Už balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 24, o 35 susilaikė.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas įsitikinęs, kad „progresas didinant PSFD biudžetą yra didžiulis“.

„(Biudžeto – BNS) augimas sudarys galimybę ženkliai pagerinti situaciją sveikatos sektoriuje“, – Seimo posėdyje teigė jis. 

Jis pripažino, kad planuojamas PSDF rezervas yra per didelis.

„Yra problemų dėl rezervų formavimo, bet (...) yra labai geras pavyzdys, kada tokioje įtemptoje geopolitinėje situacijoje, kai įveikėme pandemiją, Vyriausybė nesiūlo švaistyti rezervo, nežiūrint į galimą valdžių pasikeitimą“, – teigė jis.

Kalba tiek pacientų organizacijos, tiek vaistų gamintojai apie tai, kad vaistams yra nepakankamai skiriama pinigų.

 

Konservatorius Linas Slušnys pastebėjo, kad PSDF biudžete yra daug prevencinių programų, bet ne visos lėšos yra panaudojamos.

„Praeitoje kadencijoje turėjote visas galimybes atskirti visą prevenciją nuo Ligonių kasų, bet per ketverius metus nepadaryta nė vieno žingsnio link to atskyrimo“, –  sakė jis.

Tuo metu „valstietis“ Aurelijus Veryga kalbėjo, kad neatsižvelgia į poreikius dėl grėsmių.

„Šitas biudžetas niekaip neatsižvelgia į naujas grėsmes, kurios iškyla. Įvairios geopolitinės grėsmės, tai yra poreikiai pasirengti tam tikroms grėsmėms. Šitame biudžete apie tai nieko nėra numatyta“, – sakė jis.

A. Veryga įsitikinęs, kad PSDF biudžete vaistams nepakankamai skiriama lėšų: „Kalba tiek pacientų organizacijos, tiek vaistų gamintojai apie tai, kad vaistams yra nepakankamai skiriama pinigų“.

PSDF įplaukos ir išlaidos turėtų siekti po 3,461 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Planuojamas PSDF rezervas 2024 metų pradžioje – 637,4 mln. eurų, tiek pat jis turėtų siekti ir metų pabaigoje.

Per projekto svarstymus Seimo komitetuose parlamentarai labiausiai ginčijosi dėl rezervo dydžio.

Audito komitetas siūlė projektą patobulinti didesnį dėmesį skiriant rezervui ir jo paskirstymui. Tuo metu Sveikatos reikalų komitetas projektui pritarė ir Vyriausybei bei Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlė įvertinti galimybę nustatyti maksimalų PSDF biudžeto rezervo dydį ir pateikti pasiūlymus dėl lubų įteisinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kai kurioms opiausioms sveikatos priežiūros sritims skiriamo finansavimo nepakanka, komitetas taip pat pasiūlė sudaryti galimybes dalį PSDF biudžeto rezervo lėšų panaudoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimui, asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui, sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimui ar kitoms svarbiausioms problemoms spręsti. 

Patvirtino ir 2024 metų „Sodros“ biudžetą

Už balsavo 72 , prieš buvo septyni, o susilaikė 52 Seimo nariai.  

Pensijos augs, planuojama, keturis kartus labiau, negu planuojama infliacija.

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pensijos kitais metais augs keturis kartus sparčiau nei infliacija. 

„Pensijos augs, planuojama, keturis kartus labiau, negu planuojama infliacija“, – Seimo posėdyje antradienį sakė ministrė.

Prognozuojama, kad kitais metais vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį darbo stažą bus 644 eurų, arba apie 70 eurų daugiau nei šiemet.

M. Navickienės teigimu, apie 70 eurų augimas tiems pensininkams, kurie turi sukaupę būtinąjį stažą, yra signalas, kad nuosekliai didėja pensininkų pajamos.

Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė piktinosi, kad „Sodros“ rezervas kitų metų pabaigoje bus didelis ir viršys 3 mlrd. eurų, o individualioji pensijų dalis nedidinama.

„Bent kiek nors dar padidinti individualiąją dalį, kad pensininkai ženkliai galėtų pajausti, kad tai yra padidėjimas. Įvertinus visą infliaciją, mes žinome, kad tai yra mažiausias padidinimas per praėjusį laikotarpį“, – prieš balsavimą sakė ji. 

„Sodros“ rezervas šių metų pabaigoje sieks 2,536 mlrd. eurų, o 2024 metų pabaigoje – apie 3,076 mlrd. eurų. 

Pasak šalies vadovo, kitų metų biudžetas yra subalansuotas žmonių pajamų didinimo, pagalbos verslui bei fiskalinio tvarumo požiūriu.

