„Žiniasklaidos rėmimo modelis turbūt tam ir buvo kurtas, kad jis būtų nepriklausomas nuo politikų, vykdomosios valdžios. Ir čia judama priešinga linkme“, – komentavo SRTRF direktorius Gintaras Songaila.  

Valdantieji sumanė įsteigti naują Medijų rėmimo fondą, o jį kuruotų Kultūros ministerija. 

„Bet tai ir yra, ko visi tikimės. Labai tikėtina, kad priėmus šį įstatymą, labai pagerės žiniasklaidos, ypač kultūrinės ir regioninės, finansavimas. Bus didesnis skaidrumas ir mažiau kils aistrų“, – sakė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

G. Songaila naują projektą vertina kritiškai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Siekiama, kad tas naujas instrumentas veiktų pusmetį prieš būsimuosius rinkimus. Turbūt taip“, – teigė G. Songaila.

Valdantieji nori, kad dėl to, kokią žiniasklaidą remti, o kokios ne, spręstų mažesnis dalininkų skaičius.

„Yra 21 dalininkas. Visiška aklavietė. Jeigu ateini su kažkokiais rimtesniais pasiūlymais, neįmanoma suformuoti tos daugumos“, – savo nuomonę išsakė kultūros ministras Simonas Kairys.

„Siūlo mažinti dalininkų skaičių – tokią kaip „troiką“ padaryti. Dabar SRTRF – dvidešimt vienas dalininkas, tai yra demokratinė kontrolė“, – savo įžvalgomis pasidalino G. Songaila.

Demokratijos bus mažiau, o politinės korupcijos žiniasklaidos rėmimo modelyje – daugiau. 

Sumažėjus dalininkų, klausiama, ar nepadidės valstybės įtaka, ar nebus taip, jog finansavimas nukeliaus tiems, kas patogūs, o tiriamoji žurnalistika nevirs užsakomąja.

„Demokratijos bus mažiau, o politinės korupcijos žiniasklaidos rėmimo modelyje – daugiau. Šis fondas steigiamas tikriausiai tam, kad pasidarytų kišeninis ministerijos fondelis“, – kritiškai vertino G. Songaila. 

„Tos lėšos fondui atsidurs bendrame Kultūros ministerijos metiniame kapše. Ministerija, kaip norės, kiek norės, tiek skirs lėšų. Net jei ir bus steigiamas naujas fondas, jame nebelieka nevyriausybinių organizacijų atstovų. Tada susidaro tokia, pavadinkime, kreiva situacija“, – teigė Meno kūrėjų asociacijos vadovas Jonas Staselis.

Paramos – vis mažiau

Kaip pastebi G.Songaila, nuolat auga realios paramos poreikis – dabar deklaruojamas yra kone tris kartus didesnis negu SRTRF gali suteikti pagal savo turimą biudžetą. Jo skaičiavimais, įvertinus infliaciją, dabar SRTRF turimi resursai yra beveik keturis kartus mažesni negu buvo prieš 25 metus.

"Pinigų santykinai mažėja. Aš visada sakau ir sakydavau – ir kai politikas buvau, ir Seimo narys – kad realus valdančiųjų požiūris į kultūrą atsispindi per tai, kiek pinigų skiriama SRTRF. Nes jeigu tos kultūros nereikia Lietuvos viešojoje erdvėje, vadinasi, tiek jos tereikia ir visur kitur. Tai toks tarsi lakmuso popierėlis", – sako G.Songaila.

Penktadienį Seime surengtoje SRTRF 25-mečiui skirtoje konferencijoje G.Songaila pateikė įspūdingus skaičius, atspindinčius fondo paskirstomų sumų infliaciją. 1997 m. SRTRF biudžetas buvo 4,56 mln. litų, o minimali alga – 300 litų, pernai šie skaičiai buvo 2,74 mln. eurų, kai minimali alga – 607 eurai. Kitų metų valstybės biudžeto projekte SRTRF skirtus asignavimus numatyta padidinti iki 3,24 mln. eurų.

Prieš ketvirtį amžiaus SRTRF buvo skiriama daugiau kaip 3 proc. nuo visų kultūrai, poilsiui, religijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šiemet – vos 0,67 proc.

