Nuo pirmadienio laikinai konfederacijai vadovauja jos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorius Tomas Garuolis, pranešė konfederacija.

Konfederacijos Komunikacijos departamento direktorė Asta Rinkevičiūtė BNS sakė, kad R. Sartatavičius pareigas nusprendė palikti dėl asmeninių priežasčių.

Konfederacija vienija 55 šakines ir 7 regionines asociacijas, iš viso apie 4 tūkst. įmonių.

„Dabartinėje situacijoje, kokia yra šiandien geopolitinė ir kur dabar esame atsižvelgiant į infliaciją, siūlome nedidinti viso MMA kol kas, nes tai būtų paskutinis veiksnys, kuris lemtų įmonių bankrotą. Sumažėjus įmonių skaičiui, atsirastų ir didesnis bedarbių skaičius ir tai paveiktų Lietuvos ekonomiką“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė R. Sartatavičius.

Anot jo, MMA kėlimas palaikytų padidintą infliacijos lygį ir neigiamai paveiktų Lietuvos pramonę.

„Svarbu suprasti, kad MMA paveikia ne vien skurdžiausias visuomenės grupes, ji paveikia kaip indeksas, signalas. Pakėlus MMA kyla ir visų kitų darbuotojų grandžių atlyginimai. Ypač didelėse pramonės įmonėse, korporatyvinėse įmonėse atlyginimai yra indeksuojami pagal MMA kilimą, tai reikia tam turėti pakankamai lėšų“, – kalbėjo jis.

„Tie faktoriai ir kalba apie tai, jog kalbėti apie MMA didinimą dabar sudėtinga, nes toks kėlimas toliau didins kainas vartotojams, tuo būdu nuvertins atlyginimus ir santaupas. Tai vadinama darbo užmokesčio spiralė, kuriai įsisukus bus sunku sustabdyti“, – kalbėjo jis.

Pramoninkų atstovas teigiamai vertino siūlymus didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – tai anot jo, pagerintų žmonių gyvenimą.

Taip jis komentavo ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės pareiškimą, kad MMA iki mokesčių kitais metais galėtų kilti 70 eurų iki 800 eurų, o NPD – 200 eurų iki 740 eurų.

Anot A. Armonaitės, tai būtų daug labiau subalansuotas pasiūlymas – MMA didinimo našta gultų ne tik verslui, bet ir valstybei. A. Armonaitės manymu, NPD yra pagrindinis pajamų augimo šaltinis, todėl reikėtų daugiau diskutuoti apie jo, o ne minimalaus atlyginimo didinimą.

Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas. Pasak jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.

„Tokie siūlymai, kaip, tarkime, siūlo ministrė, kai siūloma NPD didinti bene 4 kartus greičiau nei minimalią algą, jie kainuoja biudžetui itin daug. Tiek, kiek kils MMA, panašiu tempu turėtų kilti ir NPD, kad būtų užtikrintas ilgalaikis  finansinis valstybės biudžeto tvarumas“, – LRT radijui sakė G. Skaistė.

„Šiuo metu daugelis politikų siūlo įvairias iniciatyvas, tačiau diskusijos dėl minimalios algos vis dar vyksta Trišalėje taryboje, tuo tarpu Finansų ministerija rengia ateinančių metų valstybės biudžeto projektą“, – pridūrė ji.

Lietuvos bankas liepą pasiūlė, jog MMA kitąmet galėtų augti 18,9 proc. arba 138 eurais iki 868 eurų, tačiau tuo pat metu nurodė, jog dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo palaikytų atsargesnių sprendimų paiešką, pavyzdžiui, vėlesnį sprendimo dėl MMA priėmimą ar didinimą dalimis.

Trišalėje taryba pradėjo diskusijas šiuo klausimu, tačiau galutinį sprendimą dėl MMA turės priimti Vyriausybė.

Šiemet NPD siekia 540 eurų, o MMA – 730 eurų neatskaičius mokesčių, arba 550 eurų „į rankas“.

