Interviu BNS R. Masiulis pripažino, kad strateginių įmonių sandorių tikrinimas kartais vėlina procesus, tačiau į nacionalinio saugumo interesus turi būti atsižvelgta. Ministras tikisi, jog tiek EK, tiek partneriai supras, jog tai nėra daroma iš blogos valios, ir jei reikės, jis pats žada kalbėtis tiek su Briuseliu, tiek su „Orlen Lietuva“, tiek su Latvija.

R. Masiulis teigia neturintis žinių apie galimus korupcijos požymius Rengės atstatymo rangovo konkurse. BNS žiniomis, vyriausybinė komisija turi informacijos, kad konkurso laimėtoja bendrovė „Vitras-S“ galėjo tartis su antroje vietoje likusia Latvijos geležinkelių antrine įmone dėl dalyvavimo konkurse.

– Komisijos sprendimo kol kas nėra, rangovo atrankos konkursas užsitęsė, neaišku kada jis bus pasirinktas ir kaip klostysis tolesnis procesas, tuo metu Lietuva įsipareigojo Europos Komisijai bei partneriams atstatyti Rengę iki šių metų pabaigos. Kaip tas įsipareigojimas bus įvykdytas?

– Kol kas terminai įmanomi, reikia tikėtis, kad visos procedūros bus atliktos, todėl tas įsipareigojimas bus įvykdytas. Šiandien dar neturim pagrindo sakyti, kad jis nebus įvykdytas. Jei taip galiausiai susiklostytų,  aš labai viliuosi, kad Europos Komisija priims tuos objektyvius kriterijus, nes konkursai, viskas buvo pravesta pakankamai greitai.

Bet reikia suprasti, kad Lietuvoje tik nuo pernai metų pradėjo veikti Nacionalinio saugumo įstatymas, ir jo taikymas tikrai užima laiko, reikia surinkti krūvas pažymų ir taip toliau. Deja, taip atsitiko, kad dėl laimėtojų reikia kreiptis į komisiją (strateginių įmonių sandorius tikrinančią vyriausybinę komisiją – BNS). Įvertinus, kad Lietuva negaišo šiaip sau laiko, tai yra tiesiog dėl nestandartinių aplinkybių susiklosčiusi situacija, todėl net jeigu kažkoks vėlavimas atsitiks, manau, kad Europos Komisija supras.

– Ar ministerija ar jūs asmeniškai pasiryžęs kalbėtis su Europos Komisija, jeigu reikėtų aiškintis?

– Taip, ne tik su Europos Komisija, lygiai taip pat ir mūsų partneriams lenkams, latviams turėtų irgi būti suprantama, kad kartais valstybės, vertindamos nacionalinio saugumo kriterijus, susiduria su papildomomis procedūromis. Čia nėra blogos valios, nėra vilkinimo dėl blogos valios ir aš esu įsitikinęs, kad tiek Latvija, tiek Lenkija supras, kad čia tiesiog procedūrų klausimas, ir labai viliuosi, kad jis kuo greičiau bus išspręstas. 

Įvertinus, kad Lietuva negaišo šiaip sau laiko, tai yra tiesiog dėl nestandartinių aplinkybių susiklosčiusi situacija, todėl net jeigu kažkoks vėlavimas atsitiks, manau, kad Europos Komisija supras.

- Mūsų žiniomis, komisijai, kuri tikrina tokius sandorius, kilo įtarimų, kad konkurse galėjo būti korupcijos požymių. Ar jums žinomi faktai apie tai, ar turite informacijos, kad galėjo būti susitarimai tarp potencialių rangovų ar kitokių korupcinių santykių?

– Ministerija tokių faktų neturi, reikėtų dėl detalesnės informacijos kreiptis į „Lietuvos geležinkelius“, ar jie tokius dalykus mato, ar ne, be to, tam yra ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ji, gavusi tam tikrus faktus, turi priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Kol kas tokių sprendimų nėra, jokių formalių procedūrų neinicijuota, tai situacija nesikeičia.

– Tarnyba BNS pranešė, kad ji neatliks detalaus konkurso procedūrų vertinimo, nes viskas su jomis yra gerai.

– Lietuvoje viešieji pirkimai reguliuojami pagal įstatymą, tai tokiu atveju situacija nesikeis.

– Kokios informacijos buvo paprašyta iš ministerijos ir ką pateikėte ar pateiksite komisijai?

– Negalėčiau atsakyti, man reikėtų pasižiūrėti, ar aš galiu komentuoti tuos dalykus. 

– Komisija, mūsų žiniomis, nėra linkusi suteikti leidimo pasirašyti sandorį su „Vitras-S“, kuri yra „Skinest Rail“ grupės dalis – kitai jos įmonei „Skinest Baltija“ dėl akcininko Olego  Osinovskio ryšių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, p ernai nebuvo leistas sandoris su „Lietuvos geležinkeliais“. Logiška galvoti, kad „Vitras-S“ taip pat gali būti neleista pasirašyti sutarties. Kokią išeitį matote iš situacijos?

– Dėl komisijos negaliu komentuoti, priklausomai nuo to, kokie bus sprendimai komisijoje, toliau dėliosis viskas pagal viešųjų pirkimų taisykles. Ministerija į šiuos procesus nesikiša ir negali kištis.

– Vyriausybė ir komisija motyvuoja savo sprendimus grėsme nacionaliniam saugumui. Ar įžvelgiat tą grėsmę, jei „Vitras-S“ būtų patikėta atstatyti Rengės ruožą?

– Nacionalinio saugumo klausimais turime specialią komisiją, kuri nustato, ar yra grėsmė. Nei ministerija, nei „Lietuvos geležinkeliai“ tokios prerogatyvos neturi, tai tikrai negaliu komentuoti, ką aš matau ir ko nematau, nes yra formalizuota procedūra Lietuvoje.

Galiu komentuoti dėl paties proceso – tai normalus procesas, valstybė, įvertinusi visas geopolitines rizikas – ir ne mes vieninteliai pasaulyje, daugėja šalių, kurios įsiveda tokius specialius įstatymus dėl nacionalinio saugumo – tai natūralu, kad yra šiek tiek apsunkintos procedūros, teismai prasideda, testavimas tos sistemos, ir tie įstatymai turi būti tobulintini, kad tas procesas būtų sklandesnis, bet nacionalinis saugumas yra labai svarbus dalykas, mes privalom į jį atsižvelgti.

– Ar jūs dalyvaujate keičiant įstatymą dėl strateginių įmonių? Mūsų žiniomis, siūloma suteikti kitokį statusą infrastruktūros projektams ES šalių pasienyje, tai reikštų, kad Rengės ruožas nebūtų šios komisijos nagrinėjimo objektas, ir tuo atveju išsispręstų problema.

– Tokios diskusijos vyko, bet mes turime suprasti, kad sprendimai, jeigu jie ir galėtų būti priimti, tai bus ateityje. Sprendimai nepriiminėjami atgaline data.

– Bet jei būtų skubos tvarka priimta Vyriausybėje ir Seime, gal dar būtų galima įšokti į tą  traukinį.