Šiuo metu SRTRF administracijai vadovaujantis, o prieš 25 metus buvęs tarp steigėjų G.Songaila sako, kad tuomet, 1996-aisiais, buvo svarstoma daugybė principų, susijusių su laisva žiniasklaida. Vienas jų – valstybės paramos žiniasklaidai modelio sukūrimas.

SRTRF pagrindinis valdymo organas – visuotinis jo dalininkų susirinkimas. SRTFR dalininkais gali būti meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine, šviečiamąja veikla.

Kad nebūtų daroma politinė įtaka, parama turėjo būti teikiama per nepriklausomą fondą. Taip gimusiai SRTRF idėjai tuomet pritarė iš esmės visos Seime atstovaujamos politinės jėgos.

Stigo valdžios palaikymo

Kartu išryškėjo ir tai, kad laisvos rinkos sąlygomis komercinė žiniasklaida nelinkusi kurti valstybei ir piliečiams reikalingo kultūrinio, šviečiamojo turinio, o vien visuomeninio transliuotojo neužtenka. Taip išsigrynino pagrindinė SRTRF misija – remti kultūrinius ir šviečiamuosius projektus komercinėje žiniasklaidoje.

Vis dėlto to paramos mastelio, kurio buvo tikimasi iš pradžių, taip ir nepavyko pasiekti. "Iš esmės SRTFR biudžetas buvo didinamas labai vangiai. Paaiškėjo, kad visų kadencijų politikai nelabai suinteresuoti kažkokiam nepriklausomam fondui skirti valstybės lėšas. Nuolatinis spaudimas buvo per visas kadencijas, buvo visokių mėginimų sukurti tokį mechanizmą, kad būtų daroma įtaka fondui", – pasakoja G.Songaila.

Anot jo, sunkiausia, matyt, buvo kai dirbo praėjusios kadencijos Seimas, o tuometė politinė dauguma buvo sumaniusi SRTRF lėšų nebeskirti ir įsteigti naują fondą, kuris būtų biudžetinė įstaiga, valdoma Kultūros ministerijos. Vis dėlto pasipriešinus tuometei opozicijai, viešos paramos šios idėjos iniciatoriams nepavyko užsitikrinti. "Apsiginti pavyko bendromis jėgomis ir mes labai dėkingi tiems, kurie sunkiu momentu padėjo", – teigia SRTRF direktorius.

Jeigu tos kultūros nereikia Lietuvos viešojoje erdvėje, vadinasi, tiek jos tereikia ir visur kitur. Tai toks tarsi lakmuso popierėlis.

Metas atnaujinti misiją

Ar lietuviškos žiniasklaidos peizažas būtų kitoks, jei prieš 25 metus kilusi idėja nebūtų realizuota kaip SRTRF? Direktorius sako, kad tas peizažas ir dabar ganėtinai liūdnas, bet, matyt, būtų dar liūdnesnis. Anot jo, dabar, ypač regioninės, smulkesnės žiniasklaidos padėtis yra labai sudėtinga: kritusios pajamos, labai sumažėjęs gyvybingumas.

"Bręsta mintis, kad SRTRF galėtų prisidėti prie tokių žiniasklaidos projektų, kurie būtų skirti ne tik kultūros, šviečiamajam turiniui, visuomenės informavimo saugumui ir medijų raštingumui, kaip jau buvo pastaraisiais metais, bet ir veiklos paramai. Svarstoma, kad galėtų atsirasti naujos programos, bet viskas priklauso nuo to, ar dabartinė valdančioji dauguma imsis kažkokių realių žingsnių šioje srityje. Fondas skirsto valstybės biudžeto asignavimus, jei tokių asignavimų nebus, nebus numatyta naujų programų – tai niekas iš esmės nepasikeis", – prognozuoja G.Songaila.

Nors per 25 metus keitėsi ir pati žiniasklaida, SRTRF direktorius sako, kad pamatinė fondo misija tikrai tebėra aktuali. "Kultūros, šviečiamasis turinys reikalingas ir internete. Tad asignavimų dalis, skiriama vadinamajai naujajai žiniasklaidai, proporcingai turėtų didėti. Tai taip pat susiję su naujų gairių patvirtinimu. Bet ir vadinamoji klasikinė žiniasklaida dar ilgai bus aktuali, nereikėtų manyti, kad sunyks. Turinio, stiprinančio šalies kultūrinę tapatybę, turėtų ir galėtų daugiau atsirasti ir didžiųjų šalies transliuotojų programose. Bet tam turėtų būti didinamas SRTRF biudžetas – jis turėtų būti kelis kartus didesnis, negu yra dabar", – taškus dėlioja G.Songaila.

