Gyventojai su pykčiu ir liūdesiu stebi jau ne vienoje vietoje įsikūrusių bebrų paliktus „darbų“ padarinius.

Šie gyvūnai nugraužė ką tik pasodintus medelius Malūno parke.

„Pasodinti medeliai neapsaugoti nuo bebrų. Tiek seni, tiek jauni medžiai – visi nugraužti. Apsaugine vieline tvorele apsaugoti tik keli medžiai, arba tik tie, kurie jau pažeisti. Darbai atlikti atmestinai“, – akcentavo gyventojai, siųsdami nuotraukas Klaipėdos savivaldybei.

Žmonės bebrus jau yra užfiksavę Dangės upės pakrantėje. Šie gyvūnai vasarą pastebėti prie Jono kalnelio.

Jie nori valgyti, ir viskas. Taip, ir jaunus medžius nugraužė.

O štai Malūno parke tie gyviai spėjo nugraužti ne vieną medį.

Iš pradžių bebrus buvo mėginama baidyti specialiais repelentais. Po to kilo idėja medžius saugoti vieliniais tinkleliais.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė tikino, kad dėl bebrų daromos žalos teko prašyti medžiotojų pagalbos.

„Iš Aplinkos apsaugos departamento esame gavę leidimą medžioti bebrus. Medžioklę medžiotojai pradėjo praėjusią savaitę. Bebrai gaudomi specialiais spąstais. Medžiotojai žino, kaip juos sumedžioti. Dės į juos maisto, vilios. Lauksime rezultatų. Kito būdo jau nebėra“, – pripažino R. Jievaitienė.

Ji tikino, kad repelentai nepadėjo.

„Jie nori valgyti, ir viskas. Taip, ir jaunus medžius nugraužė. Viskas, medžioklė paskelbta“, – tikino R. Jievaitienė.

Labiau rūpėjo asmenukės

Į K.Donelaičio skvere vykusį išvažiuojamąjį Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdį susirinko būrelis miestiečių, dažnai sutinkamų įvairaus pobūdžio piketuose.

Tačiau dalis aktyvistų, kiek pasisklaidę skvernais, dingo savais reikalais.

Kita dalis, prisifotografavę asmenukių prie skvero medžių, taip pat išsilakstė prasidėjus pūgai.

"Kad niekas ten ir nepuolė. Ramiai viskas vyko. Pasifotografavo jie ir iki galo net nebuvo", – apie pagarsėjusią medžių saugotojų grupelę atsiliepė Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Improvizacijos: besibaiminantieji dėl medžių norėjo atkreipti dėmesį jų apkabinimo akcija. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Metų laikų idėja

Želdinių ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijai architektas Algirdas Žebrauskas pristatė skvero atgaivinimo idėją.

Žinomas telšiškis savame mieste yra įgyvendinęs daug unikalių projektų, kurie dienos šviesą išvydo pačios bendruomenės iniciatyva.

Gerų medžių nekirsime nė vieno.

Šį kartą A.Žebrausko patirties projektuojant viešąsias erdves prašė labdaros ir paramos fondo "Žaliuok, mano mieste" nariai, kurie seniai puoselėja K.Donelaičio skvero atgaivinimo viltį.

Architektas siūlo šią erdvę miestiečiams atverti keturiais įėjimais, kurie simbolizuotų keturis metų laikus.

Centrinėje dalyje, artėjant nuo Liepų gatvės, norima iškirsti kelis medžius, kad būtų galima vizualiai pašviesinti tamsią erdvę.

"Mes leidome iškirsti keturis blogos būklės ir du nepatenkinamos būklės medžius. Tie medžiai jau yra su puviniais. Nenorėjome sugriauti pačios rekonstrukcijos idėjos, sutiktume su penkių patenkinamos būklės medžių šalinimu. Gerų medžių nekirsime nė vieno", – tikino R.Jievaitienė.

Paradoksas: už K.Donelaičio skvero medžių išsaugojimą pasisakantys klaipėdiečiai šįsyk mandagiai išklausė projektuotojų argumentus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žydėtų magnolijos

A.Žebrauskas tikino, kad šviesos ir spalvų šioje erdvėje įneštų žydintys želdiniai.