– Sunku komentuoti dėl teisinių niuansų. Aš taip suprasčiau, jeigu mes priimam sprendimą, jis turėtų galioti ateičiai, o ne praeičiai.

– Ar ministerija dalyvauja rengiant pataisas ?

– Taip, dalyvauja, mes svarstom, kurie dalykai nėra tokie jautrūs nacionaliniam saugumui, diskutuojam. Tai yra procesas, kuris po truputį yra tobulinamas, kad būtų sklandesnis, kad dėl kiekvieno varžto nereikėtų eiti į komisiją, kai tikrai tos rizikos nėra nacionaliniam saugumu, bet plačiau komentuoti sunku, reikia palaukti sprendimo.

– O dėl įmonių, kurių sandoriai turi būti tikrinami, sąrašo pokyčių galėtų būti?

– Nežinau ir negaliu komentuoti.

– Dėkoju už pokalbį.

BNS žiniomis, komisija turi informacijos, kad konkurso laimėtoja, Estijos kapitalo geležinkelių statybos ir remonto bendrovė „Vitras-S“ galėjo tartis su antroje vietoje likusia Latvijos geležinkelių antrine įmone „LDz infrastruktūra“ dėl dalyvavimo konkurse, be to, abejojama ir „Vitras-S“ valdybos narių – buvusių aukštas pareigas „Lietuvos geležinkeliuose“ užėmusių darbuotojų – ryšiais.

Komisija, BNS žiniomis, vasarį sustabdė sandorio patikrą – neoficialūs šaltiniai teigia, jog ji atsidūrė aklavietėje. Pradėjus patikros procedūrą, pagal įstatymą savo išvadą geležinkeliams ji turi pateikti ilgiausiai per 25 dienas.

Vyriausybės vicekanclerio Almino Mačiulio vadovaujama komisija vasario pradžioje paprašė VPT, Konkurencijos tarybos, Specialiųjų tyrimų tarybos (STT), Susisiekimo ministerijos bei „Lietuvos geležinkelių“ išvadų. Visos institucijos BNS patvirtino gavusios užklausas, tačiau tik VPT pakomentavo savo poziciją BNS. Kitos teigė neteikiančios tokios informacijos arba patvirtino, kad savo išvadas ruošia ar jau nusiuntė komisijai.

VPT pažeidimų nemato

VPT direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė BNS sakė, kad tarnyba neatliks išsamaus Rengės rangovo konkurso vertinimo, nes jo sąlygose nemato jokių pažeidimų.

„Įtarimų dėl galimų pažeidimų nematome – kažkokio ribojimo konkurencijos nei tarp kvalifikacijos reikalavimų, nei per vertinimo kriterijus. Sudalyvavo 4 tiekėjai, kas leidžia daryti prielaidą, kad konkurencija užtikrinta, kitas dalykas, negavome ir iš rinkos pretenzijų, nusiskundimų dėl pirkimo sąlygų. Nelabai matome pagrindo imtis pirkimo vertinimo“, – BNS sakė J. Petkuvienė.

Jos teigimu, jei, pavyzdžiui, perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo metu mato, kad tiekėjai derino  juos, nesąžiningai elgėsi ir ji turi pagrįstų įrodymų, tokiu atveju Viešųjų pirkimų  įstatymas leidžia tokius tiekėjus pašalinti iš konkurso. Ji pabrėžė, kad po pašalinimo tiekėjai gali skųstis teismui, todėl reikia rimtų įrodymų.

„Lietuvos geležinkeliai“ BNS teigia neturintys įtikinamų duomenų, kad kurie nors tiekėjai būtų sudarę neleistinų susitarimų, iškreipiančių konkurenciją.

Geriausią kainos pasiūlymą - 9,35 mln. eurų (be PVM) – konkurse pateikė Estijos geležinkelių paslaugų grupės „Skinest Rail“ valdoma geležinkelių tiesimo ir remonto įmonė „Vitras-S“. 200 tūkst. eurų brangesnį pasiūlymą – 9,55 mln. eurų – pateikė „LDz infrastruktūra“, o trečioje vietoje liko „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė Geležinkelių tiesimo centras (GTC) su 10,47 mln. eurų kaina.

BNS žiniomis, komisija taip pat įtaria, kad „Vitras-S“ ir „LDz infrastruktūra“ galėjo tartis dėl dalies rangos darbų perdavimo viena kitai, priklausomai nuo to, kuri laimėtų.

„Vitras-S“ atmeta įtarimus neskaidriais susitarimais

„Vitras-S“ valdybos pirmininkas, buvęs „Lietuvos geležinkelių“ Pirkimų centro direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Balynas atmeta įtarimus neskaidriais susitarimais su latviais.

„Tą sąmokslo teoriją mes girdėjome, „Lietuvos geležinkeliai“ komisijai yra pristatę ją, kad čia sąmokslas su latviais – jei „Vitras-S“ laimi, tai mes tiesime kelią su latviais. Bet nereikia būti juokingiems, tai Latvijos geležinkelių antrinė bendrovė, kuri turi pakankamai pajėgumų viską pati padaryti“, –  BNS sakė V. Balynas.

Tą sąmokslo teoriją mes girdėjome, „Lietuvos geležinkeliai“ komisijai yra pristatę ją, kad čia sąmokslas su latviais.

Jo teigimu, visos trys bendrovės pretenduoja į tuos pačius darbus – statyti viršutinę geležinkelio konstrukciją – bėgius ir pabėgius, todėl joms samdyti subrangove viena kitą nėra prasmės. Tačiau, jo žodžiais, „Vitras-S“ gali pasiūlyti geresnes kainas, nes įmonė yra mažesnė ir efektyvesnė nei, tarkime GTC.

Kita vertus, pasak V. Balyno, tiek GTC, tiek „LZD infrastruktūra“ turi tokiems darbams reikalingos specialios technikos, tuo metu „Vitras-S“ ją nuomojasi. Tokios technikos dar turi Vokietijos „Leonhard Weiss“ ir Baltarusijos geležinkeliai.

„Vitras-S“ valdybos pirmininkas tvirtino, kad su „LDZ infrastruktūra“ tartasi dėl technikos nuomos.

„Taip, ir žodžiu, ir raštu kalbėjome apie galimybes – esam parašę užklausą latviams, ar jie sutiktų išnuomoti techniką, toks kontaktas tarp mūsų yra buvęs. (...) Tų galimybių aplink yra, ir su tuo pačiu GTC kalbėjomės, prašydami duoti realesnes kainas, bet jų kainos iki 6 kartų didesnės nei rinkoje. Jeigu baltarusiai pasiūlys techniką pigiau, nuomosimės iš jų, jei GTC pasiūlytų, mes nuomotumės iš jų“ , – aiškino V. Balynas.

„Lietuvos geležinkeliai“ BNS teigia negavę „Vitras-S“ užklausos dėl technikos nuomos Rengės ruožui – nuomojant techniką, paprastai nurodoma tiksli vieta, data: „Tokio paklausimo nesame gavę“.

