Ji tvirtino, kad antras toks balsavimas artimiausiu metu negalėtų būti organizuojamas, nes visuomenė jau pareiškė savo valią.

„Artimiausiu metu negali (būti organizuojamas antras referendumas – BNS) todėl, kad visuomenė pasisakė. Manau, kad vėliau, susiklosčius kitoms aplinkybėms, be jokios abejonės, gal ir bus kartojamas“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė šalies vadovė.

Sekmadienį vykusiame referendume dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo pritrūko kiek mažiau nei 300 tūkst. balsų.

Už dvigubos pilietybės išplėtimą buvo beveik 74 proc. dalyvavusiųjų arba daugiau kaip 956,5 tūkst. rinkėjų.

Kad Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės būtų pakeistas, pataisą privalėjo palaikyti ne mažiau kaip 1 mln. 236 tūkst. 203 rinkėjai, tai yra daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

Referendume siūlyta išplėsti pilietybės institutą taip, kad Lietuvos pasą galėtų išsaugoti žmonės, gavę „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“.

Dabar Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias retas išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Už Seimo rinkimus pavasarį

Prezidentė sako esanti už tai, kad Seimo rinkimai būtų nukelti į pavasarį.

Šalies vadovė tvirtino besitikinti, kad valdantiesiems ir opozicijai pavyks sutarti šiuo klausimu.

D. Grybauskaitė teigė, kad pavasarį pradėjusi dirbti nauja valdančioji dauguma iš karto turėtų galimybę rengti savo kitų metų valstybės biudžetą.

„Manyčiau, kad apskritai turėti rinkimus pavasarį yra racionalu, turint galvoje ir biudžeto klausimų sprendimą, todėl jeigu pozicija ir opozicija susivienytų dabar ir sugebėtų priimti tokį sprendimą, jis būtų sveikintinas“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė prezidentė.

Idėją keisti Seimo rinkimų datą po kelerių metų pertraukos vėl iškėlė valdantieji „valstiečiai“, opozicija tvirtino esanti atvira šiems svarstymams.

Dabar Konstitucijoje numatyta, kad eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio antrą sekmadienį.

Norint perkelti Seimo rinkimus iš rudens į pavasarį, reikės keisti Konstituciją. Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo Seime balsuojama du kartus, tarp balsavimų padarant ne mažiau kaip trijų mėnesių pertrauką. Nuostatos laikomos priimtomis, jeigu už jas balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai arba ne mažiau kaip 94 parlamentarai.

Kad gegužės 12-ąją vyksiantis referendumas yra dėl pilietybės išsaugojimo aiškina Vyriausybė, kuriai paskirta viešinti referendumą. Nors ankstesni kai kurie Vyriausybės ir Seimo nutarimai bei parlamento aiškinamasis raštas referendumo tikslą apibrėžia, kaip siekį tautos atsiklausti dėl Konstitucijos 12 straipsnio arba dvigubos pilietybės.

Pasak Vyriausybės kanceliarijos, traktuotėje akcentuojamas pilietybės išsaugojimas, nes referendumo „formuluotė aiškiai kalba apie Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą (nepraradimą) tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie ją įgijo pagal kilmę“.

Taip pat teigiama, kad nei Konstitucijos 12 straipsnyje, nei Pilietybės įstatyme nėra naudojamos sąvokos „dviguba“ ar „daugybinė“ pilietybė.

Į pačią referendumo klausimo formuluotę dėmesį kreipia ir Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Antanas Vinkus. Seimo nario teigimu, joje nėra žodžių „dviguba“ ar „daugybinė“ pilietybė, dėl to tinkama referendumą traktuoti kaip dėl pilietybės išsaugojimo.

Tiksli formuluotė skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas“.

Vienas šios formuluotės autorių Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius teigia esą nesuprantama, kodėl pasirinktas būtent traktavimas – dėl pilietybės išsaugojimo. Jo teigimu, tokiu būdu manipuliuojama žmonių jausmais siekiant pozityvaus balsavimo rezultato.

Tai yra nepagarbus požiūris į visuomenę, jos mulkinimas.

„Ar jūs už tai, kad būtų išsaugota pilietybė? Žmogus pagalvoja, kad taip, kad kažkas lyg kėsintųsi į ją, atsiranda psichologinis dalykas. O jei paklaustume, ar už tai, kad Lietuvos pilietis turėtų kartu ir kitų penkių valstybių pilietybę, tai jūsų atsakymas būtų gal visiškai kitoks. Pradėtume galvoti. (Dabar – ELTA) matau žaidimą žmonių jausmais“, – sakė V. Sinkevičius.

