Tyla – gera byla
ASU duomenimis, kasmet čia studijuoja po kelis Nigerijos piliečius. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) sudomino trys svečios šalies studentai – vienas tebesimoko ASU, kiti jau baigė studijas.
"Pirminė informacija buvo, kad Nigerijos piliečiai dideliais kiekiais įvairiuose Lietuvos pašto skyriuose išsigrynina pinigines lėšas, bet naudoja vis skirtingus asmens dokumentus. Ateina tas pats asmuo, bet vieną dieną – vienoks dokumentas, kita dieną kitoks", – pasakojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuroras Marius Venskūnas.
Kyla pagrįstų įtarimų, kad universiteto prodekanė ir dar viena darbuotoja studentams iš Nigerijos galėjo nutekinti slaptą ikiteisminio tyrimo medžiagą.
Teisėsauga netruko nustatyti, kad nigeriečiai yra ASU studentai. Konfidencialus turėjęs būti ikiteisminis tyrimas, netruko sujaudinti dviejų universiteto darbuotojų širdis. Kyla pagrįstų įtarimų, kad universiteto prodekanė ir dar viena darbuotoja studentams iš Nigerijos galėjo nutekinti slaptą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Įtariama, kad tai padėjo nigeriečiams sunaikinti slaptus įkalčius.
"Aš pažadėjau pareigūnams nekalbėti šia tema. Negaliu nieko pasakyti", – į kalbas nesileido ASU Tarptautinio skyriaus vedėjas Minvydas Liegus.
"Kauno dienos" žiniomis silpnąja konfidencialumo universitete grandimi tapusi to paties skyriaus koordinatorė Agnė Gribėnaitė kratėsi: "Kalbėkite su skyriaus vedėju. Nieko nekomentuosiu."
(Nuotraukoje - Antanas Maziliauskas)
Peržengė ribą?
Du iš įtariamųjų spėjo pasislėpti nuo teisėsaugos. ASU baigęs ir šiuo metu Klaipėdoje studijuojantis Nigerijos pilietis tapo universiteto moterų saugomu objektu.
"Kauno dienos" šaltiniai užsimena, kaip vienam iš įtariamųjų buvo leista užmesti akį, o vėliau ir telefonu nufotografuoti konfidencialų teisėsaugos raštą. Vėliau nuotrauka nusiųsta į Klaipėdą studijuojančiam nigeriečiui. Jam iš ASU universiteto darbuotojų skriejo raminimai ir pažadai reikalui esant tapti laiduotojomis jo byloje.
Vieną iš pagrindinių vaidmenų šioje istorijoje įtariama atliko, kaip skelbiama, "radusi ryšį su studentais", Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanė Rasa Pakeltienė.
"Žinau, kad vienas mūsų universiteto studentas įsipainiojęs, tačiau jis mokosi ne mūsų fakultete ir neturiu su juo jokio ryšio", – neslėpė žinanti, bet ir neatviravo prodekanė.
Priminimas, kad nebūtinai apie besimokantį studentą iš Nigerijos, o galbūt jau apie baigusį ASU studentą eina kalba, prodekanės atmintis prašviesėjo.
"Dabar supratau, apie ką jūs šnekate. Mes su visais studentais palaikome ryšius. Kadangi esu prodekanė studijų programai, mes kviečiame tuos studentus į renginius, tie studentai sutinka atvažiuoti, todėl ir tie ryšiai palaikomi", – į oficialų lygį santykius su nigeriečiais kėlė R.Pakeltienė.
Buvo laikas bendrauti
ASU rektorius profesorius Antanas Maziliauskas taip pat dangstėsi ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotu įžadu. "Kai vyksta koks nors tyrimas, mes negalime nieko komentuoti. Informacijos dėl konfidencialumo iš viso nekomentuosiu, nes nei jūs, nei mes nežinome aplinkybių", – aiškino profesorius.
Prieš metus universitetas skelbėsi, kad ASU iš kitų universitetų išsiskiria itin gausiu būriu studentų iš užsienio. ASU daugiausia atvyksta studentai iš Afrikos šalių, tokių kaip Nigerija, Kongas. Atvykę į kitą šalį užsieniečiai susiduria su nepažįstama aplinka. Prodekanė R.Pakeltienė buvo giriama už pastangas sušvelninti nepažįstamos aplinkos atšiaurumą studentams iš svečios šalies.
"Šie studentai susiduria su komunikacijos, integracijos problemomis, skiriasi mūsų kultūros. Pradžioje šiek tiek baiminausi ir aš, nežinojau kaip į mane, kaip jauną dėstytoją, bus reaguojama. Manau, laimėjau jų pagarbą ir pasitikėjimą, todėl niekada su šiais studentais neturėjau jokių problemų, draugiškai bendraujame", – prieš metus sakė ASU dėstytoja.
R.Pakeltienė neslėpė, kad buvo sudėtinga nustatyti ribą, ką gali leisti sau dėstytojas bendraudamas su studentais. "Iš pradžių buvo šiek tiek baimės. Ypač su užsieniečiais. Baiminausi, kaip išlaikyti ribą, kad jos nebūtų peržengtos. Manau, ir aš studentus testavau ir jie mane, kol atradome aukso viduriuką. Kartu mes nusibrėžėme labai aiškias ribas: yra laikas, kai mes galime laisvai bendrauti, yra laikas, kai reikia padaryti užduotis. Ir studentai nepiktnaudžiauja, neteko susidurti su konfliktinėmis situacijomis", – viešai skelbti R.Pakeltienės pamąstymai.
