Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad iš šios įmonės sklindantys teršalai gerokai viršija nustatytas normas. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) nurodė taršą nutraukti, tačiau Kauno MBA vadovai to nepadarė, todėl abiejų institucijų ginčai persikėlė į teismą.

Dėl nepakeliamo tvaiko Ramučių gyventojai yra surengę ne vieną protesto akciją, o spalio 23 d. į laisvalaikio salę sukvietė ne tik bendruomenę, bet ir visą būrį žurnalistų, atsakingų institucijų darbuotojų ir net keturis Seimo narius.

Renginį inicijavusi asociacijos „Mūsų teisė“ pirmininkė Greta Varnaitė-Venskienė tvirtino, kad problema tęsiasi septynerius metus. Pasak jos, tyrimų metu nustatyta, kad net septyni iš trylikos taršos leidime nurodytų teršalų viršijo leistinas normas: acetonas – tris kartus, etilbenzenas – tris su puse karto, o etilimerkaptanas – net 87 kartus. Žmones išgąsdino ir retos, galimai dėl taršos kilusios, ligos.

„Panašios įmonės veikia ir kituose šalies regionuose, tačiau ten tokių problemų nekyla“, – pastebėjo G. Varnaitė-Venskienė. Kaip vieną pažangiausių ji nurodė Alytaus MBA įmonę.

Dėl susidariusios situacijos bendruomenės pirmininkė labiausiai kaltino Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijas, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) ir šalies Vyriausybę, kad ji nekontroliuoja jai pavaldžių institucijų.

Renginyje kalbėjo Aplinkos ministerijos, „Kauno švaros“ ir kitų institucijų atstovai, tačiau konkrečių sprendimų dėl įmonės veiklos nebuvo priimta.

MBA įmonė pavaldi Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC), kurį valdo septyni dalininkai: šešios regiono savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės įmonė „Kauno švara“. Didžiausia tikimybė, kad šįkart smarvė pasklido dėl užsikimšusių filtrų. Kauno MBA įmonės vadovai pažadėjo sumontuoti naujus filtrus jau lapkričio pradžioje, tik neaišku, ar tai iš esmės išspręs problemą.

„Labai gaila, kad mūsų gyventojai tapo šios įmonės įkaitais. Įkaitais esame ir mes, nes be kitų dalininkų negalime priimti svarbių sprendimų“, – kalbėjo Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis. Jo nuomone, įmonė pastatyta netinkamoje vietoje, tankiai apgyvendintoje teritorijoje, netinkamos ir čia įdiegtos technologijos.

„Dar 2011 m., kai vyko diskusijos dėl atliekų perdirbimo, siūlėme šią įmonę statyti atokiau nuo gyvenamųjų kvartalų, Kauno LEZ šiauriniame pakraštyje, ties Kauno rajono ir Jonavos rajono riba, tačiau Kauno miesto savivaldybė šį siūlymą atmetė“, – Kauno MBA įmonės priešistorę prisiminė A. Nesteckis.

Renginyje dalyvavusi Seimo narė Aistė Gedvilienė pažadėjo spalio 25 d. surengti specialų Aplinkos apsaugos komiteto posėdį, kuriame bus svarstomas Kauno MBA įmonės veiklos klausimas, tačiau susirinkusieji prisiminė, kad tokie posėdžiai jau buvo rengiami 2016 ir 2021 m., bet jokių rezultatų nedavė.

Dėl Kaune esančios atliekų apdorojimo gamyklos skleidžiamos smarvės daugybę metų skundžiasi netoliese esančių Kauno rajono Ramučių gyventojai.

Pirmadienį jie rengia gyventojų susirinkimą su atsakingų institucijų atstovais ir teigia, jog septynerius metus juntama smarvė paskutiniu metu dar suintensyvėjusi.

„Pastaruoju metu yra itin suintensyvėjusi ir niekaip nesibaigianti skleidžiama tarša ir smarvė iš Kauno MBA. Taip mes gyvename jau septyneri metai. Vilkinami procesai, vėl vykstantys teismai veda į niekur“, – Ramučių gyventojų vardu išplatintame kvietime teigia Darius Merkšaitis.