„LPK toliau vystys socialinį dialogą ir šiandien pasirašytas dokumentas yra tik pradžia tolesniems mūsų bendriems sąlyčio taškams ir naujoms inovatyvioms mintims vystyti“, – penktadienį tarptautinėje konferencijoje „Pasitikėjimas darbo santykiuose – misija įmanoma“ teigė R. Sartatavičius.

Jis aiškina, kad kai socialiniai partneriai, darbdaviai, profesinės sąjungos ir darbuotojai vienas kitą girdi ir stengiasi išgirsti, tuomet randami sąlyčio taškai. Bendradarbiavimas, pasak jo, yra tada, kai būna surasti sąlyčio taškai, abi pusės randa bendrą vardiklį ir tai sąlygoja reformų pokyčius, rezultatų siekimą ir bendrą pasitenkinimą darbu ir darbo rezultatais.

„Mes manome, kad iš tikrųjų tas mūsų bendradarbiavimo procesas yra labai ilgas ir labai džiaugiamės, kad mes radome galimybę sutarti ir šiandien pasirašyti sutartį, kuri, manome, yra tik pradžia“, – sakė LPK generalinis direktorius.

„Tai turi būti tęstinis projektas, nes darbdaviai ir darbuotojai yra tikrai tarpusavyje susiję, jeigu laimingas darbuotojas, laimingas darbdavys, jeigu laimingi abu, vadinasi, siekiami rezultatai pranoksta lūkesčius, visiems yra patogu, gera ir malonu dirbti“, – pridėjo jis.

Pasirašė susitarimą „Dėl socialinio dialogo stiprinimo“

Penktadienį Vilniuje Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) pasirašė susitarimą „Dėl socialinio dialogo stiprinimo“.

Dokumente siekiama, siekti socialinio dialogo stiprinimo ir plėtros, informuoti savo narius apie nacionalinių, kolektyvinių derybų naudą ir kolektyvinių sutarčių teikiamas galimybes. Taip pat, skirti dėmesio diskusijoms, deryboms, perkvalifikavimo, gebėjimo stiprinimo, skaitmenizavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, integracijos į darbo rinką, lyčių lygybės ir nediskriminavimo klausimais.

Numatyta tarp konfederacijų dalintis gerąja patirtimii su kitais socialiniais partneriais, darbdavio lygmens organizacijomis, susitikti kartą per šešis mėnesius aptarti esamos socialinio dialogo situacijos ir galimų tolimesnių bendrų veiksmų. Sudarant kolektyvines sutartis siekti, kad būtų remiamasi šio susitarimo rekomenduotu priedu, kolektyvinių sutarčių sudarymo gairėmis. 

Dokumentas dėl socialinio dialogo stiprinimo kartu su kolektyvinių sutarčių gairėmis pasirašytas Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės Ingos Rugininenės ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus Ričardo Sartatavičiaus.

Sveikina nutarimą

„Jeigu kalbame apie šiuo metu galiojantį privalomo testavimo sąrašą, tai jis jau nebetenka prasmės ryšium su įsakymu, kuris sako, kad darbe turint kontaktą nereikia izoliuotis, kad galioja tik šeimos kontaktas. Tada kokia prasmė privalomai testuotis? Ir dar kokia prasmė darbuotojams už tai susimokėti? Mes ir sakome, kad praktiškai šitą situaciją mes jau buvome numatę dar rudenį, kuomet Vyriausybei ir siūlėme eiti greitųjų testų keliu, kaip tą sėkmingai daro švietimo sektorius, ir darbdaviams nurodyti testuoti darbuotojos greitaisiais testais“, – sakė Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

„Taip pat sakėme, kad tas pasiūlymas keisti užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymą, kuomet darbuotojas yra įpareigojamas susimokėti už testą, nesuveiks, neduos teigiamo rezultato. Jis visiškai yra nesietinas su saugumu ir sveikata, nes tuomet valdančioji dauguma, pristatydama šį įsakymo projektą, kalbėjo tik apie tai, kaip priversti žmones daugiau pasiskiepyti. Šią dieną mes neturime jokio teigiamo rezultato, tai reikėtų atstatyti klaidą ir pakeisti šitą įstatymą“, – teigė ji.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasak I. Ruginienės, toji tvarka žmonių skiepytis neskatino, nepaisant to, kad už testus darbuotojams teko susimokėti.