"Pavasarį galėtų simbolizuoti magnolijos, kurios yra Mažosios Lietuvos simbolis. Vienu metu pavasarį sužydėtų 12 magnolijų. Vasarą jų lapija kurtų kitą įspūdį. Vasarą sužydėtų ir pačios liepos, kurios čia auga. Rudenį medžių spalvos vėl kurtų kitą nuotaiką", – pasakojo A.Žebrauskas.

Architekto idėja – skverą pritaikyti lankymui, ramiam buvimui.

"Šalia yra universitetas, skvere, kur atsirastų terasa, amfiteatras, skirtas pasisėdėti, galėtų vykti paskaitos, susitikimai, gal net diplominių darbų pristatymai", – vizijomis dalijosi A.Žebrauskas.

Šalia yra universitetas, skvere, kur atsirastų terasa, amfiteatras, skirtas pasisėdėti, galėtų vykti paskaitos, susitikimai, gal net diplominių darbų pristatymai.

Kavinei medžiai netrukdys

R.Jievaitienė tikino, kad terasos perimetrą siūlytų siaurinti.

"Norime išsaugoti medžius. Projektuotojai turės galvoti iš naujo. Bet ten numatyta dar viena terasą primenanti pasisėdėjimo vieta. Bus puiki vieta knygoms skaityti. Čia planuojamai kavinei medžiai netrukdo, auga vienas nepatenkinamos būklės medis. Neprieštaravome, kad jis būtų šalinamas. Mes nesugadinome siūlomų idėjų", – patikino R.Jievaitienė.

Ji pripažino, kad prieštaromis nebus pasiektas skvero atgaivinimo tikslas.

"Jei nieko nedarysime, parkas ir liks toks, koks yra – negyvas. Jis yra tranzitinis, niekas neprisėda, niekas jame nenori pabūti", – kalbėjo R.Jievaitienė.

Anot A.Žebrausko, šis skveras jau seniai nebeatitinka urbanistinėms erdvėms keliamų reikalavimų. Šio skvero moderniu tikrai niekas negalėtų pavadinti.

"Buvo išklausytos idėjos. Jas įvertino ir specialistai. Jie pateiks savo ataskaitas. O po to ir žiūrėsime, ką galima koreguoti. Ieškosime kompromiso", – pripažino architektas.

Kompromisai: architekto A.Žebrausko idėjų Aplinkosaugos skyriaus vedėja R.Jievaitienė nenorėjo sugriauti ir sutiktų kirsti prastos būklės medžius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kamerinių vakarų vieta

A.Žebrauskas rekonstrukcijos projektu norėtų pasakoti K.Donelaičio istoriją.

"Reikėtų pastiprinti perimetrinį želdyną. Gal komisija leis šalinti pasvirusias liepas? Jos išsivartaliojusios ne dėl vėjo, nors vietiniai ir norėtų tuo tikėti. Tokie pasvirę medžiai želdynui tikrai nėra gerai. Tokiu būdu atsirastų galimybė įrengti žydintį aikštės centrą", – mintimis dalijosi A.Žebrauskas.

Jei nieko nedarysime, parkas ir liks toks, koks yra – negyvas. Jis yra tranzitinis, niekas neprisėda, niekas jame nenori pabūti.

Rekonstruojant aikštę būtų keičiama jos danga. Atsirastų smilginių augalų, kurie simbolizuotų pajūrio augmeniją.

"Labiausiai visiems kliuvo nedidelė kavinukė. Pasaulyje kavinės kuriasi įvairiausiose vietose, tampa jaunimo traukos centru. Kodėl ten negalėtų vykti kameriniai vakarai? Kas nors kavos ar arbatos gertų. Mūsų tikslas šią erdvę padaryti gyvą", – kalbėjo architektas.

Jis tikino, kad kavinės operatorius galėtų būti atsakingas ir už viešų renginių moderavimą.

"Ši vieta galėtų būti įtraukta į Jūros šventės renginių žemėlapį. Joje saviraiškai galėtų erdvę rasti ir miesto jaunimas. Šis tamsus ir negyvas, nors pačiame centre esantis skveras turėtų tarnauti miestiečiams. Dabar patys visuomenės atstovai, kurie dalyvavo susitikime, pripažino, kad čia niekas neauga, nes yra tamsu. O tai turėtų būti šviesi ir jauki erdvė", – kalbėjo A.Žebrauskas.

