Šešerius metus renginį organizuojantis režisierius T.Jašinskas pasakojo, kad kasmet stengiasi išbandyti skirtingą formatą ir į renginį pritraukti kuo daugiau bendruomenės narių.

– Kaip pavyksta suburti ir suvaldyti tokią didelę bendruomenę?

– Su Klaipėdos licėjaus vadovais stengiamės, kad renginiuose kiekvienas patirtų sėkmę ir pajaustų scenos skonį. Pats kaip teatro režisierius mėgstu paprovokuoti vaikus, kurie prisipažįsta patiriantys scenos ar auditorijos baimę. Režisuodamas renginį stengiuosi viską taip sudėlioti, kad toks vaikas gautų pagrindinį vaidmenį. Galėčiau papasakoti ne vieną sėkmės istoriją, kai tokia mentorystė didžiuosiuose licėjaus renginiuose vaikams išeina į naudą. Kai vaikas pajaučia sėkmės skonį, norą dalytis, tada sulaukiame ir auditorijos, norinčios pasidžiaugti vaiko augimu. Tokia yra mūsų sėkmės formulė.

Mokiniai licėjuje praleidžia labai daug laiko – mokykla ir namai nebėra atskiri. Gal tai taip pat įneša tam tikrų koreliacijų? Deja, mūsų švietimo sistemoje dar turime nemažai nomenklatūriškumo, kai vaikai nuo mokyklos atsieja namus ir laisvalaikį.

– Minėjote, kad režisuodamas šį labdaros renginį stengiatės sau mesti iššūkį. Koks šįkart buvo iššūkis?

– Pirmą kartą renginys vyko po atviru dangumi. Pandemijos tarsi buvome įspeisti į kampą. Turėjome rinktis: arba išvis nedaryti baigiamojo renginio, arba organizuoti jį nuotoliniu būdu. Bet tokio formato renginys vyko 2020 metais.

Režisuojant paskutinįjį renginį pagelbėjo tai, kad mokykla nuolat plečiasi – kieme išdėliota daug modulinių klasių. Šį mokslo miestelį buvo lengva paversti į kalėdinį. Kiekviename moduliniame namelyje vyko prekyba, laikantis visų saugumo reikalavimų.

Niekada nesame sulaukę ir tiek daug dalyvių – beveik 2 tūkstančių. Tai rekordinis skaičius. Kai kam nors pasakai, kiek žmonių pavyko surinkti – sunkiai patiki. Nežinau daugiau tokių didelių aktyvių bendruomenių kaip Klaipėdos licėjaus. Susirinko ne tik vaikai, tėvai, mokytojai, anūkų pasirodymų pasižiūrėti atėjo ir seneliai.

Džiaugiuosi, kad režisuodamas renginį galėjau įgyvendinti visas kūrybos idėjas, kitaip sakant, dirbti atrištomis rankomis.

Džiaugiuosi, kad bendruomenė sėkmingai lauke praleido kelias valandas, nes ir, esant plius penkių laipsnių temperatūrai, po ilgesnio laiko pajauti geliančias pėdas. Veiklų užteko, tad ir tos trys valandos gana greitai praėjo. Reikia paminėti, kad viso projekto ir renginio metu buvo paaukota rekordinė suma – beveik 20 tūkst. eurų, kuriuos Klaipėdos licėjaus bendruomenė skirs "Medeinės" specialiųjų poreikių vaikų mokyklos ugdymo priemonių bazės gerinimui ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno prieigose kuriamam sensoriniam sodui, skirtam žmonėms, turintiems įvairių fizinių, psichinių, emocinių ir elgesio sutrikimų.

– Šventinį vakarą vainikavo bendras licėjaus mokinių ir dainininko Andriaus Mamontovo pasirodymas. Kokį vaidmenį suvaidino prie labdaros renginio prisijungęs žinomas atlikėjas?

– Kad pavyko surinkti didžiulę pinigų sumą ir pritraukti rekordinį dalyvių skaičių, nereikėtų atmesti ir A.Mamontovo vaidmens. Idėja pasikviesti dainininką kilo Klaipėdos licėjaus muzikos mokytojai Aušrai Niparavičienei. Andrius minėjo, kad pastarąjį kartą kartu su mokiniais dainavo dar mokyklos laikais. Muzikantas ir pats palaiko labdaros idėjas, tik prieš renginį pasitikslino, ar nepateks į mokyklos kalėdinį žiburėlį.