Pasak SRTRF direktoriaus, biudžeto sandaros pokyčių vis dar nėra, nes pritrūksta valstybinio sąmoningumo ir politinės valios.

"Tad SRTRF misija, kuri galėtų būti įgyvendinama, atsiduria štai tokioje situacijoje. Pats fondas susitvarko su savo pareigomis tiek, kiek turi resursų. Taigi, galima sakyti, kad pats modelis pasiteisino, išskyrus tai, kad ta vizija, kuri buvo prieš 25 metus, vis dėlto nebuvo įgyvendinta. Kol kas. Reikia tikėtis, kad tik kol kas", – viliasi G.Songaila.

„Puikiai matome situaciją, iš kokių lėšų gyvena šis fondas. Iš esmės visa privati žiniasklaida, kultūros leidiniai pretenduoja į tokią sumą, kuri tikrai turėtų būti didesnė. Kita vertus, visi suprantame, kad šito fondo administravimas tikrai galėtų būti geresnis. Būtent į tai atsižvelgdama ministerija buvo pasiūliusi tris alternatyvas: viena alternatyva reformuoti esamą fondą, kita alternatyva šito fondo veiklą susieti su Kultūros taryba suformuojant šitam fondui atskirą tarybą, atskirus ekspertus užtikrinant jų savireguliacijos principus. Trečioji alternatyva – kitos biudžetinės įstaigos kūrimas, kuri būtent tais savireguliavimo principais galėtų toliau vykdyti veiklą turėdama tiek savo tarybą, tiek savo ekspertus“, – per Vyriausybės pusvalandį Seime kalbėjo ministras.

Ketvirtoji alternatyva būtų Medijų tarybos, veikiančios kaip patariamasis organas prie Kultūros ministerijos – siūlymas fondui suteikti viešosios įstaigos statusą. Medijų taryboje vyko daug diskusijų, aktyviai įsitraukė ir fondo dalininkai.

„Jie kalba labiau apie naujos viešosios įstaigos kūrimą, kitaip tariant, mes turbūt grįšime tiek į ministeriją, tiek į Kultūros komitetą analizuodami dabar jau keturias alternatyvas ir iš jų išsirinksime geriausią ir efektyviausią. Nepaisant to, ir kitų metų biudžeto kontekste esame numatę, prašome didesnio finansavimo šitam fondui“, – teigė kultūros ministras.

Pasak fondo, 2020-ųjų konkurse parama skirta 311 projektų – internetinių ir tradicinių leidinių, radijo ir televizijos laidų. 53 leidiniai, kuriuose bus vykdomi valstybės paramą gavę projektai, užprenumeruoti šalies bibliotekoms.

Bendra paramos suma nesikeičia nuo pernai metų. Regioninei spaudai, įskaitant leidinių prenumeratas, skirti 645 tūkst. eurų, kultūrinei žiniasklaidai su prenumerata – 644 tūkst. eurų., nacionalinei spaudai – 637 tūkst. eurų.

Nacionaliniams radio ir televizijos projektams – 408 tūkst., regioniniams – beveik 204 tūkst. eurų. Dar 414 tūkst. paskirstyta internetinei žiniasklaidai.

Kaip ir kasmet, paraiškas vertino ekspertų grupės, kurias sudarė po penkis ekspertus – patyrę žurnalistai, mokslininkai, meno ir kultūros profesionalai. Atsižvelgdama į ekspertų išvadas ir siūlymus, galutinį sprendimą priėmė septynių asmenų Fondo taryba.

Paramos skirstymą ne kartą kritikavo kultūrinė žiniasklaida, pasigendanti aiškumo ir skaidrumo atrankos kriterijuose. Seime šiuo metu svarstomos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, numatančias naikinti SRTRF ir vietoj jo steigti naują fondą.

Vyriausybė pernai prilygino kultūrinius leidinius ir projektus visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms – tai leido padidinti galimos paramos leidiniams per trejus metus ribą nuo 200 tūkst. eurų iki 500 tūkst. eurų.