V. Balynas, be to, mano, kad Rengės rangovo konkurso sąlygos buvo parengtos taip, kad jį laimėtų GTC, dėl to potencialūs rangovai teikė pretenzijas. Esą ruožui atstatyti bus naudojami seni bėgiai ir pabėgiai, saugomi GTC teritorijoje, todėl kitiems rangovams reikės papildomų didelių sąnaudų juos išgabenti.

VPT direktoriaus pavaduotoja čia neįžvelgia nevienodų sąlygų konkurso dalyviams.

„Bet tai nesutrukdė jiems („Vitras-S“ – BNS) pateikti geriausią pasiūlymą. Jie šiuos dalykus įskaičiavo į savo pasiūlymą ir sugebėjo pateikti geriausią. Galima būtų sakyti, kad yra ribojimai, jei GTC būtų pasiūliusi nerealiai mažą kainą, palyginti su kitais, tuomet tikrai matytume, kad buvo sudarytos sąlygos jiems daug palankesnės“, – BNS sakė J. Petkuvienė.

„Lietuvos geležinkeliai“ patvirtino, kad Rengės ruožo atstatymui bus naudojamos gelžbetoninės gardelės, remontų metu išardytos linijoje Kaišiadorys–Pravieniškės–Palemonas, jos saugomos „Lietuvos geležinkelių“ Šiaulių regiono stočių keliuose. Likusios medžiagos bus sandėliuojamos Panevėžio, Subačiaus ir Skapiškio stočių keliuose.

„Konkurso dalyviai jokių pretenzijų „Lietuvos geležinkeliams“ dėl medžiagų sandėliavimo nereiškė. Konkurso metu gauti keli paklausimai, į kuriuo buvo išsamiai atsakyta“, – BNS teigė bendrovė. 

Tartis dėl dalyvavimo subrangoje nedraudžiama

BNS žiniomis, įtarimų komisijai kelia ir tai, kad nei „LDz infrastruktūra“, nei „Vitras-S nenurodė konkrečių būsimų subrangovų – jos pateikė tik duomenis, kokią dalį darbų jiems perduos. BNS žiniomis, „LDz infrastruktūra“ ketina perduoti kitoms įmonėms 67 proc. darbų, „Vitras-S“ – daugiau nei pusę. V. Balynas teigė, kad šiame projekte didelė dalis darbų susijusi su sankasos suformavimu, miškų kirtimu, kitais darbais.

„Vitras-S“ direktorius Michailas Lipkinas anksčiau BNS neatmetė, kad jei sutartis būtų pasirašyta su latviais ir šie pasiūlytų įmonei dalyvauti projekte kaip subrangovei, pastaroji sutiktų.

Pasak M. Lipkino, „Vitras-S“ subrangovės šiame projekte būtų „Fima“, „Šiaulių plentas“ ir kai kurios kitos įmonės. 

„Mūsų pasiūlyme nurodyti tik lietuviški rangovai. Ką samdytų latviai, tikrai nežinome, bet tai pasienio objektas, tai manau, kad ir Lietuvos įmonės turėtų šansą žemės darbus daryti, ar mišką kisti“, – aiškino V. Balynas.

„Lietuvos geležinkeliai“ BNS teigė, kad „Vitras-S“ ir Latvijos geležinkeliai gali būti vieni kitų subrangovais.

„Taip, tai nėra draudžiama. Pagal pirkimo ir sutarties sąlygas apribojimų dėl subrangovų pasitelkimo nebuvo, išskyrus tai, kad subrangovai pagal atliekamus darbus turi atitikti pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus“, – atsakyme BNS nurodė įmonė. 

Latvijos geležinkeliai BNS teigė nekomentuojantys jokios informacijos apie konkursą – nei apie jo dalyvę „LDz infrastruktūra“, nei apie procedūras. 

„Vitras-S“ valdyboje – buvę S. Dailydkos komandos nariai

„Vitras-S“ valdybai vadovaujantis V. Balynas yra dirbęs su buvusiu „Lietuvos geležinkelių“ vadovu Stasiu Dailydka, 2016 metų pabaigoje atsistatydinusiu, į viešumą iškilus informacijai apie neskaidrius  geležinkelių viešuosius pirkimus bei keičiantis Vyriausybei. V. Balynas ilgą laiką buvo geležinkelių Teisės ir personalo departamento direktoriaus pavaduotojas, vėliau – Pirkimų centro direktoriaus pavaduotojas, antrinių įmonių valdybų pirmininkas. Įmonę jis paliko netrukus po to, kai jai pradėjo vadovauti Mantas Bartuška

„Vitras-S“ valdyboje iki šių metų sausio pabaigos tris mėnesius dirbo ir buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vyriausiasis finansininkas Alenas Gumuliauskas. Apie pusmetį – iki 2017 metų vidurio jis dirbo ir M. Bartuškos komandoje, buvo antrinių įmonių Geležinkelių tiesimo centro, Vilniaus lokomotyvų remonto depo ir „Gelsauga“ valdybų narys. Šiuo metu jis yra „Skinest Rail“ valdomos Daugpilio lokomotyvų remonto gamyklos vyr. finansininkas.

A.  Gumuliauskas BNS informavo, kad „Vitras-S“ valdyboje aktyviai dirbo tik vieną mėnesį, o iš jos atsistatydino būtent dėl galimo ginčo su „Lietuvos geležinkeliais“, siekiant išvengti bet kokių neigiamų interpretacijų dėl jo buvusių pareigų „Lietuvos geležinkeliuose“.

Jam pasitraukus iš „Vitras-S“ valdybos, joje liko tik du nariai, todėl, pasak V. Balyno, šiuo metu vyksta naujo nario – finansininko – atranka.

V. Balynas teigia pažįstantis „Latvijos geležinkelių“ vadovą Edviną Berzinį – abu jie dvejus metus yra dirbę bendros įmonės „RB Rail“ stebėtojų taryboje. Tačiau jis tikino neturintis jokių ryšių Rusijoje.

„Aš pats asmeniškai neturiu jokių ryšių. Dirbant „Lietuvos geležinkeliuose“, viena iš veiklos sričių buvo tarptautiniai ryšiai, mano atsakomybė buvo ryšiai vakarų kryptimi, Vakarų Europoje. Rusijoje esu buvęs tik kartą, Maskvoje derėjomės su Rusijos geležinkeliais dėl abipusių pretenzijų juokingai sumai“, – tikino V.  Balynas.

Į komisiją kreiptasi, nes projektas – ypatingos svarbos

BNS jau anksčiau rašė, kad komisijai dėl ruožo Mažeikiai–Rengė atstatymo rangovo atsidūrus aklavietėje, bus siūloma pakeisti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą, apibrėžiant, kad tarp ES šalių esanti strateginė infrastruktūra nebūtų komisijos tikrinimo objektas.

Tačiau susisiekimo ministras Rokas Masiulis BNS sako, kad jei pataisos bus priimtos, jos negalios atgaline data ir negalės būti pritaikytos Rengės atstatymui.

