Operavo tris valandas
Kaunietei Galinai Jemeljanovai – 83-eji, bet ligoninėje ji – pirmą kartą gyvenime.
"Jau geriau, – sako moteris. – O tada, prieš mėnesį, paeiti negalėjau."
Respublikinės Kauno ligoninės Chirurgijos klinikos vadovas, gydytojas Z.Urniežius sako, kad greitosios pagalbos automobiliu į šią gydymo įstaigą atvežta močiutė buvo itin sunkios būklės.
"Pacientė buvo nejudri, nebegalėjo apsitarnauti, sunkiai bendravo dėl intoksikacijos ir išsekimo, mitybos nepakankamumo, organizmo audiniai buvo paburkę, dėl baltymų deficito vystėsi galūnių edema", – medicininiais terminais ligonės būklę apibūdino Chirurgijos klinikos vadovas Z.Urniežius.
Visa tai moteriai nutiko dėl akmenligės. Per tris valandas trukusią operaciją iš tulžies pūslės ir latakų pašalinta didžiulė sauja akmenų.
"Daktaras sakė taip: akmenų ne daug, o labai daug. Nenoriu jų matyti", – purtė galvą Galina, kai gydytojas Z.Urniežius pasiūlė juos parodyti.
Galina Jemeljanova/Eitvydo Kinaičio nuotr.
Vadinasi, teks akmenis sunaikinti, toli gražu ne visi chirurgų pacientai išsineša juos atminimui. Antra vertus, organizme susiformavę akmenys ilgai saugoti netinka – išdžiūva ir sutrupa. Didžiausias, kurį iš savo pacientų yra išoperavę Respublikinės Kauno ligoninės chirurgai, buvo 10 cm skersmens.
Pacientė buvo nejudri, nebegalėjo apsitarnauti, sunkiai bendravo dėl intoksikacijos ir išsekimo, mitybos nepakankamumo, organizmo audiniai buvo paburkę, dėl baltymų deficito vystėsi galūnių edema.
Priepuolių kentėti neverta
Kaip tokio dydžio akmuo telpa tulžies pūslėje, kuri normaliai yra būtent maždaug 10 cm ilgio, 3–5 cm pločio? Gydytojas Z.Urniežius aiškina, kad akmenims augant palaipsniui plečiasi ir tulžies pūslė, jos latakai.
"Tulžies pūslės akmenligė dažniausiai vystosi iš lėto, akmenys kaupiasi ilgus metus. Organizmas adaptuojasi prie tų pokyčių, kol simptomai vangūs, ligoniai juos toleruoja", – gydytojas perspėja, kad nekreipiant dėmesio į negalavimus liga progresuoja ir išsiveržia komplikacijomis.
Taip nutinka, kai akmenys užkemša tulžies nutekėjimo lataką. Kol ji dar turi pro kur prasiskverbti, žmogui pasikartoja skausmo priepuoliai. Tokį skausmą įprasta slopinti vaistais, virškinimo fermentais.
"Akmenims augant tulžies pūslė gali plėstis iki begalybės, priepuolių metu išsitampo, lyg būtų rankovė, nes iš tiesų tai – raumeninis maišas. Tačiau ateina momentas, kai akmenys įstringa, ir tada jau reikia chirurgų", – darbo patirtimi dalijasi auksinių rankų specialistas Z.Urniežius.
Sutrikdo visas funkcijas
Dėl tulžies latakuose įstrigusių akmenų žmogui ne tik skauda, bet jis pykina, vemiama. Dažnai išsivysto gelta. Ne infekcinė, kai kepenis pažeidžia virusai ar toksinės medžiagos, bet mechaninė, kai sutrikdomas tulžies nutekėjimas.
"Kepenys funkcionuoja normaliai, tulžis gaminama, bet ji negali išbėgti į žarnyną ir kaupiasi kepenyse", – priežastis aiškina gydytojas.
Tuomet staigiai pradeda vystytis sudėtingos problemos. Svetimkūniams užkimšus takus, kurie skirti tulžiai iš kepenų patekti į dvylikapirštę žarną, šis kepenų gaminamas labai svarbus sekretas nebeatlieka savo funkcijų. Per parą pasigamina apie 1 l tulžies, ji labai reikalinga virškinimui. Šarminis tulžies sekretas neutralizuoja rūgštų skrandžio turinį ir slopina jo veikimą. Tulžies rūgštys aktyvina kasos sulčių fermentus lipazę ir tripsiną, tirpdo riebalų rūgštis, suskaido riebalus į mažas daleles, skatina žarnų peristaltiką, kovoja su mikrobais, padeda vitaminams A, D, E, K rezorbuotis žarnyne.
"Kai tulžis kaupiasi kepenyse, jų funkcija pradeda strigti. Kepenys gamina ne tik tulžį, bet ir daug baltymų, atlieka detoksikuojančias funkcijas. Kepenų veiklai sutrikus pasireiškia ir inkstų, virškinimo, netgi smegenų funkcijų nepakankamumas. Jaunas ir stiprus organizmas lengviau ištveria tuos pokyčius, o vyresniam jie gali būti labai pavojingi", – gydytojas Z.Urniežius priduria, kad taip apnuodijamas visas organizmas, galimas kraujavimas į vidaus organus, virškinimo traktą, būklė tampa grėsminga.
Akmenys tulžies pūslėje sukelia labai sudėtingų, sveikatai pavojingų komplikacijų.
Tai atlieka virtuozai
Kaunietei G.Jemeljanovai, į Respublikinę Kauno ligoninę atvežtai būtent tokios būklės, pirmiausia buvo atlikti laboratoriniai tyrimai ir ultragarsu, magnetinio rezonanso bei kompiuterinės tomografijos metodais.
"Reikėjo antibiotikų ir infuzoterapijos – atkurti skysčius, elektrolitus", – gydymo metodus prieš operaciją vardijo Z.Urniežius.
Buvo nustatyta tulžies pūslės akmenligė ir ūmus uždegimas, prisidėjęs pankretatitas. Tulžies latakas labai išsiplėtęs, akmenų – ne vienas, o daugybė, todėl juos išoperuoti endoskopu – lengviausiu metodu, nebuvo įmanoma techniškai. Be to, reikėjo likviduoti infekciją.
"Tulžies pūslė dėl akmenligės operuojama laparoskopu, t.y. auksinis standartas ir vyresnio amžiaus pacientams, ir visiems, sergantiems chroniškomis ligomis", – metodą, kuris tiko G.Jemeljanovai gydyti, apibūdino chirurgas Z.Urniežius.
Tulžies takų laparoskopinės operacijos nedažnos, nes reikalinga papildoma įranga – specialūs, ploni, iki 3–5 cm pločio tulžies takų endoskopai. Juose esantis optikos pluoštas leidžia apšviesti takus, juos apžiūrėti ir praplauti.
"Šiuolaikiniuose endoskopuose yra kanalas, pro kurį įvedamas instrumentas ir operacijos metu paimame biopsiją – audinio gabalėlį ištirti. Tulžies takai yra trapūs, sudėtingose vietose, praeina pro kepenų, kasos audinį, todėl juos atverti ir aiškiai apžiūrėti sunku. Endoskopu pro nedidelę angelę, padarytą tulžies latake, įeiname į jo spindį, apžiūrime iki pat kepenų skiltinių latakų, nueiname žemyn, pro kasą, iki dvylikapirštės žarnos", – Z.Urniežius apie vidaus organus pasakoja su meile, lyg vaikščiotų parko takeliais.
Be pjūvio
Chirurgas pabrėžia, kad apžiūra turi būti labai kokybiška, absoliučiai visi akmenys išrinkti, užfiksuota kita papildoma patologija, kuri gali būti tulžies takuose. Jei aptinkamas koks nors augliukas, paimama biopsija ir nustatoma jo kilmė. Jei tai randinis audinys ar susiaurėjimas, susidaręs dėl svetimkūnio – akmens buvimo, ištiriama jo struktūra.
"Neapžiūrėjęs latakų iš vidaus negali būti tikras, ar nėra papildomų ligų, likusių svetimkūnių, akmenų, ar jie visi pašalinti. Anksčiau tai būdavo nustatoma atviros operacijos būdu, dabar – laparoskopu, be pjūvio", – džiaugiasi gydytojas Z.Urniežius.
Ar negalima akmenų tulžies pūslėje suskaldyti, kaip tai daroma, jų radus inkstuose?
Pasirodo, migruodamos šlapimtakiais skeveldros iš inkstų nepavojingos, o tulžies latakais, kurie praeina pro kasą, gali išprovokuoti ūmų jos uždegimą su sunkiausiomis komplikacijomis.