Rūšiavimas gerėja, bet...

Didžiąsias atliekas – baldus, langus, duris, dviračius ir kitas didelių matmenų atliekas – gyventojai nemokamai gali palikti didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse arba du kartus per metus išmesti į prie namų pastatomus didžiųjų atliekų surinkimo konteinerius.

„Į aikšteles klaipėdiečių atvežamų atliekų kiekiai kasmet ženkliai didėja. Trijose Klaipėdos aikštelėse 2018 m. atvežamų atliekų kiekis išaugo iki 4 132 tonų, arba, lyginant su 2017 m., padidėjo 64 proc.“, – aiškino Ramunė Šličienė, KRATC ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė.

Tačiau pernai dar apie penktadalį didžiųjų atliekų – virš 1 218 tonų – gyventojai sukrovė prie konteinerių.

Aikšteles, kur stovi konteineriai, iki šių metų tvarkė žemės valdytojas:  arba namą administruojanti bendrovė, arba savivaldybės administracija, bet ne komunalinių atliekų surinkimo konteinerių naudotojai. Bet miesto tarybos sprendimu ši tvarka pakeista. Iki metų pabaigos visos konteinerių aikštelės bus priskirtos bendrijoms, namų administratoriams ir kitiems juridiniams asmenims, kurie faktiškai naudojasi kolektyvine konteinerių aikštele. Keli namai turės susitarti, kas prižiūri bendras aikšteles ir kas privalės apmokėti už netinkamai išmestų atliekų sutvarkymą.

Naudojami netinkamai

Tiems uostamiesčio gyventojams, kurie negali ar nenori nereikalingų daiktų patys nugabenti į aikšteles, du kartus per metus sudaroma galimybė išmesti nereikalingus rakandus į kieme pastatytus konteinerius. Arba leidžiama už papildomą mokestį užsisakyti individualų konteinerį didžiosioms atliekoms. Bet taip atsiranda kita problema: gyventojai ten sumeta ne tik didžiąsias atliekas, bet ir padangas, statybines bei pavojingas atliekas – pasenusius dažus, indus su tepalais, šiferį. Po kelių dienų atvažiavęs atliekų surinkėjas nebežino ką daryti: tokios atliekų mišrainės jis negali vežti nei į sąvartyną, nei į rūšiavimo gamyklą, o pats turėtų perrūšiuoti ir atskirti pavojingas medžiagas nuo stambiagabaričių.

„Mūsų darbas yra pastatyti konteinerį ir atliekas nuvežti į sąvartyną. Už rūšiavimą mums niekas nemoka. Tinkamai išrūšiuoti privalo patys gyventojai. Jei jie to nepadaro, reikia keisti atliekų surinkimo ir apmokėjimo tvarką“, – argumentavo vežėjams atstovaujantis Laimonas Žemaitis, UAB „Ecoservice Klaipėda“ generalinis direktorius.

Jam antrino ir KRATC atstovė. „Jei vežėjas su neleistinomis atliekomis atvažiuoja į mūsų administruojamą Dumpių sąvartyną, mes tokių atliekų negalime priimti. Yra buvę atvejų, kad mūsų darbuotojai įsileido esą didžiąsias atliekas atvežusią mašiną ir gavo baudą iš aplinkosaugininkų, nes nepastebėjo konteineryje tarp didžiųjų atliekų įsimaišiusių kelių padangų“, – sakė R.Šličienė.

Permainų bus

Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyrius inicijuoja pakeitimus, kurie turėtų patobulinti didžiųjų atliekų surinkimą uostamiestyje. Kadangi šiuo metu niekas neatsako už atliekų turinį didžiajame konteineryje, pirmiausia bus atsisakoma didžiųjų konteinerių pastatymo pagal grafiką du kartus per metus.