Kaip BNS informavo Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), jo pareigūnai taip pat sulaukė pranešimų dėl nemalonių kvapų. Į juos reaguojant rugsėjį Aplinkos apsaugos agentūra atliko išmetamų teršalų iš Kauno MBA vieno iš galimo taršos šaltinio tyrimus.

Taip mes gyvename jau septyneri metai.

Pasak aplinkosaugininkų, išanalizavus tyrimus nustatyta, kad įmonė viršijo kai kuriuos teršalų parametrus – vienkartinius teršalų išmetimų dydžius (g/s). Benzeno nustatyta 0,000165 g/s, kai pagal leidimą leistina 0,00008 g/s; amoniako – 0,11026 g/s (leistina – 0.01399 g/s), acetono – 0,01556 g/s, (leistina 0,00147 g/s).

Įmonė apie tai informuota raštu ir nurodyta kuo skubiau imtis priemonių viršnormatyvinei taršai nutraukti, o ją nutraukus – raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą.

Klausimas dėl to, kaip Kaunas rengiasi spręsti šią problemą, praėjusią savaitę skambėjo ir miesto savivaldybės tarybos posėdžio opozicijos valandoje, tačiau administracija teigia, kad pokyčiams būtina didinti Kauno MBA įkainius, o tam nepritaria kitos savivaldybės – gamyklos dalininkės.

Kaip teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis, yra parengtas investicinis planas, kurį patvirtino gamyklos valdyba. Šiame plane numatyta įrengti filtrus, remontuoti gamyklą bei įrengti kitą įrangą, kuri galėtų spręsti taršos problemas.

„Šimtu procentų įgyvendinti, deja, gamykla negali dėl to, kad tam tikros savivaldybės blokuoja įkainio keitimo tvirtinimą, o be to įkainio atliekų rūšiavimo gamykla dirba nuostolingai ir iš esmės tiesiog neturi lėšų tas investicijas atlikti“, – aiškino administracijos vadovas.

„Tai aktyviai dirbame tiek, kiek nuo mūsų priklauso su mūsų partneriais. Gamyklos administracija, ekonomistai nuolat teikia prašomus įvairius pagrindimus investicijų būtinumo, berods, du ar trys dalininkų susirinkimai įvyko, kuriuose niekaip nepavyksta mūsų kolegų ir partnerių įtikinti tų investicijų būtinumu, – kalbėjo jis. – Tai įstaiga, kiek žinome, maksimaliai iš turimų lėšų daro tam tikrus darbus, organizuoja savo veiklą taip, kad tų kvapų ir nepageidaujamo poveikio būtų kaip įmanoma mažiau.“

Tai patvirtino ir AAD. Jų teigimu, per kelerius metus Kauno MBA atliko technologinių procesų patobulinimų: įrengė automatizuotai varstomus angarų vartus, sutvarkė oro ventiliavimo kanalus. Gamykloje veikia patrankos, purškiančios probiotikus kvapui sumažinti, atnaujintas biologinis filtras, įrengtas ozonatorius bei kitos priemonės.     

Be to, įmonės teritorijoje buvo sutvarkytas didelis kiekis sandėliuojamų atliekų skirtų tolimesniam apdorojimui ar šalinimui.

„Minėtos priemonės prisideda prie nemalonių kvapų mažinimo, nes įmonės teritorijoje nemalonūs kvapai palyginti su ankstesne situacija yra ženkliai sumažėję ir beveik nesijaučia. Tačiau kvapų sklidimo priežastys galimai nėra visiškai pašalintos, nes vis dar sulaukiame nusiskundimų“, – nurodo aplinkosaugininkai.

Kauno MBA tvarkomos ir surenkamos komunalinės atliekos iš Kauno miesto savivaldybės, Kauno, Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių ir Raseinių rajonų savivaldybių.

