„Rankų kremą visada turėkime su savimi“, – pataria „Eurovaistinės“ grožio vaistinių vadovė Aušra Vareikienė. Pasak jos, žiemą padažnėja klientų klausimai apie tai, kaip tinkamai prižiūrėti rankų odą ir kokiais atvejais rinktis tam tikras priežiūros priemones.

Pasirenkant tinkamą rankų kremą svarbu atsižvelgti į odos problemas ir net metų laiką. Žiemą naudinga turėti net keletą skirtingų rankų kremų ir naudoti juos priklausomai nuo situacijos, šiltuoju metų laiku gali pakakti ir lengvesnės tekstūros rankų kremo, tačiau, grožio specialistė patvirtina, rankomis reikėtų rūpintis ištisus metus.

Žiemą – maitinti

Vis dėlto žiemą vaistinėse dažnai tenka sulaukti klientų, kurie skundžiasi sutrūkusia, paraudusia oda, tačiau ir tokiu atveju gali padėti tinkama priežiūra. „Dažnai žmonės sako: nuvaliau mašiną be pirštinių, grįžtu namo, o rankos raudonos, tokiu atveju rekomenduoju rinktis priemones su glicerinu, jos minkština rankų odą, atstato jos būklę“, – pataria specialistė. Lauke spaudžiant šaltukui svarbu rankų odą saugoti dėvint pirštines.

Žiemą rankas stipriai veikia išoriniai dirgikliai, todėl, pasak specialistų, rankoms reikalinga intensyvesnė priežiūra. Šaltuoju metų laiku rekomenduojama dažniau naudoti maitinamuosius kremus, turinčius taukmedžio sviesto, šaltalankių ar avokado aliejaus ir įvairių maitinamųjų medžiagų. Taip pat odą puikiai maitina priemonės, praturtintos vitaminais A ir E.

Pasirūpinti rankų būkle gali padėti ir specialios kaukės-pirštinaitės, nes jos taip pat maitina rankas, minkština, apsaugo nuo skeldėjimo ir šerpetojimo. Norintys stipresnio maitinamojo kremo poveikio gali pasinaudoti A. Vareikienės patarimu ir maitinamąjį kremą storesniu sluoksniu pasitepti vakare, užsidėti medvilnines pirštines ir eiti miegoti.

Dieną – „lengvos“ priemonės

Drėkinančias, „lengvesnes“ priemones rekomenduojama naudoti šiltuoju metų laiku arba tuomet, kai norisi, kad kremas greitai įsigertų į odą ir netrukdytų dirbti ar atlikti namų ruošos darbų. Drėkinamieji kremai gali būti praturtinti hialurono rūgštimi, kuri taip pat yra naudinga rūpinantis rankų būkle.

Pasak grožio vaistinių vadovės A. Vareikienės, žmonės kartais vengia naudoti rankų kremus, nes pasitepus nemalonu dirbti ar vairuoti, tačiau tokiu atveju rekomenduojama naudoti greitai įsigeriančius rankų kremus, o turinčius maitinančių ingredientų verčiau palikti vakarinėms grožio procedūroms, kai niekur nereikia skubėti.

Kaip ir rūpinantis veido oda, taip ir rankų, A. Vareikienė pataria susikurti savo rutiną, ypač žiemą. Anot jos, vakare, prieš miegą, geriausia naudoti maitinamąjį, o dieną – apsauginį rankų kremą, kuris apsaugos nuo vėjo, šalčio ir žvarbos. Pasitepus kremu nereikėtų baimintis išeiti į lauką, jis greitai įsigeria, todėl papildomai laukti tikrai nereikia.

Problemoms spręsti – specialistų patarimai

Nors dažnai sakoma, kad rankos gali išduoti tikrąjį žmogaus amžių, A. Vareikienė pastebi, kad šiandien vaistinėse galima rasti kremų, lėtinančių senėjimo procesus, naudinga rinktis kremus, praturtintus vitaminu C, jie padeda įveikti pigmentines dėmes.

Svarbu nepamiršti, kad ir vyrai pasirūpintų savo rankų oda, jų priežiūra turėtų būti tokia pat kaip ir moterų. Taip pat gerai rankų odos būklei nemažiau svarbu ir vitaminai. Specialistė rekomenduoja atkreipti dėmesį, kad organizmui netrūktų vitamino C ir D, naudinga vartoti žuvų taukus.

Vaistininkės teigimu, šaltuoju sezonu apie rankų priežiūrą pirmiausia reikėtų pradėti galvoti nuo jų plovimo. Anot S. Izmalkovos, sušalusių rankų jokiu būdu negalima plauti karštu vandeniu, o renkantis muilą, reikėtų atkreipti dėmesį į kelias detales.

„Karštu vandeniu plaunant rankas, plečiasi jų kapiliariai, atsiranda odos dirglumas ir paraudimai, todėl geriausia rankas plauti šiltu vandeniu. Tai rekomenduojama daryti su skystu muilu, nes jis labiau drėkina odą. Apskritai, renkantis muilą, geriau, jeigu jo sudėtyje yra vitaminų A, D ir E arba pantenolio – šios medžiagos mažina odos sudirgimą“, – sako „Camelia“ vaistininkė.

