Pristatys vokiškų dainų repertuarą

„Oktoberfest“ šventėje pirmą kartą pasirodysianti grupė „Old City Band“ yra ne kartą dalyvavusi įvairiuose muzikiniuose festivaliuose, projektuose Lietuvoje bei užsienyje, taip pat koncertavusi su žinomais Lietuvos džiazo ir popscenos muzikantais. Tačiau, pasak grupės lyderio Donato Momkaus, „Oktoberfest“ bus visiškai nauja, įkvepianti patirtis.

„Šiųmetė šventė Kaune bus mūsų krikštas. Labai džiaugiamės, kad organizatoriai pakvietė sugroti „Oktoberfeste“, ir nekantriai laukiame rugsėjo. Pasiruošti šiai šventei – nemažas iššūkis, nes anksčiau nėra tekę atlikti kūrinių vokiečių kalba. Tačiau uoliai mokomės, repetuojame ir per „Oktoberfestą“ pristatysime vokiškų dainų repertuarą“, – teigė grupės lyderis.

Organizatorių nuotr.

Pasak jo, šventėje nuskambės iki 30 įvairiausių grupės atliekamų kūrinių.

„Su grupe pasirodysime antrą renginio dieną, šeštadienį. Ne visos šventėje skambėsiančios dainos bus vokiečių kalba – scenoje patieksime muzikinį kokteilį, kuriame kiekvienas svečias atras sau tinkamą skambesį. Tiek šokiams, tiek gerai nuotaikai. Mūsų grupę sudaro įvairūs žmonės, kiekvienam patinka skirtinga muzika. Todėl ir mūsų repertuare bus galima rasti įvairiausių kūrinių – nuo klasikinio džiazo, svingo ir rokenrolo iki šiuolaikinės roko ir popmuzikos koverių bei žinomų lietuviškų dainų“, – pasakojo atlikėjas.

Muzikanto teigimu, nors dar nėra tekę dalyvauti „Oktoberfesto“ šventėje, bavariškos tradicijos grupei yra artimos.

„Dainuoti vokiečių kalba – ne pats lengviausias iššūkis, tačiau mūsų komandą iššūkiai veža, suteikia malonaus jaudulio ir įkvėpimo. Esu įsitikinęs, kad šiųmetė šventė Kaune bus įsimintina, o publikai dovanosime tik geriausias emocijas“, – teigė D. Momkus.

Įkvepia besilinksminanti publika

Šiųmetėje „Oktoberfest“ šventėje pasirodys ir vienintelė Lietuvoje bavariškos muzikos grupė „Allegretto band“, kuri bravoro organizuojamame renginyje dalyvaus jau ketvirtą kartą. Grupės vadovas Saulius Vasiliauskis tikina, kad šiemet scenoje nuskambės daugybė populiarių bavariškų kūrinių.

Organizatorių nuotr.

„Yra tikrai ne viena populiari „Oktoberfesto“ melodija. Pavyzdžiui, „Rosamunda“ – didžiausias hitas, kurį atliekame vokiškai. Šią dainą žino visa Vokietija, o kūrinio melodija labai linksma, dominuoja polkos motyvai, tad girdint šią dainą sunku nusėdėti vietoje. Dar viena tradicinė „Oktoberfesto“ daina – „Raugintų kopūstų polka“. Rauginti kopūstai su dešrelėmis yra tradicinis „Oktoberfesto“ maistas, todėl ir festivaliuose skambanti muzika neretai pavadinama semiantis įkvėpimo iš maisto. Šiuos ir daugybę kitų kūrinių atliksime ir šių metų šventėje“, – pasakojo atlikėjas.

Vis dėlto pats populiariausias ir dažniausiai Miuncheno festivalyje, taip pat bravoro rengiamame „Oktoberfeste“ skambantis kūrinys yra „Ein Prosit der Gemütlichkeit“. Tai – mažiau nei minutę trunkantis kūrinys, festivalyje atliekamas kas 15 minučių. Užgrojus šiai melodijai visi šventės dalyviai atsistoja, ploja rankomis ir drauge dainuoja, o dainos pabaigoje susidaužia gėrimų bokalais.

