Pareiškėja teigė, kad laikinas nuosavybės apribojimo terminas yra taikomas jau daugiau nei 10 metų, be to, iš Henriko Daktaro priteistų civilinių ieškinių patenkinimui pakankamai areštuota kito turto, todėl taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą jai priklausantiems žemės sklypams nepagrįstai apribojama jos nuosavybės teisė ir pažeidžiamas proporcingumo principas.

Lietuvos apeliacinis teismas savo pranešime pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau sprendė dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo minėtiems sklypams proporcingumo ir konstatavo, kad tokio masto procesinė prievartos priemonė yra proporcinga konfiskuotino turto vertei bei priteistos žalos dydžiui.

Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, R. Daktarienė skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ar kurios būtų atsiradusios po minėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, todėl nėra pagrindo kitaip vertinti aplinkybių, susijusių su taikyto laikinojo nuosavybės teisių apribojimo proporcingumu.

Pernai sausio 18 dieną Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką iki gyvos galvos įkalinto Henriko Daktaro ir kitų nuteistųjų byloje.

Palikti apribojimai Daktarų turtui, taip pat ir dešimčiai žemės sklypų, registruotiems R. Daktarienės vardu. Šie sklypai yra Kauno rajone, Užliedžių kaime. Kiekvieno jų vertė, pasak R. Daktarienės, apie 20 tūkst. eurų.

Pasibaigus baudžiamosios bylos procesui, H. Daktaras turi sumokėti per 100 tūkst. eurų, šią sumą sudaro nukentėjusiems priteisti ieškiniai ir turto konfiskavimas. Priteistas sumas jau išieško antstoliai. Pavyzdžiui, tėvo per nužudymą netekusiai dukrai teismas yra priteisęs 43,4 tūkst. eurų neturtinės žalos, ją turi atlyginti H. Daktaras ir dar keturi nuteistieji.

Be to, Policijos departamentui priteistos H. Daktaro 5,5 tūkst. eurų ekstradicijos iš Bulgarijos išlaidos.

2015 metų birželį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad H. Daktarą išteisina dėl verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo nužudymo, tačiau dėl kitų nusikaltimų palieka galioti Klaipėdos apygardos teismo jam skirtą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Vėliau tokią pat bausmę paliko galioti Aukščiausiasis Teismas.

Jis savo nutartyje konstatavo, kad 61 metų H. Daktaras yra labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti švelnesnės rūšies, t. y. terminuoto laisvės atėmimo, bausme yra neįmanoma.

Vaistų parūpindavo žmona

Advokatas Erikas Pavlovičius "Kauno dienai" teigė, kad yra užfiksuota, jog Kalėjimų departamento (KD) medikų skirti vaistai H.Daktaro būklei buvo neefektyvūs. Tai, esą, įrodo ir tai, kad vyras atsidūrė Kauno klinikose.

"Rašysime raštą į Pravieniškes, kad H.Daktarui skiriami vaistai yra neveiksmingi, tai žodžiai iš jo lūpų, pats su juo bendravau, o, nepatvirtintais duomenimis, kitokių vaistų, kurie jam galbūt būtų veiksmingi, KD neturi, jų skirti negali, jie yra brangūs", – dėstė E.Pavlovičius ir pridūrė, kad bus klausiama, gal gali patys artimieji nupirkti reikalingų vaistų ir juos pristatyti ar užsakyti vaistinėje, kad šios atstovai vaistus atvežtų į KD.

Ką tai reiškia, kai negaliu pamatyti savo žmogaus, nežinau, kaip jis jaučiasi, ar apskritai yra gyvas!

"Atvežti rūbų, maisto negalima. Sutinku, taip ir turėtų būti. O kaip dėl vaistų, jeigu turimi yra neveiksmingi?" – klausė advokatas.

R.Daktarienė pasakojo anksčiau vyrui į įkalinimo įstaigą yra nešusi įvairiausių vaistų, kurie būdavo paskiriami gydytojų, tačiau vėliau tai nustojo daryti, nes, anot jos, pasikeitė tvarka.

