Būtinos profilaktinės mankštos
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Raminta Bražiūnienė pabrėžė, kad daug svarbiau prieš pradedant galvoti apie konkrečias pagalbos priemones pasistengti užbėgti skausmui už akių.
„Deja, dauguma mūsų apie mankštą prisimename tik jau užklupus skausmui. Tačiau pilvo preso, nugaros, šoninius raumenis stiprinančius pratimus reikia ne stalčiuje laikyti, bet kasdien atlikti. Niekas daugiau be nuolatinio profilaktinio judėjimo nepadės. Sąnariai juk tam ir duoti, kad būtų judrūs“, – kalbėjo gydytoja.
Niekas daugiau be nuolatinio profilaktinio judėjimo nepadės. Sąnariai juk tam ir duoti, kad būtų judrūs.
Nugarai stiprinti tinka tiek užsiėmimai sporto salėje, aerobika, kalanetika ar joga. Gydytoja pastebėjo, kad palankiausias ir stuburą mažiausiai apkrauna judėjimas vandenyje. „Tik svarbu kaitalioti plaukimą ant nugaros ir pilvo“, – pridūrė R. Bražiūnienė.
Nustatyti skausmo priežastį
Kai skausmas jau surakina, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti priežastis. „Dažnai žmonės tuomet viską „suverčia“ turimai tarpslankstelinio disko išvaržai. Tačiau tai nėra būtina skausmo priežastis. Taigi reikėtų įvertinti, kas galėjo paūminti situaciją – ar daikto kėlimas, pasisukimas, ar peršalimas. Ne paskutinėje vietoje kalbant apie nugaros skausmo priežastis yra ir emocinė įtampa“, – vardijo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.
Pasak jos, dėl to neatsitiktinai esant juosmeninei radikulopatijai viena privalomų reabilitacijos priemonių yra psichologo konsultacija. Nugaros skausmus gali paskatinti ir nuovargis, nuolatinis neišsimiegojimas, vidinės harmonijos nebuvimas. Be abejo, reiktų nepamiršti ir apie netaisyklingos laikysenos, sėdėsenos įtaką.
Neskubėti vaistų rinktis patiems
„Atsiradus ūmiam skausmui pirmoji pagalbos priemonė – vaistai ir fizioterapinės vietinės procedūros. Tačiau atslūgus skausmui reikėtų pradėti judėti – kokią trečią ketvirtą dieną įjungti ir kineziterapiją, įvairias antalgines padėtis. Tikrai nėra skiriamas gulimas režimas“, – aiškino R. Bražiūnienė.
Kokios konkrečios priemonės padeda? „Yra naudojami vaistai (tabletės, injekcijos, lašelinės), tepalai ir pleistrai“, – vardijo medikė.
Nugaros skausmus gali paskatinti ir nuovargis, nuolatinis neišsimiegojimas, vidinės harmonijos nebuvimas.
Gydytoja patarė per daug nepasitikėti savimi ir pačiam (ypač jei skausmas užklupo pirmą kartą) neprašyti vaistininėje tam tikrų preparatų. Geriausia, kad juos paskirtų specialistas. „Tie patys vaistai gali būti kapsulės, tabletės ar granulių (miltelių) pavidalu. Kokių jų reikės, priklauso nuo žmogaus skrandžio, gretutinių ligų. Be to, yra skirtingos vaistų grupės – nuo skaumo ir uždegimo, vien nuo skausmo, raumenis atpalaiduojantys, gerinantys kraujotaką. Dažniausiai skiriami kelių grupių vaistai. Taip pat papildomai rekomenduojami B grupės vitaminai“, – aiškino gydytoja.
Renkantis tepalą svarbu atsižvelgti, kokios grupės vartojami kiti vaistai. „Jei jau yra geriamas nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, nėra tikslinga dar ir tepti tokio paties veikimo priemonės. Tačiau žolinio pagrindo tepalas su minėtaisiais vaistais tikrai „nesikirstų“,“ – pastebėjo R. Bražiūnienė.
Verta žinoti
Nugaros skausmų riziką didina vyresnis amžius, antsvoris, bloga laikysena, sėdimas ar sunkus fizinis darbas, stuburo traumos, iškrypimai, gretutinės ligos (ypač jungiamojo audinio, onkologinės).
Neretai nugaros skausmą gali sumažinti padėties pakeitimas, mankšta, taip pat raumenų tempimo pratimai, raumenų masažas arba šildomosios procedūros.
Gydant ūminio skausmo periodu gali būti taikoma ramybė, gulima padėtis, šiluma, šaltis, išorinė periodinė nervų stimuliacija, masažas.
Yra nustatyta, kad sėdimos ir stovimos pozicijų keitimas saugo kaklo, pečių ir nugaros sritis nuo papildomo krūvio, stiprina raumenis, gerina koordinaciją, leidžia giliau kvėpuoti ir gauti produktyviai smegenų veiklai būtino deguonies.