„Nuo kitų metų didžiosiomis atliekomis bus galima atsikratyti taip pat, kaip ir pavojingomis. Pagal nustatytą grafiką ir parinktas vietas atliekų vežėjų mašina atvyks, stovės nurodytoje vietoje valandą ar kiek ilgiau, ir priims iš gyventojų didžiąsias atliekas. Gyventojai galės išmesti nebereikalingus daiktus, bet mašinos vairuotojas bus atsakingas, kad nebūtų išmetamos netinkamos atliekos“, – pasakojo Rasa Jievaitienė, Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja.

Nuo kitų metų didžiosiomis atliekomis bus galima atsikratyti taip pat, kaip ir pavojingomis.

Gyventojai, kurie už papildomą mokestį užsisakys individualų konteinerį didžiosioms atliekoms, turės pasirūpinti, kad į jį patektų tik didžiosios atliekos ir tai bus užfiksuota sutartyje su atliekų vežėju. Jei į konteinerį bus sudėtos ne didžiosios atliekos, o, tarkim, padangos, elektronika, žaliosios, pavojingos ar kitos atliekos, sutartį pasirašęs asmuo turės papildomai sumokėti už konteinerio turinio perrūšiavimą arba išsirūšiuoti pats.

„Nuo kitų metų mieste nebebus „niekieno“ konteinerių. Kai yra šeimininkas, galima ir reikia iš jo pareikalauti atsakomybės už netvarką“, – sakė R.Jievaitienė.

Pasak aplinkosaugininkų, Europos Sąjungos šalyse galioja kur kas griežtesnės finansinės sankcijos už neteisingą atliekų tvarkymą. Pavyzdžiui, Vokietijoje patys gyventojai yra įpratę kontroliuoti tvarką kieme, mat net už vienintelį pažeidimą rūšiuojant atliekas visus metus tenka mokėti kelis kartus didesnius mokesčius.

„Geriausias ir pigiausias didžiųjų atliekų tvarkymo būdas – patiems jas nuvežti į aikšteles. Ten jos išrūšiuojamos ir atiduodamos perdirbėjams. Taip pat neužteršiama gyvenamoji aplinka, papildomai nekainuoja atliekų surinkimas gyventojams“, – argumentavo R.Šličienė, primindama, jog Klaipėdos aikštelės dirba I–VI nuo 9 iki 19 val.

Skaičiai bauginamai kilo

Atvažiuojančiuosius į Klaipėdą greitkeliu  uostamiesčio prieigose jau trečiadienį pasitiko įspūdinga dulkių siena, pro kurią vargiai skverbėsi saulė ir artėjančio miesto vaizdas.

Ir ne specialistui tapo akivaizdu, kad oras toks užterštas, jog tarša tapo matoma plika akimi.

Tačiau dar trečiadienį Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras informavo, jog uostamiesčio oro kokybės matavimo stotelės užfiksavo tik nežymų kietųjų dalelių paros normos viršijimą.

Šilutės plente esą buvo užfiksuota 82 μg/m3 koncentracija, o miesto centre esančioje stotelėje – 60 μg/m3.

Tuo pat metu Lietuvos miestų taršą skelbiančiame puslapyje gamta.lt, buvo nurodyta, jog trečiadienį Klaipėdoje, Šilutės plente, buvo užfiksuota ne 82, o 129 μg/m3. Kai kietųjų dalelių ore vidutinė paros ribinė vertė yra 50 μg/m3.

Vakar ryte Šilutės plente buvo užfiksuota net 243 μg/m3 koncentracija (popiet tarša nežymiai nukrito – iki 232), o miesto centre esanti stotelė rodė 165 μg/m3.

Kitaip tariant, oro tarša visame mieste normą vakar ir užvakar viršijo 3–5 kartus.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus specialistė Alma Mikutytė teigė, kad skaičiai galėjo skirtis, nes duomenys esą yra nuolat atnaujinami.

"Tarša padidėjusi ir kietosios dalelės ore leistiną normą viršija penkis kartus. Tokio dalyko nepamenu. Tokia tarša nėra gerai, ypač tiems žmonėms, kurie turi sveikatos problemų. Mes galime rekomenduoti šiuo metu vengti būti lauke ir tą laiką geriau praleisti uždarose patalpose, kur oras yra švaresnis", – kalbėjo A.Mikutytė.

