2017 m. Kauno tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkei Rasai Kazėnienei atskleidus korupcijos ryšius Kalėjimų departamente, atsistatydino Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė. Po institucijų atlikto tyrimo buvo atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas.

Šis apdovanojimas yra jau šeštasis. „Metų valstybės kūrėju“ 2015 m. „už nuoseklų, ryžtingą ir bekompromisį Lietuvos tapatybės ir vertybinės pozicijos kūrimą“ tapo tuometis Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis. 2016 m. už nuopelnus stiprinant Lietuvos energetikos nepriklausomybę juo išrinktas tuometis energetikos ministras Rokas Masiulis, 2017 metais apdovanojimas įteiktas žurnalistui Andriui Tapinui „už jaunimo pilietiškumo ir politinio aktyvumo skatinimą, tiriamosios žurnalistikos puoselėjimą“, 2018 m. „už sėkmingą asmeninę iniciatyvą ieškant Vasario 16-osios akto ir reikšmingą indėlį įtvirtinant Valstybės idėją“ apdovanotas istorikas, politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, o praėjusiais metais „už kultūros iniciatyvą Lietuvai ir įkvepiantį mecenatystės pavyzdį” apdovanojimas įteiktas modernaus meno muziejaus MO įkūrėjams, mokslininkams Danguolei ir Viktorui Butkams.

Kandidatais į apdovanojimą gali tapti nepriekaištingos reputacijos politikai, valstybės tarnautojai, visuomenininkai, verslo atstovai, iniciatyvūs piliečiai ar organizacijos. Kandidatus nominuoja VU TSPMI bendruomenės nariai – studentai, dėstytojai, darbuotojai ir alumnai, o renka speciali komisija.

„Metų valstybės kūrėjas“ šiemet buvo paskelbtas VU TSPMI rengiamame Kovo 11-osios paminėjimui skirtame renginių cikle „Pirmieji“. Į apdovanojimo ceremoniją R. Kazėnienė atvykti negalėjo, dėl to simbolinė apdovanojimo plyta jai bus įteikta vėliau.

Negavo nė cento ir negeroves kalėjimų sistemoje atskleidusi Rasa Kazėnienė.

Pati R. Kazėnienė skaičiuoja, kad užsitęsę teismai, kai ji atskleidė neskaidrią veiklą Kauno tardymo izoliatoriuje, jos šeimai kainavo 10 tūkst. eurų.

Moteris dėl kompensacijos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Prokuratūros nuomone, R. Kazėnienei nesumokėta, nes ji informaciją paviešino dar neįsigaliojus statymui dėl pranešėjų, o be to, ji buvusi nevertinga, nors, kai R. Kazėnienei pirmajai buvo suteiktas pranešėjos statusas, prokuratūra teigė, kad jos pateikta informacija apie negeroves kalėjimų sistemoje pasitvirtino.

„Iš naujo šios informacijos vertinti ir skirti kompensaciją, nebuvo pagrindo“, – teigė Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyrius prokuroras Valdas Uždanavičius. 

Seimo narė Agnė Bilotaitė sausį žada aiškintis, ką reikia įstatyme taisyti.  

Šiemet pranešėjais pripažinta 30 asmenų, iš kurių keturi prašė atlygio, bet nė vienas negavo, nors tam iš biudžeto prokuratūrai skirta 100 tūkst. eurų

„Čia yra tikrai didelis menas iš pakankamai paprastos bylos ištempti į dvejų metų persekiojimo laikotarpį. Na, galbūt jų toks tikslas ir buvo – kad aš palūžčiau ir kad žmonėms parodytų, jog gink Dieve to nedarykite, nes tai yra be galo sunku, daug kainuoja, emociškai sudėtinga. Man atrodo, čia buvo tiesiog bandymas paskleisti žinią visuomenei ir, aišku, atkeršyti man“, – BNS sakė R. Kazėnienė.

