KT vertino Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatas, kiek pagal jas neleidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečių vardus ir pavardes rašyti naudojant „lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais, esančius kitose abėcėlėse, suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu kaip ir lietuviškoji abėcėlė“.

Šiuo metu Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme numatyta, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečių vardai ir pavardės dokumentuose yra rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.

Ši nuostata, kaip nutarė KT, neprieštarauja Konstitucijai. KT savo nutarime nurodė, kad įstatymų leidėjas, tai yra Seimas, negavęs VLKK išvados dėl asmenvardžių rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais, įstatyme negalėjo numatyti galimybės rašyti asmenvardžius kitaip negu numatyta šiuo metu.

KT nurodė, kad Seimas, norėdamas nustatyti galimybė asmens vardą ir pavardę rašyti kitokiais būdais, privalo gauti kompetentingos institucijos išvadą, šiuo atveju – VLKK išvadą.

Anot KT, diakritinius ženklus asmenvardžių rašyme dokumentuose būtų galima įteisinti, jeigu VLKK konstatuotų, jog taip rašant, nebūtų keliamas pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.

Teismas, nagrinėdamas šią bylą, kartu nurodė, kad VLKK nėra pateikusi aiškios išvados dėl vardų ir asmenų rašymo dokumentuose su diakritiniais ženklais.

„VLKK, teikdama savo išvadas dėl siūlomo nustatyti Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinio reguliavimo, nepateikė aiškios išvados dėl to, ar nuostata, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė minėtuose dokumentuose įstatyme nustatytais atskirais atvejais galėtų būti rašomi kitais ne lietuviškais rašmenimis – lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais, derėtų su valstybine kalba“, – teigiama KT nutarime.

Visgi KT prieštaraujančiu Konstitucijai pripažino Vyriausybės patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose taisyklių punktą, kuriuo numatoma išimtis leisti diakritinius ženklus asmenvardžiuose, jeigu jie perrašomi iš dokumentų, išduotų ar sudarytų ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990 metų kovo 11 d.

Į KT dėl asmenvardžių rašybos įstatymo nuostatų kreipėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas, prašydamas įvertinti, ar nenustatyta galimybė vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti su diakritiniais ženklais neprieštarauja Konstitucijai.

Teismas į KT kreipėsi nagrinėdamas civilinę bylą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą taip, kad tam tikro ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio vardas ir pavardė būtų nurodyti naudojant lotyniško pagrindo rašmenį su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiu diakritiniu ženklu.

ELTA primena, kad Seimas 2022 m. pradžioje įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Įstatymas numato, kad dokumentuose galės būti įrašytos W, X, Q raidės.