„Prieš dešimtmetį mes matėme, kokią skausmingą kainą teko valstybei sumokėti už naštos perkėlimą žmonėms ir verslui globalios finansų krizės metu. Ir priešingai – prieš porą metų per pandemijos krizę įsitikinome, kad ekonominė pagalba žmonėms ir verslui sunkiais periodais valstybei atsiperka. Dėl to kitais metais valstybė suteiks visuomenei didesnį finansinį stabilumą“, – pranešime teigė G. Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, kad kitąmet didės mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno, socialinių darbuotojų, valstybės tarnautojų, vidaus tarnybos pareigūnų, medikų ir rezidentų bei kitų atlyginimai, ketvirtus metus iš eilės bus indeksuojamos pensijos, gyventojams ir verslui numatytas dujų ir elektros kainų dalies kompensavimas.

G. Nausėdos vertinimu, ypač svarbus darbas laukia Krašto apsaugos ministerijai įgyvendinant infrastruktūros projektus Vokietijos brigados priėmimui.

„Esamoje geopolitinėje aplinkoje ir siekiant kuo sparčiau šalyje reguliariai turėti NATO sąjungininkų pajėgų kovinę brigadą, itin svarbu buvo numatyti galimybę skolintis valstybės vardu karinės infrastruktūros projektams pasiekiant bendrą gynybos finansavimo 3 proc. BVP lygį. Taip ir numatyta biudžete, suderinamai su deficito tikslais“, – teigė šalies vadovas.

Prieš porą metų per pandemijos krizę įsitikinome, kad ekonominė pagalba žmonėms ir verslui sunkiais periodais valstybei atsiperka. Dėl to kitais metais valstybė suteiks visuomenei didesnį finansinį stabilumą.

2023 metų valdžios sektoriaus deficitas sieks 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui papildomai skirti iki 3 proc. BVP tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys suplanuoto rodiklio.

Valdžios sektoriaus skola 2023 metų pabaigoje turėtų sudaryti 43 proc. BVP – beveik dviem punktais mažiau negu skola buvo planuojama šiemet (44,8 proc.).

Dėl PVM lengvatų biudžeto pajamos, palyginti su paskutiniu projektu, mažėja 60 mln. eurų iki 15,544 mlrd. eurų, išlaidos liko tokios pat – 18,629 mlrd. eurų. 

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didės beveik 16 proc. nuo 540 iki 625 eurų, iki 840 eurų didės minimali alga, pensijos augs iki 542-575 eurų, priklausomai nuo darbo stažo, o bazinis pareigūnų atlyginimų dydis – iki 186 eurų.

Elektros ir dujų kainų kompensacijoms gyventojams ir verslui, investicijoms į atsinaujinančią energetiką numatyta iš viso 1,848 mlrd. eurų, žmonių pajamų didinimui – dar 1,58 mlrd. eurų, šalies saugumui – beveik 305 mln. eurų.

Už balsavo 86 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 43.

Paėjusį ketvirtadienį pritrūkus dviejų balsų Seimas nepatvirtino PSDF biudžeto, todėl antrą kartą balsavimas vyko antradienį.

Kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 2,799 mlrd. eurų (9,9 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų.

„Sodros“ administruojamos sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos turėtų siekti 2,016 mlrd. eurų – 13,6 proc. daugiau, valstybės biudžeto įmokos už valstybės draudžiamus asmenis – 783,5 mln. eurų, arba 1,4 proc. daugiau.

Valstybės biudžeto asignavimai PSDF kitąmet sieks 204,1 mln. eurų – tiek pat, kiek buvo numatyta šiemet.

Didžiąją dalį PSDF išlaidų numatoma skirti sveikatos priežiūrai – 2,123 mlrd. eurų (9,3 proc. daugiau nei šiemet). Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatoma skirti 579,582 mln. eurų (9,3 proc. daugiau), medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – 125,723 mln. eurų (10 proc. daugiau).

2023 metais, kaip ir ir šiemet, pervedimai į rezervą neplanuojami.

Jis pirmą kartą turėtų perkopti 3 mlrd. eurų.

Kitas balsavimas vyks antradienį.

Už balsavo 68 Seimo nariai iš 69 užsiregistravusiųjų, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. Vienintelis iš užsiregistravusiųjų nebalsavo socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Tam, kad įstatymas būtų priimtas, reikia, kad bent 71 parlamentaras būtų užsiregistravęs balsavimui.     