Panevėžio apygardos teismas ketvirtadienį patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas „Niklitos“ ieškinys dėl žalos už esą pažeistą reputaciją.

Kauno apylinkės teismas kovo 19 dieną „Niklitos“ ieškinį atmetė, įvertinęs, kad R. Kazėnienė savo juridiniais faktais pagrįstą nuomonę išsakė „etiškai ir santūriai“.

2017 metų pavasarį tuo metu Kauno tardymo izoliatoriaus buhaltere dirbusi R. Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje. Po to vykusio tarnybinio patikrinimo metu atsistatydino Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė, o po tyrimo atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas.

R. Kazėnienės pateiktoje informacijoje minėta „Niklita“ kreipėsi į teismą teigdama, kad R. Kazėnienės teiginiai neatitinka tikrovės ir žeidžia jos bei bendrovės savininko Valdo Kuktos dalykinę reputaciją bei prašė priteisti 5 tūkst. eurų bendrovei ir 1 tūkst. eurų jos savininkui.

Pinigai yra uždirbami, jie nėra skausmingi. Bet čia buvo principinė kova.

„Pinigai yra uždirbami, jie nėra skausmingi. Bet čia buvo principinė kova“, – apie teismo sprendimus ketvirtadienį sakė R. Kazėnienė.

Ji sakė, kad po ketvirtadienio teismo sprendimo jaučiasi tarsi išlaisvinta bei dar labiau sustiprėjo jos tikėjimas, kad kova už teisybę atneša pokyčių.

2016 metų gruodžio pabaigoje į teisėsaugą besikreipusi tuometinė Kauno tardymo izoliatoriaus buhalterė R. Kazėnienė be kitų dalykų nurodė, kad „Niklita“ daug metų laimi įstaigos organizuojamus maitinimo paslaugų pirkimus, jai sudaromos išskirtinės nuomos sąlygos.

Tiek Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), tiek auditą atlikusi Teisingumo ministerija rekomendavo nutraukti sutartis su keliose laisvės atėmimo įstaigose maitinimo paslaugas teikiančia bendrove „Niklita“.

VPT, patikrinusi 2015 metų įmonės „Niklita“ laimėtą pirkimą dėl Kauno tardymo izoliatoriuje, nustatė, kad vienintelis „Niklitos“ akcininkas yra Valdas Kukta, Personalo skyriaus vadovės Ingridos Kuktienės sutuoktinis.

2017 metų pabaigoje po tarnybinio patikrinimo dėl nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimo Marijampolės ir Alytaus pataisos namuose Kalėjimų departamentas paskelbė siūlantis nutraukti sutartį su bendrove „Niklita“, nustačius, kad procedūros vykdytos pažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymą, o laimėtojas nustatytas neteisėtai.

Teisingumo ministerijos atliktas 2015–2017 metų Pravieniškių pataisos namų auditas taip pat parodė pažeidimus, susijusius su keliomis bendrovėmis, tarp jų ir „Niklita“.

R. Kazėnienei pirmajai Lietuvoje buvo suteikta pranešėjos apsauga, kai šių metų pradžioje įsigaliojo tokią galimybę numatanti tvarka.

„Priimta nutartis pagal kurią Kauno apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas“, – BNS pranešė teismo pirmininko patarėja Loreta Miltenytė.

Kauno apylinkės teismas kovo 19 dieną „Niklitos“ ieškinį atmetė, įvertinęs, kad R. Kazėnienė savo juridiniais faktais pagrįstą nuomonę išsakė „etiškai ir santūriai“.

2017 metų pavasarį tuo metu Kauno tardymo izoliatoriaus buhaltere dirbusi R. Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje. Po to vykusio tarnybinio patikrinimo metu atsistatydino Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė, o po tyrimo atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas.

