– Ar bėda, kad vaikai neklauso? Jie turbūt viską girdi, tik nenori girdėti.
– Yra daug priežasčių, kodėl tėvai rėkia ant vaikų. Viena jų – bendra jų psichologinė būsena, sveikata. Už rėkimo gali slypėti daug pykčio, baimių, įtampos, nuovargis, emocinis išsekimas. Rėkimas atspindi psichologinę jų būseną. Dažnai tėvai iš vaikystės patirčių, kai mato tėvų elgesį, rėkimą, atneša tai į savo šeimas. Tuomet kalbame apie išmoktą elgesį. Tėvai dažnai rėkia ant vaikų dėl polinkio į agresiją. Tuomet tikimasi greito rezultato, deja, jis būna trumpalaikis.
– Dažnai vėliau blogai jaučiasi patys tėvai.
– Taip. Dažnai būna kaltės jausmas, kuriuo gyvena. Tai suprantama.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai kaip užburtas ratas – tai tampa norma.
– Kai jaučiame, kad kyla pyktis, galbūt situacijos galima išvengti, suvaldyti: išeiti į kitą erdvę, kambarį, net jei vyksta rėkimas, galima sustoti ir išeiti. Kitoje erdvėje stengtis suvaldyti emociją, išbūti, išlieti, rasti sau tinkamą būdą – išpiešti, iškvėpuoti, trumpa meditacija, pasivaikščioti gryname ore. Tai padės nukreipti dėmesį nuo vaiko į savo vidų.
Sakoma, kad iki penkerių metų vaikas viską sugeria kaip kempinė. Paauglystėje pradeda lįsti elgesio vaisiai.
– Ir tada ramiu balsu jau galima pasakyti tai, ką iš pradžių norėta išrėkti.
– Taip. Kol nenurimstame, geriau net nepradėti pokalbio. Vėliau jau galima atsiprašyti, paprašyti, ko norėjome. Ilgalaikėje perspektyvoje reikėtų ugdyti pakantumą netobulumui, vaiko amžiui, interesams. Reikia suprasti, kad visada vaikas gerai nesielgs, Tai neadekvatus noras. Tai reikia suprasti ir priimti. Norint keisti vaiko elgesį, reikia aiškiai nustatyti taisykles, paaiškinti padarinius.
– Vėliau vaikas gali rėkti ant savo vaikų arba net ant tėvų.
– Taip ir būna. Sakoma, kad iki penkerių metų vaikas viską sugeria kaip kempinė. Paauglystėje pradeda lįsti elgesio vaisiai. Jie pradeda bendrauti su mumis taip, kaip mes bendravome. Reikia stengtis kiek įmanoma. Labai svarbi psichinė higiena. Kaip valome dantis, taip reikia skirti laiko kokybiškam poilsiui, miegui, pabūti gamtoje, būti išklausytam, suprastam, sportuoti. Tai kasdienis dėmesys mūsų psichikos būsenai.