Dezinfekantą turėtų naudoti ne visi

Pasak S. Izmalkovos, rankas rudenį ir žiemą dirgina ne tik šaltas oras, bet ir staigūs temperatūrų pokyčiai, o jeigu dar naudojame ir dezinfekcinį skystį, rankų oda tampa dar pažeidžiamesnė.

„Dezinfekante esantis spiritas žaloja lipidinę odos plėvelę ir taip naikina natūralų apsauginį odos barjerą. Dėl to prie jos lengviau „kimba“ įvairios bakterijos, virusai, o pati oda tampa mažiau atspari aplinkos faktoriams. Kai lauke žvarbu, dažnai naudojant dezinfekcinį skystį padidėja tikimybė susidurti su įvairiomis problemomis, pradedant odos skilinėjimu, paraudimu ar šerpetojimu, baigiant rimtesniais susirgimais – dermatitu, egzema, uždegimu ar net bakterine infekcija. Tokiais atvejais gali prireikti ne tik vaistininko, bet ir gydytojo bei chirurgo pagalbos“, – teigia S. Izmalkova.

Toli gražu ne visada brangiausias kremas labiausiai tiks jūsų rankoms – svarbiausia atkreipti dėmesį į odos būklę ir priemonės sudėtį.

„Camelia“ vaistininkė priduria, kad žmonėms, turintiems odos problemų ir sergantiems tokiomis ligomis kaip žvynelinė ar dermatitas, vertėtų vengti dezinfekcinių skysčių, nes jie rizikuoja turimų susirgimų paūmėjimu.

Kokių medžiagų ieškoti rankų kremo sudėtyje?

S. Izmalkovos teigimu, kiekvienam gyventojui savo namuose būtina turėti rankų kremo, ypač artėjant žiemai. Anot specialistės, renkantis šią priemonę, ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį.

„Toli gražu ne visada brangiausias kremas labiausiai tiks jūsų rankoms – svarbiausia atkreipti dėmesį į odos būklę ir priemonės sudėtį. Pavyzdžiui, kai oda yra labai išsausėjusi ar susiduriama su rimtesnėmis problemomis, reikėtų rinktis kremus su terminiu vandeniu – ši medžiaga turi priešuždegiminių savybių. Taip pat apsauginėse priemonėse esantis šlapalas pašalina negyvos odos paviršių ir dėl to kremas gali įsiskverbti giliau, drėkinti ją labiau, o tokoferolis atstato odos plėvelę ir skatina jos regeneraciją. Tai – bene svarbiausi dalykai, kurių reiktų ieškoti rankų kremo sudėtyje“, – pasakoja S. Izmalkova.

Odos ir organizmo būklė – susijusi

„Camelia“ vaistininkė primena, kad prieš tepant kremą, rankas reikia nuplauti ir nusausinti, o apsauginę priemonę naudoti bent 2–3 kartus per dieną. Jeigu rankų oda labai išsausėjusi, specialistė rekomenduoja jas palaikyti šiltame vandenyje apie 2 minutes, švelniai nuvalyti ir tik tada tepti kremą. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad po tokios procedūros rekomenduojama į lauką neiti bent 2 valandas.

„Rankų odą reikia drėkinti ir „iš vidaus“. Dažnai rankų odos būklei įtakos turi ne tik aplinkos faktoriai, bet ir mūsų organizmas. Oda gali rausti ir suskirsti dėl tam tikrų medžiagų trūkumo, tad visuomet naudinga pagalvoti apie papildomą žuvų taukų, vitamino A ir D vartojimą“, – akcentuoja vaistininkė S. Izmalkova.

Rankos labai daug pasako apie kiekvieną iš mūsų, tad jų, o ir viso kūno oda, taip pat svarbu pasirūpinti. Ypač tai aktualu žiemą, kai tiek aplinka, tiek mūsų mityba labai pasikeičia.

Farmacininkė Miglė Kazakevičienė sako, kad  žiemą, šalto, žvarbaus oro ir patalpų šildymo sezonu, oda patiria išties didelių iššūkių. Žmonės vaistinėse dabar skundžiasi odos sausumu, paraudimu, pleiskanojimu ir niežuliu, dažnai įtrūkstančia pirštų pagalvėlių oda, rašoma pranešime spaudai.

„Pagrindinis odos sausėjimo veiksnys – epidermio barjerinės funkcijos sutrikimas. Dažniausios tai sukeliančios priežastys žiemą yra vandens ir vitaminų trūkumas organizme. Mūsų mityba žiemą yra skurdesnė, valgome mažiau šviežių vaisių ir daržovių“, – pagrindines vidines odos sausėjimo priežastis vardija M. Kazakevičienė.

Odą neabejotinai veikia ir išoriniai faktoriai: sausas patalpų oras, šaltas ir atšiaurus žieminis oras, temperatūrų kaita. Prie išorinių farmacininkė priskiria ir žalingus įpročius, tokius, kaip rūkymą, taip pat maudymąsi po itin karštu dušu ir dažną muilo naudojimą, pramoninį aplinkos užterštumą.