„Niklita“ taip pat figūravo R. Kazėnienės pateiktoje informacijoje. Bendrovė kreipėsi į teismą teigdama, kad R. Kazėnienės teiginiai neatitinka tikrovės ir žeidžia jos bei bendrovės savininko Valdo Kuktos dalykinę reputaciją bei prašė priteisti 5 tūkst. eurų bendrovei ir 1 tūkst. eurų jos savininkui.

Byla nagrinėti apeliacine tvarka iš pradžių buvo perduota Kauno apygardos teismui, tačiau šis teismas nuo bylos nagrinėjimo R. Kazėnienės prašymu nušalintas, o byla perduota Panevėžio apygardos teismui.

Priimta nutartis pagal kurią Kauno apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Savo prašymą dėl teismo šališkumo atsakovė grindė tuo, jog teismo pirmininko Nerijaus Meilučio žmona yra dirbusi kartu su ieškovo V. Kuktos sutuoktine Kauno tardymo izoliatoriuje.

Be to, Kauno apygardos teismo buvusio darbuotojo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl jo galimai atliktų neteisėtų veiksmų pareiškėjos šeimos atžvilgiu.

Taip pat viena iš bylą nagrinėti paskirtų teisėjų nusišalino nuo bylos nagrinėjimo dėl asmeninės pažinties su ieškovu.

Apeliacinis teismas tuomet konstatavo, jog nors R. Kazėnienės nurodytos aplinkybės dėl nepasitikėjimo teismo pirmininku savaime nelemia bylą nagrinėsiančių teisėjų šališkumo, prašymą nuspręsta tenkinti, nes „pareiškėjos nušalinimo pareiškime bei jos sutuoktinio pareiškime nurodytų aplinkybių visuma visuomenėje didelio atgarsio sulaukusioje byloje pašaliniam stebėtojui gali sukelti abejonių dėl šio teismo teisėjų galimybės išlikti nešališkais nagrinėjant civilinę bylą“.

R. Kazėnienei pirmajai Lietuvoje buvo suteikta pranešėjos apsauga, kai šių metų pradžioje įsigaliojo tokią galimybę numatanti tvarka.

Pasak teismo, nors R. Kazėnienės nurodytos aplinkybės dėl nepasitikėjimo teismo pirmininku savaime nelemia bylą nagrinėsiančių teisėjų šališkumo, prašymą nuspręsta tenkinti, nes „pareiškėjos nušalinimo pareiškime bei jos sutuoktinio pareiškime nurodytų aplinkybių visuma visuomenėje didelio atgarsio sulaukusioje byloje pašaliniam stebėtojui gali sukelti abejonių dėl šio teismo teisėjų galimybės išlikti nešališkais nagrinėjant civilinę bylą“.

„Siekiant tokias abejones pašalinti, priimtas sprendimas Kauno apygardos teismo teisėjus nušalinti nuo minėtos civilinės bylos nagrinėjimo“, – teigiama teismo nutartyje.

Savo prašymą dėl teismo šališkumo R. Kazėnienė grindė tuo, jog teismo pirmininko Nerijaus Meilučio žmona yra dirbusi kartu su ieškovo Valdo Kuktos sutuoktine Kauno tardymo izoliatoriuje.

Be to, Kauno apygardos teismo buvusio darbuotojo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl jo galimai atliktų neteisėtų veiksmų pareiškėjos šeimos atžvilgiu.

Taip pat viena iš bylą nagrinėti paskirtų teisėjų nusišalino nuo bylos nagrinėjimo dėl asmeninės pažinties su ieškovu.

„Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad nušalinimo instituto tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas bei užkirsti kelią bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje galėtų kilti abejonių“, – teigiama teismo nutartyje.

2017 metų pavasarį tuo metu Kauno tardymo izoliatoriaus buhaltere dirbusi R. Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje. Po to vykusio tarnybinio patikrinimo metu atsistatydino Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė, o po tyrimo atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas.

R. Kazėnienės pateiktoje informacijoje figūravusi bendrovė „Niklita“ kreipėsi į teismą teigdama, kad R. Kazėnienės teiginiai neatitinka tikrovės ir žeidžia dalykinę reputaciją.

