Rusijos parlamento aukštieji rūmai Federacijos Taryba vienbalsiai pritarė atitinkamam sprendimui, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Kremlius balandžio pradžioje nominavo I. Podnosovą į šį postą.

I. Podnosova gimė 1953 m. vakariniame Pskovo mieste. 1975 m. ji baigė Leningrado valstybinio universiteto Teisės fakultetą – šiandien tai Sankt Peterburgo valstybinis universitetas. Ten ji studijavo drauge su V. Putinu. Pastaruoju metu I. Podnosova dirbo Aukščiausiojo teismo pirmininko pavaduotoja.

V. Putino kritikai skundžiasi dėl paplitusio nepotizmo ir favoritizmo, kuriais prezidentas naudojasi siekdamas užsitikrinti savo valdžią. V. Putinas praeityje pakeitė ir Rusijos konstituciją, kad apsisaugotų nuo baudžiamojo persekiojimo. I. Podnosova turėtų suteikti papildomų garantijų, kad teisėsauga Rusijoje toliau veiks Kremliaus vadovo interesais.

I. Podnosovos paskyrimas įsigalioja iš karto. Ji buvo išrinkta šešerių metų laikotarpiui. I. Podnosova keičia Viačeslavą Lebedevą, kuris daugiau kaip 30 metų vadovavo Aukščiausiajam teismui ir, eidamas 81 metus, vasarį mirė.

Tai galimai yra didžiausia dronų ataka Rusijos teritorijoje nuo tada, kai Maskva prieš 18 mėnesių į kaimyninę šalį pasiuntė karius.

Vakarinės Pskovo srities gubernatorius ir vietos žiniasklaida pranešė, kad dronas pataikė į ten esantį oro uostą ir sukėlė didžiulį gaisrą.

Gynybos ministerijos duomenimis, daugiau bepiločių orlaivių buvo numušta virš Oriolo, Briansko, Riazanės, Kalugos ir Rusijos sostinę supančios Maskvos srities.

Per smūgį Pskove nukentėjo to paties pavadinimo regiono sostinės oro uostas ir buvo apgadinti keturi transporto lėktuvai Il-76, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“, remdamasi nepaprastųjų situacijų pareigūnų liudijimais.

Pskovo srities gubernatorius Michailas Vedernikovas įsakė trečiadienį atšaukti visus skrydžius į šį oro uostą ir iš jo, kad žalą būtų galima įvertinti šviesiu paros metu.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose filmuotuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose matyti virš Pskovo miesto kylantys dūmai ir didelis gaisras. M. Vedernikovas nurodė, kad nukentėjusiųjų nėra, o gaisras, pasak jo, buvo numalšintas. Nepatvirtintais žiniasklaidos pranešimais, oro uostą galėjo atakuoti nuo 10 iki 20 dronų.

Apie padarytą žalą pareigūnai daugiausia pranešė Pskovo srityje. Kalugoje vienas dronas buvo numuštas, o kitas pataikė į tuščią naftos rezervuarą ir sukėlė gaisrą, kuris buvo greitai užgesintas, pranešė srities gubernatorius Vladislavas Šapša. Pasak jo, išdaužyti gyvenamųjų namų langai.

Rusijos kariuomenės duomenimis, trys dronai buvo numušti virš Briansko srities, o du – virš Oriolo srities, pranešė jos gubernatorius Andrejus Klyčkovas.

Du buvo numušti virš Riazanės srities ir vienas – virš Maskvos srities, sakė pareigūnai.

Šiuose regionuose žalos ar aukų neužfiksuota, nors kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės citavo Briansko srities gyventojus, kurie teigė girdėję stiprų sprogimą.

Be to, anksti trečiadienį Maskvos priskirti pareigūnai aneksuotame Kryme pranešė atrėmę dronų ataką, nukreiptą į Sevastopolio uostą. Uostamiesčio gubernatorius Michailas Razvožajevas sakė, kad neaišku, kiek dronų buvo sunaikinta. Taip pat neaišku, ar ataka padarė kokios nors žalos.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė paragino Rusiją paleisti į laisvę Estijos saugumo policijos pareigūną Estoną Kohverą, kuris trečiadienį už šnipinėjimą buvo nuteistas kalėti 15 metų.

Federica Mogherini (Federika Mogerini) taip pat pareiškė, kad E.Kohvero pagrobimas buvo tarptautinės teisės pažeidimas.

„ES toliau ragina Rusijos Federaciją vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, nedelsiant paleisti poną (Estoną) Kohverą ir garantuoti jo saugų sugrįžimą į Estiją“, - sakoma F.Mogherini paskelbtame pareiškime.

Estija ir ES institucijos teigia, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba pernai rugsėjo 5 dieną E.Kohverą pagrobė iš Estijos teritorijos netoli pasienio su Rusija, kur šis tyrė nusikaltimus dėl neteisėto sienos kirtimo.

Maskva savo ruožtu tvirtina, kad jis buvo sulaikytas Rusijos teritorijoje su grynaisiais pinigais, garso įrašymo įranga ir dokumentais.

Maskva neketina reaguoti

Estijos piliečiui Estonui Kohverui Rusijoje paskelbtas teismo nuosprendis yra Rusijos vidaus reikalas, pareiškė vienas diplomatinis šaltinis naujienų agentūrai „Interfax“.

„Situacija, susijusi su nuosprendžio paskelbimu, yra Rusijos Federacijos vidaus reikalas“, - pažymėjo šaltinis.

„Rusijai nereikia klausyti užsienio komentarų apie šį reikalą“, - pridūrė jis.

Skyrė 15 metų kalėjimo

Rusijos šiaurės vakarinės Pskovo srities teismas trečiadienį Estijos saugumo policijos pareigūnui Estonui Kohverui skyrė 15 metų kalėjimo.

Teismas pripažino E.Kohverą kaltu dėl šnipinėjimo, neteisėto Rusijos valstybės sienos kirtimo, neteisėto šaunamojo ginklo laikymo ir jo kontrabandos.

Prokuroras prašė teismo kaltinamajam skirti 16 metų laisvės atėmimo bausmę.

Teisme sakydamas baigiamąją kalbą, E. Kohveras savo kaltės nepripažino.

Kaip informavo Estijos saugumo policijos pareigūno advokatas Jevgenijus Aksionovas, jo ginamajam skirta 15 metų nelaisvės griežtojo režimo kolonijoje, bausmę atliekant Rusijos teritorijoje.

Be to, E.Kohverui skirta 100 tūkst. rublių bauda.

E.Kohvero teismo procesas prasidėjo liepos pabaigoje ir vyko už uždarų durų. Iki teismo jis buvo laikomas Lefortovo tardymo izoliatoriuje Maskvoje.

Estijos saugumo policijos (KaPo) pareigūną E.Kohverą pernai rugsėjo 5 dieną sulaikė Rusijos federalinė saugumo tarnyba Estijos ir Rusijos pasienyje. Pas pareigūną buvo rasta didelė suma pinigų ir ginklas.

Kitą dieną Maskvos teismas sankcionavo jo areštą pagal kaltinimą šnipinėjimu. Vėliau E. Kohverui buvo pareikšti nauji kaltinimai - dėl ginklo kontrabandos, neteisėto jo laikymo ir neteisėto Rusijos valstybės sienos kirtimo.

Talinas tvirtina, kad E. Kohveras buvo pagrobtas iš Estijos teritorijos grasinant jam ginklu. Tuo tarpu Rusijos federalinė saugumo tarnyba teigia, kad sulaikė E. Kohverą Rusijos šiaurės vakaruose netoli Estijos sienos, kai jis bandė vykdyti „slaptą operaciją“.

Talinas smerkia Rusijos teismo nuosprendį 

Estijos užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand pareiškė, kad Talinas smerkia trečiadienį Rusijoje estų saugumo policijos pareigūnui Estonui Kohverui paskelbtą nuosprendį ir visą jo teismo procesą.

„Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pernai rugsėjo 5 dieną Estijos Respublikos teritorijoje įvykdytas Estono Kohvero pagrobimas ir neteisėtas jo laikymas arešte Rusijoje yra šiurkštus tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimas“, - sakė Estijos diplomatijos vadovė.

„Šios dienos teismo sprendimas mūsų pozicijos nekeičia. Mes reikalaujame Rusijos nedelsiant paleisti Estoną Kohverą“, - sakė M.Kaljurand.

Ministrė pabrėžė, kad E.Kohvero teismo procesas nuo pat pradžių neturėjo nieko bendra su sąžininga teisena.

„Mūsų konsului buvo uždrausta dalyvauti pirmuosiuose teismo posėdžiuose, Estonas Kohveras buvo paliktas be kompetentingos teisinės pagalbos, - sakė M.Kaljurand. - Reikalaujame, kad Rusija vykdytų savo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, paleistų Estoną Kohverą ir garantuotų jo saugų sugrįžimą namo.“

Pagal ministrės, Estija dėkinga savo sąjungininkėms ir partnerėms, kurios ją palaikė ir kėlė E.Kohvero klausimą tarptautinėse organizacijose ir bendraudamos su Rusija.

„Mes planuojame su sąjungininkėmis ir partnerėmis tęsti spaudimą tarptautiniu lygiu, kol Estonas Kohveras bus paleistas ir sugrįš namo pas šeimą“, - pridūrė ji.

Rusijos šiaurės vakarinės Pskovo srities teismas trečiadienį pripažino E.Kohverą kaltu dėl šnipinėjimo, neteisėto sienos kirtimo, neteisėto šaunamojo ginklo laikymo ir jo kontrabandos ir skyrė jam 15 metų kalėjimo.