Pasak neoficialių šaltinių, po to, kai pernai komisija užkirto kelią kitai „Skinest Rail“ grupės įmonei „Skinest Baltija“ pasirašyti sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ ir šiai apskundus sprendimą teismams, dabar bijoma tokių pat pasekmių.

Vyriausybinė komisija bei Vyriausybė dar pernai nurodė, kad „Skinest Rail“ savininkas Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis. Po tokios išvados „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašė apie 3 mln. eurų vertės sutarties su konkursą laimėjusia „Skinest Baltija“.

Tačiau nei pastarojo sandorio, nei Rengės ruožo atstatymo vertė toli gražu nesiekia 10 proc. „Lietuvos geležinkelių“ metinių pajamų (2017 metais – apie 450 mln. eurų) – būtent tokia mažiausia tikrinamų sandorių vertės riba nustatyta Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme. Tiesa, jei sandoris nutrūktų ir įmonė patirtų daugiau nei 2,5 proc. metinių pajamų nuostolių, dėl jo ji taip pat turi kreiptis į komisiją.

„Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi (į komisiją – BNS) todėl, kad anksčiau „Skinest Baltija“ akcininkas buvo pripažintas kaip keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui. Taip pat į komisiją galima kreiptis ir kitais teisiniais pagrindais, ypač jei projektai yra ypatingos svarbos“, – BNS teigė įmonė.

„Pagal procedūrą baudą turime sumokėti iki sausio 7 dienos, mes tą ir padarysime. Praeitą savaitę mes baudą apskundėme, sieksime ją sumažinti ar panaikinti. Kadangi įmonė turi sukaupusi finansinį rezervą, iš jų baudą ir sumokėsime. Tai yra vienas iš palikimų, kurį turime ir siekiame maksimaliai gerai suvaldyti, kad būtų kuo mažesnis nuostolis valstybei ir įmonei“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė M. Bartuška.

Jis patikino, kad rezervo pakaks baudai sumokėti.

„Lietuvos geležinkeliai“ praėjusią savaitę Europos Sąjungos (ES) Bendrajam Teismui Liuksemburge pateikė skundą prieš EK dėl beveik 28 mln. eurų baudos už prieš dešimtmetį išardytą geležinkelio ruožą į Latviją. Įmonė taip pat ketina kreiptis į EK, prašydama sumažinti baudą arba atleisti nuo jos mokėjimo.

Bendrovė taip pat ketina atstatyti 2008 metais išardytą 19 kilometrų ilgio ruožą iš „Orlen Lietuvos“ naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose į Rengę Latvijoje.

„Iki sausio vidurio turime suderinti su Europos Komisija Rengės ruožo atstatymo projektą. Tikslių skaičiavimų, kiek gali kainuoti atstatymas, neturime. Praeiti skaičiavimai rodė, kad gali kainuoti apie 20 mln. eurų, bet tikiuosi, kad komanda gali sumažinti šį biudžetą. Tokio dydžio projektas paprastai trunka apie dvejus metus“, - pirmadienį kalbėjo M. Bartuška.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis Interviu BNS anksčiau yra sakęs, kad Rengės atstatymas yra ne tik ekonominis, bet ir politinis žingsnis. Anot jo, Rengė tapo agresyvaus elgesio su kaimynais simboliu, todėl jos atstatymas pademonstruotų gerą valią partneriams Lenkijoje ir Latvijoje.

Rokas Masiulis interviu BNS teigia, jog Rengė tapo agresyvaus elgesio su kaimynais simboliu, todėl jos atstatymas pademonstruotų gerą valią partneriams Lenkijoje ir Latvijoje. Ruožo atstatymo ministras netgi siūlo nesieti su „Lietuvos geležinkelių“ ketinimu skųsti EK baudą teismui.  

Komentuodamas galimybę skųsti beveik 28 mln. eurų EK baudą, R. Masiulis sako, jog sprendimo dar nėra, o jis bus priimtas po pokalbio su EK konkurencingumo komisare Margrethe Vestager (Margarete Vestager).

- Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ketina skųsti Europos Komisijos sprendimą ir atstatys Rengę. Atrodytų, nelabai suderinami abu veiksmai - jeigu mes skundžiame, vadinasi, manome, kad sprendimas yra netesėtas ir tarsi neturėtume nieko atstatyti. O atstatydami tarsi pripažįstame pažeidimą.

- Turiu pasakyti, kad galutinis sprendimas, kaip elgtis, dar nėra priimtas. Įmonė svarsto eilę variantų, po truputį formuoja savo poziciją, bet tas galutinis sprendimas bus priimtas vėliau, mes turime laiko iki gruodžio 18 dienos (paskutinė diena skundui pateikti - BNS).  Aš dar planuoju, jeigu priims komisarė, pats nuvažiuoti pas ją dar kartą, ir prieš priimant sprendimą, pasitarti, kokie tie perspektyviausi keliai būtų Lietuvai šioje byloje.

- Ar nuo to pokalbio priklausytų galutinis sprendimas?

- Manau, kad įtakos jis galėtų turėti. Čia priklauso, koks tas pokalbis bus, ką naujo sužinosime.

- M. Vestager yra pasakiusi, kad Rengės atstatymas - viena galimybių, bet galimos ir kitos alternatyvos.

- Teisiškai viskas skamba maždaug taip - komisarė fiksuoja konkurencijos pažeidimą, tada skiria baudą, ir šalia baudos eina taip vadinama kompensacija. Rengės atstatymas šioje byloje traktuojamas kaip kompensacija. Jeigu mes ginčytumės teisme ir mums pavyktų įrodyti, kad jokio - kalbu teoriškai - jokio pažeidimo nėra, tai automatiškai atpultų ir atstatymas Rengės.

- Bet „Lietuvos geležinkeliai“ jau ruošiasi - kaip suprantu, ruožas bus atstatytas greičiau nei bus paskelbtas teismo sprendimas.

- Rengės atstatymas yra ne tik šios bylos kontekste svarstomas. Galima bylinėtis, bet galbūt verta apsvarstyti galimybę pačią Rengę tiesiog atstatyti, nesiejant jos su byla, parodant gerą valią tiek mūsų partneriams Lenkijoje, tiek Latvijoje, kad tiesiog norime pabaigti šitą skaudulį, kuris išsivystė iki tokio lygio. Byla yra byla, o atstatymas gali būti net nesiejamas su ja.

- Koks čia būtų Vyriausybės vaidmuo?

- Šis klausimas vienaip ar kitaip prieš galutinį sprendimą turės būti apsvarstytas Vyriausybėje, nes tai yra ir politikos klausimas, ne tik ekonomikos. Mes turime vertinti visą pluoštą klausimų, susijusių su EK. Lietuva taip pat gauna nemažai europinių lėšų, - viena, antra - po buvusios geležinkelių vadovybės atsistatydinimo palikti labai blogi santykiai su Komisija transporto srityje. Vienas iš prioritetų kitiems metams, ir tikiu, kad tai užims ne vienerius metus - bus tų santykių atnaujinimas. Tai ir šios bylos sprendimas būtų vienas iš tų žingsnių, kurie, tikiuosi, turėtų pagerinti mūsų santykius su Komisija, nes dar daug metų mums reikės kartu dirbti. Lietuva turi ne vieną projektą - ir „Rail Baltica“, ir „Via Baltica“, ir kitų. Be abejo, reikia ir racionaliai įvertinti teisines galimybes laimėti tą bylą.