Seimas antradienį turėtų svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, numatančias naikinti dabar finansavimą leidiniams skirstantį Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF) ir vietoj jo steigti naują fondą.

„Manome, kad projektas dar neišbaigtas, o jo svarstymas – per ankstyvas. Pareiškiame, kad dabartinei įstatymo pakeitimo projekto formuluotei nepritariame ir prašome Seimo narius už jį nebalsuoti“, – išplatintame pareiškime teigia Kultūros periodinių leidinių asociacija.

Asociacija sako nesutinkanti su teiginiais, kad pataisos yra kultūros bendruomenės išprovokuotas veiksmas ir buvo ilgai derintos su kultūrininkais.

„Nors permainų poreikis SRTRF yra opus jau kurį laiką, tačiau svarstymui pristatytame įstatymo pakeitimo pasiūlyme yra daug punktų, kurie gali neigiamai paveikti kultūros ir ne tik turinio kūrimą bei sklaidą“, – teigia kultūrinės žiniasklaidos atstovai.

Kritikuojama ir tai, kad norimo steigti fondo taryba būtų nesubalansuota, t. y. joje gerokai sumažėtų kultūros ir žiniasklaidos asociacijų atstovų.

Pabrėžiama, kad Seimo Kultūros komiteto sudarytoje darbo grupėje, kurioje kultūros sričiai atstovavo tik du asmenys iš kultūrinių asociacijų, dirbama buvo tik kelis posėdžius, o  juose „vyravo konfrontacija, liko nediskutuoti svarbūs klausimai“. Pavyzdžiui, anot asociacijos, neaptarti fondo tikslai, nerasti reikšmingi susitarimai, neatsižvelgta į pasiūlymus apie esminius fondo veiklos klausimus, o iš darbo grupės pasitraukė Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Asociacija kritikuoja, kad dabartinį kultūros ir šviečiamųjų projektų paramos modelį pataisų autoriai nori išplėsti neįvardintų programų projektais ir taip atsisakoma prioriteto kultūrai, o programas siūloma tiesiog perkelti iš SRTRF.

Naują žiniasklaidos rėmimo modelį parengė Seimo Kultūros komiteto sudaryta darbo grupė, jai vadovavo komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Pakeitimais siūloma, kad naujasis fondas kaip ir iki šiol skirstytų valstybės paramą pagal pateiktus projektus kultūros periodiniams leidiniams, nacionalinei, vietos ir regionų periodinei spaudai, nacionalinėms, vietos, regioninėms radijo ir televizijos stotims, internetinei žiniasklaidai.

Keičiant fondo valdymą ir priklausomybę, numatyta atsisakyti fondo dalininkų (dabar jų yra 20, įvairių kūrybinių organizacijų), nustatant, kad fondo steigėjas ir vienintelis dalininkas yra valstybė.

Pagal projektą, paramos lėšas skirstytų fondo taryba, pasitelkdama ekspertus, o jos veiklą prižiūrėtų senatas.

Fondo darbe nedalyvautų nei Lietuvos žurnalistų sąjunga, nei Lietuvos žurnalistų draugija.

Žiniasklaidos rėmimo fondo tarybą sudarytų 11 narių (dabar septyni). Siūloma, kad po vieną narį galėtų deleguoti Lietuvos meno kūrėjų, Kultūros periodinių leidinių, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, asociacija „Nacionalinė spauda“, Lietuvos radijo ir televizijos bei Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos bendru sutarimu, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu, Interneto žiniasklaidos asociacija.

Likusius keturis narius paprasto balsavimo būdu iš juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai, išrinktų fondo senatas.

Žurnalistų sąjungos nėra ir tarp organizacijų, kurios turėtų teisę deleguoti savo atstovus į fondo senatą.

Projekte numatyta, kad kultūros periodiniams leidiniams turi būti skiriama ne mažiau kaip 25 proc. fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Ši parama gali būti skiriama ir ilgalaikiams kultūros periodinių leidinių projektams, t. y. projektams, kurių įgyvendinimo laikotarpis yra nuo vienų iki trejų metų.

