VU teigia siekiantis suteikti galimybę studijuoti didesniam Baltarusijos piliečių skaičiui, taip pat priimti režimo persekiojamus mokslininkus.

„Akcija skelbiama suintensyvėjus Baltarusijos oficialiosios valdžios represijoms prieš šios šalies akademinę bendruomenę, kai masiškai iš universitetų šalinami studentai, dėstytojai ir mokslo darbuotojai dėl jų pilietinės ar politinės veiklos“, – nurodoma VU pranešime.

Iki šiol, reaguodamas į nesibaigiančius politinius neramumus kaimyninėje šalyje, VU priėmė apie 90 Baltarusijos piliečių. Daugiau nei pusšimtis jų studijuoja bakalauro, likusieji – magistrantūros pakopoje.

Daliai studentų VU skyrė LDK stipendijas – atleido nuo studijų mokesčio, o gabiausiems skiriama 200 eurų mėnesinė stipendija, skirta įsitvirtinti pirmaisiais studijų metais.

Anot VU rektoriaus Rimvydo Petrausko, padėti baltarusiams VU įpareigoja bendra istorija ir solidarumas su kaimyninės šalies visuomene, o politinio režimo taikomos represijos negali tapti kliūtimi baltarusiams siekti išsilavinimo, plėtoti savo talentus akademinėje aplinkoje.

Dalį lėšų tam numatė skirti pats universitetas, bet visos sumos neturi.

Vilniaus universiteto bibliotekos Komunikacijos ir informacijos skyriaus vadovė Jonė Šulcaitė-Brollo BNS informavo, kad keturiems gaubliams restauruoti ir kiekvienam pagaminti po apsauginį gaubtą reikėtų 25 tūkst. eurų.

Anot VU pranešimo, trūksta apie 18 tūkst. eurų.

Universitetui priklausantys keturi senosios observatorijos gaubliai – unikalūs Europos mokslo istorijos paminklai. Jie pagaminti XVII–XVIII amžiais.

„Seniausieji poriniai dangaus ir žemės gaubliai pagaminti vieno žymiausių olandų kartografijos aukso amžiaus kūrėjų ir XVII amžiaus Europos spaustuvininkų Vilemo Jansono Blau kartografijos dirbtuvėse Amsterdame 1622 metais. Jie labai vertinami visame pasaulyje dėl meistriškai išraižytų spalvintų vario graviūrų ir dėl to, kad buvo nuolat pildomi naujausiais atradimais“, – teigiama VU bibliotekos pranešime.

Kiti du poriniai gaubliai pagaminti vokiečių kilmės kartografo, mechaniko, karališkojo matematiko Jano Frederiko Enderšo 1750 metais. Jie dedikuoti Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Augustui III.

Šiuo metu gaubliai saugomi Šv. Jonų bažnyčioje, jie užrakinti vienoje iš koplyčių.

„Pranešu, kad šiandien pradeda veikti interneto svetainė „Patriotinė paskola“. Jos tikslas – paprašyti mūsų rinkėjų paskolinti mums pinigų kampanijos prieš parlamento rinkimus finansavimui“, – radijui „Europe 1“ sakė M. Le Pen.

Ji pabrėžė, kad „šiuo metu nė vienas bankas nėra pareiškęs esą pasiruošęs paskolinti pinigų“ FN. Žurnalistui paklausus, ar kalbama ir apie prancūziškus, ir apie užsienio bankus, politikė atsakė teigiamai.

Šių metų kovą prancūzų naujienų svetainė „Mediapart“ remdamasi partijos vidaus dokumentais pranešė, kad M. Le Pen 2016 metų birželį rengėsi rusų banke „Strategija“ paimti 3 mln. eurų paskolą su 6 proc. metinių palūkanų prezidento rinkimų kampanijai finansuoti.

Pasak partijos iždininko Wallerand 'o de Saint-Just o (Valerano de Sen-Žiusto), partija iš tikrųjų planavo imti paskolą, bet to nepadarė.

„Tai buvo tiesiog planas, kuris nebuvo įgyvendintas“, – svetainei sakė jis.

Kaip buvo pranešta, Rusijos centrinis bankas 2016 metų liepos 21 dieną atšaukė banko „Strategija“ licenciją.

Prieš prezidento rinkimus M. Le Pen pareiškė, kad nei Rusija, nei rusų bankai nėra jos rinkimų kampanijos finansavimo šaltiniai. Tačiau ji pripažino, kad kai kurie užsienio bankai vis dėlto yra susiję su FN finansavimu.

Šiuo metu Prancūzijos partijos rengiasi parlamento rinkimams, vyksiantiems vėliau šį mėnesį.