„Vienos šeimos kopūstus raugia pačios ir turi iš kartos į kartą perduodamą receptūrą bei gamybos eigą. Kiti perka jau paruoštus ir Lietuvos ūkininkų užaugintus bei užraugtus kopūstus, kurie visada yra kokybiški, traškūs ir gero skonio. Ne veltui rauginti kopūstai yra vienas iš populiariausių mūsų pirkėjų pasirinkimų specializuotuose „Linkėjimai iš kaimo“ skyreliuose, – sako „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Iš lietuviškų ūkių į „Maximos“ parduotuves atkeliaujančių „Linkėjimai iš kaimo“ raugintų kopūstų pardavimai pernai augo 20 proc. ir priartėjo prie 1000 tonų. Didžiausią piką šio vitaminų šaltinio pardavimai pasiekia šaltuoju metų laiku – sausio ir vasario mėnesiais.

Maisto gamybos departamento direktorė Brigita Baratinskaitė raugintus kopūstus vadina lietuviškų patiekalų klasika, tačiau ragina paeksperimentuoti, nes patiekalai iš raugintų kopūstų mėgstami ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Keli paprasti receptai – ir visa šeima prie stalo gali leistis į skonio kelionę po Vokietiją, Austriją, Čekiją ar net JAV, kur išeiviai iš Europos yra sukūrę savitų valgių.

Pasak B. Baratinskaitės, patiekalai iš raugintų kopūstų yra lengvai paruošiami ir nereikalauja išskirtinių įgūdžių. Maisto gamybos ekspertė siūlo išmėginti tris receptus, o vienas iš jų – torto.

Bavariški raugintų kopūstų kroketai

Reikės:

4 bulvių,

1 smulkiai supjaustyto svogūno,

400 g nusunktų raugintų kopūstų,

3 kiaušinių,

70 g miltų,

80 g duonos trupinių arba džiūvėsėlių,

žiupsnelio kmynų sėklų,

pipirų ir druskos,

aliejaus.

Išvirkite nuskustas ir kubeliais supjaustytas bulves. Išvirtas bulves perdėkite į didelį dubenį ir sutrinkite, tada leiskite atvėsti 5–10 minučių. Į bulves įmaišykite svogūnus, nusunktus raugintus kopūstus, kiaušinį, druską, pipirus, kmynus, miltus ir džiūvėsėlius, kad susiformuotų tirštas mišinys.

Į vieną dubenėlį įberkite miltų, į kitą – duonos trupinių ar džiūvėsėlių. Išplakite du kiaušinius ir supilkite į trečią dubenį.

Įkaitinkite aliejų gilioje keptuvėje, gruzdintuvėje ar puode. Paimkite kupiną šaukštą bulvių ir kopūstų mišinio, suformuokite rutuliuką ir apvoliokite miltuose. Tada aptepkite kiaušiniu ir apvoliokite džiūvėsėliuose. Suformuotus rutuliukus kepkite aliejuje mažomis partijomis 2–4 minutes, kol gražiai pagels. Nusausinkite ant popierinių rankšluosčių ir patiekite karštus.

Pasak B. Baratinskaitės, šis Vokietijos Bavarijos regione itin populiarus užkandis dažnai patiekiamas įvairiose šventėse, tokiose kaip „Oktoberfest“.

Sotūs raugintų kopūstų ir bulvių blynai

Reikės:

500 g raugintų kopūstų,

6-7 nedidelių bulvių,

1 svogūno,

1 kiaušinio,

70 g kvietinių miltų,

60 ml pieno,

aliejaus. 

Bulves nuskuskite ir sutarkuokite. Nulupkite ir supjaustykite svogūną. Sumaišykite su bulvių tarkiu. Nuplaukite raugintus kopūstus ir patroškinkite, kad šiek tiek suminkštėtų. Tada suverskite į dubenį, įpilkite pieno, kiaušinio ir miltų ir viską gerai sumaišykite. Į masę supilkite bulvių ir svogūno mišinį, pamaišykite. Įberkite druskos ir pipirų.

Ant keptuvės įkaitinkite saulėgrąžų aliejų, kepkite blynus iš abiejų pusių, kol apskrus. Blynus lėkštėje galima pabarstyti šviežiais krapais. Patiekti su grietine.

Šokoladinis raugintų kopūstų tortas

„Maximos“ maisto gamybos departamento direktorė B. Baratinskaitė juokauja, kad kai kur šis tortas vadinamas tiesiog „Neklausk“, nes kepėjai dažnai slepia ingredientą, dėl kurio šis pyragas tampa išskirtinis. Daugelis galvoja, kad išskirtinį skonį ir tekstūrą suteikia ne kopūstai, o kokosai.