Pagal naują žiniasklaidos rėmimo modelį, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija negalėtų gauti paramos iš fondo, o paremti projektai negalėtų būti transliuojami per LRT.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas kasmet įvairiems žiniasklaidos projektams paskirsto apie 2,5 mln. eurų.

SRTRF informuoja, kad iš viso konkursui buvo pateikta 441 paraiška finansavimui pagal šešias skirtingas programas. iš fondo prašoma suma – 6 mln. 805 tūkst. eurų. Finansavimas skirtas 305 projektams.

Daugiausia lėšų skirta regioninei periodinei spaudai – 627 tūkst. eurų, kultūrinei žiniasklaidai šiemet paskirstyti 542 tūkst. eurų. Nacionalinės periodikos teiktiems projektams skirta beveik 450 tūkst. eurų, nacionalinės radijo ir televizijos – 407 tūkst. eurų. Regioninės radijo ir televizijos programos pareiškėjams paskirstyti 206 tūkst. eurų, internetinei žiniasklaidai – beveik 423 tūkst. eurų.

SRTRF pabrėžia, kad pastaruosius penkerius metus bendras fondo finansavimas nesikeitė. Dalį valstybės skiriamų lėšų fondas naudoja savo paties administravimo funkcijoms.

Paraiškas, kaip ir kasmet, vertino ekspertų grupės, kurias sudarė po penkis ekspertus – patyrusių žurnalistų, mokslininkų, meno ir kultūros profesionalų. Atsižvelgdama į ekspertų išvadas ir siūlymus, galutinį sprendimą priėmė septynių asmenų Fondo taryba.

SRTRF tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė teigia, kad projektų skaičius didėja, bet fondui skiriama suma nedidėja, taip pat nesikeičia ir Vyriausybės patvirtintos proporcijos skirtingoms programoms, nors kai kurių, pavyzdžiui, internetinės žiniasklaidos iniciatyvų sparčia daugėja.

Ji pripažįsta, kad kaip ir kasmet, šiemet bus nepatenkintų paramos dalybomis.

„Tų nepatenkintų yra ir bus, mes tą suprantame, nors tai mums ir nėra malonu, reikia suprasti, kad paramą skirstome iš tų pinigų, kuriuos turi“, – sakė ji.

„Kaip galėjome, taip padarėme. Sakykime, interneto projektų ypač daugėja, jiems ta proporcija yra, mūsų nuomone, gerokai per maža. Apskritai, suma per maža – kai matome, kiek žmonės prašo, ta suma turėtų būti bent dvigubai didesnė“, – tikino V. Žukienė.

Nuolat kylant nepasitenkinimui SRTRF veikla, Kultūros ministerija, Seimas pernai inicijavo svarstymus, kaip keisti žiniasklaidos rėmimo modelį. Siūloma, kad tuo užsiimtų nauja struktūra – žiniasklaidos taryba. Buvusi kultūros ministrė Liana Ruokytė–Jonsson siūlė, kad priešingai nei meno kūrėjų organizacijų, žurnalistus, leidėjus, transliuotojus vienijančių asociacijų įsteigtas SRTRF, naujosios tarybos steigėjas ir vienintelis dalininkas būtų valstybė.

Naująjį modelį tikimasi patvirtinti šiemet.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad galimus kultūrinės spaudos problemų sprendimus aptarė ir su premjeru Sauliumi Skverneliu.

„Tas sprendimas, kuris turėtų būti ir bus siūlomas, jis apims perėjimą nuo projektinio, programinio finansavimo su garantija iki trejų metų į priekį, kad jūs galėtumėte planuotis savo biudžetus, savo darbus“, – Kultūros komitete trečiadienį sakė R. Karbauskis.

Anot jo, bendras Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui (SRTRF) skiriamas krepšelis kultūros leidinių finansavimui, nekinta, t.y. siekia apie 550 tūkst. eurų, tačiau „yra tikrai nemažai nepatenkintų“ jo skirstymo proporcijomis.

Jis taip pat užsiminė, kad Vyriausybėje svarstoma idėja kurti naują instituciją lėšų kultūrininkams skyrimui.