2015 metais pastatyta gamykla kainavo 34,4 mln. eurų, iš kurių 29,2 mln. eurų skyrė Europos Sąjunga, o 5,2 mln. eurų – Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, kurio dalininkės yra minėtos savivaldybės.

Skundų dėl Kauno MBA sulaukiama nuo pat jos veiklos pradžios.

Apie opią situaciją, su kuria kasdien susiduriama Kauno rajone plytinčiuose Ramučiuose, nusprendė prabilti gyvenvietės seniūnaitis Darius Merkšaitis. Viešą kritiką prekybos centro „Iki“ parduotuvei socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje grupėje „Ramučių gyventojai“ paskelbęs vyras negaili karčių žodžių plika akimi matomai netvarkai.

Parduotuvė – gyvenvietės gėda

„Gyventojams reikia didelės, tvarkingos, su patogiu įvažiavimu bei sutvarkytomis prieigomis, su plačiu prekių asortimentu, su visomis veikiančiomis kasomis ir mandagiu personalu, kuris neparduoda alkoholio neblaiviems asmenims, parduotuvės!!!“ – skelbiama įraše, sulaukusiame išties aktyvios tenykščių bendruomenės reakcijos.

Personalas ten nenusiteikęs konservatyviam pokalbiui.

Gyventojai neslepia – ši maždaug penkerius metus Centrinėje g. 56 stūksanti parduotuvė, – jų gyvenvietės gėda, kurioje tam tikri probleminiai niuansai esą nesprendžiami jau seniai. „Kažkada čia buvo rojus, nes prekybos centro visai nebuvo, bet iš tiesų – monopolija – jokio progreso per tiek metų“, – tūžta virtualioje diskusijoje pasisakiusi Greta.

Ateinantys apsipirkti pastebi eilę trūkumų, nes „Iki“ esą jau menkai primena prekybos centrą – aplinka čia veikiau panašėja į landynę, kur, kaip teigia vietiniai, dažnai galima sutikti besišlaistančių asocialių asmenų. Viduje trūksta higienos, o lauke pirkėjus taip pat pasitinka krūvos atliekų, apšnerkštas kone šiukšlynu paverstas taromatas ir nesutvarkytos prieigos, automobilių stovėjimo aikštelėje laužant Kelių eismo taisykles paliktos transporto priemonės bei kitos nemalonios šio prekybos centro opos.

Dariaus Merkšaičio asmeninio archyvo nuotr.

Pasigenda tvarkos ir produktų kokybės

„Nuolatos vykstančios akcijos, vietomis sumaišytas asortimentas. Pavyzdžiui, nuėjus prie koldūnų šaldytuvo, reikia 15 minučių „studijuoti“, kas ir kiek kainuoja. Prie kasų – kilometrinė eilė, nes dirba viena arba dvi kasos iš keturių. Tad pamatęs tokią eilę, metu krepšį ant žemės ir išeinu. Taip, žinoma, palieku papildomo darbo žmonėms, kurie ir taip nieko nespėja. Bet tegul eina pas valdžią ir skundžiasi – tegul keičia kažką, – kelia algas, tai bent darbuotojų netrūks“, – pastebimus verslo koordinavimo minusus ir patarimus, kaip jų išvengti socialiniame tinkle dalija Edgaras.

Parduodamo asortimento kokybę Ramučiuose esančioje „Iki“, regis, taip pat vargiai įstengiama kontroliuoti – supuvę vaisiai, daržovės, o ką jau kalbėti apie galiojimo datas, kurias, tenykščių teigimu, kaskart imant vieną ar kitą riboto vartojimo produktą tenka tikrinti.

Dariaus Merkšaičio asmeninio archyvo nuotr.

Užtaria darbuotojus

Dažnai tokiais atvejais kaip šis didžiausia atsakomybės naštos dalis krenta ant darbuotojų pečių. Tačiau šį kartą gyventojai darbuotojams – atlaidūs. Trūkumą regi aukštesnėje prekybos centro struktūros dalyje.