"Dar kai Henrikas buvo Lukiškėse, atrodo, prieš pusantrų metų buvo priimtas įstatymas, kad negalima perduoti net vaistų, vitaminų. Iki tol aš jam nešdavau, pavyzdžiui, akių lašus, o po to tai uždarė. Buvo įstatymas, tad bandymo perduoti vaistų daugiau ir nebuvo", – sakė R.Daktarienė ir pridūrė, kad "raštiško bandymo kreiptis irgi nebuvo".

R.Daktarienė nerimauja dėl sutuoktinio sveikatos.

Tačiau, anot jos, vyras buvo kalbėjęs su gydytoju dėl vaistų nuo kraujospūdžio, kurio nepavyko suvaldyti apie pusmetį, šis jam pasakęs, kad duoda medikamentus, kuriuos turi, o iš šalies atneštų vaistų, nors galbūt ir efektyvesnių šiuo atveju, "tikrai niekas neims".

"Dabar medicina yra pažengusi, yra ir įvairiausių naujos kartos vaistų. Kam reikia farširuoti žmogų atgyvenusiais vaistais, kurie nepadeda? Tikrai nupirktume ir atvežtume tokių, kurie padėtų geriausiai", – kalbėjo R.Daktarienė.

Neįleido artimųjų

Teigiama, kad H.Daktaras blogai jautėsi jau pusmetį, o sveikata dar labiau skųstis jis pradėjo penkios dienos iki jam pakliūvant į Kauno klinikas sausio pabaigoje.

R.Daktarienė pasakojo, kad nei jai, nei kitiems šeimos nariams taip ir nebuvo leista aplankyti Klinikose gulėjusio sunegalavusio H.Daktaro, kuriam ten, kaip vėliau buvo informuota žmona, buvo net atlikta operacija.

Dabar medicina yra pažengusi, yra ir įvairiausių naujos kartos vaistų. Kam reikia farširuoti žmogų atgyvenusiais vaistais, kurie nepadeda? Tikrai nupirktume ir atvežtume tokių, kurie padėtų geriausiai.

"Man pasakė, kad turiu gauti leidimą. Nuvažiavau į Pravieniškes, bet jo negavau. Argumentavo tuo, kad šiuo metu mieste paskelbta gripo epidemija. Tačiau jo palatoje iki vakaro sėdėjo, saugojo ir gadino orą trys "Aro" pareigūnai. Jiems gripo epidemija negalioja? Man pasakė, kad informacijos suteiks tik jį gydantis gydytojas. Jo pralaukiau nuo 9  val. ryto iki 4 val. po pietų. Suteikė minimalią informaciją, ir viskas. Vakare jokios informacijos negavome, liepė ateiti ryte, kai bus palatos gydytojas. Iš nežinios su dukra prisigalvojome ir blogiausių variantų", – nuoskaudos neslėpė H.Daktaro žmona.

Advokatas aiškino, kad įstatymai numato, kai nuteistasis yra sunkios būklės, artimiesiems gali būti suteikta visa informacija apie gydymą, jie turi žinoti, kas atsitiko ir kodėl. "Bet Klinikų darbuotojams iš pradžių galbūt buvo nurodyta artimiesiems nieko nesakyti", – įtarė E.Pavlovičius.

Jis teigė, kad informacijos apie savo būklę paprašęs iš pradžių negavo ir pats H.Daktaras. "Jis klausia, kodėl aš valgyti negaunu. Informacijos neteikiame. Kas man yra, kokia diagnozė? Informacijos neteikiame. R.Daktarienė ir dukra klausia, ar jis gyvas. Informacijos neteikiame. Tačiau advokatui po trijų dienų Kalėjimų departamentas viską pasakė", – kalbėjo advokatas.

Jis pridūrė, kad H.Daktaras ilgai negalėjo susisiekti su žmona ir telefonu, nors tokią bendravimo galimybę yra nustatęs teismas. Advokato teigimu, ligoninėje iš H.Daktaro kartu su asmeniniais daiktais ir higienos priemonėmis buvo paimta ir telefono kortelė, kurios jis ilgai neatgavo.

"Dar neteko pasimatyti net akies krašteliu", – sakė R.Daktarienė, nuo tos dienos, kai jos vyrui prireikė Kauno klinikų medikų pagalbos, praėjus kelioms savaitėms. Jos teigimu, artimiausias eilinis pasimatymas numatytas 30 dieną, bet,jos įsitikinimu, išimtiniu atveju dėl žmogaus ligos įstatymas numato ir neeilinius pasimatymus.