Kultūrinės spaudos atstovai kelia ir problemą dėl europinės teisės apibrėžiamų saugiklių, jog didžiausia, vadinamoji de minimis pagalba vienam ūkio subjektui per trejus metus negali viršyti 200 tūkst. eurų, todėl kai kuriais atvejais reikėtų apeiti šią normą. Kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas patvirtino, kad ministerija yra inicijavusi procesą dėl šios situacijos. Jis taip pat sako, kad svarstoma ir didinti patį finansavimą kultūrininkams.

„Kita kryptis – finansavimo didinimas. Tas aptarta tiek su frakcija Seime, tiek su premjeru – tai yra svarstoma“, – sakė V. Bachmetjevas.

R. Karbauskis sako, kad šiųmetiniame biudžete lėšų didinimas nenumatomas, bet bus svarstoma tai padaryti kitąmet. Komiteto pirmininkas taip pat teigė, kad finansavimo pakeitimai bus aptariami jau Seimo pavasario sesijoje.

„Tikiuosi, kad dar per pavasario sesiją sulauksime labai konkrečių siūlymų. Sutarkime: mes nedarysime jokių sprendimų, kurių jūs nematysite ar neįvertinsite“, – kultūrininkus ramino jis.

Svarsto naikinti Spaudos rėmimo fondą, kurti naują institucją

Kultūros ministerija svarsto planus reorganizuoti SRTRF, lėšų žiniasklaidai, kultūrinei spaudai skirstymui būtų steigiama nauja įstaiga.

„Yra preliminarus sutarimas tiek Vyriausybėje, tiek valdančiojoje frakcijoje, kad dabartinis žiniasklaidos rėmimo modelis yra atgyvenęs ir reikalingas reformų ir Kultūros ministerija įsipareigojo iki kovo 14 dienos parengti naują modelį ir pristatyti visoms suinteresuotoms pusėms. Neina kalba apie naikinimą, greičiau kalbama apie tai, kad reikalinga veikianti institucija“, – žurnalistams trečiadienį sakė kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas.

Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė sako, kad planuojama tartis su dabartiniais SRTRF steigėjais –  meno, mokslo organizacijomis, transliuotojų atstovus, dėl galimo fondo reorganizavimo mažinant dalininkų skaičių, to padaryti nepavykus būtų sukurta nauja organizacija, į kurią ir būtų nukreipiamos valstybės lėšos.

Kultūros ministerijos atstovai atmeta svarstymus, jog toks modelis gali turėti įtakos sprendimų politizavimui – dėl finansavimo projektams, pasak V. Bachmetjevo, naujojoje institucijoje skirstytų taip pat spręstų įvairių organizacijų deleguoti atstovai.

Kultūros komiteto pirmininkas R.Karbauskis teigia, kad pertvarką vykdyti ruošiamasi vardan skaidresnio, aiškesnio ir paprastesnio lėšų skirstymo.

„Yra noras didinti finansavimą visos spaudos paramai, tam reikia turėti pakankamai aiškius įrankius. Dabar fonde yra 19 steigėjų, jų interesai – gana skirtingi ir tai yra problema norint užtikrinti ir skaidrumą, ir sprendimų logiką. Svarstymas yra eigoje, bet tai nebus daroma nepasitarus su visuomene, kurią tai liečia“, – tikino R. Karbauskis.

„Šnekame apie tai, kad būtų sprendimų operatyvumas, ginčai sumažėtų, sprendimai neatsidurtų tarp 19 žmonių interesų“, – pridūrė komiteto vadovas.

Anot jo, būsimosios institucijos taryba bus sudaroma „panašiu principu, kaip dabar“ ir tikino, kad sprendimai nebus politizuoti.

„Mes gauname skundus – akivaizdu iš to, kas pasakyta posėdyje, kad visi nori sistemos pakeitimo, dėl to politikai turi į tai kištis. Nors mes nenorėtumėme kištis, mes skiriame pinigus, šiemet skiriame ne mažiau, nei pernai, bet triukšmas pakankamai didelis (...). Jeigu šis fondas būtų pajėgus pats išspręsti savo steigėjų sudėtyje problemas, nieko nereikėtų keisti“, – sakė jis.

Įžvelgia politinio spaudimo grėsmę

Valdančiųjų planai reorganizuoti ar visiškai naikinti SRTRF kelia grėsmę, jog skirstant paramą nacionalinei, regioninei ir kultūrinei žiniasklaidai bus vykdomas politinis spaudimas, sako fondo valdybos pirmininkė Danguolė Skarbalienė.

