Žinia apie lobį, kurį bemaž penkis šimtus metų saugojo Laisvės alėjos grindinys, pasklido dar birželį – vykdant Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus, netoli R.Kalantos skvero, "Kauno tiltų" darbininkai aptiko pusketvirto šimto monetų: Žygimanto Augusto dvidenarių, grašių ir ketvirtokų.

Nuvalius vieną jų paaiškėjo, kad iš rankų į rankas ši keliavo dar 1566-aisiais. Monetos išsilaikė labai gerai – kai kurios sulipusios, pažaliavusios, tačiau nesudūlėjusios, lengvos, nukaltos iš prasto metalo.

"Pats radinys finansiškai nėra labai vertingas, bet istoriškai – įdomus", – radybų dieną lobį vertino Kultūros paveldo departamento  Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus.

Atidžiai apžiūrėjusi lobį, speciali Kultūros paveldo departamento komisiją jį įvertino 40 650 eurų. 10 proc. šios sumos atiteks monetų radėjams – prie Laisvės alėjos grindinio plušėjusiems darbuotojams. "Kauno tiltų" administracijai apie tai informuota raštiškai.

Visgi komisija nusprendė, kad geriausios sąlygos radinio saugojimui M.K.Čiurlionio muziejuje.

Policijos užantspauduotoje dėžutėje monetos kelis mėnesius buvo saugomos Vilniuje, Nacionaliniame muziejuje. Spalio pabaigoje Kultūros paveldo departamento direktoriui pasirašius įsakymą, lobį nuspręsta perduoti Nacionaliniam Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejui.

"Dar buvo svarstomos Vytauto Didžiojo karo ir Kauno miesto muziejų kandidatūros. Visgi komisija nusprendė, kad geriausios sąlygos radinio saugojimui M.K.Čiurlionio muziejuje", – kalbėjo Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė.

Numizmatikos skyriaus vedėjas dr. Ignas Narbutas patvirtino, kad rastos monetos šiuo metu yra M.K.Čiurlionio muziejuje. Tiesa, smalsuoliams jos kol kas neprieinamos.

"Su restauratoriais apžiūrėjome monetas ir sprendėme, ką su jomis daryti", – dalis monetų, anot muziejininko, jau yra mirkomos specialiame, oksidus tirpinančiame skystyje, todėl tikėtina, kad sausio mėnesį vienoje ekspozicinių salių jas galės pamatyti kauniečiai ir miesto svečiai. Kiek truks likusių monetų paruošimas I.Narbutas negalėjo atsakyti, esą tai priklauso nuo daugybės veiksnių.

"Kiekvienos monetos valymo trukmė gali būti labai skirtinga. Tos, kurios oksidavosi labiau, mirks ilgiau. Daug ką šiame procese lemia ir metalas", – belaukiant kitų metų sausio, miestiečiams kantrybės linkėjo I.Narbutas.

Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vedėjas Svaigesdas Stoškus informavo, kad Laisvės alėjoje, prie R.Kalantos atminimo paminklo rasta dar 400 senų monetų. Spėjama, kad jos Žygimanto Augusto laikų. Šios monetos buvo rastos pasitelkiant metalo detektorių.

„Pirmadienį buvo rasta puodynė su 350 monetų, tačiau puodynė buvo sudužusi, greičiausiai kasant ją užkliudė ekskavatoriaus kaušu, todėl paprašėme, kad archeologai vietą patyrinėtų metalo detektoriais. Tada ir buvo rasta dar apie 400 Žygimanto Augusto laikų monetų“, – komentavo S.Stoškus.

Jis tikino, kad Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbai dėl rastų monetų stabdomi nebus. „Paprašėme, kad darbininkai kurį laiką padirbėtų kitoje vietoje, o ties buvusia senąja miesto gynybine siena paieškojome daugiau monetų. Žinote, tokiose vietose daug lobių nesimėto. Laisvės alėjoje nėra saugomo archeologinio sluoksnio, todėl atliekant darbus, ne taip kaip senamiestyje, čia nereikia atlikti visos teritorijos kasinėjimų“, – aiškino kultūros paveldo specialistas.

Šį kartą ant rastų monetų galima įžiūrėti 1562-uosius metus. Ant pirmadienį rastų monetų buvo matyti 1566-ieji metai.

Portalas kauno.diena.lt primena, kad pirmadienį rekonstruojamoje Laisvės alėjos dalyje rasta puodynė su 350 monetomis. Lobis rastas vykdant elektros laidų klojimo darbus. Maždaug 90 cm gylyje rastos monetos – Žygimanto Augusto laikų.

„Radinys rastas netoli R.Kalantos skvero. Čia ėjo miesto gynybinė siena, tad Soboro pusėje jau buvo užmiestis. Matyt, kažkas už miesto užkasė monetas geresniems laikams, tačiau kai paslėpė, taip liko iki mūsų laikų“, – pirmadienį sakė S.Stoškus.

Jis tikino, kad pačios monetos išsilaikė labai gerai, kai kurios – sulipusios, tačiau nesudūlėjusios. „Jos lengvutės, prasto metalo. Nėra čia aukso, tačiau vis tiek smagu. Dėkojame statybininkams, kad mus informavo, pranešė ir nepasisavino. Pats radinys finansiškai nėra labai vertingas, bet istoriškai – labai įdomu“, – pridūrė S.Stoškus.

Visos monetos bus vežamos tyrimams, bus nuvalytos ir įvertina jų būklė. Vėliau planuojama abiejų dienų radinius perduoti Vytauto Didžiojo karo muziejui.

KPD Kauno skyriaus vadovas tikino, kad sieks, jog lobio radėjai būtų deramai apdovanoti.