Per pastaruosius du konkursus perrinkimo siekianti nacionalinio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas surinkdavo po vienodą LRT tarybos narių balsų skaičių, todėl direktorius nebuvo išrenkamas.
A. Zabarauskui nusprendus naujausioje atrankoje nedalyvauti, dėl pareigų dabar varžosi M. Garbačiauskaitė-Budrienė, Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius ir daugiau nei aštuonerius metus anksčiau LRT dirbęs analitikas Aldaras Stonys.
Nuo ankstyvos antradienio popietės kandidatai po vieną prisistatė LRT tarybai ir atsakė į jų klausimus, vėliau vyks balsavimas.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė akcentavo portalą
M. Garbačiauskaitė-Budrienė tarybos posėdyje sakė, kad LRT per pastaruosius metus tiek pagerino turinio kokybę, tiek didino auditoriją.
Esmingiausiu pokyčiu ji pavadino LRT portalo augimą – buvęs 16 vietoje prieš penkerius metus dabar jis yra trečioje. Perrinkimo siekianti vadovė pabrėžė, jog tai pasiekta kokybiško turinio dėka, „nesivaikant garsenybių skyrybų“.
Kalbėdama apie ateitį, ji sakė, kad dabartinė LRT struktūra vis labiau neatitinka besikeičiančio žiniasklaidos kraštovaizdžio ir pavyzdžių Vakaruose, kur skirtingų platformų (pavyzdžiui, televizijos, radijo, interneto portalo) naujienų tarnybos nėra atskirtos.
„Mes svarstome ir analizuojame galimybę pereiti prie tokios sistemos“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Paklausta, kokių pastabų turėtų LRT veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, ji pareiškė, kad siūlytų keisti LRT įstatymą, numatant, jog renkant įstaigos vadovą 12-os narių taryboje nesusidarytų lygiosios.
„Čia pusiau juokais, pusiau rimtai, bet iš tikrųjų tai rimtai“, – sakė perrinkimo siekianti LRT generalinė direktorė.
M. Martišius: LRT pasiekė lubas
M. Martišius sakė, kad nepaisant konkurencijos su komerciniais rinkos dalyviais LRT turi ir gali tapti auditoriją telkianti, informuojanti ir edukuojanti žiniasklaidos grupės.
„Mano profesinė patirtis, kompetencija, galiausiai, gebėjimas telkti žmones gali leisti pasiekti LRT užsibrėžtų tikslų“, – teigė kandidatas.
Akcentavęs poreikį didinti LRT auditoriją, jis tvirtino, kad per pastaruosius penkerius metus nacionalinis transliuotojas žengė žingsnių į priekį, didino programų įvairovę.
Visgi akademikas teigė, kad LRT bet pasiekė „stiklines lubas“ ir atsidūrė akligatvyje.
„Vienas svarbiausių uždavinių per penkerius metus būtų susigrąžinti auditoriją (...) ir aš manau, kad profesionalus LRT kolektyvas gali tai įgyvendinti“, – kalbėjo M. Martišius.
A. Stonys naikintų Tyrimų skyrių
A. Stonys sakė, kad LRT strategijoje pasigenda auditorijos dalies rodiklių, taip pat norintis skaidrinti administracijos atlyginimų politiką.
„Tai, kad atlyginimai yra dideli, tai nėra blogai, jeigu jis yra profesionalas. Bet turi būti paaiškinta, nuo ko tai priklauso“, – teigė ji.
Kandidatas taip pat žadėjo peržiūrėti darbuotojų papildomo uždarbio tvarką.
Jis nurodė, kad išformuotų LRT Tyrimų skyrių ir suteiktų galimybę tyrimus daryti visiems nacionalinio transliuotojo žurnalistams. Pasak jo, taip atsirastų daugiau nuomonių ir tyrimai taptų „bent jau mažiau kvestionuojami“.
„Kiekvienas žmogus yra asmenybė, turi savo subjektyvią nuomonę ir ta nuomonė vienaip ar kitaip veikia turinį. O kai turime daugiau, mes gauname geresnį vaizdą“, – kalbėjo A. Stonys.
Kandidatas sakė, kad LRT trūksta daugiau žanrų. Paklaustas kokių, nurodė televizijos serialus, humoro laidas ir vėlyvo vakaro šou.
Rinkimų tvarka
Konkurso išvakarėse kandidatai dalyvavo susitikime su LRT darbuotojais, atsakė į jų klausimus.
LRT vadovas bus išrinktas, jeigu jo kandidatūrą slaptame balsavime palaikys bent septyni iš 12 tarybos narių.
Jeigu per pirmąjį balsavimą nė vienas kandidatas nesurinks tiek balsų, tą pačią dieną bus rengiamas antrasis balsavimas, kur rungtųsi du didžiausio tarybos narių palaikymo sulaukę pretendentai.
Kultūros ministras Simonas Kairys yra minėjęs, kad jei tarybai nepavyktų trečią kartą paskirti LRT generalinio direktoriaus, ji turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti.
LRT taryba yra sudaroma iš žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