Tas neapsisprendimas, ar pandemija slopsta, ar ne, sukelia nepasitikėjimą.

„Mes ir sakėme, kad neįmanoma to padaryti, nes jeigu tu nori paskatinti skiepytis, reikia didinti pasitikėjimą pandemijos valdymo priemonėmis ir skatinti sąmoningumą. Tik taip galėsi paskatinti skiepijimą. Jeigu įtikinsi vieną žmogų, tas žmogus įtikins du arba tris, ir taip toliau – eis tokia tinklinė progresija. Prievartos mechanizmai niekada neveikė ir nesuveiks, tą sėkmingai parodė ir praktinis rezultatas“, – kalbėjo Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

I. Ruginienė aiškino, kad dažnas gyventojas nepasitiki valdžia.

„Tas pasitikėjimas buvo žlugdomas nuo pat vasaros, kuomet buvo imtasi prievartos, bet nebuvo bandoma žmogaus įtikinti, kad tai yra labai svarbu. Nenuoseklūs, kiekvieną dieną besikaitaliojantys sprendimai vedė prie to, kad žmonės ėmė nesuprasti, kas gerai, kas blogai, ir kam to reikia, nes argumentai taip pat neidavo kartu su sprendimais. Lygiai tas pats atsitiko ir šiais metais, kai kalbėjome apie privalomą skiepijimą, – jokių argumentų nebuvo pateikta, tačiau per jėgą buvo norėta priimti įstatymą. Kuomet buvo nepriimtas įstatymas, kitą dieną mes jau gavome sąrašą pareigybių, kurios galės dirbti esant besimptomėje formoje. Tas neapsisprendimas, ar pandemija slopsta, ar ne, sukelia nepasitikėjimą. Dabar kalbėti apie tai, kad staiga žmonės pradės tikėti viskuo, ką Vyriausybė sako, taip nebus“, – tikino I. Ruginienė.

Atlaisvinimas – per anksti?

Tačiau tokios nuomonės ne visi. Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius laikėsi pozicijos, kad dar nederėtų atsisakyti privalomo darbuotojų testavimo.

Testavimas vis dėlto dar turėtų šiek tiek išlikti, galbūt tas periodiškumas galėtų pamažėti.

„Mūsų pozicija štai kokia: jeigu mes dabar atsisakome galimybių paso, tai galbūt palaipsniui reikia daryti kitus atsisakymus, o ne staiga viską kirsti. Testavimas vis dėlto dar turėtų šiek tiek išlikti, galbūt tas periodiškumas galėtų pamažėti. Reikia pasižiūrėti, kas bus po to, kai bus pristabdytas galimybių pasas, kokia bus sveikatos situacija Lietuvoje, užkrečiamumo skaičiai, kadangi šiandien jie kyla, nežiūrinti į nieką. Atsižvelgiant į visas tas aplinkybes, būtų galima kalbėti, ar visai atsisakyti testavimo, ar dar susiaurinti grupę testuojamų, kadangi vis tiek dar išlieka, man atrodo, švietimo sistemoje testavimas, ir žiūrėti, kaip bus“, – sakė R. Sartatavičius.

Pasak pašnekovo, nors testavimas ir užimdavo šiek tiek darbo laiko, bet didelių problemų tai neturėjo sukelti.

„Kai buvo tokia pandeminė situacija ir nebuvo kitos išeities, prie to buvo prisitaikyta ir didelių problemų nekilo“, – teigė R. Sartatavičius.

Jis negalėjo pakomentuoti, ar galimybių paso atsisakymas – teigiamas dalykas.

