Pirmadienį jis jau buvo ištrintas. Tačiau greičiausiai iš anksto parengtas komentaras liko buvusiai sovietinei respublikai Uzbekistanui skirtoje „Sputnik“ svetainėje.

„Rusija atkuria savo vienybę – 1991-ųjų tragedija, ši siaubinga mūsų istorijos katastrofa, įveikta“, - rašė RIA apžvalgininkas Piotras Akopovas „Rusijos puolimas ir naujas pasaulis“ pavadintame straipsnyje.

„Vladimiras Putinas, neperdedant, prisiėmė istorinę atsakomybę, kai nusprendė Ukrainos klausimo sprendimo nepalikti ateities kartoms“, - teigiama straipsnyje. Ir toliau: „Dabar šitos problemos neliko – Ukraina grįžo į Rusiją“.

Vakarų žvalgybų duomenimis, Rusijos invazija į kaimyninę šalį vyksta lėčiau nei tikėjosi Rusijos vadovybė.

Į naują Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSDC) sankcijų sąrašą įtrauktas „RIA Novosti“ biuras ir kompanija „Interselekt“, tvarkiusi naujienų agentūros ekonominius reikalus Kijeve. Sankcijos galios trejus metus.

Tarp numatytų sankcijų yra lėšų įšaldymas, telekomunikacinių paslaugų tiekimo apribojimas arba nutraukimas ir prieigos prie tinklalapio www.rian.com.ua blokavimas.

Pasak „RIA Novosti“ motininės kompanijos Rusijos žiniasklaidos konglomerato „Rossija segodnia“ („Rusija šiandien“) direktoriaus, naujosios sankcijos yra dabartinio Ukrainos „režimo bejėgiškumo indikatorius“.

Gegužės 15 dieną Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) atliko kratą „RIA Novosti“ Kijevo biure ir pranešė, kad ši agentūra ir jos žurnalistai buvo „naudojami kaip hibridinio karo prieš Ukrainą įrankiai“.

Tą pačią dieną buvo suimtas Ukrainos pilietis „RIA Novosti“ žurnalistas Kirilas Višinskis, apkaltintas išdavyste. 2015 metais jam buvo išduotas Rusijos pasas.

Gegužės 17 dieną Ukrainos teismas leido beveik dviem mėnesiams suimti K. Višinskį.

SBU kaltina K. Višinskį 2014-aisiais keliavus vykdyti ardomąją informacinę veiklą Kryme ir ruošus medžiagą, pateisinančią tų metų kovą Rusijos įvykdytą aneksiją.

51 metų žurnalistas taip pat kaltinamas kolaboravęs su Rytų Ukrainoje veikiančiomis Rusijos remiamomis separatistų grupuotėmis. 2014-ųjų balandį prasidėjęs konfliktas jau nusinešė per 10 tūkst. gyvybių.

„Rusija padarys viską, kad jos pilietis būtų paleistas ir kad kiti žurnalistai, tiek Rusijos piliečiai, tiek dirbantieji Rusijos žiniasklaidos priemonėse, neatsidurtų analogiškoje situacijoje“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. 

Dvigubą Ukrainos ir Rusijos pilietybę turintis Kyrylas Vyšynskis, Rusijos valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ biuro Kijeve vadovas, buvo sulaikytas Ukrainos sostinėje antradienį.

Pareigūnai pranešė, kad jam bus pareikšti kaltinimai išdavyste dėl „ardomosios“ informacinės veiklos, kuria siekta pateisinti 2014 metais Rusijos įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksiją.  

Jie taip pat sakė, kad K. Vyšynskis vėliau kolaboravo su separatistais Ukrainos rytuose, kur po Krymo užgrobimo įsiplieskęs konfliktas nusinešė apie 10 tūkst. gyvybių.   

Pietinio Chersono miesto, kur turėtų būti perkeltas K. Vyšynskis, teismas nurodė kol kas negavęs žurnalisto bylos, todėl iki ketvirtadienio posėdžio tikriausiai nebus.  

M. Zacharova kaltino Ukrainos valdžią „prieš žiniasklaidą nukreipta represine politika“ ir išreiškė Rusijos „pasipiktinimą grubiais spaudos laisvės pažeidimais“.    