„Darbuotojai – nekalti. Ten jie vergauja. Pradėkime nuo to, kad nėra norinčių dirbti – visuose prekybos centrų tinkluose moka centus“, – pirštu į problemą beda pirkėjai. Pasak jų, problema – ne darbuotojuose, o vadovaujamo personalo strategijoje – dirbti po aštuonias valandas ir salėje, ir kasoje menkai kas pajėgia.

„Yra labai šaunių kasininkių, su kuriomis nuolat pajuokaujame, pasikalbame. Pavyzdžiui, apie augintinius, kai perkame maistą gyvūnams. Deja, jos tik paprastos darbuotojos...“, – pridūrė Ramučių gyventojai.

Atgalinio atsako nesulaukia

Didžioji dalis pirkėjų neslepia vis rečiau čia užsukantys. Verčiau įveikia tolimesnius atstumus ir apsiperka mieste. Jų manymu, esamą situaciją galėtų pakeisti nebent kito prekybos centro atsiradimas.

Tačiau nuomonės pastaruoju klausimu išlieka kontraversiškos – baiminamasi rizikos, jog esama ir nauja parduotuvės vis tiek laikui bėgant virs landynėmis.

„Daug kartų bandžiau realiai kalbėtis su parduotuvės valdžia, pamainos viršininke. Būtent kalbėtis, ne kritikuoti ar priekaištauti. Deja, personalas ten nenusiteikęs konservatyviam pokalbiui. Mano tikslas – ne vieša kritika ar patyčios, labiau norisi kultūringo, kokybiško prekybos centro, norisi pirkti kokybišką paslaugą“, – portalui kauno.diena.lt teigė Ramučių gyvenvietės seniūnaitis D. Merkšaitis.

Dariaus Merkšaičio asmeninio archyvo nuotr.

Situaciją žada taisyti

Reaguodami į gyventojų pasipiktinimą, portalo kauno.diena.lt žurnalistai kreipėsi į prekybos tinklo „Iki“ atstovus. Jų teigimu, parduotuvei, esančiai Centrinėje gatvėje 56, skiriamas ypatingas dėmesys ir nedelsiant imtasi priemonių, kad problemos būtų kuo greičiau išspręstos, o pirkėjams nekiltų nepatogumų.

Darbuotojai – nekalti. Ten jie vergauja.

„Šiuo konkrečiu atveju buvo dar labiau sugriežtinta vaisių ir daržovių kokybės kontrolė, atliktas patikrinimas prekybos vietoje. Pažeidimų šiai dienai nerasta, visi vaisiai ir daržovės yra švieži ir kokybiški, o mūsų darbuotojai juos reguliariai perrenka“, – tikino prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.

Kaip teigė pašnekovė, rūpinamasi ne tik parduotuvės vidumi, bet ir išore – neseniai čia esą pasikeitė atliekų tvarkymo įmonė, buvo padidintas ir atliekų surinkimo konteinerių skaičius.

„Dėl automobilių statymo aikštelėje ir tvarkos taromate palaikymo, tikimės supratingumo bei tinkamo elgesio ir iš savo parduotuvių lankytojų“, – vylėsi B. Čaikauskaitė.

Pasireiškė alergija

Nuo Kauno MBA pastatymo Ramučių gyventojų gyvenimo kokybė ženkliai suprastėjo. Neapsikentę nuolatinės smarvės, bendruomenė susitiko su MBA atstovais bei iš arčiau pažvelgė į šiukšlių rūšiavimo ir kompostavimo įrenginius. Dėl tvyrančios smarvės dalis susirinkusiųjų nesiryžo žengti į gamyklos vidų.

„Mano dukrą iš karto pradeda vimdyti. Mes tokius kvapus jaučiame nuolat. Žinoma, jis ne toks aitrus iki mūsų ateina, tačiau mes jį jaučiame. Naktį vaikai pabunda ir kosėti pradeda, tada mes iš karto žinome, kad vėjas papūtė ir vėl smirda. Jau daug vaikų alergijas pasigavo“, – kalbėjo viena moteris.