- Bet „Lietuvos geležinkeliai“ yra sakę, kad į Latviją yra dar du keliai ir jie išnaudojami tik 20 proc. pajėgumu. Ar tikrai reikia atstatyti Rengę, kai infrastruktūra, jos išlaikymas kainuoja, tai gula į vežėjų tarifą?

- Rengė tarnauja dviem tikslams. Mūsų partnerių, tiek „Orlen“, tiek latvių nuomone, Rengė reikalinga, be jos neįmanoma. Realus gyvenimas rodo, kad į Latviją kiek važiavo krovinių iki ir po Rengės išardymo, - tas pats kiekis. Manau, kad į Latviją būtų galima nuvažiuoti ir egzistuojančiais keliais, bet Rengė taip pat turi ir nemažą simbolinę prasmę - kaip agresyvus „Lietuvos geležinkelių“ elgesys, kuris galbūt galėtų būti išspręstas tik jos atstatymu.

- Išardant Rengę, greitis ruože buvo 25 km per val. Ar dabar būtų atstatytas kitokios kokybės kelias?

- Jeigu jis būtų atstatytas, jis būtų jau kokybiškas, bet tai jau techninės detalės, jas „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų patikslinti.

- Ar jūs jautėt spaudimą iš kai kurių politikų, raginimą neskųsti EK sprendimo?

- Ne, mes daug diskutavome ir Europos reikalų komitete Seime, kokia yra pasaulinė praktika tokių bylų, kokie praeities rezultatai, ir kad priimant galutinį sprendimą, reikia labai protingai apsvarstyti, kaip, ką ir kodėl skųsti. Čia toks nelengvas sprendimas.

Reikia mokėti perlipti per save ir ieškoti sąlyčio taškų, nes jeigu mes vieni kitus tik smūgiuosime, tai kas nori mušti, lazdą visada suranda.

- Prezidentė sako, kad bus skundžiama tik baudos apskaičiavimo metodika - kitaip tariant, labai siauras objektas - pats pažeidimas nebus skundžiamas. Ar jūs sutinkate su tokia pozicija?

- Galutinį sprendimą mes suformuosime po vizito į Briuselį ir galutinai apsisprendę Vyriausybėje, tai kol kas nelabai galiu komentuoti, koks tas sprendimas bus priimtas. Bet suma ir yra pats skaudžiausias dalykas visoje šioje byloje. Komisija skaičiavo, lyg 100 proc. „Orlen“ produkto, pagaminto Lietuvoje, kuris keliautų jūriniu keliu, būtų vežamas per Latviją. Iš tikrųjų buvo vežama labai nedidelė dalis. Tos dedamosios formulėje buvo imamos maksimalios, bet ne visai realios.

- Kodėl Komisija taip skaičiavo?

- Komisija, manau, ėmė hipotetinius skaičius ir juos ekstrapoliavo. Man sunku atsakyti už juos,bet šis elementas ir yra diskusinis.

- Jūs sakote, kad jau kalbatės su latviais. Ar jūs pats dalyvaujate tuose pokalbiuose?

- Pirmiausia norime išklausyti latvius, kokia jų pozicija, ką jie mano. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška prieš 3-4 dienas buvo Latvijoje ir trumpai pakalbėjo su jų geležinkelių vadovu, tikiu, kad suras dar laiko. Lapkričio 15 dieną atvažiuoja Latvijos ministras - trijų šalių susisiekimo ministrai Vilniuje dalyvaus Baltijos ministrų taryboje. Numatytas ir mano susitikimas su jų ministru, bandysiu išklausyt jų nuomonę.

Mes turime su jais rasti sprendimą. Reikia mokėti perlipti per save ir ieškoti sąlyčio taškų, nes jeigu mes vieni kitus tik smūgiuosime, tai kas nori mušti, lazdą visada suranda. Nebūtų gerai, jeigu mes vieni kitų silpnybių ieškotume. Reikia užbrėžti brūkšnį ir žiūrėti į ateitį, o ne į praeitį.

- Grįžtant prie skundo. M. Bartuška yra sakęs, kad vienas iš skundo argumentų gali būti, kad EK tyrimą atliko labai ilgai - net 9 metus, tai praktiškai precedento neturintis atvejis ES. Kiek tas argumentas būtų rimtas?

- Mano nuomone, jis būtų rimtas, nes byla tikrai labai ilgai tęsėsi. Šis multiplikatorius buvo naudojamas, skaičiuojant baudą. Jei multiplikatorius mažėja, tai automatiškai bauda mažėja. Mes šį argumentą tikrai išnaudotume.

- M. Bartuška kalba apie tai, kad bendrovė ruošiasi pertvarkai, bus kuriamas planas, kada ir kaip pertvarkyti įmone ir sukurti holdingą „Deutsche Bahn“ modeliu, kur veiktų motininė ir antrinės krovinių, keleivių vežimo, infrastruktūros valdymo įmonės. Papasakokite, kokia tai bus įmonė.

- Šiam žingsniui didelio spaudimo nedarome, nėra kur skubėti, atliekama studija - jos rezultatai bus šiais metais, - kuri turėtų pasakyti, koks optimaliausias modelis turėtų būti. Per anksti dar kalbėti, kaip tas atrodys, tik noriu pabrėžti, kad šiame etape tikrai nesvarstome įmonės išskaidymo skirtingiems akcininkams. Kalba eitų apie vieną akcininką, nes dėl geopolitinių tikslų mes negalime turėti silpnos įmonės, nes greitai atsiras kiti, kurie tuo pasinaudos.

Nemanau, kad tai būtų labai ilgas procesas - metai, dveji.

- Komisija reikalavo išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“ į atskiras bendroves su atskirais akcininkais, tačiau Lietuva atkerta, kad ji yra specifinė, nacionalinio saugumo požiūriu ji yra kitokioje padėtyje nei likusios ES šalys. Paaiškinkite plačiau šią poziciją.

- Reikia suprasti, kad Lietuva užtikrina tranzitą į Kaliningradą, kuris yra labiausiai militarizuota zona Europoje. Ne tik Lietuvos, bet ir Europos interesas yra, kad tranzitas į šią zoną būtų kontroliuojamas. Įsivaizduokite, jeigu mes atvertume duris įeiti ir išskaidytume šią rinką - Rusijai tai yra strateginis tikslas. Kiek laiko užimtų nudempinguoti kainas, ir čia kalba eitų ne apie komerciją, o apie politiką, geopolitiką. Paleidus vadžias, esu įsitikinęs, būtų bandoma įsitvirtinti šitame vežime.

- Ar jūs esate kalbėjęs apie tai su M. Vestager, ar ji supranta tą Lietuvos išskirtinumą?