K. Vyšynskis buvo sulaikytas likus kelioms valandoms iki tilto per Kerčės sąsiaurį, sujungusio Maskvos aneksuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi, atidarymo. 

51 metų K. Vyšynskis dirbo keliose Ukrainos žiniasklaidos priemonėse, vėliau kelerius metus buvo Rusijos valstybinės televizijos „Rossija“ korespondentas. 2015 metais jis įsidarbino naujienų agentūroje „RIA Novosti“ ir gavo Rusijos pilietybę.

SBU atstovė Olena Hitlianska sakė naujienų agentūrai AFP: „Tyrimo veiksmai tęsiasi – atliekamos kratos „RIA Novosti“ ir kitose žiniasklaidos struktūrose.“

Pasak jos, antradienį ryte taip pat buvo areštuotas „RIA Novosti“ biuro Kijeve vadovas Kirilas Višinskis.

Praėjusių metų lapkritį Rusija paskelbė įkūrusi valstybės finansuojamą užsienio naujienų tarnybą, kuri esą turės mesti iššūkį propagandai iš Vakarų.

„Sputnik“ – toks naujo projekto pavadinimas – sukurtas remiantis valstybei priklausančia naujienų agentūra „RIA Novosti“ ir radiju „Golos Rosiji“. Šis Rusijos propagandai skleisti skirtas projektas turi apimti 30 valstybių. Valstybės saugumo departamentas (VSD) į „Sputniką“ atkreipė dėmesį 2014 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. O praėjusią savaitę jau įspėjo dėl agresyvaus „Sputniko“ veržimosi.

VSD teigimu Vilniuje ir Taline „Sputnik“ darbuotojai rinko informaciją apie veikiančias radijo stotis, televizijos kanalus, aiškinosi galimybes įsigyti transliacijų licencijas, bendravo su Rusijos ambasadų darbuotojais, tėvynainių organizacijų atstovais.

Dar vienas įdomus faktas, kad valstybinis, Kultūros ministerijai priklausantis „Goskoncertas“ perka „Ruskoje radijo“. Ar tai kaip nors susiję su „Sputniku“ kol kas galima tik įtarti. Kita vertus, kokią tai darys įtaką Lietuvoje girdimai „Ruskoje radijo“?

Lietuvos „Ruskoje radio“ – pagal Rusijos, o ši – pagal „Goskoncertą“

Rusijos žiniasklaida pranešė apie keisčiausią sandorį radijo verslo rinkoje: „Lukoilo“ bendrasavininkiai Vagitas Alekperovas ir Leonidas Fedunas parduoda pelningai veikiančios „Rusijos mediagrupės“ akcijas. „Rusijos mediagrupė“ valdo televiziją ir penkias populiarias radijo stotis, tarp jų – „Ruskoje radijo“.

Akcijas perka nuostolingai dirbantis valstybinis „Goskoncertas“. Pastarasis yra Kultūros ministerijos įmonė, kuri organizuoja valstybinius politinius renginius. Vienas jų – įspūdingas pergalės šou Sevastopolyje, kurio pagrindinis svečias – Vladimiras Putinas.

„Ruskoje radijo“ programa transliuojama visoje Rusijoje bei 13 valstybių, tarp jų – ir Baltijos šalyse. Lietuvoje ją transliuoja „Ruskoje radio Baltija“, kurios daugiau nei 92 proc. akcijų priklauso „Achemos“ valdomam „Radiocentrui“.

„Ruskoje radio Baltija“ užima maždaug ketvirtadalį auditorijos, ypač radijo stotis populiari tarp taksistų ir turgaus prekiautojų. Jos programa ruošiama remiantis Maskvoje parengta „Ruskoje radio“. „Kasmet pratęsiama frančizės sutartis suteikia teisę naudoti „Ruskoje radio“ muzikinį formatą, šaukinius ir logotipą.

„Ruskoje radio Baltija“ vadovybė tikina, kad savininkų pasikeitimas Maskvoje iš Vilniaus transliuojamų radijo laidų turiniui įtakos neturės.

„Jeigu situacija pakryps taip, kad valstybinės įmonės pradės reguliuoti produktus bei programas ir tai neatitiks, mūsų nuomone, Lietuvos piliečių interesų, visų pirma, mes nepratęsime frančizės sutarties ir visų antra, mus domina žmonės, gyvenantys Lietuvoje ir jų interesai“, – sakė „Ruskoje radio Baltija“ programų direktorius Ernestas Alesinas.

„Sputnik“ skleis „teisingą informaciją“ iš Rusijos

Lietuvos radijo rinkos reguliuotojas tikina, kad pastaruoju metu skiriamas ypatingas dėmesys transliuojamam turiniui.

„Jie yra stebimi, matomi ir girdimi ir jeigu būtų kokie nors pažeidimai, tai atitinkamai reaguotumėme. Ir labai greitai“, – sakė Radijo ir televizijos komisijos vadovas Edmundas Vaitekūnas.

Rusijos žiniasklaida rašo, kad „Rusijos mediagrupės“ ir „Goskoncerto“ sandoriu suinteresuota paslaptinga trečioji šalis. Kas ji, neatskleidžiama.

Sutampa taip ar ne, tačiau kitai Rusijos valstybinei žinybai – Užsienio reikalų ministerijai – pavaldi naujienų agentūra „Rosija segodnia“ pradėjo realizuoti „Sputnik“ projektą. Planuojama 30 valstybių steigti interneto portalus, televizijas ir radijo stotis, kurie skleistų neva „teisingą informaciją“ iš Rusijos. Tačiau Rusijos propagandistams Europoje sekasi sunkiai, tad veikiama pagal principą „jei neleidžia per duris, tai braunamasi per langus“

Sulaukia „Sputniko“ emisarų

Antradienį Rusijos NTV graudeno, kad  Lenkijos priežiūros institucija grasina vienai radijo stočiai atimti licenciją, už tai, kad ji neteisėtai transliuoja „Sputniko“ parengtą informaciją.

Prieš savaitę „Esti Ekspress“ pranešė, kad „Sputniko“ atstovai verbavo estų žurnalistus iš populiarių rusiškų leidinių ir radijo stočių. „Rosija segodnia“ nusamdė estų teisininkus, kad šie parengtų „Sputniko“ registracijos Estijoje dokumentus.

Antradienį „Rosijos segodnia“ informacijos agentūros išplatino pareiškimą, kad Latvijos valstybinės institucijos vilkina licencijos išdavimą „Sputnikui“.

Po dienos, liepos 8 d., Latvijos parlamentas atleido nacionalinės elektroninių žiniasklaidos priemonių priežiūros tarybos vadovą Ainarą Dimantą.

Lietuvos saugumas įspėja, kad Vilniuje taip pat sulaukta „Sputniko“ emisarų.

„Tie emisarai ieško kontaktų su vietine žiniasklaida, vietiniais apžvalgininkais arba šiaip žmonėmis, iš kurių galėtų suformuoti tokias profesionalias komandas, kurios operatyviai perduotų informaciją ir žinias iš Lietuvos. Patys suprantate, kokio pobūdžio tai būtų informacija“, – sakė VSD atstovas Vytautas Makauskas.

Skuba dėl įstatymo pataisų

Svečiai iš Maskvos kalbino rusiškai transliuojančių radijo stočių ir televizijos atstovus, aiškinosi galimybes pradėti veiklą Lietuvoje oficialiai, ir tai jiems gali pavykti.

„Teisinio pagrindo atsakyti mes neturėtumėme. Taigi, jeigu būtų toks prašymas, matyt, Komisija neturėtų pagrindo neišduoti (licencijos). Bet jei įvyktų koks matomas pažeidimas, tai Komisijai būtų daug paprasčiau reaguoti“, – sakė E. Vaitekūnas.

Gegužę Seimas tik iš antro karto priėmė prezidentės pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, sustiprinta informacinės erdvės apsauga nuo Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kenkiančios informacijos.

Šios įstatymo pataisos įsigalios tik nuo spalio pirmosios. O kol kas radijo stoties savininkai privalo informuoti reguliuotoją tik jei parduoda kontrolinį akcijų paketą.

Rusijos informacinius karus tyrinėjantis ekspertas svarsto, kad šia aplinkybe Maskva dar gali suspėt pasinaudoti.

„Kodėl bandoma forsuoti? Vienas iš argumentų – norima dabartinėje teisinėje aplinkoje išspręsti šituos dalykus, nes akivaizdžiai matyti – yra bijoma. Bijoma, kad ateityje gali būti persvarstomas toks reguliavimas, o tiksliau – bandymai apeiti reguliavimą – ir jiems čia gali būti sunkiau steigtis“, – pasakojo VU Tarptautinių mokslų ir politikos instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius.

Veikia ir be leidimų

Tuo metu Estijos saugumo policija KaPo kasmetėje ataskaitoje tvirtina, kad „Rosija segondia“ projektas „Sputnik“ Baltijos šalyse iš dalies jau veikia ir be oficialių leidimų: pernai spalį Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje įsukta interneto žiniasklaidos priemonė „Baltnews“, kurią finansuoja  Nyderlanduose registruota  „Exclusive Media Holding B.V.“

Estų saugumo policijos duomenimis, pastarąją bendrovę kontroliuoja „Rosija segodnia“, vienas iš „Baltnews“ steigėjų – Eurazijos ekonominės sąjungos instituto direktorius Vladimiras Lelechinas.

Lietuvoje už „Baltnews“ veikimą atsakingas buvęs „Litovskij kurjer“ vyriausiasis redaktorius Anatolijus Ivanovas, prieš tai dirbęs Ramiojo vandenyno „Krasnaja zvezda“ korespondentu. A. Ivanovas yra III rango atsargos kapitonas, Rusijos pilietis, turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) trečiadienį perspėjo dėl interneto portalus, televiziją ir radijo stotis kuriančio Rusijos projekto „Sputnik“ veiklos Lietuvoje.

Anot VSD, šis tarptautinis projektas yra skirtas skleisti Rusijos propagandą ir numato centrus steigti visose trijose Baltijos valstybėse bei naujienas skelbti rusų, estų, latvių ir lietuvių kalbomis.

VSD pranešime teigiama, kad Vilniuje ir Taline „Sputnik“ darbuotojai rinko informaciją apie veikiančias radijo stotis, televizijos kanalus, aiškinosi galimybes įsigyti transliacijų licencijas, bendravo su Rusijos ambasadų darbuotojais, tėvynainių organizacijų atstovais.

„Veržiantis į Baltijos ir kitų šalių informacinę erdvę „Sputnik“ projekto vykdytojams itin svarbu iš vietos žurnalistų, apžvalgininkų suburti kelių ar keliolikos asmenų profesionalias komandas, kurios ruoštų informacinius pranešimus, siužetus, imtų interviu ir operatyviai perduotų parengtą informaciją“, - teigiama VSD interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

Anot VSD, „Sputnik“ atstovai Lietuvą „stengsis pateikti kaip tautinių mažumų netoleruojančią šalį, manipuliuos neofašistų ir nacionalistų sąvokomis, skleis dezinformaciją apie Lietuvos strateginius projektus“.

„VSD atkreipdamas žurnalistų bendrijos, visuomenės ir kiekvieno piliečio dėmesį į šį Rusijoje parengtą brangų strateginį projektą ragina neįsitraukti į neskaidrius sandorius ir kritiškai vertinti pasiūlymus bendradarbiauti. Apie tokius pasiūlymus prašytume informuoti Valstybės saugumo departamentą“, - teigiama pranešime.

Pernai lapkritį Rusija pranešė įkūrusi naują valstybės finansuojamą užsienio naujienų tarnybą, kuri turės mesti iššūkį „agresyviai propagandai“ iš Vakarų ir suteikti „alternatyvų paaiškinimą“ pasaulio įvykiams. Naujoji naujienų tarnyba „Sputnik“ sukurta valstybei priklausančios naujienų agentūros „RIA Novosti“ ir radijo „Golos Rosiji“ pagrindu.

Garsaus programų vedėjo Dmitrijaus Kiseliovo vadovaujama tarnyba žada transliuoti naujienas užsienio kalbomis per radiją bei internetu.

Tūkstančiai gedinčių žmonių penktadienį ėjo pro karste pašarvotą Rusijos fotonaujienų reporterį Andrejų Steniną, žuvusį per įnirtingas kautynes tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių.

Gedintys artimieji stovėjo priešais vainikus per atminimo ceremoniją valstybinės žiniasklaidos grupės „Rossija segodnia“, kurioje dirbo tas 33 metų žurnalistas, būstinėje Maskvoje.

Vienas aukšto rango Kremliaus pareigūnas perskaitė užuojautos laiškus ir prezidento Vladimiro Putino įsaką po mirties apdovanoti A.Steniną, ruošiantis jo laidotuvėms.

Rusija reikalavo išsamaus ir nešališko tyrimo dėl A.Stenino „barbariško nužudymo“. Šis žurnalistas dingo rugpjūčio pradžioje, o jo žūtis buvo patvirtinta trečiadienį.

Maskvoje įsikūręs Tiriamasis komitetas nurodė manantis, kad A.Steninas žuvo rugpjūčio 6-osios vakarą, kai pabėgėlių koloną, kurioje jis važiavo, apšaudė Ukrainos tankai.

„Tikiuosi, kad visi, įvykdę šį sunkų nusikaltimą, bus nubausti“, – premjeras Dmitrijus Medvedevas rašė užuojautos telegramoje, kurią citavo naujienų agentūra „RIA Novosti“.

A.Steninas dirbo Ukrainoje nuo gegužės 14 dienos, siųsdamas reportažų medžiagą „Rossija Segodnia“ – valstybinei holdingo bendrovei, valdančiai naujienų agentūrą „RIA Novosti“ ir kelis naujienų televizijos kanalus, įskaitant anglų kalba transliuojančią RT.

A.Steninas – jau ketvirtas Rusijos žurnalistas, žuvęs dirbdamas konflikto krečiamoje rytų Ukrainoje.

Maskva antradienį pradėjo tyrimą dėl rytinėje Ukrainoje praėjusią savaitę dingusio rusų žurnalisto „pagrobimo“.

Andrejus Steninas dirbo Rusijos valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ fotografu Ukrainoje, tačiau nuo rugpjūčio 5 dienos su juo nepavyksta susisiekti, sakoma tyrimą atliekančio komiteto pareiškime.

Pareigūnai „imasi priemonių, kad nustatytų Andrejaus Stenino ir kartu su juo pagrobtų žmonių buvimo vietą“, nurodoma jame.

A.Steninas dirbo įvairiose konfliktų zonose, tarp jų Libijoje ir Sirijoje, o pastaruoju metu daug laiko praleido rytinėje Ukrainoje, kur per šalies vyriausybės pajėgų ir prorusiškų kovotojų susirėmimus žuvo daugiau nei 1 300 žmonių.

Tarptautinė žurnalistų federacija išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl A.Stenino būklės.

„Jis yra žurnalistas, o ne karys, todėl turi teisę laisvai judėti ir skleisti teisingą informaciją be bauginimų, smurto ar suėmimo grėsmės“, – sakoma pirmadienį paskelbtame pareiškime.

Rusijos naujienų kanalas „Rossiya 24“ ekrano kampe skelbia A.Stenino nuotrauką su nuoroda #freeAndrew.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė, kad A.Steninas „gali būti tyčinio išpuolio auka“ ir pareikalavo, kad Kijevas „dėtų visas pastangas“ jį surasti ir išlaisvinti.

Rytų Ukrainoje pastaraisiais mėnesiais jau žuvo keli žurnalistai ir dar daug jų sulaikė Ukrainos kariai ir prorusiški kovotojai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskyrė prieštaringai vertinamą televizijos laidų vedėją, garsėjantį ultrakonservatyviomis pažiūromis ir nepakantumu opozicijai bei gėjams, vadovauti pertvarkomai valstybinei naujienų agentūrai.

Įsake, kuris pirmadienį buvo paskelbtas Kremliaus tinklalapyje, nurodoma, kad Dmitrijus Kiseliovas paskirtas vadovauti naujienų agentūrai „Rossija segodnia“ („Rusija šiandien“), kuri bus sukurta naujienų agentūros „RIA Novosti“ pagrindu, atlikus didelį struktūrinį pertvarkymą.

Įsakas, kuriuo visas „RIA Novosti“ turtas perduodamas „Rossija segodnia“ žinion, įsigalioja nuo jo paskelbimo. Rusijos prezidentas turi teisę paskirti arba atšaukti valstybinės naujienų agentūros vadovą.

„Rossiya Segodnya“ sieks „nušviesti užsienyje Rusijos Federacijos valstybės politiką ir visuomenės gyvenimą“, sakoma Kremliaus tinklalapyje paskelbtame dokumente.

Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Ivanovas žurnalistams nurodė, kad „RIA Novosti“ ir kitų valstybinių žiniasklaidos kanalų pertvarkymas atliekamas siekiant didinti veiksmingumą ir mažinti išlaidas.

Apie „RIA Novosti“ restruktūrizavimą skelbiantis prezidento Vladimiro Putino „įsakas nukreiptas siekti dviejų pagrindinių tikslų“, nurodė S.Ivanovas.

Pasak jo, pirmasis tikslas – „racionaliau naudoti biudžeto lėšas, skiriamas valstybiniams informaciniams kanalams“.

Antrasis uždavinys – „didinti valstybinės žiniasklaidos darbo veiksmingumą“, pridūrė jis.

Vis dėlto panašiau, jog šiuo žingsniu Kremlius siekia padidinti kontrolę valstybinės žiniasklaidos kanalams tuo metu, kai šalyje stiprėja kritika, nukreipta prieš jau 13 metų trunkantį V.Putino valdymą. Tikėtina, kad Kremlius taip pat planuoja imtis aktyvių veiksmų, kuriant šalies įvaizdį užsienyje.

„Rossija segodnia“ vadovu paskirtas D.Kiseliovas dažnai kaltinamas propagandos skleidimu, taip pat yra žinomas dėl savo atvirai reiškiamų pažiūrų, nukreiptų prieš gėjus, Ameriką ir Rusijos opoziciją.

Rugpjūtį jis vienoje savo laidoje pareiškė manantis, kad homoseksualių žmonių organai netinka persodinimui ir turėtų būti deginami.

„Kai pasirodė ši žinia, iš pradžių visi galvojo, jog tai pokštas, – savo tinklaraštyje rašo populiarus Rusijos protestų lyderis Aleksejus Navalnas. – Tačiau ne, (tai tiesa).“

D.Kiseliovas iki šiol užėmė valstybinės federalinės televizijos bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigas, tačiau visuomenei jis labiausiai yra žinomas dėl savo vedamų sekmadieninių savaitės aktualijų laidų, transliuojamų kanalo „Rossija“, pagarsėjusio tulžingais išpuoliais prieš opoziciją.

„RIA Novosti“ pastaraisiais metais sparčiai plėtė veiklą, pridėdama prie savo naujienų srauto sporto ir ekonomikos skiltis.

Žinia apie agentūros likvidavimą jos darbuotojams tikriausiai tapo didžiule staigmena: vienas darbuotojas, prašęs neskelbti jo vardo, nurodė, kad apie tai jie sužinojo tik iš Kremliaus tinklalapio.

Ši naujienų agentūra yra viena didžiausių pasaulyje. Ji taip pat yra ateinantį vasarį vyksiančios Sočio žiemos olimpiados oficiali informacinė rėmėja.

Kartu su „RIA Novosti“ naikinamas ir radijas „Golos Rossii“. Atlikti reorganizaciją, per kurią tikriausiai vienos institucijos bus likviduotos, o kitos – sukurtos, planuojama per mėnesį.

„RIA Novosti“ taip pat priklausė Teisinės ir teismų informacijos agentūra (RAPSI), kuri šiais metais tiesiogiai transliavo teismo posėdžius, nagrinėjant tarptautinio atgarsio sulaukusius procesus – įskaitant Kirovo teismo nagrinėtą bylą, kurioje opozicijos protestų lyderis Aleksejus Navalnas kaltintas valstybės turto grobstymu.

Už tas transliacijas RAPSI spalį pelnė Informacijos laisvės fondo premiją už žurnalistų indėlį didinant Rusijos teismų sistemos skaidrumą. Be to, agentūros tinklalapis yra pelnęs rusiškos interneto erdvės („Runet“) premiją ir kitų apdovanojimų.

„RIA Novosti“ savo istoriją skaičiuoja nuo 1941 metų, kai nacistinės Vokietijos invazijos į Sovietų Sąjungą pirmosiomis dienomis vyriausybė Maskvoje įkūrė naujienų agentūrą „Sovinformbiuro“. 1961 metais ji buvo pertvarkyta į spaudos agentūrą „Novosti“, tapusia daugelio Rusijos žurnalistų kalve.

Dabartinis pavadinimas agentūrai buvo suteiktas 1991 metais. Jai taip pat priklauso ekonomikos naujienų agentūra PRAIM, teisinės informacijos agentūra RAPSI, laikraštis „Moskovskie novosti“, taip pat per 40 tinklalapių 22 kalbomis.

Kaip nurodo agentūra „LiveInternet“, „RIA Novosti“ pagrindinį tinklalapį ria.ru aplanko bent kartą per mėnesį aplanko 16,5 mln. vartotojų.

Kremlius: „RIA Novosti“ pertvarkoma siekiant veiksmingesnio lėšų naudojimo

Rusijos naujienų agentūros „RIA Novosti“ ir kitų valstybinių žiniasklaidos kanalų pertvarkymas atliekamas siekiant didinti veiksmingumą ir mažinti išlaidas, pirmadienį žurnalistams pranešė Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Ivanovas.

Apie „RIA Novosti“ restruktūrizavimą skelbiantis prezidento Vladimiro Putino „įsakas nukreiptas siekti dviejų pagrindinių tikslų“, nurodė S.Ivanovas.

Pasak jo, pirmasis tikslas – „racionaliau naudoti biudžeto lėšas, skiriamas valstybiniams informaciniams kanalams“.

Antrasis uždavinys – „didinti valstybinės žiniasklaidos darbo veiksmingumą“, pridūrė jis.

V.Putino įsake, kuris pirmadienį buvo paskelbtas Kremliaus tinklalapyje, nurodoma, kad „RIA Novosti“ pagrindu bus kuriama naujienų agentūra „Rossija segodnia“ („Rusija šiandien“), atlikus didelį struktūrinį pertvarkymą, o jos vadovu taps Dmitrijus Kiseliovas –   prieštaringai vertinamas televizijos laidų vedėją, garsėjantis ultrakonservatyviomis pažiūromis.

Tame dokumente nurodoma, kad po „RIA Novosti“ likvidavimo visas jos turtas, įskaitant biurus užsienyje, bus perduotas „Rossija segodnia“.

Reorganizuotos agentūros būstinė įsikurs Maskvos Zubovo bulvaro 4-ajame numeryje.

Anglų kalba transliuojančios valstybinės televizijos „Russia Today“ (RT) vyriausioji redaktorė Margarita Simonian pareiškė, kad nebuvo informuota apie planuojamą „RIA Novosti“ likvidaciją ir naujos agentūros įkūrimą.

„Aš, kaip ir daugelis kitų, sužinojau apie šią naujieną per radiją ir iš jūsų naujienų pranešimų, – M.Simonian pirmadienį sakė naujienų agentūrai „Interfax“. – Patikėkit, žinau ne daugiau negu jūs.“
Ji patvirtino, kad apie planuojamą „RIA Novosti“ pertvarkymą niekas nebuvo iš anksto informuotas.

„Su manimi niekas nieko neaptarinėjo“, – teigė RT redaktorė.

Pasak M.Simonian, ją taip pat stebina akivaizdus naujosios agentūros ir jos vadovaujamos televizijos pavadinimų panašumas.

„Tikiuosi, kad greitai galėsiu sužinoti daugiau“, – pridūrė ji.

„Russia Today“ buvo įkurtas „RIA Novosti“ 2005 metais per dukterinę organizaciją „TV Novosti“. Tai pirmoji Rusijos naujienų televizija, transliuojanti apskritą parą laidas anglų kalba.