Pasak jo, Pasaulio lietuvių bendruomenės nariai, sakydami, kad nebalsuos dėl dvigubos pilietybės, bet dėl jos išsaugojimo gudrauja. Esą bandoma atskirti neišskiriamus dalykus.

„Kaip galima šitaip sakyti? Juk visi supranta, kad jeigu išsaugosi pilietybę tam, kuris įgyja kitos valstybės pilietybę, tai jis bus dvigubas pilietis. Kaip tai galima atskirti? Tai yra nepagarbus požiūris į visuomenę, jos mulkinimas“, – teigė V. Sinkevičius.

Pilietybės referendumą traktuojant kaip dėl jos išsaugojimo, MRU profesorius sako, atsispiriama nuo klaidingo teiginio, kad pilietybė yra žmogaus prigimtinė teisė. V. Sinkevičius tikina, kad Europos konvencijoje dėl pilietybės pasakyta –pačios valstybės turi teisę nustatyti, kad kai pilietis įgyja kitos valstybės pilietybę, netenka savosios.

„Nėra prigimtinės teisės į Lietuvos pilietybę, yra prigimtinės teisė į pilietybę kaip tokią, bet ne į konkrečios valstybės“, – teigė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasirinkto referendumo akcento nelaiko probleminiu. Pasak jo, traktuotė „dėl pilietybės išsaugojimo“ yra paprastesnė ir aiškesnė nei „dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo“ ar „dėl dvigubos ar daugybinės pilietybės“.

„Šiuo atveju kalbama, jeigu mūsų piliečiai išvyktų, prieš tai įgavę įgimtą teisę būti piliečiais, kad tos pilietybės neprarastų. Todėl ir vadinama išsaugojimu, kad būtų aiškiau. O kai kalbi apie dvigubą pilietybę, galima susidaryti iliuziją, kad kažkas kolekcionuoja pilietybes ir kam to reikia. Aš manau, kad yra gana teisingai atspindėta, apgaulės nėra“, – sakė L. Linkevičiaus.

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Seimo nutarimo dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad jis organizuojamas „siekiant išplėsti dvigubos pilietybės įgijimo galimybes ir suteikti kuo didesniam iš Lietuvos išvykusių piliečių skaičiui galimybę išlaikyti tamprų, pilietybės saitais susaistytą, ryšį su valstybe“.

Šių metų sausio 11 d. Seimo nutarime rašoma, kad Vyriausybei paskiriama informuoti visuomenę dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo.

O sausio 16 dieną Vyriausybės nutarimu referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo buvo akcentuotas darsyk – buvo nutarta „įgalioti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją valstybės biudžeto lėšomis informuoti visuomenę apie privalomuoju referendumu dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teikiamo spręsti klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui“.

Kartu su gegužės 12 d. referendumu dėl pilietybės išsaugojimo vyks ir referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, taip pat bus renkamas prezidentas.

Kokie yra pagrindiniai argumentai „už“ ir „prieš“? Taip pat laidoje sveikinimai Laisvės TV, knygų deginimo akcija ir Gitano Nausėdos užlėkimai.

Laidoje klausiama, kodėl vertėtų balsuoti „už“, ir kad nekiltų nesusipratimų iškart susidėliokime tris dalis: neaiškumų paneigimą, realią naudą ir ateities galimybes.

Daugiau žiūrėkite vaizdo įraše:

Už šį Seimo nutarimą balsavo 66 parlamentarai, keturi „tvarkiečiai“ susilaikė.

Nutarimas priimtas valdančiųjų balsais, nes anksčiau Seimo salę paliko opozicijos atstovai, protestuodami prieš procedūrinius pažeidimus priimant įstatymo pataisas, susijusias su gynybos ir naujų partijų finansavimu.

„Referendumas yra konstitucinis kelias gimimu įgytos pilietybės išsaugojimui“, – sakė Seimo narys socialdarbiečių frakcijos narys Antanas Vinkus.

„Manau, kad jeigu visuomenė supras, kad mes kalbame apie piletybės išlaikymą, ateis ir aktyviau balsuoti“, – pridūrė jis.

Pagal priimtą nutarimą, privalomajame referendume bus balsuojama dėl tokio Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

Valstybių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai bus nustatyti konstituciniame Pilietybės įstatyme.