- Aš asmeniškai būtent šios temos neliečiau, bet kiti žmonės lietė, tai ji tą temą žino. Ypač ta tema buvo keliama, kai Lietuva stojo į ES, tai Europa iš pradžių net nesuprato to tranzito į Kaliningradą, o po to labai rėmė, kad mes turėtume turėti išimtis, kad viskas Lietuvoje būtų vienose, valstybės rankose, nes tai galiausiai yra ir Europos interesas.

- Ar galima tikėtis, kad „Orlen“ nereikalaus iš „Lietuvos geležinkelių“ nuostolių atlyginimo?

- Už kitus negali atsakyti, bet dėl gerų santykių, manau, mes rasime tokią formulę, kuri nebūtų skausminga mums.

- O kaip su latviais - ar pavyktų ir su jais susitarti?

- Be abejo, bandysime rasti bendrus vardiklius. Latviai įsiskaudino, kad taip staiga tie bėgiai buvo išardyti, ta Dailydkos (buvusio geležinkelių vadovo Stasio Dailydkos - BNS) agresija tikrai nepadėjo mūsų santykiams, bet manau, mums pavyks įtikinti, kad galvoti apie teorinius nuostolius nėra tas perspektyvus kelias bendravimo ateityje, nes uždavus tokį toną, visi pradeda per tą prizmę mąstyti - manau, mes turime daugiau galimybių rasti bendrus vardiklius. Tikiu, kad galime su jais rasti bendrą kalbą.

- Teko ne kartą girdėti, kad latviai nesutinka boikotuoti Astravo AE statybos ir elektros importo mainais į tai, kad Baltarusija pasuktų krovinius per Latviją. Ar jūs girdite apie tai ir kokia jūsų pozicija?

- Mes buvome dėl to nustebę pradžioje ir po to supratome, kad latviai mato komercinę naudą, palaikydami Astravą, taip tikėdamiesi pritraukti daugiau krovinių į savo uostus. Iš Baltarusijos girdime atsiliepimus, kad Latvijos delegacijų nariai palaiko Astravą ar bent jau yra ne prieš, o va lietuviai yra prieš Astravą, tai dėl to krovinius reikėtų kreipti į Latviją. Tokio fakto patikrinti negali, bet tos informacijos gauname pakankamai nemažai, tas neramina, kad vien tik dėl kažkokio komercinio aspekto toks daugiau politinis klausimas galėtų būti aukojamas. Tikiuosi, tai nepasitvirtins.

- Ar jau bandėte apie tai kalbėtis su latviais?

- Kalbėsime.

- Bet „Lietuvos geležinkelių“ pervežimai auga, latvių geležinkelių mažėja, bent kol kas, atrodo, tie krovinių srautai nepasuko per Latviją.

- Gal tas ir skatina latvius daugiau stengtis, kad ta situacija pasikeistų.

- Ačiū už pokalbį.

Jis BNS patvirtino, kad Latvijos geležinkeliai vertina situaciją ir skaičiuoja nuostolius, patirtus dėl ruožo išardymo. Vis dėlto jis pabrėžė, kad kol negautas Europos Komisijos nutarimas, bendrovė dar nenusprendė, kaip elgsis toliau.

"Lietuvos geležinkelių" vadovas Mantas Bartuška šią savaitę sakė, kad Latvijos geležinkelių mėginimai reikalauti kompensacijos būtų beprasmiai, jei tam nebūtų pagrindo.

"Lietuvos geležinkeliai" žada skųsti EK skirtą beveik 28 mln. eurų baudą už išardytą geležinkelį, kurį įmonė žada atstatyti.

EK spalio pradžioje "Lietuvos geležinkeliams" skyrė baudą už tai, kad jie 2008 metais išardė 19 km ruožą į Latviją.

Po šio sprendimo "Orlen Lietuva", Latvijos geležinkeliai ar kitos nukentėjusios šalys galėtų teikti ieškinius dėl žalos atlyginimo. M. Bartuška pažymėjo, kad įmonė šiuo metu derasi su "Orlen", todėl bylinėjimosi su juo tikimasi išvengti.

„Įmonės turi pasiūlyti įsipareigojimus, kurie atitiktų mūsų susirūpinimą, o jei jos nėra linkusios to padaryti, tuomet neturime kito pasirinkimo tik skirti joms baudą. Bauda neišsprendžia „Lietuvos geležinkelių“ sukurtos problemos ir dabar bendrovė mums turi pasiūlyti, kaip ketina nutraukti pažeidimą. Labiausiai akivaizdus sprendimas būtų geležinkelio bėgių atstatymas, tačiau yra ir kitų sprendimų“, - antradienį 14-toje Baltijos valstybių konkurencijos konferencijoje Vilniuje kalbėjo M. Vestager.

Anot jos, „Lietuvos geležinkeliams“ buvo skirta beveik 28 mln. eurų bauda, nes pasinaudodama dominuojančia padėtimi, įmonė užkirto kelią konkurencijai. EK, jos teigimu, nustatė, kad bendrovė savo klientei - „Orlen Lietuvai“ neleido pasinaudoti konkurencijos pranašumais.

„Ilgus metus naftos perdirbimo bendrovė „Orlen“ naudojosi „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis, siųsdama savo produktus į užsienį, tačiau 2008 metais ji nusprendė pasižiūrėti, ar negalėtų gauti geresnių kainų iš Latvijos geležinkelių“, - kalbėjo eurokomisarė.

„Tačiau vietoje to, kad sureaguotų sumažindami kainas ar pasiūlydami geresnes paslaugas, „Lietuvos geležinkeliai“ nusprendė rasti būdą išvengti konkurencijos. Pagrindinis kelias, kuriuo „Orlen“ galėjo pasiekti Latviją, buvo išardytas ir iki šiol nėra atstatytas. „Lietuvos geležinkeliai“ nesugebėjo pateikti kitokių paaiškinimų, kodėl išardė bėgius, kaip tik tam, jog sustabdytų konkurenciją“, - sakė M. Vestager.

EK praėjusią savaitę paskelbė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėtai apribojo konkurenciją, 2008 metais išardę bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, ir skyrė įmonei 27,8 mln. eurų baudą. Lietuva taip pat įpareigota ištaisyti pažeidimą - atstatyti bėgius arba imtis kitų priemonių konkurencijai atkurti.

Lietuvos pareigūnai viešai pažeidimo nepripažįsta ir tikina, kad 19 kilometrų atkarpa 2008 metais buvo išardyta dėl saugumo.

Lietuva galėjo rasti sprendimą?

Lietuva iki paskutinės minutės turėjo galimybę rasti sprendimą, ir išvengti 28 mln. eurų baudos „Lietuvos geležinkeliams“, tikina už konkurenciją atsakinga eurokomisarė. Margrethe Vestager (Margaretė Vestager) nedetalizuoja, kokį sprendimą Komisija siūlė Lietuvai, tačiau tikina, kad vienas jų - geležinkelių veiklų atskyrimas.