Biskvitui reikės:

150 g sviesto,

300 g cukraus,

3 kiaušinių,

1 šaukštelio vanilinės ekstrakto,

280 g kvietinių miltų,

50 g kakavos miltelių,

1 šaukštelio kepimo miltelių,

1 šaukštelio sodos,

žiupsnelio druskos,

1 stiklinės vandens,

100 g raugintų kopūstų (nusunktų ir susmulkintų).

Kremui reikės:

300 g sviesto,

120 g juodojo šokolado,

pusės šaukštelio vanilės ekstrakto,

480 g cukraus pudros,

trečdalio stiklinės pieno.

Raugintus kopūstus reikėtų perplauti vandeniu ir smulkiai supjaustyti peiliu. Į vieną dubenį sumaišykite sausus ingredientus – kakavos miltelius, miltus, kepimo miltelius, sodą ir druską. Gerai išsijokite. Plakikliu minkštą sviestą gerai išsukite su cukrumi. Toliau plakdami po vieną įmuškite kiaušinius. Plakite kol masė pasidarys puri ir lengva. Toliau maišant tešlą svarbu nepermaišyti: plakiklį naudokite tik sviestui, kiaušiniams ir cukrui išsukti, o toliau darbuokitės plakimo šluotele ir mentele.

Tuomet masę reikia sumaišyti su sausais ingredientais – berkite 1/3 sausų ingredientų, tada pusę vandens, po to įmaišykite dar 1/3 sausų ingredientų, tada supilkite likusį vandenį. Galiausiai sumaišykite likusius sausus ingredientus, vanilę ir raugintus kopūstus.

Kepimo formą ištepkite sviestu arba įtieskite kepimo popierių. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių temperatūros, pašaukite biskvito tešlą ir kepkite apie 40 min.

Kremui paruošti išsukite minkštą sviestą su lydytu šokoladu ir vanilės ekstraktu, dėkite cukraus ir vėl gerai išsukite. Pilkite pieną ir plakite, kol kremas taps lygus ir purus. Tepkite kremą tarp atvėsusių perpjautų biskvitų ir ant viršaus.

Už kopūstus – 4 eurai?

"Į parduotuves stengiuosi eiti kuo rečiau, kas dvi savaites. Prieš dvi savaites kilogramas raugintų kopūstų man nekainavo nė euro, o ketvirtadienį kaina šoktelėjo dvigubai. Už kilogramą prašoma dviejų eurų. Juk ruduo, nesuprantu, kas tas kainas taip sukėlė?" – klausė klaipėdietė.

Kita moteris tikino mačiusi, kad už kopūstų kibirėlį esą buvo prašoma net keturių eurų.

Pasiūla – didelė

Naujajame turguje raugintų daržovių asortimentas – labai platus.

Praėjusios savaitės pradžioje turguje pasirodė pirmosios stintos. Prekybininkai už kilogramą prašė šešių eurų.

"Raugintų kopūstų kilogramas kainuoja du eurus. Raugintų daržovių pasirinkimas turguje – išties didelis. Prekiaujama tradiciškai raugtais agurkais, galima rasti šviežiai raugtų agurkų. Siūloma paragauti korėjietišku receptu ruoštų morkų, marinuotų pipirų, raugtų kalafiorų ir pipirų asorti, prekiaujama raugtais obuoliais, pomidorais, burokėliais ir net mėlynaisiais kopūstais", – pasakojo Naujojo turgaus direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Mickus.

Rauginti antaniniai obuoliai turguje kainuoja tris eurus, raugintų česnakų kilogramas – 10 eurų. Rauginti mėlynieji kopūstai kainuoja du eurus, už raugintus pomidorus prašoma keturių eurų. Korėjietiškai ruoštų morkų ar daržovių asorti pusės kilogramo indelis atsieina 1,5–2 eurus.

Naujajame turguje galima įsigyti net raugintų kopūstų sūrymo, kurio litras kainuoja vieną eurą.

Raugintų moliūgų kilogramas siekia 10 eurų.

"Praėjusios savaitės pradžioje turguje pasirodė pirmosios stintos. Prekybininkai už kilogramą prašė šešių eurų. Bet viską mikliai išpirko, tebuvo 13–15 kilogramų. Sakė, jau lietuviškos, ne latviškos", – patikino V. Mickus.

Raugintos daržovės – ant bangos

Derceklių kaime esančio šeimos ūkio, prekiaujančio raugintomis daržovėmis, įkūrėja Alanta Zapalskienė, paklausta, kodėl raugintų kopūstų kainos būtent tokios, išdėstė savą versiją.

"Prekybos centrams kopūstus tiekia įvairūs gamintojai. Viskas priklauso nuo jų pajėgumų. Jei žmogus įdeda daug rankų darbo, gali būti, kad kaina bus didesnė, bet jei dirbama automatizuota linija, ji neturėtų tiek šoktelėti. Nebent kainas koregavo paklausa. Reikia pripažinti, kad lietuviai raugintus kopūstus mėgsta. O dabar juk karantinas, visi perka maisto produktus prekybos centruose ir maistą gamina namuose. Gal paklausa sukėlė kainas? Aš pati pastebėjau, kad šiuo metu raugintos daržovės – ant bangos", – tikino moteris.

A. Zapalskienė aiškino, kad jos šeimos ūkis raugintų daržovių kainų nekelia, nes nori išlaikyti pastovų klientų ratą.

"Mes turime maždaug 20 rūšių asortimentą. Mūsų kopūstų kaina svyruoja iki dviejų eurų už kilogramą. Jei prašoma keturių eurų, gal kas nors kopūstus rankomis kosmose pjausto?" – juokavo moteris.

A. Zapalskienės šeima raugintas daržoves klaipėdiečiams gali pristatyti į namus.

Lietuvių pamėgti rauginti kopūstai ar agurkai ne tik gali pagardinti pamėgtus patiekalus, bet ir yra ypač naudingi organizmui. Dietistė Vaida Kurpienė sako, kad rauginimas yra vienas geriausių konservavimo būdų, o mūsų klimato sąlygomis jis itin parankus siekiant papildyti organizmą vitaminais, gerai žarnyno veiklai reikalingais probiotikais ir kitomis vertingomis medžiagomis.

Tuo metu lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai pažymi, kad raugintos daržovės žiemą lietuvių yra vienos mėgstamiausių.

V. Kurpienės teigimu, raugintose daržovėse gausu gerųjų bakterijų – probiotikų. Dėl to valgant jas gerinama žarnyno veikla, nuo kurios didele dalimi priklauso organizmui svarbių medžiagų įsisavinimas, stiprus imunitetas ir gera žmogaus savijauta. Be to, raugintuose produktuose yra daug imunitetą stiprinančių antioksidantų bei maistinių skaidulų, kurios padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat yra labai svarbios gerai žarnyno veiklai.

„Peršalimų ir virusų sezono metu raugintos daržovės yra išties gera priemonė organizmo imunitetui stiprinti. Be kitų vertingųjų raugintų produktų savybių galima paminėti ir tokiose daržovėse didelę vitamino C koncentraciją. Šis vitaminas yra svarbus organizmo galimybėms apsiginti nuo bakterijų ir virusų. Be to, dėl raugintuose produktuose esančios pieno rūgšties organizmui lengviau įsisavinti tokius svarbius daržovėse esančius mikroelementus kaip kalis, kalcis ar fosforas“, – sako V. Kurpienė.

Mitybos specialistė pažymi, kad net ir valgant tokius naudingus produktus kaip raugintos daržovės, svarbu nepamiršti saiko. Kaip žinia, raugintuose produktuose yra nemažai druskos, o per didelis jos suvartojimas gali lemti padidėjusį kraujospūdį ar skysčių organizme užsilaikymą bei su tuo susijusį audinių tinimą. Anot V. Kurpienės, siekiant sumažinti su raugintomis daržovėmis gaunamą druskos kiekį, prieš vartojant, jas galima nuplauti. Tiesa, tuomet kartu nuplaunama ir dalis vertingų medžiagų.

„Raugintas daržoves rekomenduotina valgyti dažniau, bet nedidelėmis porcijomis. Jomis galima pagardinti pagrindinius dienos patiekalus ar valgyti šalia jų po šaukštą. Raugintus produktus taip pat geriau vartoti ne vakare, o dienos metu“, – sako V. Kurpienė.

Prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė sako, kad lietuviai tradiciškai yra išties dideli raugintų daržo gėrybių mėgėjai, o parduotuvėse parduodami rauginti produktai visuomet susilaukia didelio jų dėmesio.

„Ypač šaltuoju metų laiku rauginti kopūstai ar agurkai tampa vienu iš populiariausių pasirinkimų visoje daržovių kategorijoje. Pirkėjams itin svarbu, kad tokia produkcija būtų lietuviška“, – sako V. Drulienė.

Anot V. Drulienės, pernai raugintų daržovių pardavimai išliko panašūs į 2018 metų, o raugintų agurkų buvo nupirkta net ir šiek tiek daugiau. Todėl galima manyti, kad lietuviai tradiciškai lietuviškai virtuvei būdingų raugintų daržovių nepamiršta ir toliau jas vartoja gausiai.

Supermaistu įprastai vadinami tie produktai, kurie pasižymi mažu kaloringumu ir biologiniu visavertiškumu. Pasak mitybos specialisto, profesoriaus Rimanto Stuko, tokių produktų galime rasti ir tradicinių lietuviškų prekių lentynose.

„Supermaistas yra vienas populiariausių žodžių junginių, kuris pastaruosius kelis metus sukosi virtuvės žodyne. Tačiau šis terminas gali būti šiek tiek klaidinantis. Gali atrodyti, jog supermaistas atkeliauja tik iš kažkur toli, iš egzotiškų šalių, todėl kyla rizika pamiršti mūsų organizmui įprastus – vietinius – produktus. Be to, Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad oficialiai „supermaisto“ kategorijos nėra. Turime kalbėti apskritai apie sveiką mitybą, kuo daugiau vitaminų turintį maistą, jo įvairovę, tinkamą racioną“,– sako R. Stukas.

Pasak mitybos specialisto, žmogui tinkamiausias yra vietinis maistas. Tokiu laikyti galima maždaug 500 kilometrų spinduliu nuo gyvenamosios vietos užaugintą maistą.

Burokai

Burokai rekomenduojamų produktų sąraše pozicijų neapleis ir 2019 metais. Ši lietuviška daržovė yra ne tik madingas, bet ir sveikas pasirinkimas. Burokai tinka tiek norintiems sulieknėti, tiek auginantiems raumenyną ir besirūpinantiems sveikata.

„Burokuose yra daug mineralinių medžiagų – geležies, kalcio, kalio, fosforo ir vitaminų B1, B2, PP, C. Aktyviosios šios daržovės medžiagos greitina medžiagų apykaitą, gerina baltymų pasisavinimą, stimuliuoja ląstelių augimą, gerina audinių aprūpinimą deguonimi, padeda atsinaujinti jungiamajam audiniui. Burokėliai gerina virškinimo veiklą ir padeda iš organizmo pašalinti toksines medžiagas“, – gerąsias produkto savybes vardina R. Stukas.

Kiaušiniai

Kiaušiniai gali būti vadinami supermaistu dėl visaverčių baltymų ir plataus maistinių savybių spektro.

„Kiaušinis yra puikus produktas, kuris yra laikomas baltymų etalonu, nes žmogaus organizmas jį ypatingai gerai pasisavina. Be to, trynyje yra daug vitaminų ir mikroelementų. Kiaušiniuose gausu kalcio, geležies, riboflavino, biotino, cinko, seleno, cholino, natrio, kalio, vitaminų A, D, E, B12. Taip pat kiaušinis yra omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, kuris yra gyvybiškai būtinas normaliam kūno ir širdies funkcionavimui. Naujausiose Vokietijos mokslinių žurnalų publikacijose sakoma, kad galima suvalgyti net 12 kiaušinių per savaitę, jei mityba yra sveika ir atitinka rekomendacijas“, – tvirtina R. Stukas.

Renkantis kiaušinius, svarbu atkreipti dėmesį, kokiais lesalais maitinamos vištos. Tam reikia atidžiai skaityti pakuočių etiketes.

Anot specialistų, vištos, kurios lesinamos lietuviškais lesalais be genetiškai modifikuotų organizmu, dės didesnį omega-3 riebalų rūgščių skaičių ir didesnę vitaminų bei mineralinių medžiagų koncentraciją turinčius kiaušinius.

Rauginti kopūstai

Profesorius R. Stukas primena apie dar vieną tradicinį produktą, kurį turėtume įtraukti į savo mitybos racioną kuo dažniau. Rauginti kopūstai yra puikus C vitamino šaltinis. Ypač žiemą ir pavasarį, kai kituose produktuose šio vitamino yra mažai.