Svarbu nesusikurti klišių, galvojant, kad paramos projektas – viso labo mokyklinis renginys. Džiaugiuosi, kad režisuodamas renginį galėjau įgyvendinti visas kūrybos idėjas, kitaip sakant, dirbti atrištomis rankomis. Toji laisvė atsiperka: organizaciniais dalykais rūpinuosi aš, o mokyklos bendruomenės daugiau dėmesio gali skirti pasirodymų kokybei.

– Kas organizuojant renginius yra smagiausia, kas labiausiai "veža"?

– Mane labai inspiruoja tai, jog turbūt nėra analogo, kad mokyklos bendruomenė labdarai surinktų tokias sumas. Mane žavi tas unikalumas, taip pat drąsa eksperimentuoti ir eiti į gylį bei plotį. Renginio formatas gali bet kaip kisti ir nėra suvaržymų. Svarbu, kad tavimi tiki – tas tikėjimas ir palaikymas labai daug duoda.

Klaipėdos licėjaus bendruomenė yra kitokia, ypatinga. Vaikai nuo darželio yra ugdomi aukoti, dalytis. Žavu stebėti, kaip į renginius įsilieja tėvai, net seneliai. Tai plačiau žvelgianti mokykla, neapsiribojanti renginiais Aktų salėje, norinti ir siekianti dėl savo mokinių daugiau, išmaniau, kokybiškiau.

– Kodėl prieš šešerius metus sutikote tapti licėjaus renginių režisieriumi?

– Įdomi istorija. Tuo metu buvau pradėjęs kurti pirmąjį klaipėdiečių pilnametražį filmą "Sistema", pasakojantį apie švietimo sistemą. Kaip režisierius ir scenarijaus autorius norėjau kuo geriau pažinti mokyklos gyvenimą, kad filmas nemeluotų ir būtų tikslus. Taip Klaipėdos licėjuje pradėjau dirbti teatro mokytoju.

Įgijęs reikiamos patirties būsimam filmui jau norėjau atsisveikinti – Klaipėdos licėjaus vadovybė nepaleido, pasiūliusi toliau įgyvendinti idėjas. Kol turiu idėjų, režisuoju tris pagrindinius licėjaus renginius: Rugsėjo 1-osios, kalėdinį labdaros ir pavasarį "Mėlynojo kilimo", kai pagerbiami respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose laimėję licėjaus auklėtiniai.

„Šiame darbe tu negali planuoti. Ar aš galėčiau suplanuoti 2022 metų vasaros atostogas su šeima? Taip, aš galėčiau, bet o jeigu ne? O jeigu didelis renginys ir esu atsakingas iki negalėjimo? Mes nesame pasišventę. Tai yra mano darbas ir atsakomybė. O gulėti Turkijos pliaže ir sakyti, kad čia dabar man atostogos? Kokios man atostogos, kai mintys verda ten. Kiek mano gyvenime yra bilietų nuplovę tokie renginiai. Labai sunku būti su kažkuo kitu ir derinti, sinchronizuoti savo gyvenimo judesius“, – šįvakar, 21 val., Delfi TV laidoje „Kasdienybės herojai“ apie save itin atvirai papasakos J. Morkūnas.

J. Morkūnas tikina, kad jo televizijoje neliko sąmoningai: „Esu susitelkęs į tai, ką darau geriausiai – didelius korporatyvinius renginius ir jokių kitų formatų aš nenoriu.“

J. Morkūnas prisipažįsta pandemijos metu gyvenantis visiškame neapibrėžtume ir baimėje. Iki šiol tokiu metu Jogaila jau švęsdavo Kalėdas arba bent jau tiksliai žinodavo, kaip atrodys didžiosios metų šventės. „Per pandemiją tegali numatyti dvi savaites į priekį“, – sako Jogaila ir patikina, jog nei vieno iš dešimties savo darbuotojų neatleido, nes gerai žino, kaip vėliau būtų sunku vėl juos surasti.

Paklaustas, kaip įsivaizduoja savo gyvenimą po dešimties metų, pašnekovas tik nusijuokia: „Aš noriu švęsti gyvenimą, mėgautis šia diena ir apie tolimą ateitį išvis negalvoju.“

Tačiau ar jis norėtų vėl sukurti šeimą, pastatyti dar vieną namą ar pasodinti vieną kitą medį?