„Iki paskutinės minutės (buvome atviri pasiūlymams - BNS), kai priėmėme sprendimą, kad nemanome, jog (Lietuva - BNS) nori ar gali išspręsti problemą, tad mes turime priimti sprendimą dėl baudos“, - spaudos konferencijoje Vilniuje antradienį sakė M. Vestager, paklausta, ar tiesa, kad dar metų pradžioje Komisija jau buvo apsisprendusi dėl baudos „Lietuvos geležinkeliams“ .

Ji teigė negalinti detalizuoti, ką Komisija siūlė Lietuvai, tačiau teigė, jog veiklų atskyrimas būtų padėjęs ateityje išvengti konkurencijos pažeidimų.

„Teisinga sakyti, kad, išskyrus savaime suprantamą sprendimą atstatyti ruožą, kitas sprendimas yra užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje. Žinoma, norime padalinti kompaniją - kažkas dirba su bėgiais, kažkas - su traukiniais. Tačiau taip pat svarbu, kad tai yra beprecedentis veiksmas, kai norint išvengti konkurencijos, yra fiziškai pašalinama infrastruktūra“, - tikino M. Vestager.

Komisarė sakė negalinti griežtai teigti, kad Lietuvai neištaisius pažeidimo, Komisija kreiptųsi į teismą. Tačiau kaip pavyzdį ji pateikė Airiją, kuri Komisijos nurodymu nepanaikino mokesčių lengvatų „Apple“, todėl Komisija kreipėsi į teismą.

„Lietuvos geležinkelių“ veiklų atskyrimas – viena galimybių

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkelių“ veiklų atskyrimas yra vienas būdų, kaip išspręsti konkurencijos pažeidimą, dėl kurio Briuselis įmonei skyrė beveik 28 mln. eurų baudą, sako už konkurenciją atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager (Margaretė Vestager).

„Šiame procese bandant surasti susitarimą buvo aptarinėjami skirtingi sprendimo būdai. Galbūt tai mano vaizduotės trūkumas, bet labiausiai akivaizdus sprendimas yra ruožo atstatymas, tačiau gali būti atrasta ir kitų sprendimo būdų. (Veiklos atskyrimas - BNS) buvo aptariamas nuo pradžių, tačiau galiausiai nepavyko surasti pakankamai tvirtų įsipareigojimų ir todėl atsidūrėme tokioje situacijoje, kurioje esame dabar“, - antradienį spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo M. Vestager.

Liūdnoji šios istorijos pusė yra ta, kad sprendimas galėjo būti atrastas 2015, 2016 metais ar šių metų pradžioje, tačiau kadangi nesutarėme dėl įsipareigojimų, atsidūrėme tokioje situacijoje, kad turėjome skirti baudą už praeityje atliktus veiksmus.

Anot jos, Lietuvos geležinkelių“ veiklų atskyrimas nėra privalomas, siekiant panaikinti konkurencijos pažeidimą, tačiau tai yra vienas iš galimų variantų.

Eurokomisarės teigimu, sprendimą kartu su Lietuvos valdžia ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovybe siekta surasti nuo 2015 metų, tačiau nesutarus dėl Komisijai priimtinų įsipareigojimų, nuspręsta bendrovei skirti baudą.

„Nuo prieštaravimo pranešimo 2015 metais turėjome daug susitikimų ir diskusijų, kaip galėtume išspręsti šį klausimą ir nutraukti pažeidimą. (...) Liūdnoji šios istorijos pusė yra ta, kad sprendimas galėjo būti atrastas 2015, 2016 metais ar šių metų pradžioje, tačiau kadangi nesutarėme dėl įsipareigojimų, atsidūrėme tokioje situacijoje, kad turėjome skirti baudą už praeityje atliktus veiksmus“, - kalbėjo M. Vestager.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis praėjusią savaitę teigė, kad 2016 metų pabaigoje pradėjusi dirbti Vyriausybė neturėjo laiko ir galimybių išvengti EK baudos „Lietuvos geležinkeliams“.

„Ši byla jau seniai turėjo būti pabaigta, nuo 2008 metų ji tęsiasi, tai šitai Vyriausybei tikrai nebuvo nei laiko, nei galimybių šitą bylą spręsti, visa medžiaga, visi tyrimai buvo seniai atlikti iki Vyriausybės paskyrimo“, - tuomet žurnalistams sakė R.Masiulis.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška BNS taip pat teigė, kad jam pradėjus vadovauti įmonei, pokalbių su Komisija dėl Rengės ruožo buvo nedaug. Anot jo, tuomet buvo diskutuota ir dėl bendrovės valdymo modelio.

Pasak M. Vestager, Lietuva gali apskųsti Komisijos sprendimą teismui ir siekti jį panaikinti ar sumažinti baudą.

M. Bartuška BNS neatmetė, kad EK sprendimas bus skundžiamas Europos Sąjungos teismui.

M. Vestager sakė negalinti pasakyti, ar ateityje „Lietuvos geležinkeliai“ gali sulaukti ieškinių iš kompanijų, nukentėjusių dėl išardyto Rengės ruožo, tačiau pripažino, kad pagal neseniai įsigaliojusią tvarką tokia galimybė egzistuoja.

Ministras: mes prasilenkėme laike

Europos Komisijos baudos „Lietuvos geležinkeliams“ būtų buvę galima išvengti, jei Lietuva turėtų bent porą metų ir būtų parodžiusi, kaip keičiasi geležinkelių bendrovė bei jos santykiai su kaimynais, tikina susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Eurokomisarei Margrethei Vestager (Margaretė Vestager) pareiškus, kad Lietuva „iki paskutinės minutės“ turėjo galimybę ieškoti sprendimo ir išvengti baudos, R. Masiulis tikina, kad tai buvo daugiau teorinė, o ne reali galimybė, mat visi skaičiavimai ir vertinimai jau buvo atlikti.

„Byla buvo jau praktiškai baigta, analizės atliktos, mes darėme paskutinius bandymus, dar kovo mėnesį pasiūlėme atstatyti Rengės ruožą, jei tai netiko, nežinau, kas būtų“, - žurnalistams antradienį sakė R. Masiulis, kuris iki šiol vieną kartą buvo susitikęs su M. Vestager.

Anot jo, Lietuva sulaukė EK siūlymo pertvarkyti bendrovę, dabartinė geležinkelių vadovybė būtent tai ir daro, tačiau norint išvengti baudos, pritrūko laiko.

„Mes prasilenkėme laike, mes laiko turėjome tiesiog per mažai, jei dar būtų galimybė laukti ir tęsti tą bylą dar porą metų, būtume parodę kaip keičiasi bendrovė, kaip keičiasi mūsų santykiai su kaimynais, kurie yra įsiskaudinę, kurie dėl nuoskaudos, o ne dėl pačio geležinkelio fakto“, - tikino ministras.

R. Masiulis pripažįsta, kad buvusi geležinkelių vadovybė netinkamai informavo partnerius apie tai, kodėl išardytas kelias į Rengę. Anot ministro, ar ruožą reikėjo išardyti, turi spręsti techniniai ekspertai.