„Tikrai sunku spręsti, nes tas sprendimas atsisakyti galimybių paso buvo priimtas pakankamai greitai. Komentuoti tai sudėtinga, nes nesame specialistai, tai turėtų labiau spręsti Sveikatos apsaugos ir kitos atsakingos institucijos. Ar teisingai pasielgta atsisakant galimybių paso, parodys artimiausia ateitis, bet žiūrint į tas prognozes, kurios yra skelbiamos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, manau, kad į pavasarį turėtume įžengti jau ir be kaukių, kitaip sakant, gal ir pandemija pasibaigs. Kaip dabar bus, ar atsisakius galimybių paso ir privalomo testavimo neužsitęs tas procesas, parodys ateitis“, – šnekėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius.

Vis dėlto R. Sartatavičius pritarė I. Ruginienės nuomonei, kad valdžios sprendimai karais atrodo neapgalvoti, nenuoseklūs.

„Kad sprendimai kaip kada priimami nepasitarus, aš jau kalbu ne tik apie sveikatą, apie daug dalykų, tai taip, tas yra. Tikėkimės, situacija pasikeis“, – teigė R. Sartatavičius.

„Taip yra, tik kuriam laikui tai įvyko, neaišku, ir ar nepakeis nieko, mes nežinome. Čia informacija iš mūsų įmonių“, – BNS sakė R. Sartatavičius.

Pirmasis apie tai pranešė naujienų portalas 15min.lt.

Pasak R. Sartatavičiaus, tikėtina, kad tam įtakos turėjo Europos Komisijos pastangos. Tačiau jis sako iš įmonių girdintis, jog kinai naudoja spaudimo priemones Lietuvos partnerėms užsienyje, taip pat stabdo importuojančių Lietuvos įmonių užsakymus.

Pavyzdžiui, viena siuvimo įmonė, siuvanti drabužius prancūzams, pranešė, jog kinai nusprendė nebepirkti produkcijos iš Prancūzijos bendrovės, nes ji gaminama Lietuvoje.

„Prancūzai sako, tvarkykite šitą klausimą, nes kitaip ieškosime kitų siuvėjų. Tai gali paliesti nemažai aprangos ir tekstilės asociacijos narių“, – teigė jis.

„Kitas atvejis vakar įvyko – viena įmonių iš chemijos pramonės, ji ne vienerius metus dirba ir užsiperka iš Kinijos elektronikos dalykų. Vienas iš tiekėjų parašė, kad mes jums jau tų užsakymų daugiau nebevykdysime“, – BNS kalbėjo R. Sartatavičius.

Jis tikisi, kad sugrąžinus Lietuvą į muitinės sistemas, vienos didelės Lietuvos įmonės į Kiniją išplukdytas 400 konteinerių krovinys bus priimtas, nes kitu atveju jo grąžinimas kainuotų daugiau nei 6 mln. JAV dolerių.

„Juos buvo pasiekęs gandas, kad jie gali būti neišmuitinti, arba kad labai kimbama prie jų dokumentų ir jei neišmuitins, nes dar jie plaukia, tai įmonei gresia dideli finansiniai nuostoliai. (...) Pagal tą informaciją, kuri šiai dienai yra, turėtų būti viskas gerai, bet kas bus rytoj, negaliu pasakyti“, – kalbėjo Pramonininkų konfederacijos vadovas.

Praėjusį ketvirtadienį paskelbta, kad Lietuvos verslininkai negali išmuitinti prekių Kinijoje, nes pastaroji išbraukė Lietuvą iš šios šalies muitinės deklaravimo sistemos.

Užsienio reikalų ministerija tuomet teigė, kad sieks Europos Sąjungos reakcijos į Kinijos veiksmus. Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad didelio poveikio Lietuvos ekonomika nepajus, tačiau verslui būtina įvertinti prekybos su Kinija ir Baltarusija perspektyvas.

Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, salos atstovybės atidarymo Vilniuje.

Kad gautum nedarbingumo pažymėjimą, užtenka vos vieno skambučio šeimos gydytojui. Darbdaviai tokia tvarka nepatenkinti, jie sako, kad yra darbuotojų, kurie tokia tvarka naudojasi ir yra linkę simuliuoti, kad gautų papildomų laisvų dienų.