„Nežinau, ar tai politinis veiksmas, bet tai, kad valstybė perima kūrybinių organizacijų funkciją, man yra neramu. Riziką matome, kad gali būti ir politinis spaudimas, ir manipuliavimas. Sakoma, kad sudės saugiklius, bet nematau, kodėl reikėtų keisti visą fondą“, – BNS sakė fondo valdybos pirmininkė.

„Diskusija yra apie tai, ar iš tikrųjų įmanoma atrasti sutarimą dabartiniame fonde, tos sudėties, kuris yra dabar Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas, su tiek jo steigėjų, svarstomas klausimas ir apie tai, kad galbūt būtų steigiama ir nauja įstaiga, kad Vyriausybė visiškai atsakytų už tai, ką ji yra įsipareigojusi“, – Kultūros komiteto posėdyje trečiadienį sakė pirmininkas R. Karbauskis.

R. Karbauskis Seime žiniasklaidai tikino, kad pertvarką vykdyti ruošiamasi siekiant didinti paramą žiniasklaidai, o tam būtina supaprastinti, skaidrinti lėšų skyrimą, tai daryti operatyviau. Jis taip pat atmetė svarstymus, jog siekiama politinės įtakos ir tikino, jog pinigus ir toliau skirstys kūrybinių, žiniasklaidos ir kitų organizacijų deleguoti atstovai.

D. Skarbalienė pripažino, kad trečiadienį apie šiuos planus sužinojo pirmą kartą ir apie tai su fondo atstovais nebuvo kalbėta.

Ji sako sutinkanti su priekaištais dėl per menko bendro kultūrinės spaudos finansavimo. Fondo valdybos pirmininkė tikino, kad anksčiau fondo valdyba siūlė, jog kultūrinės spaudos finansavimas būtų atskirtas nuo SRTRF ir deleguotas Kultūros tarybai, o tai leistų nišinei spaudai nekonkuruoti pretenduojant į paramą su nacionaline ir regionine žiniasklaida. Tačiau to, anot jos, nenorėjo patys kultūrininkai.

Ji taip pat stebėjosi, kad Kultūros ministerija neseniai atliko SRTRF auditą ir pateikė dvi skirtingas išvadas – preliminarioje išvadoje fondas įvertintas gerai, galutinėje – tik patenkinamai.

Be kita ko, Kultūros ministerijos atstovai kėlė problemą, jog šiuo metu tarp 19 fondo dalininkų tik 2 balsai priklauso valstybei, nors ji skiria visą SRTRF biudžetą – jis sudaro 2,75 mln. eurų ir pastaraisiais metais nekinta.

„Taip, jie turi du balsus, o kiti tiesiog – kūrybinės organizacijos, žiniasklaidos asociacijos. Bet jei žiniasklaidos priemonių savivalda priima sprendimus, kodėl reikia kištis valstybinei institucijai, Kultūros ministerijai tiesiogiai?“, – svarstė ji.

SRTRF pertvarkos planą Kultūros ministerija žada pristatyti iki kovo vidurio.

SRTRF paramą skirsto fondo valdyba, ją sudaro septyni asmenys, deleguoti žurnalistų, leidėjų, transliuotojų, meno kūrėjų organizacijų, Kultūros ministerijos. Kam skirti paramą pagal pateiktas paraiškas šešiose skirtingose programose, įskaitant kultūrinę spaudą, siūlo anoniminės ekspertų komisijos.

Trečiadienį kelių kultūros leidinių laišką valstybės vadovams dėl sumažėjusio finansavimo ir išnykimo grėsmės svarstė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. D. Skarbalienė tvirtino nesutinkanti su formuojama nuomone, kad bendrai mažėja parama kultūros leidiniams – kai kuriems mažėja, kai kuriems didėja, taip pat atsiranda naujų remiamų leidinių.