„Valstiečio“ Aurelijaus Verygos teigimu, nors PSDF biudžetas augantis, su tuo Vyriausybė neturi nieko bendra – jis auga, nes žmonės sumoka daugiau įmokų.

Medikams darbo užmokestis didėja daug mažiau negu yra fiksuojama infliacija.

„Deja, bet 0,5 mlrd. eurų šito žmonių sunešto biudžeto keliauja į rezervą. Vadinasi, medikams darbo užmokestis didėja daug mažiau negu yra fiksuojama infliacija. Realiai jų pajamos nuvertėja“, – priekaištavo A. Veryga.

Tuo metu konservatorė Jurgita Sejonienė teigė nesutinkanti su kritika rezervo fondui.

„Niekas kitas geriau už buvusį ministrą (A. Verygą – BNS) nežino, kaip svarbu turėti pagalvę ir kai ištinka kritinė situacija, kad tą rezervą galėtum panaudoti“, – sakė ji.

Kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 2,799 mlrd. eurų (9,9 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų.

„Sodros“ administruojamos sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos turėtų siekti 2,016 mlrd. eurų – 13,6 proc. daugiau, valstybės biudžeto įmokos už valstybės draudžiamus asmenis – 783,5 mln. eurų, arba 1,4 proc. daugiau.

Valstybės biudžeto asignavimai PSDF kitąmet sieks 204,1 mln. eurų – tiek pat, kiek buvo numatyta šiemet.

Didžiąją dalį PSDF išlaidų numatoma skirti sveikatos priežiūrai – 2,123 mlrd. eurų (9,3 proc. daugiau nei šiemet). Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatoma skirti 579,582 mln. eurų (9,3 proc. daugiau), medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – 125,723 mln. eurų (10 proc. daugiau).

2023 metais, kaip ir ir šiemet, pervedimai į rezervą neplanuojami.  

Tai numatoma atnaujintame PSDF 2023 metų biudžeto projekte, jį penktadienį svarstys Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.

Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 2,799 mlrd. eurų (9,9 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų.

„Sodros“ administruojamos sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos turėtų siekti 2,016 mlrd. eurų – 13,6 proc. daugiau, valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis – 783,521 mln. eurų arba 1,4 proc. daugiau.

Valstybės biudžeto asignavimai PSDF kitąmet sieks 204,087 mln. eurų – tiek pat, kiek buvo numatyta šiemet.

Didžiąją dalį PSDF išlaidų numatoma skirti sveikatos priežiūrai – 2,123 mlrd. eurų (9,3 proc. daugiau nei šiemet). Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatoma skirti 579,582 mln. eurų (9,3 proc. daugiau), medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – 125,723 mln. eurų (10 proc. daugiau).

2023 metais, kaip ir ir šiemet, pervedimai į rezervą neplanuojami.

Tai numatoma PSDF 2023 metų biudžeto projekte, jį penktadienį svarstys Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.

Pagrindinę įplaukų dalį sudarys „Sodros“ administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos, kurios sieks 2,084 mlrd. eurų – 17,4 proc. (309,6 mln. eurų) daugiau bei valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, kurios sieks 783,5 mln. eurų – 1,4 proc. (10,9 mln. eurų) daugiau.

Valstybės biudžeto asignavimai kitąmet sudarys tiek pat, kiek patvirtinta šių metų PSDF biudžete – 204,1 mln. eurų. Šios lėšos sudaro apie 7 proc. visų šio biudžeto įplaukų.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms numatoma skirti 2,172 mlrd. eurų – 11,8 proc. daugiau. Pagrindinę PSDF biudžeto išlaidų dalį  – apie 70 proc. – sudaro lėšos, skiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. 

Numatomas ateinančių metų PSDF biudžeto rezervas metų pradžioje – 558,9 mln. eurų, o kitų metų pabaigoje turėtų siekti 558,9 mln. eurų.

Teigiama, jog ateinančių metų PSDF biudžetas su lėšų likučiais turėtų sudaryti 5,2 proc. bendrojo vidaus produkto (to meto kainomis).

Už jį antradienį balsavo 81 Seimo narys, vienas buvo prieš, o 43 susilaikė.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė, kad 2022 metų biudžetas „ženklai geresnis“ negu šių metų. Pasak jo, 344 mln. eurų bus rezerve.

„Tą rezervą bus galima naudoti išimtinai tik sveikatos reikmėms didinant įkainius, keliant atlyginimus“, –  teigė A. Matulas.

PSDF biudžetas 2022 metais bus subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 2,79 mlrd. eurų. Planuojamos kitų metų PSDF biudžeto pajamos yra 7,8 proc. (203 mln. eurų) didesnės nei suplanuota šiems metams, o išlaidos – 10,4 proc. (263,5 mln. eurų) didesnės.