„Niekada negali sakyti ne, nes nežinai, kuo baigsis tas gyvenimas. Bet ir niekada negali būti tikras, kad tavo planai kada nors taps tokiais, kuriais tu galėtum didžiuotis. Gal tu paslysi netyčia, o gal padarysi kažkokį stebuklą ir bus kažkas fatališko. Aš vis dar tikiu stebuklais ir tikiu, kad egzistuoja Kalėdų senelis. Tikrai tikiu. Aš gi buvau pas jį. Buvo bičas su barzda balta. Aš vis dėlto tikiu, kad taika pasaulyje bus, baigsis COVID-19 ir vėl mes grįšime į savo išprotėjusį pasaulį, kuriame mes džiaugsimės tuo, ką darome“, – sako J. Morkūnas.

Žvejų kultūros rūmai kitą savaitę savivaldybei pateiks konkrečius planus, kaip bus organizuojami renginiai.

„Vertiname ir tam tikras vietas, rizikas. Dėl pačių žiūrovų, jų registracijos. Žvejų rūmai turi sudėlioti rizikos vertinimo scenarijus: planą A, B, ir C“, – paaiškino A.Dirgėlienė.

Klausimas kyla ir dėl dalyvių iš užsienio – iš tam tikrų šalių atvykstantiesiems reikia karantinuotis.

„Pagal nurodymus jie vyksta į darbo vietą. Reikia nuspręsti, kaip būtų organizuotas jų atvykimas iki viešbučio ir pasirodymo vietos“, – teigė pašnekovė.

Prieš mėnesį užsienio dalyviams atsisakius kelionės į Lietuvą, jau teko atšaukti vasaros pradžioje planuotą tarptautinį folkloro festivalį „Parbėg laivelis“.

Didžiausias renginys šiemet – birželio 30 d. prasidėsianti tarptautinė regata „The Tall Ships Races“. Šiuo metu vyksta savanorių atranka ir apmokymai. Savivaldybės atstovė tikino, kad bent nuo krantinės pasigrožėti laivais klaipėdiečiai tikrai galės.

„Renginys įvyks, tik klausimas, ar bus galima pakilti į denius. Kaip bus kontroliuojami srautai, teritorija. Toks gana didelis iššūkis. O renginys visada yra traukiantis žiūrovus, ir burės yra miesto puošmena“, – kalbėjo A.Dirgėlienė.

Nuo pirmadienio su tam tikrais apribojimais leidžiami kultūros renginiai iki 150 dalyvių.

Renginių industrijos atstovo teigimu, didžiulė atsakomybė renginių organizatoriams tenka dėl saugumo.

„Šioje vietoje niekas atsakomybės nesikrato, bet mes tikimės, kad bus labai aiški metodika, kaip saugumas turėtų būti užtikrinamas, ar tai tik informacija, ar tai ir fiziniai ribojimai, kad atstumai būtų išlaikyti. Tai nesinorėtų nesusipratimų, dėl to aiški metodika duotų visiems labai aiškų pagrindą“, – teigė G. Jaunius.

Kaip ir bet koks kitas verslas, visi turi gyventi pasidėję ant stalo mažiausiai tris scenarijus – optimistinį, pesimistinį ir kažkokį racionalų vidurkį.

„Vertinimas (plano – ELTA) dvejopas, – iš vienos pusės, labai gerai, kad aiškumas yra, iš kitos pusės tos žinios, kaip saugumą turėsime užtikrinti, dar šiek tiek trūksta, bet tikimės, kad procese visa tai netrukus susidėlios“, – tęsė jis.

Kol kas, anot jo, renginių organizatoriai tikisi, kad situacija dėl pandemijos neblogės ir renginiai galės vykti pagal planą.

„Kaip ir bet koks kitas verslas, visi turi gyventi pasidėję ant stalo mažiausiai tris scenarijus – optimistinį, pesimistinį ir kažkokį racionalų vidurkį. Mes dabar planuojame gyvenimą, kad jis bus toks stabilizavęsis, kaip yra šiandien, kad situacija nepablogės. Jei situacija pablogės, mes jau turime susiformavusį precendentą, kas tokiu atveju turi nutikti su renginiais, su bilietus įsigijusiais žmonėmis. To aiškumo bet kuriuo atveju bus daugiau, todėl sėti nerimo, neužtikrintumo pagrindo nėra“, – Eltai teigė G. Jaunius.

Vyriausybė ketvirtadienį pasitarime pritarė Kultūros ministerijos parengtam Kultūros ir sporto renginių dalyvių skaičiaus didinimo planui, kuris būtų taikomas liepos 17–rugsėjo 30 dienomis, primena ELTA.

Nuo liepos 16 iki 31 dienos uždarose erdvėse, laikantis ne mažesnio nei 2 metrų atstumo, dalyvių skaičius renginiuose galėtų siekti 400, rugpjūčio 1-15 dienomis – 500, o rugpjūčio 16-31 dienomis – 600.

Visą šį laikotarpį atvirose erdvėse vykstantiems renginiams galiotų 1000 dalyvių apribojimas.

Plane numatoma, kad nuo rugsėjo 1 dienos dalyvių skaičius nebus ribojamas tiek uždaruose, tiek atviruose renginiuose, o renginiai bus vykdomi pagal Kultūros ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų parengtas rekomendacijas.

Uždarose erdvėse, kai renginyje dalyvauja daugiau kaip 700 dalyvių, erdvė, skirta žiūrovams, turėtų būti užpildyta ne daugiau nei 50 proc.

Pažymima, kad, keičiantis COVID-19 situacijai, šis planas gali būti tikslinamas arba atšaukiamas.

„Tikiuosi, kad Vyriausybė rytoj pritars ir ypatingai teatrų, koncertų, masinių renginių organizatoriai gaus grafiką, teigiamai epidemiologinei situacijai esant, neblogėjančiai, kada, kokiomis datomis, kokie renginiai tiek viešose vietose, tiek uždarose vietose, su kiek žiūrovų galėtų vykti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.

„Tai labai svarbu planuojant savo darbus, mes pagal dabartinę situaciją manome, kad jau birželį, liepą, rugpjūtį masiniai renginiai, teatrai, koncertai taip pat galėtų pradėti funkcionuoti. Tam tikri ribojimai bus taikomi, žiūrovų skaičius ribojamas“, – teigė premjeras.

Tam tikri ribojimai bus taikomi, žiūrovų skaičius ribojamas.

Vyriausybės vadovas teigė dar negalintis atsakyti, ar karantinas bus tęsiamas po gegužės 31 dienos.

„Jei mes turėsime galimybes mūsų žmonių saugumą užtikrinti be šio režimo, galimas variantas, kad gali likti ekstremali situacija. Bet mus reikia pažiūrėti, nes daug kas šiandien, ūkinės veiklos ribojimas, pagrįsta Užkrečiamųjų ligų kontrolės įstatymu, kai reikalinga forma karantino šalies mastu arba tam tikros teritorijos, tai teisinis režimas“, – sakė premjeras.

Jis pažymėjo, kad nutraukus karantiną nutrūktų ir tam tikros socialinės garantijos, pvz., galimybė tėvams likti namie su mažais vaikais jų priežiūrai gaunant ligos pašalpą ir t. t.

„Tie, kas agituoja, kad kuo greičiu baigtume karantiną, pasibaigus karantinui socialinės apsaugos priemonės irgi turės baigtis, tai irgi reikia susibalansuoti“, – pažymėjo premjeras.

Karantino režimas šalyje siekiant sustabdyti koronoviruso plitimą įvestas kovo 16 dieną ir kol kas pratęstas iki gegužės 31-osios.

„Užsienio renginių organizatoriams jau prieš kelerius metus buvo pristatyta, kad netrukus Vilnius turės naują Kongresų centrą, kuriame bus galima rengti konferencijas dideliam dalyvių skaičiui, todėl nuolat sulaukiame užklausų šia tema. Kongresų centrą atidarius Rygoje, šie regionu besidomintys užsakovai gali pasirinkti Latviją.“

„Go Vilnius“ teigimu, Lietuva išlieka mažų renginių šalimi, o tokie renginiai sukuria mažiau tiesioginės ekonominės vertės nei didieji renginiai. Šiems pritraukti reikalingas naujasis Kongresų centras.

Praėjusiais metais vien Vilniuje vyko 600 tarptautinių renginių, kurių bendra ekonominė vertė šaliai siekė 57 milijonus eurų. „Go Vilnius“ analizės duomenimis, visi šie renginiai sukūrė 100 tūkstančių laikinų ir daugiau kaip 2000 nuolatinių darbo vietų, iš įvairių su šiais renginiais susijusių veiklų surinkti beveik 9 milijonai eurų mokesčių. Tačiau „Go Vilnius“ direktorės I. Romanovskienės teigimu, šie skaičiai galėtų būti dešimtis kartų didesni.