„Žmogui per dieną vitamino C reikia gauti apie 80 mg, o  lietuviai vidutiniškai gauna tik 50 proc. rekomenduojamos normos. Todėl rauginti kopūstai yra nepamainomas šio vitamino šaltinis. Be to, rauginti kopūstai organizmą aprūpiną ir reikalingomis skaidulinėmis medžiagomis, kurių per dieną reikia gauti nuo 25 iki 35 mg“, – sako R. Stukas.

Rauginti kopūstai pasižymi sveikatą stiprinančiomis savybėmis – uždegimų slopinimu, antibakteriniu, skausmą malšinančiu poveikiu. Jie puikiai tinka besirūpinantiems kūno formomis ir sportuojantiems. Šiame produkte gausu vitaminų A, B, C, K ir mineralinių medžiagų – kalcio, magnio, cinko, kalio, fosforo, silicio, boro.

Tiesa, raugintų kopūstų kaloringumas itin mažas – 100 gramų kopūstų yra vos 25 kalorijos.

Kokiu būdu? Išsiruošus į žinomus ir nežinomus tolimus kraštus, drąsių jūreivių laukė ne tik stiprios bangos, klastingi rifai, bet ir ligos. Pati pavojingiausia – skorbutas. Kaip su ja kovoti, niekas nežinojo tol, kol nepastebėjo, kad tie, kurie valgo raugintus kopūstus, ja neserga. Tad nuo tų laikų, plaukiant į ilgas keliones, didelės raugintų kopūstų statinės laivuose buvo privalomos. Taip europiečiai sugebėjo nukeliauti į tolimus kraštus ir dominuoti pasaulio jūrose.

O kada lietuviai pamatė kopūstus? Ar jie juos valgė, tarkim, XIII a.? Istoriniai šaltiniai pateikia vieną labai įdomią istoriją, kuri daug ką paaiškina. Nusikelti reikia į XIII a. Prūsiją. Kaip žinote, Mazovijos kunigaikštis Konradas, neapsikentęs prūsų puldinėjimų, pasikvietė Kryžiuočių ordiną, kad šis kautųsi su pagonimis.

Kaip tai atrodė? Atvykę kryžiuočiai nepuldavo kapotis su pagonimis. Pirmiausia jie turėdavo įsitvirtinti, tad statydavo pilis. Su vietiniais jie pirmiausia norėdavo sutarti ir gražiuoju atversti į krikščionybę, o ne su kalaviju mojuoti.

Ir štai Petras Dusburgietis paliko labai įdomų liudijimą. „Kai kryžiuočiai Balgoje pastatė pilį, sembai, prūsų gentis, labai susidomėjo, kas gi tie naujieji svečiai ir nusiuntė savo vyresnįjį. Šis buvo maloniai priimtas, o grįžęs štai ką papasakojo. Kadangi matė brolius, valgančius kopūstus, kurių prūsai nevartojo, ir manė, jog tai žolė, jis pridūrė: „Be to, ir valgo jie žolę, nelyginant arkliai ar mulai, tai kas gi įstengsiąs jiems atsispirti, jeigu jie ir dykrose be vargo gali susirasti maisto? Kopūstas sembui atrodė kaip paprasta žolė“.

Galime spėti, kad tas prūsų svečias šnipinėjo pilyje – visiškai nenuostabu, kad jis atkreipė dėmesį į valgį. Neregėta daržovė kopūstas jam buvo ženklas, kad su šiais atėjūnais laukia sunki kova.

Raugintos daržovės turi ne tik daug vitaminų, bet ir probiotikų, padedančių žarnyno veiklai ir netgi galinčių apsaugoti nuo onkologinių ligų, teigia mokslininkai.

Netrūksta ir žiemą

Mitybos specialistai pataria žiemą nepamiršti vartoti kuo daugiau žalumynų ir daržovių, kurios turi organizmui reikalingų vitaminų ir kitų medžiagų.

Dietoterapijos centro vadovė, gydytoja dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė teigia, kad be pomidorų ir agurkų turime labai daug lietuviškų daržovių, kurias galime valgyti žiemą ir ištisus metus.

"Tai morkos, įvairūs kopūstai ir burokai. Taip pat nepamirškime tokių vertingų daržovių kaip moliūgai, cukinijos, baklažanai, salierai, svogūnai, česnakai, avokadai, šparaginės pupelės ir kitos ankštinės daržovės", – vardija gydytoja L.Romeraitė-Kuklierienė.