Miestiečius įsiutino situacija

Jau trečiadienį, viešumoje pasirodžius pirmajai informacijai apie išaugusią oro taršą Klaipėdoje, internete pasipylė skaitytojų pretenzijos.

Esą vienoje uosto įmonės teritorijoje kaip tik tuo metu buvo griaunamas pastatas, bet nelaistomas vandeniu ir "stiprus vėjas dulkių dovanojo visam miestui".

"Ši situacija parodė, kad miestas nevalomas. Suprantama, nėra lietaus, bet Dangėje vandens daug, kodėl neplaunamos gatvės?" – klausė klaipėdiečiai.

"Žmonių sveikata, kaip matyti, nebėra didžiausias valstybės turtas. Juk žmonės PSD įmokų sumoka tiek, kad nebėra kur dėti, todėl jos tiesiog "iššvaistomos". Valstybei sveika visuomenė nereikalinga. Tam statomi nauji krematoriumai. Dar ilgai gyvensime dulkėse, taršoje ir žemiausiame socialiniame lygyje iš visų ES šalių", – piktinosi kitas skaitytojas.

"Gyventojai savivaldybės darbuotojams neįdomūs. Kuo kvėpuoja žmonės ir kad gatvės pilnos smėlio, iš jų kabinetų nematyti", – rašė žmonės.

"Baisu, smėlio ir dulkių visame mieste ore tiek daug, kad nesinori į lauką išeiti, net girgžda tarp dantų. Kas bus mūsų plaučiams? Civilizuotose šalyse gatves plauna, eismą riboja, o pas mus?" – neslėpė apmaudo gyventojai.

Sutvarkykite tuos kasimus Šilutes plente, net piramides trumpiau statė.

"Ties Šilutės plentu vyksta tiek kasimo darbų, kad mes visi čia uždusime dulkėse. Kiek galima gyventojus žudyti? Sutvarkykite tuos kasimus Šilutes plente, net piramides trumpiau statė. Nebejuokinga visai", – niršo dar vienas skaitytojas.

Kitas klaipėdietis į šią problemą pažiūrėjo šmaikščiai ir net mėgino sueiliuoti posmą: "Ir gerai, vėjui mokėti nereikės, visas šiukšles, dulkes, smėlį išnešios, penktadienį palis, visos kiaulpienės pražys, klaipėdiečiams bus švaru ir beprotiškai smagu."

Silpniausia grandis – vaikai

Vis dėlto išaugusi tarša nėra juokai. Padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumo kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis didėjimui.

Kietosios dalelės absorbuoja toksines medžiagas bei mikroorganizmus ir perneša juos į gilesnius kvėpavimo takus, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.

Būtent todėl patariama atsisakyti sportinių užsiėmimų, bėgiojimų ar vaikščiojimų lauke.

Siūloma net išvykti iš miesto, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei asmenims, sergantiems bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.

Vaikų pulmonologė, gydytoja Indrė Butienė teigė, jog kuo mažesnis vaikas, tuo didesnę žalą jam gali padaryti kietosiomis dalelėmis užterštas oras.

Anot gydytojos, vaikai dažniau būna lauke, jie bėgioja. Jų kvėpavimo dažnis gerokai didesnis nei suaugusiųjų.

Tad vaikų kvėpavimo takuose kietųjų dalelių lieka daugiau nei suaugusiojo organizme. Be to, vaiko kvėpavimo takai yra gerokai jautresni, nes jie dar nevisiškai išsivystę.

"Kuo mažesnis vaikas, tuo jo kvėpavimo takų gleivinė jautresnė. Todėl ar tai būtų virusas, ar kietosios dalelės, tai yra svetimkūnis imuninei sistemai, kuri sukurta, kad organizmas su tokiais dalykais kovotų. Bet kokios dalelės gali sukelti bronchų, astmos paūmėjimus. Nes maži vaikai nemoka išsikosėti ir tos dalelės lieka organizme. O užteršta gleivinė nebeatlieka savo funkcijos. Tad tokie vaikai serga dažniau ir ilgiau", – teigė I.Butienė.

Tipinis biurokratų požiūris?

Oro tarša savivaldybėje labiausiai turėtų rūpėti Aplinkos kokybės skyriui, kuriam vadovauja Rasa Jievaitienė, nes šio skyriaus prerogatyva – aplinkos kokybė Klaipėdoje.

Pasiteiravus, ką konkrečiai šio skyriaus specialistai padarė kritiškai išaugus taršai mieste, vedėja paaiškino, kad ji kiekvieną rytą išsiunčia raštus savo kolegoms: "Aš kiekvieną rytą išsiunčiu raštą Miesto ūkio departamento direktoriui, kokia yra padėtis, ir jis duoda Miesto tvarkymo skyriui komandą. Mano funkcija yra pranešti, kad yra bėda. Taip pat raštą išsiunčiu ir Viešosios tvarkos skyriui, kad jis prižiūrėtų įmones, kurios atlieka statybos darbus, kad jos neterštų aplink savo teritoriją gatvių."

Sureagavo: ketvirtadienį po pietų Klaipėdoje vis dėlto pastebėtas gatves plaunantis automobilis. (Vytauto Petriko nuotr.)

Oro tarša kietosiomis dalelėmis mieste leistiną normą viršija penkis kartus, o Aplinkos kokybės skyriaus vedėja tik siuntinėja popierius?

Du kartus per pokalbį su žurnalistais nutrenkusi telefono ragelį, R.Jievaitienė galiausiai pateikė savo nuopelnų, kurie dar tik būsimi, sąrašą raštu: "Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, siekdama mažinti oro taršą mieste, yra numačiusi nupirkti 8 gatvių valymo mašinas, 20 naujų ekologiškų autobusų, sukoordinuoti šviesoforų valdymo sistemą Minijos g. – Pilies g. – Naujoji Uosto g., įrengti požeminius ir pusiau požeminius atliekų surinkimo konteinerius, įrengti naujus parkus (Sakurų, Melnragės) ir tvarkyti jau esančius, kasmet įrengti vis naujus dviračių takus, taip pat gerinti susisiekimą pratęsiant Statybininkų pr. per LEZ iki 141 kelio, rekonstruoti Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedinę sankryžą ir t. t."

Norėtų nutraukti sutartį

Trečiadienį miesto gatvėse sukilę dulkių stulpai – taip pat ir prastai valomų miesto gatvių rezultatas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė patvirtino, kad kovo pabaigoje miesto gatves tvarkančiai įmonei "Žemkasa" dėl to buvo skirta net 4 tūkst. eurų dydžio bauda.

Sutartis su šiuo rangovu trejiems metams sudaryta pernai rudenį, tačiau svarstoma ją nutraukti anksčiau, nes savivaldybės, švelniai tariant, netenkina, kaip jis dirba.

Esą dabar kasdien valoma ir laistoma 11 miesto gatvių.

Dar teigiama, jog nuo balandžio 17 d. miesto pagrindinės asfaltuotos gatvės laistomos vandeniu kiekvieną dieną, šiaurinės miesto dalies – ir po du kartus.

Taip pat žvyruotos miesto gatvės nuo balandžio 1 d. buvo palaistytos du kartus Kambro periodo požeminiu vandeniu (sūrymu).

Akiratyje – ir statybvietės

Prie oro taršos kietosiomis dalelėmis prisideda ir statybos darbus mieste atliekančios įmonės, kurios neretai neišvalo išvažų iš statybviečių.

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius kiekvieną dieną apsilanko statybvietėse, stebi, ar čia technika nepurvina gatvių, o jei taip nutinka, nurodoma gatves nuvalyti, pakartotinai tikrinama, ar tai buvo įvykdyta.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos skyriaus vedėjas Saulius Valiulis teigė, jog vienos statybos įmonės laikosi nustatytos tvarkos, kitos ne. Pastarosios, anot S.Valiulio, gauna "nedideles baudeles", kurios siekia nuo 10 eurų.

Nuo kovo dėl taršos yra nubaustos 5 statybinės bendrovės: "Hidrostatyba", "Žemkasa", RNDV statyba, KITS ir "Liutenas". Visoms šioms įmonėms buvo skirtos minėtos "baudelės".

Visas pasaulis užterštas, kuo mes kitokie?

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda į miesto oro užterštumą pažiūrėjo filosofiškai: "Visas pasaulis užterštas, kuo mes kitokie? Visa Europa užteršta. Visas smėlis po žiemos Klaipėdoje iššluotas. Laistome kiekvieną dieną, ryte, kai visi dar miega. Laistėme ir trečiadienį. Bet reikia lietaus, laistymas čia nepadės. Oras – šiltas, greitai viskas išdžiūva. Reikalinga liūtis, kad viską nuplautų."

Jūrinių prognozių grupės budinti sinoptikė Giedrė Andruškienė patvirtino, jog didžiausia tikimybė, kad lietaus sulauksime šeštadienį ir sekmadienį.

"Vakare yra nedidelė tikimybė, kad palis, bet tas lietus gali praeiti ir pro šalį. Tačiau savaitgalį laukiame stipresnio lietaus, gal padės", – vakar kalbėjo G.Andruškienė.

Kamienai beveik išpuvę

Minėtoje vietoje augančius ąžuolus specialistai vertino prieš mėnesį. Dėl šių lapuočių į arboristus pagalbos kreipėsi savivaldybė.

Norėta sužinoti, ką toliau daryti su apie 150 metų senumo ąžuolais, kurie aptikti atliekant želdinių inventorizaciją. Domėtasi, ar verta juos saugoti, kiek tai kainuotų.

Vizualiai ąžuolai, kurių apimtys siekia 336 ir 357 centimetrų, atrodė pavojingi. Arboristai medžius peršvietė specialiu įrenginiu. Paaiškėjo, kas jų kamienų viduje.

Nustatyta, kad medžių vidų stipriai pažeidęs puvinys. Vietomis sveikos medienos nėra ir prie žievės. Arboristai iš anksto tvirtino, kad dėl to medis gali pradėti smukti. Konstatuota, kad vienas ąžuolų jau pradėjo tai daryti.

Kito medžio šaka bet kada gali nulūžti. Tada visas lajos svoris susikoncentruos vienoje pusėje ir šis pasvirs į pastarąją. Specialistai tvirtino, kad po šakos lūžio ąžuolo laukia griūtis. Kadangi kamienas stipriai pažeistas puvinio, šis procesas gali vykti žaibiškai.

Vieną siūlo pašalinti

Oficialiose išvadose arboristai dar kartą patvirtino, kad vienas medžių vizualiai atrodo kur kas prasčiau už kitą. Tačiau pastarąjį dar būtų galima išsaugoti. Geriau atrodančiojo būklė – daug prastesnė. Jis jau pradėjo smukti.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė teigė, kad šį ąžuolą arboristai siūlo pašalinti. Išvadose nurodoma, kad kitas dar gali likti augti kurį laiką, tačiau į jį reikia investuoti kelis tūkstančius eurų.

"Arboristai tvirtino, kad šių medžių augimo sąlygos buvo geros. Jų nenustelbė kiti želdiniai. Tačiau atkreipė dėmesį, kad mieste medžiai neauga tiek ilgai, kiek miške. Pasak arboristų, prie gatvių augančių lapuočių amžius siekia 40–50 metų. Čia sąlygos – ekstremalios. Medžiams trūksta erdvės, dirvožemio. Kenkia ir druska, kuria barstomos gatvės", – kalbėjo vedėja.

Ateitis dar neaiški

Anot R.Jievaitienės, net ir investavus nėra aišku, kiek laiko stovėtų ąžuolas.

"Ir dabar medžiai gali augti dar kelerius metus, o gali papūtus stipresniam vėjui ir nuvirsti. Sunku prognozuoti, kaip bus", – sakė vedėja.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda patikslino, kad nemokamai paslaugas teikusių arboristų nurodyta investicijų kaina, kad ąžuolas būtų išsaugotas, yra orientacinė. Tiksli paaiškėtų viešo konkurso metu.

Pasak vadovo, dar bus tariamasi, ką daryti su Dviračių treko skvere augančiais ąžuolais.

"Reikia įvertinti ir priemones, kurios padėtų išsaugoti medį. Dabar lapuočių niekas neleidžia betonuoti ar mūryti plytomis. Spręsime, ką daryti", – teigė direktorius.