„Šiuo metu esame mažų renginių lokacija – vidutinis tarptautinio renginio dalyvių skaičius pernai buvo 113. Tokių renginių sukuriama ekonominė vertė svyruoja nuo keliasdešimties iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Tačiau didieji renginiai, turintys per 500 ar per 1000 dalyvių, valstybės biudžetą galėtų papildyti gerokai svaresnėmis sumomis. Pavyzdžiui, neseniai laimėtas konkursas dėl tarptautinės medicinos konferencijos organizavimo Vilniuje 2020 metais, kuriame bus apie 2000 dalyvių – skaičiuojame, kad tik šio vieno renginio sukuriama ekonominė vertė sieks apie 1,5 milijono eurų“, – sako I. Romanovskienė.

Praėjusiais metais renginiai, kuriuose dalyvavo iki 200 dalyvių, sudarė 87 proc. visų Vilniuje vykusių renginių. Renginių su daugiau nei 500 dalyvių buvo tik 3 proc. Net 68 proc. renginių vyko viešbučiuose, 10 proc. mokslo įstaigose, apie 19 proc. netradicinėse erdvėse: teatruose, bibliotekose, muziejuose ir t.t.

Situacijai dėl Kongresų centro išliekant neaiškiai, prarandame tiek galimybę pritraukti tokius renginius į Lietuvą, tiek iš jų uždirbti.

„Go Vilnius“ tvirtina aktyviai teikiantis paraiškas dėl tarptautinių mokslo bei verslo konferencijų organizavimo Vilniuje. Tokios paraiškos teikiamos 3-4 metai į priekį, o miestai dėl jų itin aktyviai konkuruoja.

„Vien šiuo metu vyksta apie 100 atvirų konkursų dėl didelių konferencijų organizavimo, kuriems teikti paraiškų negalime dėl erdvių trūkumo. Situacijai dėl Kongresų centro išliekant neaiškiai, prarandame tiek galimybę pritraukti tokius renginius į Lietuvą, tiek iš jų uždirbti“, – sako I. Romanovskienė.

Jos teigimu, Kongresų centras yra vienintelis trukdis pritraukti didelius renginius, visais kitais aspektais Lietuva yra pasiruošusi tokius renginius pritraukti.

Šalyje veikia aktyvi verslo ir mokslo bendruomenė, vos prieš kelias savaites „Financial Times“ padalinys „FDI Intelligence“ paskelbė, kad Vilnius yra geriausiai technologijų startuolius pritraukiantis miestas pasaulyje – ekspertiškumas ir pasiekimai tam tikroje šakoje yra vienas svarbiausių aspektų renginiams renkantis lokacijas. Priimti didesnius renginius yra pasiruošę ir viešbučiai – vien praėjusiais metais jų atidaryti penki, iki 2022 m. duris atverti turėtų dar šeši.

Pasak „Go Vilnius“, konferencijų turizmas vertinamas kaip viena pelningiausių lokacijoms turizmo šakų. Tarptautinės statistikos duomenis, vidutiniškai vienas konferencijų turistas mieste išleidžia 4 kartus daugiau pinigų nei laisvalaikio turistas. Be to, 40 proc. konferencijų turistų yra linkę sugrįžti į tą pačią šalį kaip laisvalaikio turistai.

Kongresų centras Vilniuje planuojamas nenaudojamų Sporto rūmų vietoje.

"Aš šiame versle – ketveri metai. Nelengva, nes konkurencija – didžiulė. Neseniai sužinojau, kad per metus šalyje įsikuria apie  šimtas renginių organizavimo firmų. Suprantama, kad kiekvieną dieną jauti konkurentų alsavimą į nugarą, – susitaikė su realybe įmonės vadovė, bet negali susitaikyti su patiriama diskriminacija dėl lyties ir žinomumo. – Net ir dalyvaujant konkursuose juntama nuostata: ką tu čia, blondine, padarysi?! O jei tik konkurse dalyvauja vyras, ir dar žinomas, be jokios abejonės, jis laimės."

Vis dėlto Sonata pasidžiaugia, kad situacija pamažėle keičiasi į gera. "Mus pradeda vertinti. Kuo sudėtingesnės sąlygos, tuo labiau džiugina, kai iš kiekvienos įtemptos situacijos gali išeiti pakelta galva, nes padarei, ir padarei gerai!"