Planuojamas PSDF biudžetas ateinančiais metais sieks 2,79 mlrd. eurų, 203 mln. eurų daugiau nei 2021 metais. Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms bus papildomai skiriami 269 mln. eurų, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei įsigijimui bei nuomai – 80 mln. eurų.

PSDF biudžetą svarstymo stadijoje palaikė 89, susilaikė 30 parlamentarų, balsų prieš nebuvo.

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teiktam „Sodros“ biudžetui parlamente pritarta bendru sutarimu.

„Sodros“ biudžeto pajamos 2022 metais pasieks 5,836 mlrd. eurų ir bus 9,5 proc. didesnis, nei planuota šiais metais. Prognozuojamos biudžeto išlaidos – 5,533 mlrd. eurų.

Didžiausią dalį biudžeto išlaidų sudarys išlaidos pensijoms. Vidutinė pensija kitais metais turėtų augti 51 euru (iki 465 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu padidėti 48 eurais – iki 489 eurų.

Nedarbo socialiniam draudimui numatoma skirti 282,4 mln. eurų. Dėl prognozuojamo žemesnio nedarbo lygio šios išlaidos bus 2,2 proc. mažesnės nei šiemet. SADM taip pat skaičiuoja, kad į „Sodros“ rezervinį fondą bus pervesta 279,2 mln. eurų ir rezervas viršys 1 mlrd. eurų.

Planuojamos kitų metų PSDF biudžeto pajamos yra 7,8 proc. (203,003 mln. eurų) didesnės nei suplanuota šiems metams, o išlaidos – 10,4 proc. (263,522 mln. eurų) didesnės.

Tai numatoma PSDF 2021 metų biudžeto projekte, jį trečiadienį svarstys Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.

Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 2,547 mlrd. eurų (10,4 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų. „Sodros“ administruojamos sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos turėtų siekti 1,775 mlrd. eurų (10,4 proc. daugiau), valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis – 772,596 mln. eurų (10,3 proc. daugiau).

Valstybės biudžeto asignavimai PSDF kitąmet sieks 204,087 mln. eurų – 15,4 proc. mažiau nei numatyta šiemet, kitos pajamos – 38,965 mln. eurų (0,6 proc. daugiau).

Didžiąją dalį PSDF išlaidų numatoma skirti sveikatos priežiūrai – 1,943 mlrd. eurų (16,1 proc. daugiau nei šiemet). Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatoma skirti 530,267 mln. eurų (17,5 proc. daugiau), medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – 114,281 mln. eurų (16,5 proc. daugiau).

Šiemet buvo suplanuota 37,173 mln. eurų PSDF pajamų pervesti į fondo rezervą, 2022 metais pervedimai į rezervą neplanuojami. Neskaičiuojant šių pervedimų, kitąmet PSDF išlaidos bus 12,1 proc. (300,695 mln. eurų) didesnės nei numatyta šiemet.

Numatoma, kad PSDF biudžeto rezervas šių metų pradžioje sieks 344,248 mln. eurų ir jo dydis per kitus metus išliks nepakitęs.

Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 30 susilaikė.

„Šitas PSDF biudžetas yra ženkliai geresnis – papildomai skiriama 109 mln. eurų, atstatomas rezervas, yra numatytos lėšos priedams“,– posėdyje teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas. 

Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad Vyriausybė netesi pažadų  kasmet po 1 proc. didinti įmokas už valstybės draudžiamus asmenis.

„Tai yra spjūvis į veidą draudžiamiems asmenims, medikams, apskritai medicinos sektoriuje dirbantiems žmonėms“, – teigė jis.

Parlamentaras apgailestavo, kad tik pusę rezervo bus galima panaudoti gydymo paslaugoms.

„Buvo siūlymas 30 mln. dėti į rezervą, 80 mln. skirti įkainių didinimui. Čia ir yra esminis dalykas“, – pridūrė R. Žemaitaitis. 

PSDF biudžeto planuojamos įplaukos dabar siekia 2,587 mlrd. eurų – 109 mln. eurų daugiau nei gruodį patvirtintame biudžete. Jo išlaidos siekia 2,489 mlrd. eurų – 11,3 mln. mažiau.

Naujas projektas parengtas atsižvelgiant į atnaujintas ekonomikos augimo prognozes 2021-2024 metams, numatomą privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir susijusių sumų augimą 71,8 mln. eurų.

Valstybės biudžeto asignavimai PSDF didėja 37,2 mln. eurų – ši suma bus skirta rezervui.