Bendrovė reikalavo šią informaciją viešai paneigti bei atlyginti 5 tūkst. eurų įvertintą žalą įmonei bei tūkstančio eurų žalą jos savininkui V. Kuktai.

Kauno apylinkės teismas kovo 19 dieną nusprendė šį ieškinį atmesti. Teismas įvertino, kad R. Kazėnienė savo juridiniais faktais pagrįstą nuomonę išsakė „etiškai ir santūriai“.

„Niklitos“ atstovai jau tuomet teigė tokį sprendimą skųsiantys, o balandžio 19 dieną teismas gavo apeliacinį jų skundą, kuriuo prašoma panaikinti teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti.

Nuo bylos nušalinus jį turėjusį nagrinėti Kauno apygardos teismą, ji perduota Panevėžio apygardos teismui.

„Teismas nusprendžia patikslintą ieškinį atmesti“, – paskelbė teisėja Virginija Simanavičienė.

2017 metų pavasarį tuo metu Kauno tardymo izoliatoriaus buhaltere dirbusi R. Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje. Po to vykusio tarnybinio patikrinimo metu atsistatydino Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė, o po tyrimo atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas.

R. Kazėnienės pateiktoje informacijoje figūravusi bendrovė „Niklita“ kreipėsi į teismą teigdama, kad R. Kazėnienės teiginiai neatitinka tikrovės ir žeidžia dalykinę reputaciją.

Jie reikalavo šią informaciją viešai paneigti bei atlyginti 5 tūkst. eurų įvertintą žalą įmonei bei tūkstančio eurų žalą jos savininkui Valdui Kuktai.

Išklausyti teismo sprendimo atvykusi R. Kazėnienė sutiko jį su džiaugsmo ašaromis. Ji sakė, kad tai – pergalė, įrodanti, jog Lietuvoje egzistuoja teisingumas.

„Tikrai džiaugiuosi, kad teismai yra teisingi. Tai atvejis, kuris suteiks žmonėms daugiau pasitikėjimo ir noro keisti negeroves. Tikrai neapsakomos emocijos: tai yra teisingumo įgyvendinimas plačiąja prasme“, – kalbėjo ji.

Atsakovė neįžeidžiančiai, santūriai išsakė savo nuomonę, o svarbiausia, kad ta nuomonė buvo pagrįsta faktiniais, rašytiniais įrodymais.

R. Kazėnienė sako niekada neabejojusi, kad pasielgė teisingai ir buvo teisi, todėl džiaugėsi, kad tokios pozicijos laikėsi ir teismas.

„Tai yra kova už kitus, už visus piliečius, kuriems aš galbūt esu pavyzdys ir norėtų pasekti panašiu pavyzdžiu“, – kalbėjo ji.

Ieškovai antradienį išklausyti teismo sprendimo neatvyko. Tačiau „Niklitai“ teisme atstovavęs advokatas Gintaras Černiauskas BNS sakė, kad sprendimas greičiausiai bus skundžiamas.

„Manau, kad neišvengiamai ko gero mes su klientu išsinagrinėję teismo motyvus ir argumentus svarstysime dėl skundo padavimo“, – sakė jis.

„Laikomės pozicijos, kad niekas negali ginti žmogaus, kuris savo kalbomis, skleidžiama per visuomenės informavimo priemones žinia daro kitam asmeniui žalą“, – sakė advokatas.

Jis bei jo ginamieji laikosi pozicijos, kad apie V. Kuktos ar „Niklitos“ padarytus pažeidimus institucijos nėra pasisakiusios.

„Apie „Niklitos“ pažeidimus, apie Valdo Kuktos pažeidimus niekas niekur nėra pasisakęs, todėl ir nevalia kalbėti apie tai, ko nebuvo nustatyta“, – teigia advokatas.

Sprendimą priėmęs teismas įvertino, kad R. Kazėnienė savo juridiniais faktais pagrįstą nuomonę išsakė „etiškai ir santūriai“.