Turi probiotinį poveikį

Kita vertus, dabar ištisus metus galima įsigyti ir šviežių žalumynų, turinčių daug žiemą reikalingų vitaminų ir kitų naudingų medžiagų: špinatų, rūgštynių, prieskoninėmis žolelėmis vadinamų petražolių, kalendrų, svogūnų laiškų, krapų. "Juose būtinų aktyvių medžiagų itin gausu", – sako specialistė.

Ji primena, kad raugintose daržovėse, ypač kopūstuose ir agurkuose, gausu vitaminų, mineralų bei skaidulų. Rauginti kopūstai gerina medžiagų apykaitą, o juose esanti pieno rūgštis teigiamai veikia virškinimo procesus.

"Naujausi tyrimai rodo, kad rauginti kopūstai neleidžia vystytis augliams, saugo nuo vėžio. Jie pasižymi imunitetą stiprinančiu poveikiu dėl probiotinio poveikio žarnynui. Daugelis klysta manydami, kad probiotikus reikia pirkti vaistinėje arba jų galima rasti tik specialiuose jogurtuose", – atkreipia dėmesį gydytoja dietologė L.Romeraitė-Kuklierienė.

Ji perspėja, kad raugintų daržovių derėtų vartoti su saiku, jei padidėjęs skrandžio rūgštingumas, sergama inkstų, kasos ligomis, tulžies akmenlige, hipertonija. Taip pat svarbu nepamiršti, kad naudingųjų savybių raugintos daržovės turi tik jas užraugus su druska. Marinuotos su actu daržovės minėtų savybių neturės.

Kaitinant vertė numenksta

Žiemą išaugusią raugintų daržovių paklausą pastebi ir prekybininkai.

"Nors raugintų daržovių būna ir kitais metų laikais, labiausiai jos perkamos žiemą. Pirkėjai ieško lietuviškų prekių, ūkininkų pagal tradicinius receptus raugtų daržovių. Vieniems patogiau iš karto maišeliuose supakuotos, o kiti nori, kad būtų tiesiai iš kubilo. Žmonės sako, kad skaniausi – rauginti kopūstai su spanguolėmis", – dalijasi patiritmi viename Kauno turguje daržovėmis prekiaujanti Greta Padriezienė.

Pirkėjai jos dažnai pasiteirauja ir patarimų, kaip geriausiai paruošti, su kuo valgyti raugintas daržoves. Daugelis išsikalba, kad raugintus kopūstus mėgsta sumaišyti su aliejumi, įdėti šiek tiek svogūnų. Vis dėlto didžiausia dalis pirkėjų teigia kopūstus troškinantys su dešrelėmis ar šonkauliukais.

Dietologė L.Romeraitė-Kuklierienė atkreipia dėmesį, kad, troškinant kopūstus aukštoje temperatūroje, jie praranda dalį vertingų medžiagų.

"Kasdien rekomenduojama suvalgyti daugiau nei 400 g daržovių, geriausia – šviežių ir raugintų. Dalis gali būti ir šaldytų – tai geras konservavimo būdas, nes didžioji dalis naudingų medžiagų išlieka. Nedidelė dalis daržovių gali būti termiškai apdorota. Stenkitės kiek įmanoma trumpiau kaitinti daržoves, nes dauguma naudingų medžiagų aukštoje temperatūroje žūva", – pataria gydytoja.

Pasibaigus didžiajam žiemos švenčių valgymo maratonui, niekas nelipa ant svarstyklių – ir taip aišku, ką jos parodys. Apsunkome. Mūsų skrandžiai išsitampė. Kalorijų bombos, atbogintos riebių ir saldžių patiekalų, mūsų organizme paliko pėdsakų, kilogramai – tik vienas jų. Kiti mažiau matomi, bet ne mažiau grėsmingi – cholesterolis, parūgštėjusi organizmo terpė, padidėjęs kraujospūdis. Metas gydytis tuo, nuo ko susirgome: maistu. Kai kurie produktai ir patiekalai gali būti tikras išsigelbėjimas, valant organizmą ir papildant jį būtinais vitaminais ir mikroelementais.

Reikės

100 g sorų kruopų,

200 g raugintų kopūstų,

650 ml vandens,

lauro lapo,

druskos,

svogūno,

morkos,

3 šaukštų aliejaus.