„Aš tikrai nesutinku, kad mažėja rėmimas. Pasižiūrėjau: „Literatūra ir menas“ 2013 metais – 60 tūkst. eurų, 2014 metais – 61 tūkst. eurų, 2015 metais – 59 tūkst. eurų, šiemet – 65 tūkst. eurų. „Metai“ – 58 tūkst., 55 tūkst. eurų, „Nemunas“, kuris irgi jaučiasi nuskriaustas – 29 tūkst., 26 tūkst., 28 tūkst., šiemet – 24 tūkst. eurų. Tas nedidelis mažėjimas kai kuriems yra, tačiau didžioji dauguma gavo daugiau. Taip, yra didelė problema, pirmiausia dėl pasaulinių tendencijų, žiniasklaidos skaitomumo, ypač laikraštinio tipo“, – kalbėjo D. Skarbalienė.

Komiteto posėdyje dalyvavusi prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja kultūrai Rūta Kačkutė iškėlė idėją paramą kultūros leidiniams numatyti ilgesniam – trejų metų – laikotarpiui.

„Valstybė nuo pat nepriklausomybės pradžios apsisprendė, kad jai reikia leidinių, kurie būtų aukštos kokybės, kalbėtų apie kultūros procesus. Deja, paskui ji niekada neskyrė reikiamo finansavimo. (...) Aš siūlyčiau pradėti galvoti apie trimetį finansavimą, mes tai esame išbandę su festivalių programomis. Tai reiškia, kad apsisprendžiama dėl tam tikrų leidinių, kurie trejus metus būtų finansuojami, jie žinotų, kad ir kitais, ir dar kitais metais gaus finansavimą, jiems nereiks apsimesti, kad kasmet daro naują projektą, nes iš tiesų kiekvienais metais leidžia tą patį leidinį“, – kalbėjo patarėja.

„Kiek aš dirbu kultūros srityje, mes kiekvienais metais aptarinėjame šį klausimą – kad kažkas negerai su kultūros leidinių finansavimu ir kad jie yra ant išlikimo ribos“, – pridūrė prezidentės atstovė.

Kai kurių kultūrinės spaudos leidinių atstovai dėl mažėjančios paramos sako nebegalintys išsilaikyti ir kreipėsi į šalies politikus, ragindami užtikrinti didesnį konkursų paramai skaidrumą. Į šalies vadovus balandį kreipėsi keturiolika kultūrinių leidinių  ir internetinių portalų, tarp jų – „Metai“, „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „7 meno dienos“, „Kinas“, bernardinai.lt ir kiti. „Rezultatų analizė rodo, kad dėl neaiškių priežasčių nepriklausomybės metais įkurti leidiniai pasmerkti jau ne bado dietai, bet išnykimui“, – teigiama rašte.

SRTRF tarybos pirmininkė D. Skarbalienė sako, kad tokio turinio raštų sulaukiama kasmet, o kultūros leidiniams skirtos lėšos – fiksuotos. „Yra šešios programos, jos kiekviena turi savo krepšelį, iš jų niekas nieko negali paimti, periodiniams kultūros ir meno leidiniams yra skiriama 25 proc. nuo bendros sumos, šiemet tai yra 645 tūkst. eurų, ir jie visi bus skirti kultūros ir meno leidiniams. Kai kuriems leidiniams sumažėjo, bet tai yra ekspertų ir tarybos sprendimas“, – BNS po komiteto posėdžio situaciją aiškino D. Skarbalienė.

SRTRF šiemet iš viso paskirstys apie 2,4 mln. eurų paramos, lygiai ketvirtadalis, t.y. per 600 tūkst. eurų, skiriama kultūrinei periodinei spaudai. Likęs finansavimas atitenka kitoms programoms – kultūros ir šviečiamiesiems projektams nacionalinėje bei regioninėje spaudoje, taip pat atitinkamai radijams bei televizijoms, interneto žiniasklaidai.

Iš periodinių kultūros renginių šiemet didžiausias finansavimas skiriamas „Literatūrai ir menui“ (65 tūkst., pernai buvo 59 tūkst. eurų), „Metams“ (60 tūkst., pernai buvo beveik 55 tūkst.). Finansavimas šiemet labiausiai sumažėjo „7 meno dienoms“ (22 tūkst., pernai buvo 48 tūkst. eurų), „ Kultūros barams“ (49 tūkst. vietoje pernai skirtų 81 tūkst. eurų), „Naujajam židiniui – Aidams“ (27 tūkst. eurų, vietoje buvusių 43 tūkst.), „Šiaurės Atėnams“ (20 tūkst. eurų vietoje buvusių 30 tūkst. eurų).