiko dalyvauti, o „Lietuvos dujos“ norėjo, tačiau suabejojo dėl paraiškų pateikimo termino.

2008 metų spalio 15 dieną A.Ignotas informavo „Achemą“, kad pasirinktas jos pateiktas pasiūlymas.

„Bylos medžiagoje matyti, kad kiti dujų vartotojai patys nusišalino nuo aktyvaus dalyvavimo terminalo studijos rengime, neįnešė jokio finansinio indėlio, todėl Ūkio ministerijai ir Vyriausybei buvo aišku, kad realiausias dalyvis buvo „Achema“. Be to, byloje nėra duomenų, kad proteguojant „Achemą“, būtų užkertamas kelias dalyvauti steigiant įmonę kitiems dujų vartotojams. Kiti dujų vartotojai, tarp jų ir „Lietuvos dujos“, buvo informuoti apie Vyriausybės veiksmus, susijusius su SGD terminalo studijos rengimu ir juridinio asmens formavimu“, - rašoma teismo nutartyje.

Pasak prokurorų, Gamtinių dujų terminalas buvo valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės strateginis objektas, kurio įstatinis kapitalas turėjo būti 250-300 mln. litų. Jo statyboms turėjo būti skelbiamas konkursas. Prokurorai įtarė, kad N. Pažūsienė A.Ignotui pasiūlė įmonės įstatinį kapitalą numatyti vos 100 tūkst. litų vertės (80 tūkst. litų - valstybės įnašas) ir organizuoti pirkimą supaprastinta tvarka - apklausos būdu.

Dalyvauti konkurse Ūkio ministerija pakvietė penkias bendroves, tačiau joms suteikė tik 5 dienas (dvi iš jų buvo savaitgalio), per kurias jos turėjo pateikti pasiūlymus. Šią tvarką bandė užprotestuoti „Lietuvos dujos“, tačiau jai buvo atsakyta, kad įmonė turėjo pakankamai laiko pasiruošti konkursui ir pateikti pasiūlymą.

Apygardos teismo manymu, šis terminas buvo per trumpas. Netrukus konkurso nugalėtoja buvo paskelbta „Achema“, disponavusi visa su konkursu susijusia informacija.

80 proc. Gamtinių dujų terminalo akcijų valdė valstybė, 20 proc. - mirusio verslininko Bronislovo Lubio kontroliuojamo koncerno „Achemos grupė“ įmonė „Achema“. 2009 metų pabaigoje jau kita - Andriaus Kubiliaus vadovauta Vyriausybė - likvidavo įmonę.