Svarbus sprendimas

Trijų diplomų savininkė tikina, kad šiame darbe reikia įvairių žinių. "Kuo arčiau keturiasdešimtmetis, tuo labiau suprantu, kiek daug ko dar nežinau", – šypsosi Sonata, pasižadėjusi mokytis ir oratorystės meno.

Labai praverčia pirmoji profesija – lietuvių kalba ir literatūra, kurios pagrindus įgijo Vytauto Didžiojo universitete. Link šių mokslų pastūmėjo polinkis į literatūrinę kūrybą – rašė eiles, dienoraščius.

Niekada negali parodyti, kad tau sunku, kad pavargai, – privalai šypsotis!

"Dabar rašau scenarijus. Tai kita poezijos rūšis", – juokiasi S.Ustinavičienė, dar turinti fizinio lavinimo, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinių klasių ugdymo mokytojos diplomus, įgytus Kūno kultūros institute ir Šiaulių universitete.

20 metų Kaune gyvenanti moteris savo žemaitiškas šaknis brangina. Įgimtas užsispyrimas padeda įveikti kliūtis. O jų būta nemažai, kai su vyru Tadu nutarė, kad nenori valdiškų darbų – kurs savo gerovę patys. Sonatos pasirinkimas sukosi apie tą patį – renginių organizavimas, vaikai.

"Kai gimė pirmagimė Gustė, supratau, kad turiu derinti darbą su motinyste, – pasakoja apie prieš 13 metų priimtą sprendimą, dėl kurio neišgailėjo ir gimus antram vaikui. – Darželio auklėtoja dirbau, kol paaugo abu vaikai. Kadangi neturėjau reikiamo išsilavinimo, teko mokytis. Viskas pravertė. Po kurio laiko jau ir pati įkūriau vaikų darželį, mergaičių grožio mokyklą. Greta to vedžiau renginius."

Veiklos energingai moteriai netrūko, tačiau suprato, kad vienodai sėkminga visur nebus. Pasirinko tai, kas arčiausia širdies, – renginių organizavimą.

Būtinos perkrovos

Sonatą juokina aplinkinių požiūris, esą tai ne darbas, o nesibaigianti šventė. "Taip, mes dažnai darbo reikalais keliaujame į užsienį, o ir darbe nuolatos būname šventiškoje aplinkoje. Tačiau tam, kad sukurtum šventę kitam, tenka gerokai pavargti. Ir niekada negali parodyti, kad tau sunku, kad pavargai, – privalai šypsotis!"

Vasara ir žiema, kalėdinis laikotarpis, – sunkiausi metų laikai. "Tuomet tenka per mėnesį daugiau nei dešimt didelių renginių suorganizuoti. Kai kurie skirti daugybei žmonių – net iki tūkstančio, – pasakoja Sonata, kurios darbų grafikas ne mažiau įtemptas nei versle sėkmingai besisukančio vyro. – Štai šį savaitgalį turėjau tris renginius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Ir kai tuo pačiu metu turi būti on line trijose skirtingose vietose, kažkurią akimirką suvoki: viskas, nebegaliu..."

Tokias akimirkas Sonata vadina perkrovomis. Tuomet abi su kolege važiuoja į SPA, padeda į šalį telefonus, nebendrauja net ir tarpusavyje – sportuoja, maudosi, lepinasi masažais.

Keliautojų šeimynėlė

O kaip prie tokio tėvų darbo ritmo prisiderina vaikai? "Jei ne vyro mamos pagalba, sunkiai išsiverstume, – pripažįsta dviejų vaikų mama. – Doviui šiandien septyneri, jis – geriausias močiutės draugas. O Gustė labai dažnai prašosi, kad paimčiau ją į darbą. Visą laiką bandžiau įrodyti, kad vaikai neturėtų perimti tėvų pasirinkimo. O dabar pati stebiuosi, kaip dukra atkartoja mane. Jai patinka viskas, ką aš darau."

Net ir per namų šventėse Gustė pavaduoja mamą. "Ji tokia išradinga, tiek visko prigalvoja. Būna labai smagu", – džiaugiasi Sonata ir tikisi, kad ateityje pasirinkusi gyvenimo kelią dukra bus tokia pat laiminga, kaip ir ji.

"O dėmesio trūkumą su kaupu kompensuojame kartu keliaudami. Nors ir kelioms dienoms, bet labai dažnai išvažiuojame automobiliu kur nors į Europą", – atveria dar vieną geros nuotaikos ir energijos šaltinį S.Ustinavičienė.