Kada sunerimti?

Kai kuriais atvejais, išsausėjusi oda yra ne tik žvarbaus oro pasekmė. Toks požymis gali signalizuoti ir apie labai rimtas problemas bei ligas.

Pasitepus kremu, turinčiu savo sudėtyje vandens, bent pusvalandį reikėtų neskubėti į lauką, leisti kremui susigerti, kad „netrauktų“ šalčio ir negrėstų odos nušalimas.

„Neretai oda sausėja sergant lėtinėmis ligomis: cukriniu diabetu, skydliaukės patologija, virškinimo trakto ir neurologinėmis ligomis. Sunerimti ir konsultuotis su specialistais reikėtų tais atvejais, jei odos sausumas pastebimas tik tam tikrose vietose – veido, pėdų ar sąnarių srityse. Taip pat, jei pakyla temperatūra ar pasireiškia vietinis uždegimas – oda rausta, audiniai patinsta, kaista“, – perspėja „Eurovaistinės“ farmacininkė. Jei yra bent menkiausia tikimybė, kad galėjo būti užsikrėsta grybeline odos infekcija ar niežais, pasak jos, taip pat būtina kreiptis į gydytoją.

Iš vidaus ir išorės

Saugoti odą nuo šalčio farmacininkė pataria paprastai, bet visapusiškai: pradedant nuo pirštinių, baigiant pakankamu kasdien geriamo vandens kiekiu ir teisinga mityba.

„Saugoti rankų odą pirmiausia reikia lauke mūvint pirštines, kad oda patirtų kuo mažesnius temperatūros svyravimus. Taip pat reikėtų naudoti maitinančius kremus“, – sako M. Kazakevičienė.

Ji primena, kad dažniausios problemos žiemą yra tiek vidinės, tiek ir išorinės. Todėl svarbu odą drėkinti iš vidaus ir iš išorės. Žiemą rekomenduojama tepti odą riebesniais kremais, emolientais. Pasitepus kremu, turinčiu savo sudėtyje vandens, bent pusvalandį reikėtų neskubėti į lauką, leisti kremui susigerti, kad „netrauktų“ šalčio ir negrėstų odos nušalimas. Tuo pačiu reikėtų vartoti pakankamai vandens, bent 2 litrus per parą, ir nebijoti valgyti riebesnio maisto – kiaušinių, žuvies, vartoti daugiau aliejaus.

„Jei gyvenimo ritmas ir didelis tempas trukdo visavertei mitybai, galima pasitelkti vitaminus, skirtus odos būklei gerinti ir palaikyti. Svarbiausi odai yra  A, E, F, B grupės vitaminai, antioksidantai“, – pataria vaistininkė.

Ši balta dėmelė iš tikrųjų pasirodo ne taip jau retai. Ji gana ryški, todėl sunku jos nepastebėti. Daugelis žmonių į ją visiškai nekreipia dėmesio, o kiti svarsto – galbūt tai ženklas, kad sergame kokia nors rimtesne liga? Galbūt kūnui kažko trūksta?

Kai kuriose pasaulio šalyse ši dėmelė vadinama pieno ženklu. Manoma, kad ją sukelia kalcio trūkumas, kurį ir suaugusieji turi panaikinti gerdami pieną. Tačiau mokslininkai nesutinka – šios dėmelės su kalcio lygiu organizme neturi nieko bendra. Kita vertus, labai retais atvejais apie mineralų trūkumą jos gali pranešti.

Labai retais atvejais tokios dėmelės, dažnai ant kelių nagų iš karto, gali būti sukeltos cinko trūkumo. Tuomet reikėtų valgyti daugiau špinatų, pupelių, jautienos ir kitų produktų, kuriuose gausu šios medžiagos. Tačiau dažniausiai ši dėmelė, moksliškai vadinama punctate leukonychia, atsiranda dėl paprasčiausios menkos traumos. Kodėl jos nepastebite?

Stipraus pažeidimo nereikia, kad baltas taškas papuoštų ir jūsų nagus. Dažniausiai šios traumos įvyksta ten, kur nagas vis dar slepiasi po oda, todėl apie traumas tiesiog pamirštate – praeina šiek tiek laiko, kol taškas išlenda iš už savo odos dangalo. Sunerimti dėl to tikrai neverta – taškas tiesiog nuaugs ir jūsų nagai vėl bus gražūs ir sveiki.

Baltas dėmeles gali sukelti ir skausmingesnės traumos, tokios kaip pirštų prisivėrimas durimis, sunkaus daikto numetimas ant rankos ir pan., ar smulkūs pakartotiniai pažeidimai: nagų kramtymas, pirštų barbenimas į stalą. Taigi, jei tokie taškai ant jūsų pirštų pasirodo nuolat, reikėtų susimąstyti – galbūt tai ženklas, kad turite kokį nors savo pirštams žalingą įprotį.