„Byloje buvo pateikta daug rašytinės medžiagos, daug valstybės institucijų patikrinimo aktų, byloje buvo pateiktos publikacijos, komentarai (...). Teismas nustatė, kad niekada atsakovė nekalbėjo tiesiogiai, tai buvo klausiamojo pobūdžio teiginiai. Tai patvirtina, kad tai yra nuomonė“, – sprendimą žurnalistams po posėdžio komentavo Kauno apylinkės teismo teisėja spaudai Giedrė Jakštienė.

Pasak jos, teismas atsižvelgė į tai, kad R. Kazėnienės išsakyta nuomonė buvo pagrįsta Viešųjų pirkimų tarnybos, Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento patikrinimo aktuose nustatytais duomenimis.

„Atsakovė neįžeidžiančiai, santūriai išsakė savo nuomonę, o svarbiausia, kad ta nuomonė buvo pagrįsta faktiniais, rašytiniais įrodymais“, – kalbėjo teisėja.

Teismas įvertino ir tai, jog ieškovai neįrodė patyrę realią žalą dėl R. Kazėnienės nuomonės.

„Valstybės institucijų atlikti patikrinimai ir lėmė įtaką ieškovams, bet ne atsakovės išsakyti komentarai“, – sakė teisėja.

Šį sausį R. Kazėnienė buvo pirmoji, kuriai suteikta pranešėjo apsauga pagal šiemet įsigaliojusią tvarką. Ji pranešėjos statuso siekė norėdama nutraukti šį bylinėjimąsi su įmone „Niklita“.

Į tai atsižvelgė ir sprendimą byloje priėmęs teismas.

„Atsakovė yra pripažinta pranešėja. Tai dar kartą patvirtina, kad atsakovės išsakyta nuomonė yra labai svarbi ginant viešąjį interesą“, – sakė G. Jaštienė.

„Aš savęs nematau kaip statutinės pareigūnės“, – BNS trečiadienį sakė R. Kazėnienė.

„Aš noriu dirbti administracinį darbą, o ne darbą, susijusį su režimu, su jėgos struktūra“, – pridūrė ji.

Izoliatoriaus resocializacijos skyriaus viršininke dirbanti R. Kazėnienė siekia tapti šios įstaigos direktoriaus pavaduotoja. Į šias valstybės tarnautojo pareigas kovo pabaigoje vyks konkursas.

„Aš esu administratorė, finansininkė, personalo specialistė, ūkio kuravimo srities specialistė, tačiau tikrai nesu žmogus, gimęs resocializuoti kalinius“, – kalbėjo pareigūnė.

Apie atsistatydinimą iš statutinių pareigų R. Kazėnienė paskelbė tą pačią dieną, kai pranešė tapsianti premjero Sauliaus Skvernelio patikėtine gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Atlaikiau visą tą sudėtingą laikotarpį dėl to, kad jaučiau ramstį ir noriu tęsti skaidrumo politiką, tikiu, kad tai bus tęsiama Lietuvoje.

Visgi ji tvirtino, kad šie sprendimai nesusiję.

„Iš dabartinių pareigų turėjau išeiti kovo 8 dieną, bet direktorius paprašė šiek tiek likti. Tada dar nežinojau nieko apie tai (darbą su S. Skverneliu)“, – sakė R. Kazėnienė.

Vilniuje trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje pareigūnė teigė, kad sutiko būti S. Skvernelio komandoje, nes premjeras buvo pirmas politikas, palaikęs ją sunkiu metu, pranešus apie negeroves kalėjimų sistemoje.

„Todėl esu čia, kad pareikščiau savo paramą ir savo šeimos paramą. Atlaikiau visą tą sudėtingą laikotarpį dėl to, kad jaučiau ramstį ir noriu tęsti skaidrumo politiką, tikiu, kad tai bus tęsiama Lietuvoje“, – kalbėjo ji.