(Nuotraukoje - Rasa Pakeltienė ir studentai iš Nigerijos)
Pasislėpė nuo teisėsaugos
Teisėsaugai ėmus aiškintis nigeriečių išgryninamų pinigų srautus, blogiausias scenarijus nepasitvirtino. Pareigūnams apklausus vieną iš įtariamųjų, paaiškėjo tam tikri šalių skirtumų niuansai. "Nigerijos piliečiai aiškina, kad neturintys oficialių galimybių parsisiųsti piniginių lėšų pragyventi Lietuvoje, kartu ir ES", – "Kauno dienai" dėstė prokuroras M.Venskūnas.
Pareigūnams susidėliojo paveikslas, kad Nigerijos piliečiai negali savo valiutos keisti tiesiai į eurus ir siųsti per bankus į Lietuvą. Nigerijoje yra žmogus, dar vadinamas pinigų mulu, už komisinį mokestį padeda atlikti šią paslaugą. Tai tarsi nelegali valiutos keitykla. Modelis toks, kad per giminaičius ar draugus paduoda tarpininkui pinigus. Pastarasis Nigerijoje rūpinasi jų keitimu į eurus ir atsiuntimu ASU studijuojantiems nigeriečiams.
Manoma, kad pinigai yra skirti užsienio piliečiams pragyventi.
"Tai daroma pusiau nelegaliai, nes pinigai į Lietuvą ateina kitų pasaulio piliečių vardais. Šiuo atveju netgi Ganos piliečių vardais. Tada Lietuvoje esantys Nigerijos piliečiai gauna suklastotą pasą, su kuriuo eina į Lietuvos pašto skyrius ir išsigrynina bei atsiima perlaidas", – veiksmų kelią aiškino prokuroras.
Manoma, kad pinigai yra skirti užsienio piliečiams pragyventi. Vienas gauna, tarkime, 10 tūkst. eurų, tačiau šie pinigai būna skirti ne jam vienam, o keliems Lietuvoje gyvenantiems Nigerijos piliečiams. Jis padalija pinigus kitiems tėvynainiams kaip kasininkas.
"Vienam iš jų pareikštas įtarimas dėl dokumentų klastojimo ir naudojimo. Dėl dokumentų klastojimo vienas iš jų pripažįsta savo kaltę. Iš viso įvardijami trys Nigerijos piliečiai. Kitų dviejų dar nepavyko apklausti dėl tam tikrų tyrimo taktinių priežasčių. Mūsų duomenimis, jie išvykę iš Lietuvos", – tyrimo stadiją pagal galimybes atskleidė prokuroras.
Studijos ar verslas?
Tam tikri pastebėjimai uždavė dar keletą klausimų. Kiek paklausios ir perspektyvios studijos ASU Nigerijos piliečiams? Jų veiksmai leidžia abejoti, ar iš tiesų jų gaunami pinigai skiriami pragyvenimui tolimame nuo tėvynės krašte, ar verslui.
Nustatyta, kad nigeriečiai perka Lietuvoje automobilius ir laivais siunčia į tėvynę. Regis, atsiradus poreikiui, perkamos ir į kitą žemyną siunčiamos ir automobilių detalės.
"Nigerijos piliečius domina studijų programos. O kas daugiau juos turėtų dominti? Pavyzdžiui, jiems aktualu studijuoti hidrotechniką, nes aplink Afriką yra naftos platformų", – nigeriečius studentus užtarė ASU Tarptautinių studijų programų vadybininkė A.Gribėnaitė.
Ne mažiau patrauklu Nigerijos piliečiams ir tai, kad studijuodami ASU gauna leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir taip jiems atsiveria plačios ES durys.
Šis FNTT Kauno apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas – pastarųjų metų piniginių srautų apie įtartinas finansines operacijas Lietuvoje, kurias vykdo Afrikos valstybių piliečiai, analizės rezultatas.
Praėjusiais metais FNTT atliko Afrikos valstybių Ganos, Gambijos ir Nigerijos piliečių atliekamų finansinių operacijų, naudojantis mokėjimo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, analizę. Per 2016 m. buvo gauta apie 50 pranešimų apie galimus pinigų plovimo atvejus, susijusius su asmenimis iš Nigerijos, Ganos ir Gambijos.
Pranešimuose užfiksuota, kad anksčiau minėtų valstybių piliečiai per itin trumpą laiką gauna dideles pinigų sumas, kurios išskaidomos į mažesnes perlaidas ir itin dideliu dažniu siunčiamos gavėjui: per kelias dienas atsiunčiamos sumos viršija kelis tūkstančius JAV dolerių.
Nustatytos 26 pasaulio valstybės, iš kurių asmenys, pateikę Gambijos, Ganos ar Nigerijos piliečių pasus, gavo pinigines perlaidas, kurių bendra suma siekia apie 1,5 mln. eurų.