Neseniai jai vis dėlto pavyko su vyru pasikalbėti telefonu. "Kaip smagu buvo išgirsti jo balsą, o jam – mano! Patyrėme didžiulį stresą. Ką tai reiškia insultas! Ir ką tai reiškia, kai negaliu pamatyti savo žmogaus, nežinau, kaip jis jaučiasi, ar apskritai yra gyvas!" – emocingai kalbėjo kaunietė, kurios sutuoktinis H.Daktaras yra nuteistas už kelis nužudymus vadovaujant Daktarų nusikalstamam susivienijimui, ir bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

Teisė į kitokius vaistus

Teisingumo ministerijos Kalėjimų departamento patarėja ryšiams su visuomene Simona Banėnienė tvirtino, kad "suimtiesiems ir nuteistiesiems pagal įstaigų vidaus tvarkos taisykles yra suteikta teisė už savo lėšas įsigyti gydytojo rekomenduotus vaistus, jeigu jis nori įsigyti kito gamintojo vaistus, nei turi įstaiga".

Ji aiškino, kad pataisos namuose pacientams yra skiriami vaistai, kuriuos įstaiga įsigyja viešųjų pirkimų būdu, todėl nuteistieji kartais negauna pageidaujamo pavadinimo vaisto, tačiau gauna vaistą, turintį tą pačią veikliąją medžiagą. "Tai kartais sukelia nuteistųjų nepasitenkinimą, ypač jei anksčiau buvo įpratę vartoti tam tikro pavadinimo vaistą", – sakė S.Banėnienė.

Komentuoti konkrečiai H.Daktaro situaciją ji teigė neturinti teisės. "Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą ir kitus teisės aktus visa informacija apie pacientą yra konfidenciali", – pabrėžė atstovė.

Dėl informacijos teikimo apie paciento sveikatos būklę, kol jis buvo Kauno klinikose, anot S.Banėnienės, KD niekuo dėtas ir liepė teirautis šios gydymo įstaigos.

R.Daktarienė abejojo KD atsakymais, nes, pasak jos, realybėje viskas vyksta kitaip: "Tai, kas dabar vyksta… Jis jau tris mėnesius negauna net maisto papildų su geležimi, nors yra parašęs prašymą pristatyti. Larioke ten nėra ar kažkas nepristato, nežinau".

Pasirinko žmoną

"Taip, taip. Tada buvome pasimatyme, kai atėjo pareigūnai ir paklausė, ar eis. Aišku, kad ne. Išklausyti kažkokį nuosprendį nesąmoningą", – Ramutė Daktarienė patvirtino laiką leidusi su vyru, kai pareigūnai paklausė apie tai, ar jis vyks į Kauno apylinkės teismą. H.Daktaro sutuoktinė patvirtino, kad pora šios dienos laukė devynerius metus: "Motyvuodavo, kad teisės aktai nenumato mums pasimatymo. Tai va, turėjome šiokio tokio malonumo."

Per H.Daktaro teisminę karjerą tai buvo pirmas jo atsisakymas vykti į Kauno apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos sprendimo paskelbimą. Paprastai šis iki gyvos galvos įkalintas kaunietis stengiasi dalyvauti visuose teismuose, kuriuose nagrinėjamose bylose minima jo pavardė. Jei ne fiziškai, bent jau nuotoliniu būdu H.Daktaras visada stebėdavo procesus.

Po devynerių metų laukimo suteikta galimybė pasimatyti su žmona per ilgalaikį pasimatymą buvo stipresnė nei noras greitai ir iš pirmų lūpų išgirsti teismo sprendimą. H.Daktaras visada šeimą vadino prioritetu. "Šioks toks laimėjimas, tai bent jau tuo džiaugiamės šiandien. Čia ir dabar, o toliau bus matyti", –  R.Daktarienė neslėpė džiaugsmo.

Elgesys neužkliūva

Moteris tikisi, kad dabar pasimatymai bus suteikiami tokia tvarka, kokia anksčiau buvo suteikiami trumpalaikiai, – vieną kartą per du mėnesius.

Šioks toks laimėjimas, tai bent jau tuo džiaugiamės šiandien. Čia ir dabar, o toliau bus matyti.

"Jei dar gerai elgiasi, kaip paskatinimo galima tikėtis ir dažnesnių pasimatymų. Už gerą elgesį vyras visada gaudavo dar vieną papildomą pasimatymą. Yra tikimybė pasimatyti kartą per mėnesį. Jis neturi nuobaudų, stengiasi gerai elgtis", –  būsiančių pasimatymų galimus grafikus jau dėliojo R.Daktarienė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad dar 2016 m. gruodžio 22 d. priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas lieka nepakeistas ir turi būti vykdomas. Teismas įpareigojo Lukiškių TIK užtikrinti ilgalaikius pasimatymus.

"Vykdėme teismo sprendimą", – apie pagaliau įvykusį H.Daktaro ir R.Daktarienė pasimatymą pasakė Lukiškių TIK direktoriaus pavaduotojas Romas Ostanavičius.

Jis aiškino, kad iki teismo sprendimo įsigaliojimo to tiesiog neleido daryti Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnis. Pagal jį, paprastajai grupei priskirti nuteistieji, į kurią patenka ir H.Daktaras, neturi teisės į ilgalaikius pasimatymus. "Atsižvelgiant į tai, ilgalaikiai pasimatymai nuteistiesiems, iki gyvos galvos laikomiems kalėjimuose, nesuteikiami", – sakė R.Ostanavičius.

Keis teisės aktus?

Tai nereiškia, kad minėtoje grupėje esantys kiti nuteistieji galės pretenduoti į ilgalaikius pasimatymus. Šis teismo sprendimas liečia tik H.Daktarą ir R.Daktarienę. "Lauksime teisės aktų pakeitimų", – apie pasimatymų galimybes kitiems nuteistiesiems pasakė direktoriaus pavaduotojas.

Byla dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo vis dar nagrinėjama ir Europos Žmogaus Teisių Teisme. Lietuvoje bylas dėl ilgalaikių pasimatymų skyrimo laimėjo abu sutuoktiniai. Tokią tvarką teismui skundė H.Daktaras, o R.Daktarienė kreipėsi dėl to paties atskirai.

Nagrinėjant skundus dėl pasimatymų ignoravimo, ne kartą buvo pabrėžiama, kad ši situacija pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją. Tačiau Kalėjimų departamentas Daktarų šeimai palankius sprendimus skundė. Galiausiai buvo priimta neskundžiama nutartis.

R.Daktarienė šią savaitę buvo atėjusi pas Žmogaus teisių komiteto pirmininką Valerijų Simuliką per jo gyventojų priėmimą ir įteikė prašymą, kad visas komitetas kreiptųsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę bei Malonės komisiją, palaikydamas 59 metų H.Daktaro malonės prašymą.

„Yra kreipimasis į komitetą apsvarstyti galimybę paremti kreipimąsi į Malonės komisiją dėl Henriko Daktaro. Jie kreipsis į prezidentę ir Malonės komisiją“, – BNS patvirtino V.Simulikas.

Jis teigė išklausęs R.Daktarienės pateiktą versiją ir jos prašymą įtrauksiąs į kitos savaitės komiteto darbotvarkę.

„Aš ją įspėjau, kad komiteto nariai gali ir nesvarstyti, gali atsisakyti. Čia yra komiteto narių teisė. Mano pareiga yra dokumentus pateikti komitetui. Sakiau, kad tikrai jos nekviesime į komiteto posėdį“, – teigė politikas.

Paklaustas, kaip pats ketina elgtis dėl minėto prašymo, V.Simulikas sakė: „Manau, jūs nujaučiate.“

„Jeigu nežinočiau, nebūčiau matęs žiniasklaidoje, nebūtų reportažų, kaip buvo ieškomas, gaudomas... Žmogiškai suprantu, ji yra žmona, keturių vaikų motina, jo vaikų motina. Kaip žmogus daug ką galiu suprasti, bet tie „darbai“, kurie yra nuveikti, yra ne per geriausios reputacijos“, – tvirtino komiteto pirmininkas.

Praėjusių metų birželio 16 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) patvirtino laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kauniečiui H.Daktarui. Jis pripažintas kaltu dėl nužudymo ir kitų sunkių nusikaltimų.

Bylos duomenimis, 1993–2000 metais veikė H.Daktaro vadovaujamas nusikalstamas susivienijimas. Jo dalyviai buvo ginkluoti sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, šaunamaisiais ginklais, naudotais ir planuotais panaudoti daromuose nusikaltimuose – nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose ir kituose. Nusikalstamą susivienijimą įkūrė ir jam vadovavo H.Daktaras su Egidijumi Abariumi.

„H.Daktaras yra labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti švelnesnės rūšies, t. y. terminuoto laisvės atėmimo, bausme yra neįmanoma“, – tuomet konstatavo LAT.

Anot teismų, H.Daktaras padarė septynis labai sunkius, su kėsinimusi į žmogaus gyvybę susijusius nusikaltimus bei šešis lengvesnius nusikaltimus. Jis pats tiesiogiai dalyvavo nužudant du žmones, nusikalstamas veikas darė siekdamas savanaudiškų tikslų ir išsaugoti savo įtaką nusikalstamame pasaulyje.

Pirmąsyk už grotų H.Daktaras atsidūrė būdamas 19 metų. Jis ne kartą teistas, 2008 metais jam skyrus suėmimą slapstėsi Bulgarijoje. Kaunietis įkalintas nuo 2009 metų rugsėjo, kai buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto.

Tai reiškia, kad nukentėjusieji civilinius ieškinius galės išieškoti iš šio turto, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pavyzdžiui, tėvo per nužudymą netekusiai dukrai teismas yra priteisęs 43,4 tūkst. eurų neturtinės žalos, kurią turi atlyginti H.Daktaras ir dar keturi nuteistieji.

Šiam turtui jau aštuonerius metus taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

R.Daktarienei priklauso dešimt žemės sklypų Kauno rajone, 633 kvadratinių metrų ploto gyvenamasis namas, keli automobiliai.

Tačiau šis teismo sprendimas nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė šį laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kol bus įvykdytas skundžiamas nuosprendis dėl turto konfiskavimo ir civilinių ieškinių.

Nuteistojo gynėjas siekė įrodyti, kad šeima turtą buvo pasidalijusi dar 1995 metais ir po dalybų visą turtą R.Daktarienė įgijo už savo lėšas, kadangi H.Daktaras 1996–2001 m. atliko bausmę už nusikaltimus kitoje byloje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, paskelbė, kad 1995 m. sudaryta R.Daktarienės ir H.Daktaro santuokinio gyvenimo metu įsigyto turto dalybų sutartis yra formali ir neatspindi tikrųjų šalių ketinimų.

Teisėjų manymu, sutarties formalumą patvirtina pačių sutuoktinių vėlesnis elgesys: nepaisant į sutuoktinių susitarimą, kad H.Daktaras nereikš pretenzijų į visą po 1995-ųjų metų sutuoktinės įsigytą turtą, turtu ir toliau buvo disponuojama kaip bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai įrodo byloje esančios turto pirkimo–pardavimo sutartys.

„Sutartis buvo formali, neatspindi tikrųjų šalių ketinimų“, – sakė teisėja Violeta Ražinskaitė.

„Byloje turimi duomenys apie H. ir R.Daktarų pajamas bei duomenys apie jų įsigytą turtą rodo akivaizdžią dokumentuose fiksuotų pajamų ir turimo turto disproporciją“, – teigiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje.

Teisėjų kolegija įsitikinusi, kad didelė dalis sutuoktinių turto ir pajamų gauta iš H.Daktaro įstatymo uždraustos veikos, užtraukusios baudžiamąją atsakomybę, apie kurią neabejotinai žinojo sutuoktinė R. Daktarienė.

„Formalus santuokoje įgyto turto pasidalinimas gali būti siejamas su nurodyta aplinkybe ir H.Daktaro siekimu išvengti neigiamų turtinių padarinių, išaiškinus nusikalstamas veikas“, – paskelbė teismas.

Apeliacinis teismas taip pat nepatikėjo R.Daktarienės aiškinimais, kad 400 tūkst. litų jai padovanojo užsienyje gyvenantis giminaitis. Vėliau šis asmuo FTB pareigūnams šią versiją paneigė.