R. Kazėnienė yra pirmoji, kuriai suteikta pranešėjo apie pažeidimus apsauga pagal šiemet įsigaliojusią tvarką.

„Palengvėjimas, nenusakomas palengvėjimas, bet tai yra toks gan sudėtingai pasiektas tikslas. Dabar seka nauji keliai“, – BNS sakė R. Kazėnienė.

R. Kazėnienė – pirmoji, kuriai suteikta pranešėjo apsauga pagal šiemet įsigaliojusią tvarką. Ji pranešėjos statuso siekė, nes teigė norinti nutraukti bylinėjimąsi su įmone „Niklita“, pernai padavusia pareigūnę į teismą dėl pažeistos dalykinės reputacijos.

„Nespėjau su advokatu pasikalbėti. Pažiūrėsime, ar mums užteks teisinių argumentų, nes byla yra pradėta anksčiau. Kaip mano statusas suveiks byloje, nėra aišku. Bet man svarbu, kad aš jau turiu kažkokią paramą ir imunitetą įgavusi“, – teigė R. Kazėnienė.

Ji kreipėsi į prokuratūrą dėl šios įmonės veiklos Kauno tardymo izoliatoriuje. Pranešime teigiama, kad bendrovė „Niklita“ komercinę veiklą izoliatoriuje vykdė išskirtinėmis sąlygomis, o naudodamasi izoliatoriaus „žmogiškaisiais resursais“ sumažindavo savo išlaidas.

Prokuratūra nustatė, kad R. Kazėnienės pranešimai apie galimą piktnaudžiavimą, lėšų grobstymą kitus pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje pasitvirtino.

Palengvėjimas, nenusakomas palengvėjimas, bet tai yra toks gan sudėtingai pasiektas tikslas. Dabar seka nauji keliai.

Nustatyta, kad izoliatoriaus darbuotojai padėdavo bendrovės „Niklita“ parduotuvės vedėjai surinkti prekes į maišelius, apie tai žinojo ir izoliatoriaus administracija. Be to, įmonės parduotuvėje buvo įdarbintas nuteistasis.

Seimas 2017 metais priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, skirtą apsaugoti asmenis, pranešusius apie korupciją ar kitokius pažeidimus valstybės įstaigose. Šių metų sausį įstatymas pradėjo galioti.

Pranešėjos statusą turinčią R. Kazėnienę draudžiama atleisti iš darbo, pažeminti pareigose, sumažinti atlyginimą, taip pat bauginti, priekabiauti ar grasinti susidoroti.

Be to, ji gali gauti kompensaciją už patirtą žalą, išmoką už pranešimą apie nusikalstamą veiką, tačiau kol kas R. Kazėnienė apie pinigus negalvoja.

„Dabar apie tai negalvoju, tai nėra esminis mano tikslas“, – BNS sakė R. Kazėnienė.

Šiuo metu ji Kauno tardymo izoliatoriuje eina Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkės pareigas ir atlieka direktoriaus pavaduotojo funkcijas. Anksčiau ji buvo paskirta laikinai vadovauti izoliatoriui.

Jos atvejis turėtų patikrinti, kaip šalies institucijoms seksis įgyvendinti pranešėjų apsaugos modelį. Dėl jo diskusijos tęsėsi devynerius metus.

„Pateikiau prašymą Generalinei prokuratūrai, nes turiu tam svarių priežasčių“, – BNS sakė R. Kazėnienė.

„Kitą dieną sulaukiau prokuroro skambučio, pasakė, kad yra penkios darbo dienos sprendimui priimti“, – pridūrė ji.

Seimas 2017 metais priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, skirtą apsaugoti asmenis, pranešusius apie korupciją ar kitokius pažeidimus valstybės įstaigose. Šių metų sausį įstatymas pradėjo galioti.