„Manome, kad jei būtų tie pažymėjimai išduodami ne telefonu, jų, be abejo, sumažėtų. Bet pati pandeminė situacija kol kas neleidžia to daryti“, – sakė Pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius.

Darbdaviai pastebi, kad darbuotojai staiga suserga prieš arba po ilgųjų savaitgalių. Darbdaviai Trišalėje taryboje jau pateikė pasiūlymą neleisti išduoti nedarbingumo pažymėjimų nuotoliniu būdu.

Gydytojai pripažįsta, kad suvaidinti ligą – galima. Tačiau kol kas nemato galimybių dirbti kitaip.

„Nuotoliniu būdu nustatyti ar serga žmogus, ar ne – sudėtinga“, – pripažįsta Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas.

„Sodros“ teigimu, pačios populiariausios savaitės dienos, kai išrašomi nedarbingumo pažymėjimai – pirmadienis ir penktadienis. Tačiau vien dėl to daryti prielaidas, kad taip darbuotojai prasiilgina savaitgalį – negalima.

Profesinės sąjungos tokį darbdavių užmojį vadina desperatišku, sako, kad dėl darbuotojų trūkumo darbdaviai nebežino, ko griebtis.

Šiemet nedarbingumo pažymėjimų skaičius iš tiesų augo. Su COVID-19 nesusijusių nedarbingumo pažymėjimų vien rugsėjį išduota 230 tūkst. Pernai jų išduota tik 160 tūkst.

Verslo konfederacijos prezidentas sako, kad darbdaviai vadovaujasi atliktu tyrimu, kurio metu apklausta 5000 darbuotojų. Jis rodo, kad ligą dažniausiai simuliuoti linkę  mažesnes pajamas gaunantys ir regionuose dirbantys gamyklų darbuotojai.

Dėl piktnaudžiavimo nedarbingumo lapeliais kenčia ne tik darbdaviai, bet ir kiti darbuotojai, kuriems tenka didesnis darbo krūvis.

R.Sartatavičius iki šiol ėjo viešosios įstaigos „Atviros visuomenės forumas“, leidžiančios žurnalus „IQ“ ir„IQ Life“, generalinio direktoriaus pareigas, o prieš tai dirbo aukštųjų technologijų įmonių grupės „BOD Group“ direktoriumi. 

Iki šiol LGSPA direktoriaus pareigas ėjęs atsargos karininkas Gintaris Šatkus iš vadovo pareigų pasitraukė pasibaigus kadencijai. G.Šatkus nuo šiol eina LGSPA patarėjo pareigas, trečiadienį pranešė asociacija.

LGSPA direktorius R.Sartatavičius bus atsakingas už vykdomojo darbo organizavimą.

Pasak R.Sartatavičiaus, lietuvių gamintojų produkcija gali būti naudinga Lietuvos kariuomenei ir kitoms struktūroms, todėl jis tikisi, kad ateityje didės sinergija tarp Lietuvos gynybos pramonės įmonių bei valstybės institucijų.

Asociacijos prezidento pareigas eina Arūnas Šikšta.

„Asociacijos prezidentas yra strateginis vadovas, kuris numato bendras kryptis, atstovauja asociacijai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o direktorius yra labiau tas žmogus, kuris vykdo ir atlieka konkretų darbą“, – BNS sakė R.Sartatavičius.

LGSPA vienija apie 50 narių – į asociaciją susibūrusios Lietuvos ir užsienio bendrovės dirba mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų, IT, komunikacijų, kibernetinio bei energetinio saugumo srityse, gamina ginkluotę, amuniciją, aprangą ir ekipuotę, teikia oro, vandens ir sausumos karinio transporto priežiūros ir remonto paslaugas, dirba žvalgybos, stebėjimo, taikinių aptikimo bei rizikos valdymo srityse. 

Atgarsio pernai sulaukė tuomečio Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktoriaus, buvusio Lietuvos kariuomenės vado Valdo Tutkaus pasitraukimas iš pareigų, susijęs su vokiškų šarvuočių „Boxer“ įsigijimu.