Į MBA gyventojai atvyko nešini plakatais „Smarvei Ramučiuose – NE“, „Reikalaujame valdžios atsakomybės“, „Atsibodo smarvė. Noriu ramiai gyventi savo Ramučiuose“. Dalis gyventojų atsinešė dujokaukes, tačiau kai kuriems dvokas prasiveržė ir pro užspaustas nosies šnerves.

„Kol bus šiukšlių kalnai lauke, tol smarvė neišnyks“, – rodydami  sukrautus išrūšiuotų šiukšlių blokus antrino kitas gyventojas.

„Pernai vasara buvo visai nebloga, kvapų buvo mažiau. Tai gal galėjote pasimokyti, ką tokio darėte ir kodėl vėl atsirado kvapai. Sudėtų jutiklius, tada jaustųsi visi nukrypimai nuo normos. O dabar naktį laboratorijos neiškviesi“,  replikavo kiti susirinkusieji.

Žmonės piktinosi, kad tokiam smirdinčiam objektui buvo pasirinkta miesto teritorija, todėl siūlė tokį objektą uždaryti visai.

Nebetiki pažadais

Žmonės dėl smarvės nuolat rašo skundų, tačiau atsimuša tarsi į sieną. Kaskart girdi pažadus, tačiau realiai jie neišpildomi arba neveikia. Vieni žmonės tikino, kad kvapas kartais jaučiamas ir už daugiau nei 10 km nuo Ateities plente įsikūrusios MBA.

Mes jaučiame smarvę, kai būna pietų arba pietryčių vėjas, tada tiesiai į Ramučius pučia.

„Gyventojai nuo pat pradžių nuodijami. Mes manome, kad čia yra kažkas technologiškai neteisingai padaryta, nes užsienyje kažkodėl taip nesmirdi. Kada pučia šiaurinis vėjas, smarvę nupučia kažkur kitur, bet nereiškia, kad jos nėra. Mes jaučiame smarvę, kai būna pietų arba pietryčių vėjas, tada tiesiai į Ramučius pučia. Dažniausiai dvokas jaučiamas vėlai vakare arba anksti ryte. Štai praėjusią naktį vidurnaktį pajutau vos juntamą kvapą, tačiau apie 5 val. ryto, su kaupu driokstelėjo. Mes turime feisbuko grupę, tad gyventojai nuolat ten fiksuoja, kad smirda.

Kreipėmės visur, kur galima, bet atsakas – visiškas ignoravimas. Pasiteisindavo, kad įranga sugedo arba nėra nukrypimo nuo gamybos ir viskas atitinka normas. Šiandien tikimės susipažinti su gamykla, nes gyventojai nežino proceso. Padažai dėl pokyčių sklinda jau tris metus, tad šiandien tikimės, kad bus kažko imtis. Tai, kokias priemones jie čia įdiegė, niekas neveikia. Gyventojai nebegali kentėti“, –tikino Ramučių seniūnaitis Darius Merkšaitis.

MBA atstovai tikino, kad yra parengtas veiksmų planas, kuris, tikimasi, sumažins į aplinką patenkančius nemalonius kvapus. Dabar laukiama rudens, kai gamykloje apsilankys nepriklausomi ekspertai ir įvertins visą gamybos procesą bei pateiks rekomendacijas.

Aistros dėl kiekių

Po Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo pasakymų, jog Vilniuje bus deginama mažiau šiukšlių, o dalis sostinės atliekų keliaus į Kauną, Ramučių gyventojų ir kauniečių kraujas tiesiog užvirė. Ketvirtadienį vykusiame susitikime šis klausimas buvo aptariamas itin ilgai.

„Skaičiavimuose visi kiekiai nurodomi dviejų metų senumo, tad realių kiekių nėra, tiek šiukšlių Kaunas neturi“, – komentavo Ramučių bendruomenės narys Vidas Pocius.

„Tai kol nežinote, ar užteks šiukšlių, tai pastatykite Vilniuje, pažiūrėkite, kaip bus, o dabar stabdykite Kauno projektą“, – Ramučių bendruomenė narys Šarūnas Š.

Kauno kogeneracinę gamyklą stato „Lietuvos energija (51proc. Akcijų) ir bendrovė „Fortum Heat Lietuva“ (49 proc. akcijų). Renginio metu projekto atstovai bandė įtikinti žmones, jog Premjero išsakytos mintys nėra patvirtintos dokumentais.

„Jokio susitarimo, įsipareigojimo nėra, tik pasiūlymas. Abu objektai – Kauno ir Vilniaus – statomi pagal numatytus projektus. Jei visi taip gerai rūšiuos ir atliekų nebus, kalbėjome, kad elektrinė nekels normatyvų ir degins mažiau“, – sakė „Lietuvos energijos“ atstovė atsakinga už aplinkosaugą Vilija Cidzikienė.

Tačiau toks atsakymas bendruomenės tikrai neįtikino, nes žmonės neišgirdo konkretaus atsakymo, ar bus vežamos šiukšlės iš Vilniaus, ar ne, todėl susirinkimo metu ne kartą buvo reikalaujama stabdyti Kauno šiukšlių deginimo gamyklos statybas. Buvo ir siūlymų kviestis daugiau ekspertų iš užsienio, kad jie įvertintų realią situaciją ir tokių objektų poreikį Lietuvoje.

„Aš pati esu mokslininkė ir žinau, kad galima pakvieti specialistų, kurie įvertintų, ar reikia jėgainių. Be to, visa Europa šiukšles rūšiuoja, o ne degina“, –  tokį vietos gyventojos Irenos pasakymą palydėjo susirinkusiųjų plojimai.

„ES skatina perdirbti, tad atliekų, skirtų deginimui, mažės. O jūs vis tiek statote jėgaines“, – antrino gyventojas.

Kėlė pyktį

Vietos gyventojų kraujas susirinkime virė nuolat. Vieni dalyviai neslėpė nusivylimo ir valdžia, jog niekas negina gyventojų interesų. Ypač daug nepasitikėjimo žmonių balsuose nuskambėjo po to, kai Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio patarėjas išsakė jo poziciją dėl Kauno šiukšlių deginimo jėgainės. Patarėjas tikino, kad V.Pranckietis laikosi pozicijos, kad projektas turi būti vystomas tuo atveju, jei yra aiškūs visi kiekiai. Deja, karavanas eina toliau, projekto niekas stabdyti neketina.

Ne visai aiški gyventojams liko ir Kauno rajono savivaldybės pozicija. „Nenorime, kad būtų vežamos šiukšlės iš Vilniaus. Mes būsime su jumis“, - sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Šukevičius. Tačiau liko neaišku, ką konkrečiai savivaldos organai darys.

„Mes puikiai suvokiame, kad demokratija čia pralaimėjo. Šis projektas nesuderintas su visuomene, prieštarauja ES nuostatomis. Privaloma įsiklausyti į visuomenės nuomonę ir statyti ne šiukšlių deginimo, o rūšiavimo gamyklą“, – sakė iš  Panemunės atvykusi Rūta.

Susirinkime dalyvavę Ramučių gyventojai priminė, kad patys projektu ne kartą domėjosi. Anot vietos žmonių, skirtingos institucijos pateikia skirtingus duomenis dėl Lietuvoje išmetamų atliekų kiekių, todėl negalima vertinti ir paties projekto patikimumo.

„2009 m. Suomijos „Fortum“ savo internetiniame puslapyje buvo paskelbusi, kad jei tris jėgaines Lietuvoje pastatys, tai reikės šiukšles vežti iš užsienio. Kaip pasikeitė dabar, kai sakote, kad tik Lietuvos šiukšlių užteks?“, – stebėjosi projektui priešinantis susirinkimo dalyvis.

„Manipuliuojami kiekiai, nes Europos Komisija pateikė senus duomenis. 2012 metais skiriasi kiekiai ant 100 tūkst. tonų tai, ką aš gavau ir tai, ką skelbia „Eurostatas“. Ar jūs pasitikite tuo, ką jums pateikia institucijos, ar patys skaičiuojate?“, – klausė Ramučių bendruomenės narys Audrius.

Poveikis aplinkai

Ne ką mažesnių aistrų kėlė ir gyventojams nesuprantami išmetamų kenksmingų dalelių skaičiavimai. Žmonės stebėjosi, kad kai kurie matavimai bus atliekami tik porą kartų per metus.

„Klaipėdos projekte matavote, bet Lietuvoje nėra pajėgumų. Yra paskaičiuota pasaulyje, kad medžiagos vis tiek nusėda aplink ir pereina žmonėms. Jei visame pasaulyje taip yra, kaip nebus Kaune?“, – pasisakė Saulius Pakštys, aplinkosaugos klausimais atstovaujantis nevyriausybines organizacijas.

„Deginimas pavojingas tuo, jog reikia žiūrėti, kas lieka po deginimo. Po ilgo laiko kai kenksmingos medžiagos kaupiasi, tai kenkia sveikatai. Mes to bijome. Jūs gi verslininkai, tad stengsitės užpildyti agregatus, todėl ant mūsų vaikų ir anūkų kris tos medžiagos. Norime atrasti alternatyvų. Kokią ateitį jūs mums kuriate? Duok Dieve, kad tų kiekių nepakaktų, nes kuo mažiau degins, tuo geriau“, – sakė kitas Ramučių gyventojas.

„Lietuvos energijos“ atstovai tikino, kad visi taršos rodikliai yra nuolat stebimi. Jei atsitiktų taip, kad išmetami kiekiai viršytų normas, būtų stabdoma gamyba. Tai daroma kompiuteriniu būdu, siekiant išvengti žmogiškosios klaidos. Prabilta ir apie papildomas taršos mažinimo priemones.

„Bus atliekamas privalomas aplinkos taršos monitoringas, kurio metu bus tikrinami išmetami teršalai, nuotekos, triukšmas. Dabar planuojame pradėti papildomus matavimus, atsižvelgiant į jūsų paklausimus. Jei yra viršijimai, ūkinė veikla turi būti stabdoma.

Aplinkosauga – vienas iš esminių projektų. Jėgainėje numatyta deginti nepavojingas komunalines atliekas bei vandenvalų dumblą. Yra nulio rizikos sistema, kai nukrypus bet kokiam parametrui, apie tai pranešama. Emisijos yra nustatytos pagal ES standartus. Atliekų deginimą reikia lyginti kaip alternatyvą sąvartynui, nesa šiukšlės arba važiuoja ten, arba yra paverčiamos energija“, – sakė „Lietuvos energijos“ atstovas Mindaugas Keizeris.

Susirinkimo dalyviai tikino, kad kitose šalyse galbūt viskas veikia puikiai, tačiau Lietuvos pavyzdys rodo ką kita. Žmonės jaučia mechaninio biologinio apdorojimo gamyklos (MBA) bei Marvelės vandenvalos smarvę, todėl nesitiki, kad ir šiukšlių deginimo jėgainė bus padaryta pagal visus aplinkosaugos reikalavimus.

„Taip, gal kitur degina šiukšles ir mieste, tačiau jiems savo šiukšlių užtenka. Be to ten pastato taip, kad gyventojai nekenčia, o čia pastato taip, kad aplinkiniai kentėti turi, kad ir MBA kaminų neįrengė. Tai ką jūs pastatysite?“, – klausė vienas vyras.

Gyventojai bandė įrodyti, kad nėra skaičiuojama ilgalaikė tarša, kuri gyventojams pasireikš po kokių dešimt metų. Galiausiai vienas susirinkimo dalyvi neišlaikė ir rėžė didelio palaikymo, bet kartu ir pasipiktinimo sulaukusį pasiūlymą.

„Tai gal Ramučiuose mums iš karto prašyti vėžio stacionaraus gydymo?“, – sakė Ramučių gyventojas.