Šiuo metu galiojantis įstatymas nustato, kad siekiant priimti Konstitucijos pataisą dėl pilietybės būtina, jog už ją balsuotų ne mažiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Tačiau parlamente svarstomos iniciatyvos šią kartelę nuleisti.

Nustatyta, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo vyks kitų metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną, kai planuojami prezidento rinkimų pirmas ir antras turai.

Seimui priėmus nutarimą surengti referendumą, planuojama kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis įvertintų referendumo atitikimą pagrindiniam šalies įstatymui. Tačiau ketvirtadienį kreipimosi projektas Seimui nebuvo pateiktas.

Opozicijos atstovai ir buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius yra išsakę abejonių, kad Seimo sprendimas referendumą vykdyti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka gali pažeisti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 metų sausio 1 dieną.

Seimas pavasario sesijos pabaigoje priėmė Referendumo įstatymo pataisas, kad pilietybę apibrėžiantį  Konstitucijos pirmojo skirsnio 12 straipsnį galėtų pakeisti mažesnis skaičius žmonių. Šalies vadovė pataisas vetavo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.

Gavęs vetuotą įsakymą Seimas sprendžia, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. 107 balsais „už“ ir penkiems parlamentarams susilaikius Seimas antradienį nusprendė abejones dėl konstitucingumo sukėlusias pataisas laikyti nepriimtomis.

Šiuo metu Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnius referendumu pakeisti gali daugiau kaip pusė visų balso teisę turinčių piliečių. Seimas minėtomis pataisomis šią ribą buvo sumažinęs iki daugiau kaip 50 proc. referendumo dalyvių.

Prezidentės veto pristačiusi jos patarėja Rasa Svetikaitė pažymėjo, kad Referendumo įstatyme nustačius lengvesnį vieno iš Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnių pakeitimo tvarką „būtų sukuriamas precedentas ateityje selektyviai keisti kurio nors kito fundamentalias, nekvestionuojamas vertybes įtvirtinančio Konstitucijos straipsnio nuostatas“.

Patarėja pažymėjo, kad surengus referendumą vadovaujantis abejotinomis pakeisto įstatymo nuostatomis, vėliau gali būti anuliuoti jo rezultatai.

„Tikėtina, kad šio įstatymo pagrindu organizuojamo referendumo rezultatai Konstitucinio Teismo galėtų būti pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais, ir tuomet dvigubos pilietybės iš galimybės nusikeltų neribotam laikui“, – sakė R. Svetikaitė.

„Prezidentė kviečia palaikyti veto ir dėti aktyvias pastangas ruošiantis referendumui, kurio rezultatai nekeltų jokių teisinių abejonių, aktyviai imtis šviečiamosios kampanijos, kalbėtis su žmonės, raginti ateiti balsuoti, ypač pačius emigrantus, kuriems šis klausimas aktualiausias“, – kalbėjo prezidentės atstovė.

Konstitucijoje dabar įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės. Dvigubos pilietybės siekia Pasaulio lietuvių bendruomenė.

„Aš už tai, kad būtų galima turėti dvi pilietybes. Teisininkai turėtų pasakyti, koks yra racionaliausias ir teisingiausias kelias, kad nebūtų vėl siūlomi tam tikri įstatymai, kurie prieštarautų Konstitucijai. Konstitucinio Teismo yra išaiškinimas, ką reikia daryti ir, manau, kad tuo keliu reikia eiti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

„Bet jeigu matome, kad referendumo būdu negalime pasiekti rezultato, reikia pakeisti įstatymą, kad mažesnis skaičius žmonių turėtų pasisakyti už pilietybės suteikimą žmonėms, kurie išvykę iš Lietuvos. Manau, čia nebūtų jokios tragedijos“, – kalbėjo jis.

Socialdemokratai yra parengę Referendumo įstatymo pataisą, kad Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimas būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritarė du trečdaliai piliečių, dalyvavusių referendume.

Šiuo metu Referendumo įstatymas numato, kad Konstitucijos pirmojo skirsnio pakeitimui reikia, jog už jį balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Politikai svarsto galimybę rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, bet išeiviai tvirtina, kad esant dabartiniams reikalavimams mėginimas referendumu įteisinti dvigubą pilietybę nebūtų sėkmingas.

Konstitucijos 12 straipsnis sako, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Reikalingas Konstitucijos straipsnis keičiamas tik referendumu.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu.