„Kitas būtų tikrai reikalingas pratimas, bet ne tiek kvestionuojant, bet išsigryninant kryptis, tai sulyginti, kiek dabartinės priedangos, kurių esame nemažai sužymėję, virš 3000 dabar yra padaryta, atitinka numatytą techninį reglamentą, bent jau dėl bazinių dalykų – kiek jos turi po kelis išėjimus, kiek gali atlaikyti konstrukciškai, griūti virš jų ir panašūs dalykai“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys.

Anot jo, svarbu ne pats reglamento sukūrimas, bet ir tai, kiek Lietuvoje esama priedangų, kiek jos atitinka iškeltus siekius – mieste talpinti 60 proc., rajoninėse savivaldybėse – 40 proc. gyventojų. Čia, pasak K. Budrio, „dar yra kur padirbėti ir pasistiebti“.

Nors naujo statybos techninio reglamento priedangoms rengimas užtruko, prezidento patarėjo teigimu, tai yra pozityvus poslinkis.

„Ieškant pozityvo, pozityvių taškų, gerai, kad mes jį turime. Žinoma, žiūrėsime, kiek jis bus įgyvendinamas, kiek jo bus laikomasi. Tiesą sakant, ne daug mačiau tiek rinkos, tiek ekspertų, kurie susiję su planavimu, projektavimu reakcijos, bet esu įsitikinęs, kad pozityvus turėtų būti požiūris, tuo labiau, kad nėra nukabintas pats reikalavimas iš lubų“, – kalbėjo patarėjas.

Praėjusią savaitę įsigaliojo naujas statybos techninis reglamentas priedangoms, slėptuvėms ir kolektyvinės apsaugos statiniams.

Projektuojant ir statant naujus didesnius visuomeninius statinius bei aukštesnius daugiabučius juose turės būti įrengtos priedangos, skirtos pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. Jos turės talpinti 60 proc. pastatų lankytojų ar gyventojų.

Reglamentas taip pat numato griežtesnius reikalavimus valstybės institucijų, ligoninių bei strateginių įmonių slėptuvėms.

Pernai sausį įsigaliojęs Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas įtvirtino prievolę visuose naujai statomuose daugiau nei 100 žmonių talpinančiuose visuomeniniuose pastatuose bei didesniuose nei penkių aukštų daugiabučiuose suprojektuoti ir įrengti priedangas.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 3310 priedangų. Jose nuo netiesioginio apšaudymo oro pavojaus metu galėtų apsisaugoti 912 tūkst. arba 31 proc. šalies gyventojų.

„Šis Europos Komisijos siūlymas, reglamentuojantis prieigos prie finansinių klientų duomenų mechanizmą, yra naudingas patiems klientams, verslo plėtrai ir suteikia daugiau galimybių siūlyti naujus produktus. Jame yra jautrių klausimų – duomenų perdavimo saugumo užtikrinimas, papildomos investicijos finansų įstaigoms kuriant integruotą duomenų dalijimosi sistemą ir kiti“, – ministerijos pranešime teigė finansų viceministrė Vaida Markevičienė. 

Birželio 28 dieną EK pasiūlytu reglamentu siekiama atpiginti finansines paslaugas skatinant skaitmeninę transformaciją ir spartinant duomenimis grįstų verslo modelių pritaikymą Bendrijos finansų sektoriuje.

Pokyčiai susiję su dalijimusi vartotojų duomenimis, jų tvarkymu ir naudojimu, taip pat numatyta daugiau galimybių vartotojams nuspręsti, kam ir kokiu tikslu leisti naudoti jų duomenis.

Planuojama, kad reglamentas ES įsigaliotų nuo 2026–2027 metų.

LVAT liepos mėnesį ištyrė dar 2002 m. aplinkos ministro įsakymu patvirtintos ir iki šiol veikiančios metodikos atitiktį Konstitucijai, Aplinkos apsaugos, Viešojo administravimo ir Teisėkūros pagrindų įstatymams.

Nors teisėjų kolegija nutarė, kad minėta žalos aplinkai skaičiavimo metodika Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja, tačiau motyvuodama šių metų liepos 5 dienos sprendimą – nustatė ir privalomus standartus, kurių turi būti laikomasi tiriant aplinkosauginius incidentus. Taip pat išaiškino ir ištirtame teisės akte reglamentuoto žalos aplinkai nustatymo metodo turinį bei taikymo sąlygas.

L. Belevičius atkreipia dėmesį, kad sulig šiuo sprendimu, iki šiol plačiai aplinkosauginiuose ginčuose taikytas vertės ir sąnaudų metodas, virsdavęs rezonansiniais, dešimtis milijonų eurų siekiančiais civiliniais ieškiniais, galės būti taikomas tik krašutiniais atvejais, prieš tai įvykdžius kitas privalomas sąlygas.

Prioritetas aplinkos atkūrimui

Paskelbtame LVAT sprendime nustatytas algoritmas, paremtas 2004 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti, taip pat nacionalinių teisės aktų nuostatomis.

Šiuo algoritmu skiriamas pirminis, papildomas ir kompensuojamasis žalos ištaisymas. Teismo teigimu, pirminio žalos ištaisymo paskirtis – atkurti pažeistų gamtos išteklių ir funkcijų pirminę būklę.

Jei pirminė būklė neatkuriama, pritaikomas papildomas žalos ištaisymas, leidžiantis aplinkos būklę ištaisyti ir alternatyvioje vietovėje, panašiomis priemonėmis. Tuo tarpu kompensuojamasis ištaisymas vykdomas paskiausiai, kompensuojant aplinkos nuostolius.

„Jei neįmanoma panaudoti pirmiausia taikomo išteklių lygiavertiškumo palyginimo arba funkcijų lygiavertiškumo palyginimo metodų, naudojami alternatyvūs vertinimo būdai. Kompetentinga institucija gali nurodyti metodą, pavyzdžiui piniginio vertinimo, kad nustatytų būtinų žalos ištaisymo papildomų ir kompensuojamųjų priemonių apimtį“, – buvo rašoma teismo sprendime.

Jei neįmanoma panaudoti pirmiausia taikomo išteklių lygiavertiškumo palyginimo arba funkcijų lygiavertiškumo palyginimo metodų, naudojami alternatyvūs vertinimo būdai.

 

Atitinkamai savo sprendimu teismas įtvirtino ir žalos aplinkai dydžio nustatymo kriterijus. Jais įvardijamas pirminės aplinkos būklės įvertinimas, neigiamo poveikio reikšmingumas, natūralaus atsikūrimo galimybes, atlikti veiksmai, užtikrinantys žalą aplinkai darančių veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ir pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones.

Pirmiausia žalos fakto nustatymas

Teisininkas L. Belevičius pažymi, jog teisinio precedento galią turinčiu sprendimu taip pat nustatyta pareiga Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) žalos aplinkai dydį vertinti tik tada, kai yra nustatytas žalos aplinkai faktas. Pastarąjį, vadovaujantis Europos Sąjungos direktyva ir Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis, nustatyti privaloma atskirai, įrodžius neigiamą aplinkos elemento pokytį, o ne ištirta metodika. Priešingai, nei elgtasi iki šiol.

Anot jo, tai turėtų praeityje palikti ydingą praktiką, kai metodikoje įtvirtintomis matematinėmis formulėmis, o ne realiais aplinkos tyrimais būdavo formaliai konstatuojamas, o ne įrodinėjamas žalos faktas. Pastarojo pagrindu bylose teikti dešimtis milijonų eurų siekiantys civiliniai ieškiniai, kurių dydis nebūdavo pagrįstas ir susietas su realia aplinkai padaryta žala. Tuo tarpu atsakovas turėdavo gintis nuo tokių ieškinių teismo proceso metu. Apkaltinto asmens patirta reputacinė ir finansinė žala apskritai nebūdavo kompensuojama.

„Po paskelbto sprendimo, tampa aišku, jog žalos aplinkai apskaičiavimas, remiantis metodika, yra tik vienas iš žalos ištaisymo vertinimo metodų, kuris pripažintas paskutiniu taikomu metodu. Jis taikomas tik tais atvejais, jei neįmanoma panaudoti išteklių lygiavertiškumo palyginimo arba funkcijų lygiavertiškumo palyginimo metodų. Taip pat kai nėra sąlygų panaudoti piniginio vertinimo, kad būtų nustatyta būtinų žalos ištaisymo papildomų ir kompensuojamųjų priemonių apimtis, metodo“, – sakė advokatas.

Pasak jo, AAD dešimtmečiais formuotoje ydingoje administracinėje praktikoje prioritetiškai taikytas vertės ir sąnaudų metodas dabar yra „nuleistas“ ant metodų hierarchijos žemiausio laiptelio. Tačiau net ir jo taikymas, nuo šiol yra susietas su AAD pareiga įrodyti, kad per protingą laikotarpį arba už protingą kainą negalima įvertinti išteklių ir funkcijų pakeitimo. 

„Skambiausi pastarojo meto prieštaringos, ydingos praktikos pavyzdžiai, tai Vilkaviškio rajone dėl grunto taršos nepavojingomis statybinėmis medžiagomis pateiktas 33 mln. eurų ieškinys, nors reali žemės sklypo visiško sutvarkymo ir atliekų pašalinimo sąmata siekė kelis šimtus tūkstančių eurų. Šilutės rajone grunto tarša įvertinta AAD ieškinyje 55 mln. eurų. Šių metų liepos mėnesį – dar vienas grunto taršos atvejis Vilniuje, įvertintas 21 mln. eurų. Tai neproporcinga ir ydinga AAD praktika, dažnai tokie ieškiniai teismų pripažįstami nepagrįstais tačiau proceso metu AAD pasirinktiems atsakovams sukelia itin sudėtingas ekonomines ir socialines pasekmes, už kurias atsakomybė niekam nepritaikoma. Taikant teismo naujai įtvirtintą nustatytą algoritmą, tokie pavojingi precedentai nebeturėtų būti kuriami“, – teigė teisininkas.

„Žiniasklaidoje pamačiau, kad čia atvyksta žmonės. Maniau, jog atsidarė siena, pasinaudojau proga“, – pasakoja vienas neteisėtų migrantų.

Kaip ir buvo galima numanyti, gavę teisę laisvai judėti per šalį, didžioji dalis migrantų iš Lietuvos pabėgo.

„Jie neturi teisės palikti Lietuvos. Jiems suteikta, sakykime, judėjimo laisvė, bet tik Lietuvos teritorijoje. Jie kaip ir pažeidžia tą reglamentą, kuris jiems suteikiamas“, – aiškino vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Migracijos departamentas 2022 metais gavo 4 tūkst. užklausų dėl iš Lietuvos pabėgusių užsieniečių grąžinimo atgal į Lietuvą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Iš Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Nyderlandų“, – vardijo migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Pagal Europos Sąjungos dokumentą, dar vadinamu „Dublino susitarimu“, migrantai tampa atsakomybe tos šalies, kurioje pirmiausia paprašė prieglobsčio.

Jie neturi teisės palikt Lietuvos.

Tiesa, užklausos ne tik dėl neteisėtų migrantų, atvykusių per Baltarusiją, bet ir tų užsieniečių, kurie prieglobsčio paprašė legaliai. Nesulaukę galutinio sprendimo, iš Lietuvos – dingo.

„Šį mėnesį iš tų užsieniečių, kurie jau buvo mums grąžinti pagal „Dublino susitarimą“, grąžinti keturi, iš jų tik vienas buvo tas, kuris neteisėtai kirto Baltarusijos sieną“, – aiškino E. Gudzinskaitė.

Iš keturių tūkstančių į Lietuvą atvykusių migrantų, dabar šalyje liko kiek daugiau nei 400. Kad visus migrantus pradės masiškai grąžinti atgal, vidaus reikalų ministerija taip nemano.

„Dalis turbūt jų pasieks Lietuvą, nors, kita vertus, skaičiai kol kas kažkokio padidėjimo nerodo. Pasak statistikos, 2021 metais pagal Dublino reglamentą į Lietuva buvo grąžinti 53 asmenys“, – pasakojo A. Abramavičius.

„Jei imtume visų prieglobsčio prašytojų statistiką, tai grąžinamų per metus būna nuo penkių iki trylikos proc. visų, kuriuos norėta grąžinti“, – tikino E. Gudzinskaitė.

Ar grąžinti užsienietį atgal kita valstybė sprendžia tik įvertinusi įvairias aplinkybes.

„Užsienietis turėtų būti fiziškai paimtas, įsodintas į lėktuvą ir atskraidintas į tą pirmąją valstybę“, – dėstė E. Gudzinskaitė.

Vokietija laikosi šeimos vienybės principo.

„Gali būti, kad užsienietis atvyko per Lietuvą, bet jo didžioji šeimos dalis – branduolinė šeima, prieglobsčio pasiprašė, pavyzdžiui, Vokietijoje“, – pasakojo E. Gudzinskaitė.

Tokiu atveju, užsienietis Vokietijoje galėtų ir likti, o ir šiaip, sprendimo išsiųsti atgal į Lietuvą migrantai gali apskųsti teismui. Tada procesai vėl gali užtrukti ilgiau nei metus.

„Ar, tarkime, sąlygos buvimo ir laikymo galėtų būti kaip argumentas? Taip, galėtų būti kaip argumentas, tačiau kad vien dėl to būtų atsisakyta vykdyti perdavimo procedūras, mano vertinimu, tai yra mažai tikėtina“, – tikino advokatas Karolis Merkevičius.

Jei migrantas vis dėlto į Lietuvą grąžinamas, jį bandoma išsiųsti į kilmės šalį, tačiau niekas netrukdo jam pateikti prieglobsčio prašymo iš naujo. Kadangi judėjimo ribojimai šalyje tokiais atvejais paprastai netaikomi, jis į Europą gali bėgti ir vėl, o tada istorija kartojasi.

„Ar jie palikę Lietuvą, ar kažkur jų pėdsakai atsiranda Vokietijoje, Prancūzijoje, ar jie ten pasiliks, ar bus grąžinti, Lietuva įsipareigojusi penkis metus imtis būdų, kaip juos grąžinti į pradinę šalį“, – pasakojo A. Abramavičius.

2022 m. į Lietuvą grąžinti 56 asmenys prašė suteikti jiems prieglobstį, tačiau pasišalinę iš šalies. Prieglobstis Lietuvoje 2022 metais suteiktas tik dviem neteisėtiems migrantams, o nuo migrantų krizės pradžios prieglobstį gavo iš viso 141 užsieniečiui.

„Šiuo įstatymo projektu siekiama detalizuoti Europos Sąjungos reglamento nuostatas ir įtvirtinti šio reglamento konkretų taikymo ir įgyvendinimo modelį“, – posėdyje sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Jei Seimas priimtų abu teisės aktus, institucijoms būtų nustatytas tikslas sumažinti elektros suvartojimą 10 proc., o piko valandomis – 5 proc., be to, būtų reguliuojamos energetikos rinkos pajamos ir jų perviršis, o Energetikos ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir „Litgrid“ būtų įpareigotos pasirašyti susitarimą su pagrindine eksportuojančia valstybe – Švedija – dėl pajamų perviršio pasidalijimo.

Pataisomis būtų reglamentuojamas solidarumo įnašas bei surenkamų lėšų panaudojimas. Įnašas būtų taikomas 2023 metais, jis būtų skaičiuojamas tik nuo pelno, daugiau kaip 20 proc. viršijančio pastarųjų ketverių finansinių metų vidutinį  apmokestinamąjį pelną.

Pasak I. Žilienės, už lėšų administravimą būtų atsakinga energijos išteklių biržos operatorė „Baltpool“, o jų surinkimo, administravimo bei panaudojimo tvarką nustatytų Vyriausybė. Tuo metu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų nustatyti elektros gamintojų pajamų perviršio skaičiavimo metodiką ir deklaravimo tvarką.

I. Žilienės teigimu, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kartu su „Baltpool“ kontroliuotų solidarumo įnašo skaičiavimą, o surinktos lėšos būtų naudojamos remti elektros vartotojus taip švelninant didelių kainų poveikį.

Šiuo įstatymo projektu siekiama detalizuoti Europos Sąjungos reglamento nuostatas ir įtvirtinti šio reglamento konkretų taikymo ir įgyvendinimo modelį.

„Šita priemonė (elektros kainų kompensacijos vartotojams – BNS) jau yra taikoma, taigi, iš gautų lėšų bus galima atstatyti valstybės biudžeto lėšas arba mažinti skolinimosi dalį“, – teigė I. Žilienė.

Pasak jos, surinktomis lėšomis taip pat būtų galima skatinti investicijas į atsinaujinančią energetiką, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, skatinti efektyviau vartoti energiją, skirti finansinę paramą padedant mažinti energijos suvartojimą.

Spalio pradžioje ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų taryba sutarė, kad eksportuojančios elektrą šalys su importuojančiomis turės pasidalinti gamintojų perteklinėmis pajamomis.

Lietuva dar derasi su Švedija, iš kurios importuoja daugiausiai elektros, dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis.

Spalio pradžioje priimtu ES reglamentu taip pat nustatytos kitos priemonės, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti, tokios kaip energijos vartojimo mažinimas, rinkos pajamų ribos taikymas, šiomis priemonėmis surinktų lėšų panaudojimas. Jo nuostatoms perkelti į Lietuvos teisę teikiamas atskiras įstatymo projektas, kurį taip pat pirmadienį nuotoliniame posėdyje svarstys Vyriausybė.

Vyriausybė prašys Seimo pataisas svarstyti ypatingos skubos tvarka. Jei bus priimtos, pataisos turėtų įsigalioti nuo 2023 metų sausio 1 dienos.

Vienatvė, prastas oras, depresija – tai tiesus kelias pas psichologus. Tačiau šie sako, kad jų paslaugos gali tapti sunkiai prieinamos ir žymiai brangti. Kaltininkas – Seime parengtas psichologų praktinės veiklos įstatymas, pagal kurį licencijavimas atsidurtų Psichologų sąjungos rankose. Tai reiškia, kad per metus už įvairius kursus, licenciją tektų pakloti apie 2 tūkst. eurų. O kai kurių psichologų uždarbis per mėnesį nesiekia nė 500.

„Rezultatas to įstatymo būtų paslaugų prieinamumo sumažėjimas. Tai nepakeistų kvalifikuotų paslaugų teikimo, nes realiai įstatymas yra sukonstruotas taip – jis paleis ir kontroliuos tuos žmones, kurie dirba sąžiningai“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos katedros docentas dr. Visvaldas Legkauskas.

Psichologų sąjungos prezidentė sako, kad kone du dešimtmečius siekiama psichologų veiklą reglamentuoti. Ir atmeta teiginius, jog atsiradus įstatymui, padidėtų įkainiai. Jis tiesiog apibrėžtų, kas yra psichologinės paslaugos.

Kodekso pataisos apibrėžė, kas yra keleivio vežimo už atlygį paslaugos, ir nustatė, kas ir kokiomis sąlygomis jas gali teikti. Priimti pakeitimai numato, kad keleivių vežimą organizuoti gali ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys, o keleiviai gali būti vežami ne tik taksi, bet ir lengvaisiais automobiliais.

„Naujosios technologijos kuria naujas galimybes Lietuvai, o priimti pakeitimai nustato aiškias taisykles, kad kiekvienas žmogus galėtų pasinaudoti šių technologijų teikiamais privalumais. Pavėžėjimo paslaugos suteikia daugiau pasirinkimo vartotojui, didina skaidrumą, konkurenciją ir gerina paslaugų kokybę. Be to, auganti tokių paslaugų paklausa tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje rodo, kad turime būti pasirengę naujovėms. Praėjusią savaitę priimti transporto kodekso pakeitimai yra svarbus žingsnis Lietuvai – esame pirmoji šalis Europoje ir Europos Sąjungoje, kuri reglamentavo pavėžėjimo paslaugas. Tokiu būdu aiškiai parodome savo paramą naujosioms technologijoms", – sako Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

Jis pabrėžia, kad teisės aktų pataisos turi ne riboti, bet skatinti naujų technologijų raidą. „Su pavėžėjimo paslaugomis, kaip ir visa naująja dalijimosi ekonomika, siejami dideli lūkesčiai visame pasaulyje. Siekiant naudos vartotojams, teisinis reguliavimas turėtų kurti pasitikėjimą ir skaidrumą o ne barjerus, brangias licencijas ar kitus dirbtinius suvaržymus paprastoms paslaugoms", – teigė V. Sutkus.

Pataisomis įtvirtinamos sąlygos pavėžėjimo paslaugų rinkos priežiūrai. Numatoma, kad vežėjas arba, jo pavedimu, keleivių vežimo organizatorius, kelių transporto kontrolės institucijoms turės pateikti sutartis su keleiviais arba duomenis, jei jos sudaromos išmaniaisiais įrenginiais (pavyzdžiui, mobiliosiomis programėlėmis). Be to, vežėjas įpareigojamas Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti informaciją apie iš šios veiklos gaunamas pajamas arba pavesti tai atlikti keleivių vežimo organizatoriui.

Kelių transporto kodekso pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d.

Anot Reglamento komisijos pirmininkės Vaidos Žvikienės, iki šiol galiojęs Klaipėdos miesto tarybos veiklos reglamentas buvo parengtas prieš 15 metų.

Paaiškėjo, kad kai kurios dokumento vietos buvo tapusios itin klaidžios, tam tikri punktai nebeatitiko dabartinių aktualijų, pokyčių reikėjo ir dėl pakitusių kitų teisės aktų.

Kiek anksčiau nuomonę, susijusią su planuojamu koreguoti dokumentu, galėjo išsakyti įvairios institucijos bei visuomenė. Keli siūlomi įteisinti punktai įžiebė ir karštesnių diskusijų.

Keli politikai it įgelti pašoko išgirdę, kad norėta įtraukti nuostatą, jog tarybos posėdžio metu elgesio taisykles pažeidžiantys politikai ne tik būtų svarstomi Etikos komisijoje, bet ir iš salės išvesdinti apsaugos darbuotojų ar policijos pareigūnų.

Patvirtintame dokumente išvesdinimo iš salės galimybės nebeliko, tačiau pastebima, kad už netinkamą elgesį politikams savo reputaciją teks ginti Etikos komisijoje.

Kiek daugiau diskusijų sulaukė ir klausimas dėl pasisakymų iš klaipėdiečių tribūnos.

Būta siūlymų iš jos neleisti kalbėti politikams, mat baimintasi, jog artinantis rinkimams kai kurie gali pasinaudoti šia teise.

Rengiant minėtą dokumentą taip pat siūlyta penketą minučių trunkančius gyventojų, visuomenininkų ar politikų pasisakymus iš posėdžio pradžios, kaip yra dabar, perkelti į pabaigą.

Tačiau paaiškėjo, kad apie trečdalis posėdžių baigiasi anksčiau nei 17 val. Kol nebus rasta geresnė alternatyva, pasisakymų situacija liks tokia, kaip iki šiol, – gyventojai iš klaipėdiečių tribūnos prabils posėdžio pradžioje nuo 9 val.

V.Žvikienė pripažino, kad patvirtintas reglamentas netolimoje ateityje dar bus taisomas.