"Išorinis neinvazinis akmenų skaldymas tulžies takuose dėl galimų netgi mirtinų komplikacijų negali būti taikomas", – apibendrina gydytojas Z.Urniežius.
Tik tuomet, kai akmuo tulžies takuose labai didelis ar jo forma neparanki, gali būti taikomas mechaninis, lazerinis, elektrohidraulinis arba ekstrakorporinis elektromagnetinis skaldymas, o paskui akmenų fragmentai ištraukiami endoskopu.
Suformavo naują jungtį
"Bandėme akmenis šalinti endoskopiškai, bet kai jų tiek daug, jie juda ir visus išgaudyti tiesiog neįmanoma, todėl nusprendėme, kad reikalinga operacija. Laparoskopu pašalinome uždegiminę tulžies pūslę su akmenimis, atvėrėme tulžies lataką, pašalinome visus akmenis, atlikome to latako endoskopinę reviziją, įsitikinome, kad tikrai nėra likutinių akmenų", – chirurginius veiksmus, atliktus pacientei G.Jemeljanovai su jos sutikimu vardija gydytojas Z.Urniežius.
Baigiant operaciją jis atliko laparoskopinę tulžies takų rekonstrukciją, kad būtų garantuotas natūralus tulžies nutekėjimas į dvylikapirštę žarną, vėl nesiformuotų sąstovis kepenyse, neatsinaujintų mechaninė gelta. Dėl to suformavo jungtį su toliau esančia žarnos kilpa, susiuvo automatinę siūlę – tai garantuoja greitesnę operaciją ir patikimumą.
"To neteko matyti net moderniose Vakarų Europos chirurgijos klinikose daugkartinių ir ilgalaikių stažuočių metu. Siuvimas ranka užtrunka daug ilgiau ir nėra toks patikimas būdas operuojant laparoskopiškai. Tai gali atlikti tik profesionalus, progresyvus abdominalinis chirurgas, ekspertas, o tam reikalingos ir šiuolaikinės technologijos, ir sugebėjimas jas valdyti", – kolegos Z.Urniežiaus darbą pakomentavo Dienos chirurgijos skyriaus vedėjas, medicinos mokslų daktaras Jonas Andriuškevičius, visą operaciją pavadinęs unikalia.
Po mėnesio – viskas gerai
Po operacijos praėjo mėnuo. Galina medikų kvietimu atvyko į ligoninę pasitikrinti sveikatos.
"Tyrimai rodo, kad mūsų suformuota jungtis funkcionuoja puikiai, tulžies sąstovio nėra, latakas neišplėstas, kepenų latakai taip pat normalaus skersmens", – lengviau atsikvėpęs konstatuoja Chirurgijos klinikos vadovas Z.Urniežius.
Dėl tulžies latakuose įstrigusių akmenų žmogui ne tik skauda, bet ir pykina, vemiama. Dažnai išsivysto gelta.
Jo pastangos nenuėjo veltui, o pacientų amžius, tvirtino gydytojas, neturi didelės įtakos gydymo rezultatams, juolab negali būti kriterijumi, kiek stengtis.
"Ūmiu ligos komplikacijos periodu sunku prognozuoti gydymo rezultatus. Viską padarius laiku, teisingai ir tiksliai ligonis iš kritinės būklės išeina – tarsi iš naujo gimsta", – tai liudija Z.Urniežiaus darbo patirtis.
Jo pacientė G.Jemeljanova vadina gydytoją ne tik auksarankiu, bet ir auksinio proto. Pati, pirmą kartą atsidūrusi ligoninėje, mano teisingai gyvenusi, tik į skausmus per juosmenį nekreipusi dėmesio. Moteris labai kantri. Būdama trylikos liko našlaite, ištekėjo už rusų tautybės vyro ir pabrėžia, kad ji – lietuvė, iš Šančių, užaugusi prie Nemuno. Net 40 metų dirbo "Inkaro" fabrike. Dabar džiaugiasi, turėdama nuostabų sūnų ir marčią, anūkę ir proanūkę. Artimieji ir aptiko ją, nuo skausmų namuose susmukusią, užtai dabar močiutei neleidžia būti vienai.
Gerėjantis apetitas, maisto pilnas šaldytuvas, nes jį, nors pensija ir labai maža, pripildo sūnaus šeima, mėgstami kryžiažodžiai – tokia Galinos kasdienybė po sunkios, sudėtingos operacijos. Nuo ko susidarė akmenys, moteris nežino ir tikisi, kad naujų greitai nesusidarys.
