Pasak Europos transliuotojus vienijančios organizacijos atstovų, visuomeninis transliuotojas nėra valstybinis, todėl valdžia turi nuo jo laikytis per ištiestos rankos atstumą. EBU atstovai teigia, kad toks parlamentinis tyrimas – pirmas Europos transliuotojų sąjungos istorijoje.
„Išreiškėme susirūpinimą, kad komisija gali daryti spaudimą visuomeniniam transliuotojui. Taip, jis turi būti skaidrus, bet skaidrumą užtikrina specialios – ne politinės – institucijos“, – sakė R. Bačeva.
Nors ekspertai ir neįžvelgia problemų, kurios verstų imtis parlamentinio tyrimo, Lietuvos Seimas tokią teisę turi. Vis dėlto jie pabrėžia, kad politikams ištirti finansus nesikišant į turinį – sunki užduotis.
„Beveik kiekvienas finansinis sprendimas televizijoje yra susijęs su turiniu. Planuojant jį, atsižvelgiama į tai, kiek kainuos, todėl jeigu kišamasi į finansus ir sakoma, kad, pavyzdžiui, viena ar kita laida galėtų būti pigesnė, tai reiškia, kad kažkur reikia taupyti, o tai galų gale vis tiek lemia turinio pokyčius“, – po susitikimo su Seimo Kultūros komiteto nariais komentavo B. Bergantas, buvęs EBU viceprezidentas ir ilgametis Slovėnijos visuomeninio transliuotojo vadovo pavaduotojas.
Valstiečių inicijuota komisija LRT veiklai tirti išvadas turėtų pateikti iki birželio.