„Vienas yra techniniai dalykai ir jų esmė, o kitas yra jų pristatymas, ką aš turiu omeny, agresyvus ir neišmintingas elgesys, jeigu netinkamas ruožas, buvo pasirinktas netinkamas to pristatymo būdas“, - tikino ministras.

Paskutinis pasiūlymas Briuseliui – kovą

Eurokomisarei Margrethei Vestager (Margaretė Vestager) pareiškus, kad Lietuva iki paskutinės minutės galėjo išvengti 28 mln. eurų baudos „Lietuvos geležinkeliams“, įmonės vadovas Mantas Bartuška sako, kad paskutinį pasiūlymą dėl Rengės ruožo problemos sprendimo Lietuva pateikė kovą.

Jo teigimu, pasiūlymas apėmė išardyto ruožo atstatymą ir „tam tikrus struktūrinius“ pokyčius.

„Turėjome galimybę kartą pateikti pasiūlymą, jį pateikėme siūlydami, kaip ištaisyti tą situaciją, kad galime prisiimti įsipareigojimus atstatyti Rengės ruožą ir įgyvendinti tam tikrus struktūrinius pokyčius. Bet, matyt, tie pasiūlymai buvo nepriimtini ir Europos Komisija priėmė tokį sprendimą, kokį priėmė“, - BNS sakė M. Bartuška.

Jo teigimu, šie pasiūlymai Komisijai pateikti kovo pabaigoje.

„Vėliau teko tik kartą susitikti ir kalbėtis žodžiu, bet jau tas įvyko rugsėjį ir iš pokalbio buvo galima įtarti, kad tikriausiai sprendimą jie jau turi, nes didelės diskusijos apie opcijas jau nebevyko“, - sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

Anksčiau jis BNS sakė, kad Komisijai buvo pasiūlyta išskaidyti „Lietuvos geležinkelių“ veiklas - keleivių ir krovinių vežimą bei infrastruktūrą - į antrines įmones ir sukurti holdingą, panašų į veikiantį Vokietijoje ir Prancūzijoje. M. Bartuška praėjusią savaitę taip pat sakė, kad toks skaidymo modelis bus pasiūlytas Komisijai ir dabar, įmonė tam jau ruošiasi. 

Paklaustas, kuo kovą pateikti problemos sprendimai skyrėsi nuo ankstesnių Lietuvos pasiūlymų, M. Bartuška teigė, kad juose aiškiai buvo nurodyta, jog „Lietuvos geležinkeliai“ gali įsipareigoti atstatyti Rengės ruožą ir kalbėtis dėl struktūrinių įmonės pokyčių.

„Prie skirtos baudos yra reikalavimas atstatyti situaciją į prieš tai buvusią, o vienas iš variantų yra atstatyti ruožą arba kitos priemonės. Yra truputėlį palikta laisvės kalbėtis, bet aiškiausias supratimas yra, kad atstačius ruožą būtų atstatyta buvusi situacija“, - antradienį BNS kalbėjo M. Bartuška.

Lietuva bandys ieškoti kompromisų

Lietuva ieškos kompromisų su Briuseliu, bandydama ištaisyti padėtį po to, kai Europos Komisija už išardytus bėgius į Rengę skyrė „Lietuvos geležinkeliams“ beveik 28 mln. eurų baudą, sako premjeras. Saulius Skvernelis pripažįsta, kad Komisijos sprendimą lėmė kompromisų stoka.

„Mes tikrai ieškosime kompromisų, nes kompromisų neieškojimas privedė prie tos situacijos, kad mes turime paskirtą milžinišką baudą“, - antradienį Seime žurnalistams pareiškė premjeras.

„Anksti kalbėti“, - teigė premjeras, paklaustas, ar Lietuvai gali pavykti baudą sumažinti.

„Atstatyti, matomai, vis tiek turėsime“, - Žinių radijui trečiadienį sakė V.Pranckietis.

Jis sakė pavasarį kėlęs klausimą, kad galbūt ruožą atstatyti būtų pigiau nei sumokėti baudą, tačiau „jau buvo traukinys nuvažiavęs toliau ir jau žinojome, kad gali būti šita bauda paskirta“.

Seimo pirmininkas abejoja, ar praėjus beveik dešimtmečiui nuo ruožo išardymo būtų įmanoma pritaikyti asmeninę atsakomybę tuo metu sprendimus priėmusiems politikams.

Europos Komisija pirmadienį „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė beveik 28 mln. eurų baudą už tai, kad įmonė neteisėtai apribojo konkurenciją, 2008 metais išardžiusi bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje. Lietuva taip pat įpareigota ištaisyti pažeidimą.

Susisiekimo viceministras Ričardas Degutis pirmadienį sakė, kad galimas ruožo atstatymas „yra tolesnės diskusijos klausimas“.

Premjeras Saulius Skvernelis ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad Lietuvos interesai bus ginami teisinėmis priemonėmis, bet sprendimas, ar kreiptis į Europos Sąjungos (ES) teismą, kol kas nepriimtas.

Lenkijos kapitalo didžiausias Baltijos šalyse naftos koncernas „Orlen Lietuva“, didžiąją dalį produkcijos pervežantis geležinkeliais, turi gerų naujienų - premjeras Algirdas Butkevičius Lenkijos kolegai pažadėjo ne tik atstatyti uždarytą geležinkelio liniją į Rengę Latvijoje, bet ir peržiūrėti geležinkelio tarifus.

„Vyriausybė sudarė galimybę statyti produktotiekį iš Mažeikių į Klaipėdą, mes čia nematome jokių problemų. Esame pasiruošę spręsti įvairius kitus klausimus: geležinkelių tarifus, geležinkelio linijų atstatymą ir modernizavimą“, - susitikime su Donaldu Tusku trečiadienį teigė Lietuvos premjeras, pranešė Lenkijos žinių agentūra PAP.

Pasak PAP, A.Butkevičius po susitikimo su D.Tusku tvirtino aptaręs Lenkijos koncerno „Orlen“ reikšmę Lietuvai, kurioje veikia „Orlen Lietuva“.

Ginčai dėl išardytos geležinkelio atšakos į Rengę Latvijoje tarp „Orlen“ ir „Lietuvos geležinkelių“ trunka jau kelerius metus.

2008 metų rugsėjį dėl šio ruožo avarinės būklės „Lietuvos geležinkeliai“ sustabdė eismą, o po mėnesio išmontavo bėgius, kurie iki šiol neatstatyti. „Orlen“ atstovai ne kartą teigė, jog išardžius 19 kilometrų bėgių ruožą Bugeniai-Rengė, padidėjo įmonės transportavimo išlaidos ir buvo pakenkta jos eksporto galimybėms.

Europos Komisija (EK) pernai kovą „Orlen“ prašymu pradėjo oficialų tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ monopolinės veiklos.

Komisija tuomet pranešė siekianti išsiaiškinti, ar išmontavusi ruožo į Latviją bėgius, bendrovė neapribojo konkurencijos Lietuvos ir Latvijos geležinkelių rinkose ir taip nepažeidė Europos Sąjungos antimonopolinių taisyklių, kurios draudžia piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje.