Tuo metu iki šiol švietimo grupėje dirbęs patarėjas Paulius Baltokas paskirtas prezidento atstovu Seime, jis nuo spalio 31 dienos dirbs Vidaus politikos grupėje.

Pranešama, kad ligšiolinė prezidento atstovė Seime Rėda Brandišauskienė dėl asmeninių priežasčių pasitraukė iš valstybės vadovo patarėjos pareigų.

Būsima prezidento patarėja švietimo klausimais J. Urbanovič yra Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto profesorė, Švietimo ir mokslo politikos ir vadybos magistrantūros programos vadovė. 2019–2020 metais ji buvo švietimo, mokslo ir sporto viceministre.

„Vertinimas negalėtų būti kitoks, kad tai, kas buvo pažadėta neapibrėžtume, pandemijos pradžioje, tai, kas buvo įvardinta savivaldybėms ir kokias išlaidas savivaldybės patyrė, pažadas turi būti vykdomas. Kažkokių tikslių tvarkų tuo metu turbūt nebuvo, savivaldybės veikė savo nuožiūra, jiems ta diskrecija buvo suteikta, ir atitinkamai valstybė turi vykdyti savo pažadėtą pareigą.

Savivaldybių darbas pateikti deramą pagrindimą (išlaidų – ELTA), tos situacijos susiklosto tiesiog dėl tam tikro pagrindimo stokos. Visos išlaidos, ne tik apsaugos priemonių įsigijimas tiek įstaigoms, tiek ligoninėms, tačiau ir susijusios išlaidos su sveikatos apsaugos ministro rekomendacijų vykdymu ir panašiai turėtų būti tikrai kompensuotos“, – LRT radijui sakė R. Brandišauskienė.

„Tuo labiau laukia galimai antroji banga. Mūsų vienas akcentuotų dalykų, kad turime išmokti pamokas iš pirmos bangos. Mūsų pozicija, kad visos išlaidos, susiję tiesiogiai ir netiesiogiai, turi būti kompensuotos“, – pridūrė ji.

Savivaldybių patirtoms išlaidoms padengti jau skirta daugiau nei 11 mln. eurų.

Su šiuo šalies vadovo potvarkiu praėjusią savaitę posėdyje supažindinta Seimo valdyba.

R. Brandišauskienė prezidento komandoje atsakinga už regioninę politiką ir ryšius su Seimu.

Anksčiau ji ėjo aplinkos viceministrės pareigas, buvo atsakinga už teritorijų planavimą ir statybą.

R. Brandišauskienė Vilniaus universitete yra įgijusi teisės magistro laipsnį.

Tuo metu nuo spalio mėnesio prie grupės prisijungs strateginės komunikacijos bei tarpinstitucinių ryšių ekspertas Frederikas Jansonas, kuris bus atsakingas už grupės kuruojamų sričių analizę bei strateginių ir taktinių veiksmų kūrimą. Tai Eltai pirmadienį pranešė prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Darbą pradėjus šiems dviem prezidento patarėjams, Vidaus politikos grupė, kuriai vadovauja prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis, bus baigta formuoti. Iki pirmadienio P. Mačiulis buvo vienintelis prezidento patarėjas vidaus politikos klausimais.

R. Brandišauskienė pastaruosius trejus metus dirbo aplinkos viceministre, kur buvo atsakinga už teritorijų planavimo, statybos, būsto, architektūros ir urbanistikos sritis, vadovavo keliems Vyriausybės strateginių projektų portfelio projektams. Tai, kad traukiasi iš viceministrės pareigų, R. Brandišauskienė užsiminė dar birželio mėnesį.

Iki darbo ministerijoje R. Brandišauskienė kelerius metus savanoriavo vietos bendruomenėje, nuo 2004 metų praktikavo kaip teisininkė ir advokatė, dėstė Mykolo Romerio universitete, Dailės akademijoje ir Vilniaus kolegijoje. R. Brandišauskienė yra aktyvi Užupio bendruomenės narė, Vilniaus universitete apsigynusi teisės magistro laipsnį.

F. Jansonas pastaruosius 15 metų dirbo strateginiu konsultantu tarptautinėje komunikacijos agentūroje „KMPS ir partneriai“. Iki 2004 metų buvo dienraščio „Respublika“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, dar anksčiau dirbo leidinio reporteriu ir skyriaus redaktoriumi. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete F. Jansonas yra baigęs Žurnalistikos studijas, stažavo Oslo ir Stokholmo universitetuose, JAV bei Didžiojoje Britanijoje.

„Viceministrė artimiausiu metu traukiasi iš pareigų“, – BNS penktadienį sakė aplinkos ministro patarėjas Justas Jaskonis.

Teisininkė R. Brandišauskienė buvo atsakinga už statybas ir teritorijų planavimą, ji šias pareigas ėjo nuo 2016 metų gruodžio.

Portalui 15min.lt ji sakė, kad traukiasi dėl nuovargio ir nusivylimo.

Teismo nutartyje nurodoma, kad aplinkos viceministrė su vyru per pusmetį turėtų gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pertvarkyti statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo sprendinius. To nepadarius, neįteisintus stoglangius išmontuoti ir atkurti stogo dangą jų vietoje.

Į teismą dėl stoglangių kreipėsi prokurorai, gavę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareiškimą dėl jų įrengimo pastate, įtrauktame į Medinės architektūros paveldo apsaugos strategijos įgyvendinimo programą, neturint projekto.

Kadangi aplinkos viceministrė su vyru butą įsigijo jau su įrengtais stoglangiais, prašyta remontą bute atlikti ankstesnių jo savininkų lėšomis. Šie su tuo nesutiko, teigdami, kad parduodami butą naujus savininkus informavo apie situaciją.

Jie nurodė, jog atliekant kapitalinį neįrengtos palėpės remontą, buvo gautas Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius pritarimas trims stoglangiams įrengti, tačiau tiek jų nepakako, kad būtų užtikrintas gyvenamosioms patalpoms pakankamas apšvietimas, todėl planuota papildomai parengti paprastojo remonto projektą dar trims stoglangiams įrengti. Tačiau pasikeitus aplinkybėms ir dar nespėjus parengti paprastojo remonto projekto bei įteisinti likusių trijų stoglangių, 2013 metais butas parduotas Brandišauskams.

Kadangi naujieji savininkai nesiėmė jokių veiksmų darbams įteisinti, buto rekonstrukciją atlikę ankstesni savininkai teigė nemanantys, kad turėtų mokėti už rekonstrukcijos išlaidas.

Tuo metu R. Brandišauskienė su vyru teismui nurodė buvę patikinti, jog visi darbai name atlikti ir įforminti tinkamai, o apie netinkamą stoglangių įforminimą sužinoję iš žiniasklaidos 2017 metais.

Teismas reikalavimą pastato rekonstrukciją vykdyti ankstesnių savininkų lėšomis nusprendė atmesti, įvertinęs, kad įsigijus butą, naujiesiems savininkams perėjo visos anksčiau buvusių savininkų teisės bei pareigos.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

Abiejų ministerijų atstovai sako sutariantys, kaip koreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, bet aiškina, kad stringa derinimas žemesnėse institucijoje.

„Užstrigome tame etape, kad pirmas Vyriausybės protokolinio nutarimo punktas nėra vykdomas. Kultūros paveldo departamentas, nors mes turėjome derinimosi dar naują raundą ir pasiekėme susitarimus, panašu, kad to susitarimo nesilaiko, dėl to mums stringa tas etapas“, – BNS po susitikimo sakė aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė.

Jos teigimu, Kultūros paveldo departamentas (KPD) stabdo plano korekcijų suderinimą su savivalda.

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius savo ruožtu teigė, kad Kultūros ministerija pritaria Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos siūlomiems plano pakeitimams, bet negali spausti KPD.

„Per kelis tarpinstitucinius pasitarimus, man atrodo, buvo pasiektas bendras sutarimas, bet turime šiandien tokią situaciją, kad KPD Klaipėdos teritorinis skyrius pateikė raštu savo poziciją, kad „derina, išskyrus...“, o verčiant į lietuvių kalbą tai reiškia, kad nederina. Mes, kaip steigėjai, ėmėmės visų įmanomų priemonių, kiek mums leidžia Teritorijų planavimo įstatymas, kalbėtis su sau pavaldžia įstaiga, mes jiems net pasiūlėme kompromisinius variantus, kaip jie galėtų derinti iš esmės be pastabų, bet jie turi įstatyme nustatytą diskreciją – nei kultūros viceministras, nei aplinkos viceministras į ją negali kištis, ir iš esmės jie priėjo prie kitos pozicijos“, – sakė viceministras.

Premjeras Saulius Skvernelis yra nurodęs iki spalio vidurio baigti derinti šio plano korekcijas.

Spalio pradžioje Aplinkos ministerija įregistravo siūlymą keisti 2012 metų Vyriausybės nutarimą dėl Kuršių nerijos ir šiame dokumente iš naujo aprašyti, kas leidžiama jautriose kurorto vietose. Pavyzdžiui, būtų keičiama nuostata, kad prie pastato Juodkrantėje, L.Rėzos g. 26A, prie gyvenamojo namo galimas tik vienas priklausinys, nebūtų reikalaujama Nidoje, Lotmiškio g. 1, statinius grąžinti į 2003 metų dydį – reikėtų griauti mažiau pastato dalių nei numetė ankstesnis planas ir t.t.

„Teikiamu projektu siūloma pakoreguoti galiojantį Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, kas sudarytų prielaidas taikos sutartims“, – teigia Aplinkos ministerija, pažyminti, jog tai leistų ir užbaigti teisminius ginčus bei sumažinti valstybes biudžeto išlaidas.

Tačiau R. Brandišauskienė pabrėžia, kad be plano korekcijų suderinimo tarp institucijų Vyriausybei šio nutarimo teikti negalima.

2012 metų birželį tuometinė Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Vėliau buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė inicijavo plano pakeitimą – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba plano korekcijas bando suderinti nuo 2015 metų rudens.

Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas.

Tačiau posėdyje trečiadienį nepritarta Aplinkos ministerijos siūlomam ultimatumui, kad iki spalio vidurio institucijoms nesuderinus plano korekcijų, turėtų būti be diskusijų įgyvendinami visi teismų sprendimai dėl neteisėtų statinių griovimo - nebesiekiant taikos sutarčių.

„Pasiūlymas priimti nutarimą, kuriuos būtų konstatuota, kad jeigu po mėnesio dar nepavyks susitarti, tai tos korekcijos nebus daromos, yra nepriimtinas, rodantis visišką biurokratizmą šitų institucijų, nesuvokimą savo (elgesio) pasekmių“, - žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Jis taip pat aiškino, kad susiklosčiusi situacija, kai konfliktuoja valstybės institucijos, rodo, jog Lietuvoje yra per daug priežiūros institucijų, todėl Aplinkos ir Kultūros ministrams taip pat nurodyta lapkritį Vyriausybei pristatyti galimus sprendimus dėl priežiūros institucijų veiklos optimizavimo.

Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė savo ruožtu žurnalistams sakė, kad aplinkosaugininkai tikisi pasiekti kompromisą, pagal kurį būtų patenkinami ir neteisėtų statinių savininkų interesai, ir išlaikoma saugomos teritorijos vertė. Ji taip pat aiškino, kad plano korekcijų nepavyksta suderinti dėl Kultūros paveldo departamento argumentų, kurie esą nėra konstruktyvūs.

„Apskritai yra ydinga situacija, kai dvi valstybinės institucijos yra konflikte, tokiu klausimu jos turėtų rasti sprendimą, bet tai nepavyksta. Kultūros paveldo departamentas siūlo eiti į teismą spręsti šito klausimo, mano galva, tai nėra geras kelias. Šiuo atveju džiaugiuosi Vyriausybės įsitraukimu ir patarimu susiderinti, nes teistis dėl šio klausimo būtų turbūt dar didesnis ištęsimas šios problemos“, - aiškino viceministrė.

Vyriausybės pasitarime dalyvavęs Neringos meras Darius Jasaitis irgi džiaugėsi, kad į šį procesą įsikišo Vyriausybė.

„Mes džiaugiamės, pirmą kartą matome, kad Vyriausybė taip ryžtingai išsakė savo nuomonę“, - sakė meras.

Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis savo ruožtu anksčiau BNS teigė, kad paveldosaugininkai po planu nepasirašo, nes jis prieštarauja įstatymams.

„Tai nėra emocinis ar subjektyvus ginčas, tai yra tiesiog teisės aktų nesilaikymas. Mes argumentuotai nederiname, Statybų inspekcija gali patikrinti, ar mūsų atsisakymai yra argumentuoti, bet kažkodėl šituo keliu neinama, o pasirinktas kažkoks viešos opinijos formavimo būdas, jie neturi teisinių argumentų, tai prasideda žaidimai“, – aiškino KPD atstovas.

2012 metų birželį centro dešinės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Vėliau buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė inicijavo plano pakeitimą – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba plano korekcijas bando suderinti nuo 2015 metų rudens.

Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas.

Aplinkos ministerija pranešė, jog R.Brandišauskienė kuruos statybos, būsto, teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros sritis, o M. Gudas bus atsakingas už taršos prevenciją, atliekas, vandens išteklius ir nuotekas.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas BNS sakė, jog abu viceministrai pradėjo dirbti trečiadienį. Jis pridūrė, kad artimiausiu metu trečiuoju viceministru gali tapti europarlamentaro Broniaus Ropės padėjėjas Martynas Norbutas.

Aplinkos ministrui viešųjų ryšių klausimais patars buvęs žurnalistas Mindaugas Bajarūnas.

Advokatė R.Brandišauskienė yra Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus dailės akademijos lektorė. M.Gudas Aplinkos apsaugos agentūroje per pastaruosius aštuonerius metus yra vadovavęs Upių valdymo ir Aplinkos būklės vertinimo departamentams, Hidrografinio tinklo skyriui.