Jeigu gautų pranešėjos statusą, R. Kazėnienę būtų draudžiama atleisti iš darbo, pažeminti pareigose, sumažinti atlyginimą, taip pat bauginti, priekabiauti ar grasinti susidoroti.

Be to, sistema numato galimybę pranešėjui likti anonimišku ir gauti už pranešimą pinigų, taip pat kompensaciją už patirtą žalą.

Nepaisant užmokesčio pranešėjams sistemos, teisėsauga ir toliau galės savo ruožtu mokėti pinigus asmenims, suteikusiems vertingos informacijos apie nusikaltimus.

R. Kazėnienė pranešėjos statuso siekia, nes nori nutraukti bylinėjimąsi su įmone „Niklita“, pernai padavusia pareigūnę į teismą dėl pažeistos dalykinės reputacijos.

„Mano pagrindinis tikslas – kad dėl kompetetingų institucijų teisinga pripažintos informacijos manęs nebepersekiotų teismuose“, – teigė R. Kazėnienė.

2016 metų gruodžio pabaigoje į teisėsaugą besikreipusi tuometinė Kauno tardymo izoliatoriaus buhalterė be kitų dalykų nurodė, kad „Niklita“ daug metų laimi įstaigos organizuojamus maitinimo paslaugų pirkimus, jai sudaromos išskirtinės nuomos sąlygos, o įmonės savininko sutuoktinė dirba izoliatoriaus Personalo skyriaus viršininke.

Kliūtys išvengiant bylinėjimosi

Anot teisininkų, kol kas nėra aišku, ar teisėsaugai pripažinus R. Kazėnienę pranešėja, jai pavyktų išvengti bylinėjimosi.

Įsigaliojęs įstatymas numato, kad asmeniui dėl pranešime pateiktos informacijos negali būti taikoma atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo ar šmeižto, jeigu teikdamas duomenis pranešėjas manė nurodantis tikslią informaciją.

Pasak teisininkės Eglės Kavoliūnaitės-Ragauskienės, tokia formuluotė rodo, kad atsakomybė negalėtų būti taikoma tik už pranešimo teisėsaugai turinį, tuo metu R. Kazėnienė bylinėjasi dėl jos anksčiau išsakytų teiginių.

„Aš realiai nematyčiau pagrindo nutraukti tą bylą, – sakė nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ projektų vadovė. – Naujos informacijos pateikimas neturėtų turėti įtakos anksčiau pradėtiems procesams, nes kai buvo pradėta ta byla, įstatymas nebuvo įsigaliojęs.“

Įstatymas numato, kad asmuo nebūtų pripažįstamas pranešėju, jeigu pateikė informaciją, kuri prieš tai buvo išnagrinėta teisės akto pagrindu.

Tačiau įstatyme neparašyta, ar pripažinti asmenį pranešėju galima pagal informaciją, kuri jau buvo žinoma anksčiau kitokiomis aplinkybėmis.

Teisininkams tai kelia papildomų spėlionių.

„Gal čia įstatymo neišbaigtumas, (...) bet tai kelia šiokį tokį neaiškumą. Aiškinant įstatymą sistemiškai ir turint omenyje, kad jame nėra specialių įsigaliojimo nuostatų, asmuo neturėtų būti pripažintas pranešėju, jeigu pateikė jau žinomą informaciją“, – tvirtino E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu įstatymu asmuo turi teisę į pranešėjo apsaugą neterminuotai.

R. Kazėnienė sako, kad jos prokuratūrai pateikta informacija apie „Niklitą“ yra nauja, paaiškėjusi nagrinėjant dalykinės reputacijos pažeidimo bylą teisme.

Jeigu Generalinė prokuratūra pripažins R. Kazėnienę pranešėja, ji pati turės kreiptis į teismą su prašymu nutraukti bylą.

„Jeigu asmuo mano, kad konkrečiame civiliniame ar kitame procese jam reikalinga taikyti įstatyme numatytas apsaugas ar garantijas ir kad tai yra tiesiogiai susiję su jo pranešimu, tai jis ir turėtų informuoti atitinkamas institucijas ar šiuo atveju teismą, kuris nuspręstų, kaip tai vertinti“, – BNS sakė prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

Įstatyme nėra numatyta terminų, kiek laiko asmuo gali turėti pranešėjo statusą.

„Jeigu kiltų poreikis, vadovaujantis šiuo metu galiojančiu įstatymu asmuo turi teisę į pranešėjo apsaugą neterminuotai“, – kalbėjo E. Martinonienė.

Dalį sprendimų palieka savieigai

Vyriausybė ir teisėsauga sako, kad yra pasirengusios įgyvendinti naują įstatymą, tačiau ekspertams nerimą kelia informacijos stoka ir tai, kaip bus apsaugomos pranešėjų tapatybės.

„Pernai priimti visi trys Vyriausybės nutarimai, reikalingi įstatymui įgyvendinti“, – BNS sakė Teisingumo ministerijos atstovas spaudai Audris Kutrevičius.

Generalinės prokuratūros interneto svetainėje viešai skelbiamoje skiltyje galima rasti aktualius teisės aktus, pranešėjams skirtą prokuratūros elektroninį paštą, 17-os dažniausiai užduodamų klausimų sąrašą.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad to nepakanka.

„Manau, kad apsilankę prokuratūros svetainėje žmonės dabar negautų atsakymų į visus jiems rūpimus klausimus. Būtų puiku, jei prokuratūra įsteigtų ir atskirą informacinę liniją, į kurią paskambinę žmonės ar įstaigų atstovai galėtų sužinoti daugiau apie įstatymą, jo siūlomą apsaugą, pasverti visus „už“ ir „prieš“, – teigė S. Muravjovas.

Prokuratūra sako intensyviai rengusis prisiimti atsakomybę už pranešėjų apsaugą, apmokanti tam priskirtus pareigūnus ir tvirtinanti vidines rekomendacijas, tačiau tikina, kad numatyti visų niuansų neįmanoma.

„Dalį sprendimų praktikos diktuos ir pats gyvenimas“, – sakė E. Martinonienė.

Nevyriausybininkams daugiausiai galvos skausmo kelia galimybė pranešti apie pažeidimus per vidines „karštąsias linijas“ pranešėjų darbovietėse.

Pasak S. Muravjovo, reikia kuo skubiau peržiūrėti, ar šias linijas turinčios viešojo sektoriaus įstaigos tinkamai apsaugo pranešėjų tapatybę.

Jis taip pat ragina patvirtinti standartus, pagal kuriuos žmonės galėtų lengvai suprasti, ar „karštosios linijos“ jų darbovietėse yra patikimos, ar visgi dėl pažeidimų reikėtų kreiptis į prokuratūrą.

„Šiuo metu vadinamosios karštosios linijos pernelyg dažnai yra tiesiog paviršutiniška duoklė antikorupcinei madai ir iš esmės neveikia“, – kalbėjo „Transparency International“ atstovas.

Pranešėjų apsaugos šalininkai sako, kad tai skatins gyventojus būti aktyviais ir neabejingais viešojo intereso pažeidimams, o įsigaliojęs įstatymas gali mažinti korupciją ir šešėlį.

Tačiau kritikai teigia, kad pranešėjai susiduria su didele rizika – vadovai gali manyti, kad pranešėjai yra nediskretiški ir jiems negalima patikėti jautrios informacijos, o viešumas gali kenkti asmeniniam gyvenimui.

Su viešumo pasekmėmis iki šiol besidorojanti R. Kazėnienė sako nukentėjusi dėl savo sprendimo prabilti, nes turėjo aukoti pinigų, laiką ir saugumą.

„Tikiuosi būti pirmas žmogus, kuris patikrins, kaip pranešėjai gali būti apsaugoti. Galbūt pavyks paskatinti ir kitus žmones pranešti apie pažeidimus“, – sakė Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnė.