Pasak tarybos, siūlymai Lietuvos notarų rūmams suteikti papildomas funkcijas – prižiūrėti ir vertinti notarų įkainius, atlikti kontrolinius patikrinimus, apibrėžti nesąžiningos konkurencijos veiksmus bei už juos bausti – ribotų notarų galimybes konkuruoti ir tokiu būdu darytų žalą vartotojams.

„Įstatymo pakeitimai ne tik leistų asociacijai spręsti, kas turėtų būti laikoma nesąžininga konkurencija, bet ir skatintų rinkti informaciją apie konkuruojančių ūkio subjektų taikomus įkainius“, – pranešime teigia Konkurencijos taryba.

Tokių pataisų poreikis, pasak tarybos, grindžiamas Lietuvos notarų rūmų teiginiais apie nepriimtiną notarų „polinkį“ su klientais tartis dėl įkainių mažinimo, tačiau nėra duomenų apie tariamos problemos mastą bei žalą, pavyzdžiui, ar mažesni įkainiai gali būti siejami su netinkamai suteiktomis paslaugomis.

Konkurencijos tarybos nuomone, notarų galimybė mažinti įkainius savaime nėra problema, todėl nėra aišku, kokių tikslų siekiama įstatymo pakeitimais, ar jie yra būtini ir proporcingi.

Notariato įstatymo bei Antstolių įstatymo pataisomis taip pat būtų suteikiama daugiau galių Notarų ir Antstolių rūmams – jie galėtų priimti sprendimus, kurie paveiktų naujų notarų ar antstolių atėjimą į rinką ir galimybes joje veikti.

Teisingumo ministerija nurodė, kad vertins pastabas.

Konkurencijos taryba dar 2018 metais nustatė, jog Lietuvos notarų rūmai neteisėtai ribojo notarų konkurenciją nustatant įkainius. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, jog rūmų sprendimai, kuriais mažinama notarų galimybė konkuruoti įkainių dydžiais, pažeidžia konkurenciją ir prieštarauja ES teisei.

Galutinį sprendimą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumo turėtų priimti ginčą nagrinėjantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 

„Konkurencijos taryba laikosi dar 2013 metais išsakytos pozicijos, jog valstybinės techninės apžiūros paslaugos teikimas nepasižymi tokia ypatinga specifika, kad šios veiklos negalėtų vykdyti daugiau kaip keletas subjektų“, – ketvirtadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje teigė frakcijos narys Romualdas Vaitkus.

„Geresnė techninės apžiūros paslauga yra svarbi 1,5 mln. gyventojų, kurie turi vairuotojo pažymėjimą, vairuoja automobilį, taigi, norime, kad šie gyventojai gautų šią paslaugą vieno langelio principu, arčiau savo namų“, – pridūrė jis.

Frakcijos narys Viktoras Pranckietis teigė, kad automobilių technine būkle jau ilgą laiką rūpinasi nebe patys žmonės, jų remonto įmonės, todėl logiška, kad jos taip pat turėtų galėti išduoti dokumentus, patvirtinančius automobilio techninį tvarkingumą.

Pagrindinė problema yra ta, kad tas reguliavimas nustato tų apžiūrų centrų steigimosi tvarką pagal poreikį, tiesiog valstybė kišasi į tai, kiek jų turėtų būti, kiek turi dirbti darbuotojų, nustato maksimalias kainas.

 

„Techninę būklę visada užtikrina servisai, kuriuose tu remontuoji savo automobilį ar kito žmogaus automobilį. (...) 2000 metais, suprantu, buvo tik milijonas automobilių, dabar pusantro milijono lengvųjų automobilių“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

Lietuvos verslo konfederacijos narys Mantas Andriuškevičius teigė, kad pagrindinė šios rinkos problema – konkurencijos nebuvimas.

„Pagrindinė problema yra ta, kad tas reguliavimas nustato tų apžiūrų centrų steigimosi tvarką pagal poreikį, tiesiog valstybė kišasi į tai, kiek jų turėtų būti, kiek turi dirbti darbuotojų, nustato maksimalias kainas. Ir taip 10 įmonių dirba savo regionuose, tarpusavyje nekonkuruoja“, – aiškino M. Andriuškevičius.

Anot jo, dėl šios problemos 2019 metais konfederacija kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir Vyriausybę.

„Rašėm, kad iš principo dabar yra sukurta situacija, kad naujas rinkos žaidėjas ateiti į rinką faktiškai negali. Ir tai yra apribota tam tikrais teisės aktais. Atsakymą gavome tokį, kad (...) nėra gerai, kad reikėtų liberalizuoti šitą rinką“, – sakė M. Andriuškevičius.

Lietuvoje lengvųjų automobilių techninę apžiūrą atlieka 10 bendrovių 10-yje regionų, o jų tankį reguliuoja valstybė.

Valstybinę techninę apžiūrą atliekančių įmonių skaičiaus ir jų išdėstymo šalies teritorijoje metodiką nustato susisiekimo ministro įsakymas, kuris galioja beveik 20 metų. Nustatyti apžiūros stočių išsidėstymą įgaliojo Vyriausybės nutarimas.