Kiti gi tvirtina, jog viešumoje šios raidės vartojamos jau dešimtmečius. Artimiausiu metu šią dilemą turėtų išspręsti Seimas.

Už

Gediminas Kirkilas, Seimo narys:

– Juk abėcėlėje šių raidžių nebus, yra tik siūlymas leisti jas vartoti pasuose. Tad lietuviška abėcėlė nuo to nenukentės ir ji nesikeis. O tos trys nelietuviškos raidės "x", "w", "q" ir taip jau daugybę metų vartojamos de facto – "Swedbank", "Maxima", jos vartojamos rašant autorių pavardes originalo kalba grožinėje literatūroje. Dabar šios raidės aktualios už užsieniečių ištekėjusioms moterims arba vyrams, po vedybų pasirinkusiems savo žmonos nelietuvišką pavardę, taip pat kai kurių tautinių mažumų atstovams. Man atrodo, kad būtų teisinga jiems leisti taikyti šias raides, juk nuo to jų pavardė nesikeis. Mano manymu, oponentų siekiai neleisti vartoti šių raidžių yra nepagrįsti. Manau, kad šiais draudimais jie dengia tikruosius savo motyvus. Dalis jų yra nusiteikę prieš vieną tautinę mažumą ir galvoja, kad jiems jokiu būdu negalima leisti vartoti tų raidžių pasuose, nors tai yra žmogaus teisė rašyti savo vardą ir pavardę originalo kalba. Taip yra faktiškai visose ES, išskyrus Lietuvą ir Latviją. Aš jau nekalbu apie tai, kad dėl šių kelių raidžių mums iškyla daug problemų su mūsų tautiečiais. Mano žiniomis, dėl šios priežasties labai daug mūsų piliečių yra atsisakę Lietuvos Respublikos pilietybės. Be to, dėl tokių smulkmenų mes keliame papildomą įtampą Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Lietuviai, gyvenantys Seinuose ir kitur, turi teisę rašyti savo pavardę originalo kalba. Visi kiti gandai, kad patvirtinus šių raidžių rašybą kažkas ko nors dar reikalaus iš Lietuvos, neturi pagrindo.

Prieš

Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys:

– Šitą probleminį lauką dabar reikia matyti labai konkrečiai. Mūsų kalba įgavo aiškų konstitucinį statusą, kai mes kūrėmės kaip tautinė valstybė, ir natūralu, kad savo Konstitucijoje 1922-aisiais tą kalbos statusą stipriai įtvirtinome. Mano požiūriu, tos trys nelietuviškos abėcėlės raidės sukurs labai daug problemų. Mes siūlome pasirinkti vadinamąjį latvišką variantą, kur asmenvardžiai originalo kalba rašomi ne pagrindiniame dokumento puslapyje, pirmajame užrašant vardą ir pavardę valstybine kalba. Tai yra kompromisinis variantas, kuris veikia Latvijoje, praėjęs įvairių tarptautinių organizacijų filtrą. Ir oficialiai pripažinta, kad tai nėra joks asmens teisių pažeidimas. Todėl mes pasirinkome modelį, kuris atitinka tarptautinius standartus. Suprantu, kad tautinės mažumos norėtų ir vietovardžių originalo kalba, ir kitų autonominių dalykų, kur jie dominuoja. Aš jau kreipiausi į lenkų frakcijos atstovus, mėgindamas išsiaiškinti, ar tos trys raidės yra tai, ko jiems iš tikrųjų reikia, ar jie nekels daugiau reikalavimų. Ir jie leido suprasti, jog tos trys raidės – tik pradžia. O pavardžių originalo kalba rašybos klausimas labiausiai liečia moteris, ištekėjusias už užsieniečių, ir užsieniečius, gavusius Lietuvos pilietybę. Ir 2014 m. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad dėl pavardžių rašybos reikia kreiptis į Valstybinės kalbos komisiją kiekvienu konkrečiu atveju. Tai ne mes sugalvojome. Ir ta komisija numatė dvi mano jau minėtas išimtis. Mes pasiūlėme alternatyvų įstatymo variantą, kuris viską turėtų sudėlioti į vietas.