Užpuolikas, apsimesdamas klausytoju, pateko į 57-erių J. Jumalono, dar žinomo kaip DJ Johnny Walker, namų radijo stotį, Filipinuose, Calamba miestelyje.

Vaizdo įraše matyti, kaip J. Jumalonas žiūri į kažką už vaizdo kameros, tada pasigirsta du šūviai ir jis susmunka kėdėje.

Pakeliui į ligoninę buvo konstatuota laidų vedėjo mirtis.

Užpuolikas nebuvo matomas „Facebook“ transliuotame įraše. Anot pareigūnų, tikrinama, ar name ir kaimynų valdose įrengtos apsaugos kameros nieko neužfiksavo.

Policija pranešė, kad užpuolikas, pavogęs aukos auksinę grandinėlę, pabėgo.

Atliekamas tyrimas siekiant nustatyti užpuoliką ir tai, ar išpuolis susijęs su J. Jumalono darbu.

Žinomas vyras staiga mirė pirmadienį vesdamas „GenX Radio Suffolk“ laidą. Manoma, kad T. Goughas tuo metu transliavo iš studijos savo namuose.

„Galbūt girdėjote mane šiandien emocingai kalbant, kad nesu tikras dėl „GenX Radio Suffolk“ ateities, po to kai mirė Timas. Jis buvo vienas iš „GenX Radio Suffolk“ kūrėjų, neleisiu, kad jo sunkus darbas virstų niekais. Sukursime geriausią radijo stotį, kuria Timas didžiuotųsi“  –  sakė radijo stoties savininkas Jamesas Hazellas.

„Man niekas nieko nedavė. Atvirkščiai – namuose ir mokykloje kasdien girdėjau, kad iš manęs nieko nebus, kad mano ateitis – kasti griovius, šluoti gatves arba degraduoti tame baisiame rajone, kuriame užaugau“, – dabar pasakoja pavojingiausiame Telšių rajone užaugęs Timūras.

Vedėjas pasakoja, kad rajone, kuriame jis augo, klestėjo žiaurumu garsėjusiu Šilinių gauja, aplink buvo daug nusikaltėlių ir vagių, o kone kasdien einant iš mokyklos tekdavo matyti išgertuves, muštynes ir asocialius kaimynus. „Mano didžiausia svajonė buvo, kad alkoholio problema namuose išsispręstų. Tai paprasto žmogaus tragedija, kuri nutiko turbūt daugeliui, tačiau visi bijo apie tai kalbėti garsiai“, – šį antradienio vakarą 19 val. 30 min. LNK laidoje „Nuo… Iki…“ pasakos T. Augucevičius.

Timūras neslepia – jo namuose buvo daug alkoholio. Tačiau skaudžiausia jam, dar vaikui, buvo matyti ne išgėrusį tėvą, o nuolatinį kalimą į galvą, kad iš jo nieko nebus, kad jis nieko vertas, kad jis reikalingas.

Daugeliui vaikų namai yra saugus uostas, į kurį gera grįžti. Tačiau Timūro namai buvo vieta, iš kurios jam norėdavosi pabėgti. Namuose ilgą laiką nebuvo jokių patogumų. Vieninteliu patogumu Timūras įvardina koridoriuje stovėjusį aliuminį kibirą, kuris buvo skirtas atlikti gamtiniams reikalams. Name nebuvo centrinio šildymo, tik krosnis, kuria pakūrenus namai sušildavo, tačiau dėl kiaurų sienų vos po kelių valandų temperatūra jau būdavo tokia pati kaip lauke.

Žinomo vyro gyvenimą pakeitė netikėtai sutiktas vienuolis, kuris padėjo jam surinkti pinigų emigracijai į Airiją. Būtent Airiją Timūras iki šiol vadina savo geriausia gyvenimo mokykla. „Man buvo labai baisu. Tuo metu dar niekada neteko būti užsienyje, o juo labiau skristi lėktuvu. Jaučiausi išsigandęs, žalias, pasimetęs, bet tuo pačiu jaučiau tą gerą jaudulį, kad čia ir dabar yra mano bilietas į gerą gyvenimą“ , – pasakoja Timūras.

Jis pasakoja puikiai suvokęs, kad būtina pasinaudoti šiuo bilietu į geresnį gyvenimą. „Aš puikiai suvokiau, kad čia yra brūkšnys, kad atsidūręs Airijoje aš jau nebe rajoninis iš Telšių“ , – apie sunkų kelią į sėkmę pasakos T. Augucevičius.

Saulius Baniulis – radijo stoties „Power Hit Radio“ laidų vedėjas, mėgstantis ne tik sėdėti prie pulto, bet ir minti dviratį bei fotografuoti dviračių sportą. Tiesa, Saulius sulaukia ne tik klausytojų, bet ir gyvūnų dėmesio: prieš kelerius metus važiuojant dviračiu S. Baniuliui įkando šuo, o šįkart fotografuodamas varžybas jis susidūrė su... vilku.

Šį savaitgalį netoli Vilniaus esančiame Neries regioniniame parke vyko sudėtingumu garsėjantis XC dviračių maratonas. Kadangi kone visi Sauliaus sekmadieniai savanoriškai paaukoti fotografavimui, „Power Hit Radio“ laidų vedėjas sakosi negalėjęs praleisti progos „pagauti“ gerų kadrų.

„Įprastai prieš fotografuodamas pasidomiu, kuriose varžybų trasos vietose geriausia laukti dviratininkų, kur galima rasti gražių įkalnių, nuokalnių ar miško properšų. Plojau rankom, kai šįkart apie vieną, mano surastą ir ypatingai gražią, mišką iš pasakų primenančią, vietą niekas daugiau nežinojo. Pasirodžiau joje dar dviratininkams nespėjus atminti, lūkuriavau ir žiūrinėjau, iš kurio kampo geriau kadruoti, o netoliese, vos už keliolikos metrų, pastebėjau kažką judantį mano pusėn. Pagalvojau, kad pro medžius jau matosi atminantys pirmieji varžybų dalyviai, bet po akimirkos paaiškėjo, kad šis padaras varžosi nebent dėl išlikimo šiame, iš pažiūros taikiame miške“, – pasakoja S. Baniulis.

„Tai buvo vilkas, kuris, matyt, visai nepastebėjo tyliai tupinčio fotografo ir slampinėjo po savo teritoriją. O toliau viskas vyko taip, kaip jau mano panikos apimta galva rodė – čiupau po ranka gulinčią laibos eglės šaką ir pradėjau mojuodamas rėkauti, kad tik tas padaras nesugalvotų artintis prie manęs. Kitokiai gynybai tikrai nebuvau pasiruošęs, turėjau tik fotoaparatą, todėl labai palengvėjo, kai žvėris metėsi atgal į mišką. Dviratininkai pasirodė tik už gero pusvalandžio, tad geriausias mano draugas buvo ta nulūžusi eglės šaka“, – šypsosi istoriją prisimindamas radijo laidų vedėjas.