Prokuroras Zdizlavas Tuliševskis mano, kad R.Daktarienei su šeima neteks išsikraustyti iš didelio namo Užliedžiuose, nes turto konfiskavimui ir civiliniams ieškiniams atlyginti pakaks kito turto.

Ar iki gyvos galvos nuteisti nusikaltėliai kaltę turėtų išpirkti darbu? Galbūt juos geriau pasmerkti myriop? Mirties bausmę siūlęs grąžinti „tvarkietis“ Petras Gražulis laidoje „Diagnozė: valdžia“ persigalvojo ir nutarė registruoti pataisas, recidyvistams numatančias ne mirties bausmę, o kalėjimą iki galvos be teisės išeiti.

Po aštrių diskusijų ir kriminalistų bei teisininkų pastabų P. Gražulis nusprendė atsisakyti idėjos grąžinti mirties bausmę, jam tiko siūlymas numatyti kitą griežčiausią bausmę – kalėjimą iki gyvos galvos, be teisės išeiti.

Patyrę kriminalistai laidoje aiškino, kad anksčiau mirties bausmė ne tik drausmindavo nusikaltėlius, bet padėdavo pareigūnams „paspausti“ nusikaltėlius ir lengviau atskleisti nusikaltimus. 

Teismo iki gyvos galvos už grotų pasiųsto Henriko Daktaro žmona tikina, kad atimti gyvybę gali tik Dievas, o ne valstybė.

„Mano vyrui tenka šluoti „ožių“ nuorūkas, argi čia darbas? Ar taip turėtų būti elgiamasi su žmonėmis“, – klausė Ramutė Daktarienė. Moteris su ašaromis akyse sakė tikinti, kad vyras dar išeis į laisvę. Anot jos, kalėjimas iki gyvos galvos – baisi ir kankinanti bausmė.

Laida „Diagnozė: valdžia“ šį trečiadienio vakarą 20.20 val. per LNK.

Laidos „Yra kaip yra“ metu sužinosime, kas laukia į laisvę išėjusio kalinio. „Aš po keturių Panevėžio kalėjime praleistų metų, išėjusi į laisvę turėjau pinigų tik autobuso bilietui iki Vilniaus nusipirkti“, – apie pirmąsias akimirkas palikus įkalinimo įstaigą  BTV „Yra kaip yra“ metu pasakos Radži mama Raisa. Ji pirmas tris paras laisvėje praleido nakvodama Vilniaus autobusų stotyje. Ką Radži mama veikia dabar? Ar jai pavyko atsispirti ir pradėti gyvenimą iš naujo? 

Kita  laidos viešnia – Ramutė Daktarienė, kuri kenčia dėl to, kad  jos vyras Henrikas Daktaras kali nežmoniškomis sąlygomis, taip pat moteris negali jo normaliai aplankyti. „Pusantrų metų su vyru išvis nesimačiau. Vėliau galėjau matytis į mėnesį porą kartų, tačiau ir tai tik per stiklą, iš tolo. Vaikas man sako:  „Žinai, mama, tėčio nebuvau apkabinus jau daugiau nei ketverius metus“, – laidoje pasakos H.Daktaro žmona Ramutė.

„Penkerius metus jis kali Lukiškių kalėjimo rūsyje esančioje kameroje, kurioje žiemą temperatūra siekia tik trylika laipsnių. Drėgmė – 60 procentų, kas tikrai nėra leistina norma. Vieną kartą vyras nugaroje parodo didelę rudą dėmę ir klausia, pažiūrėk, kas čia man yra?  O tai, pasirodo,  grybelis, kuris ir atsiranda nuo tokių prastų sąlygų. Gyvas žmogus pūva. Nuo drėgmės ir šalčio. Ir jis, nenuteistas iki teismo laikomas tokiomis sąlygomis. Manau, kad jį norėta sužlugdyti. Gyvą supūdyti“, – pasakos Ramutė Daktarienė. Kokių veiksmų planuoja griebtis Daktarų šeima?

Kokia turėtų būti kalinių integracija į visuomenę? Kaip sumažinti biudžeto išlaidas kaliniams išlaikyti? Kaip priversti juos dirbti? BTV „Yra kaip yra“ diskusija jau šį trečiadienio vakarą 20.30 val. per BTV!