Paruošimo būdas

Svogūną nuvalykite ir supjaustykite, morką nuskuskite ir sutarkuokite. Šias daržoves pakepkite aliejuje, kol įgis gražią auksinę spalvą. Kopūstus nuplaukite ir nuspauskite. Sorų kruopas irgi nuplaukite ir apliekite verdančiu vandeniu, kad pranyktų kartumas. Į apkeptas daržoves sudėkite kopūstus.

Įpilkite 150 ml vandens ir troškinkite ant nedidelės ugnies uždengę dangčiu 15 minučių. Po to sudėkite sorų kruopas. Įpilkite 500 ml verdančio vandens ir troškinkite ant mažos ugnies uždengę dangčiu, kol visas vanduo išgaruos ir kruopos išvirs. Likus 5 minutėms iki troškinimo pabaigos įdėkite lauro lapą, pagardinkite druska ir gerai išmaišykite.

Jei kas paklausia, koks patiekalas galėtų būti laikomas lietuvių virtuvės vizitine kortele, ko gero daugelis nedvejodami atsakytų – cepelinai. Tačiau juk ne kiekvienas mėgsta mėsą, todėl atsiranda vis daugiau šio patiekalo gaminimo variantų. Šį kartą siūlome vegetarišką pasirinkimą – cepelinus su raugintais kopūstais. O tiems, kurie turi silpnybę spirgučiams, galės patiekalą pagardinti padažu.

Reikės

2 kg bulvių,

3 valgomojo šaukšto krakmolo,

1 kiaušinio,

druskos,

500 g raugintų kopūstų (įdarui),

50 g rūkytų lašinukų (įdarui),

50 g rūkytų lašinukų (padažui),

3 svogūnų (1 įdarui, 2 padažui),

4 valgomojo šaukšto grietinės (padažui)
pipirų.

Paruošimo būdas

500 g bulvių išvirkite su lupenomis, atvėsinkite, nulupkite ir sumalkite.

Likusias bulves nuskuskite ir sutarkuokite bulvių tarka.

Tarkuotose bulvėse susidariusias sultis nusunkite. Palikite kelioms minutėms pastovėti, kol ant dugno nusės krakmolas. Skystį nupilkite, o 3 šaukštus krakmolo sukrėskite į tarkuotų bulvių masę. Krakmolą galite naudoti ir pirktinį.

Į tarkuotų bulvių masę sukrėskite virtas maltas bulves, įmuškite kiaušinį, pagal skonį pasūdykite ir išminkykite tešlą.

Jei rauginti kopūstai stambūs, susmulkinkite juos peiliu ir virkite vandenyje, kol suminkštės. Tada nukoškite.

Lašinius supjaustykite kubeliais ir pakepinkite, kol pasidarys spirgučiai. Kai keptuvėje atsiras riebalų, suberkite smulkintą svogūną, šiek tiek pakepinkite ir sukrėskite raugintus kopūstus. Išmaišykite, uždenkite dangtį ir patroškinkite. Retkarčiais vis pamaišykite. Baigę troškinti, pagal skonį pasūdykite.

Iš bulvių tešlos drėgnomis rankomis suplokite delne blynelius, dėkite į jų vidų po šaukštą kopūstų įdaro, suformuokite didžkukulius ir atsargiai šaukštu leiskite po vieną į puodą su verdančiu vandeniu. Virkite apie 20 minučių.

Padažui paspirginkite spirgučių su smulkintais svogūnais. Baigdami spirginti, sukrėskite grietinę, pagardinkite pipirais, pagal skonį pasūdykite. Šiuo padažu apšlakstykite karštus didžkukulius ir patiekite.

Nors žiemą ir nelabai dažnai norisi šaltų patiekalų, tačiau salotų pamiršti nederėtų. Siūlome pasigaminti šiek tiek "žiemiškas" raugintų kopūstų salotas su obuoliais.
Reikės
500 g raugintų kopūstų;
1 obuolio;
1 morkos;
1 svogūno;
žiupsnelio cukraus;
žiupsnelio druskos;
50 g alyvuogių aliejaus.
Paruošimo būdas
Obuolį ir morką sutarkuojame arba supjaustome, susmulkiname svogūną ir viską suberiame į raugintus kopūstus. Užberiame cukraus, druskos ir viską sumaišome. Salotas užpilame aliejumi.