Ieškovas (kandidatas į Lietuvos futbolo federacijos prezidentus) Paulius Malžinskas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovo Rimanto  Žvingilo teiginius apie tai, kad ieškovas yra nesąžiningas, nesąžiningai teisėjauja futbolo varžybose, neva iš anksto nusprendžia rungtynių baigtį ir už tai gauna atlygį, neatitinkančiais tikrovės. Ieškovo teigimu, paskelbus ginčo teiginį, jam buvo priskirti teisei ir moralei priešingi veiksmai, negarbingas ir ypač smerktinas elgesys, krito pasitikėjimas juo kaip kandidatu į Federacijos prezidento pareigas. Atsakovas nuo ieškovo reikalavimų gynėsi teigdamas, kad išsakė savo subjektyvią nuomonę, kuri susiformavo remiantis anksčiau girdėtais duomenimis apie ieškovą, be to, ieškovas buvo ir dabar yra viešasis asmuo – Vilniaus regiono futbolo federacijos prezidentas ir kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą, kuriam keliami didesni moraliniai elgesio reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus tenkino iš dalies ir pripažino, kad Lietuvos futbolo federacijos konferencijos metu atsakovo paskleistas teiginys: „<...> Jūs (turima omenyje ieškovą) nenorite pažiūrėti į savo praeitį, kai būdavo pasakysiu grubiai, tiesiai šviesiai, imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys“, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, ir priteisė ieškovui 1 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą.  Su apylinkės teismo sprendimu atsakovas nesutiko ir su skundu kreipėsi į apygardos teismą.

Apygardos teismas paliko nepakeistą sprendimo dalį, kuria konstatuota, jog atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę bei orumą žeminančią žinią, tačiau sumažino ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 500 Eur. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovas dėl ilgalaikės, aktyvios ir reikšmingos veiklos sporto srityje laikytinas viešuoju asmeniu ir nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai. Įvertinęs atsakovo teiginių konstrukciją bei kontekstą, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nebuvo sąžiningas, jis neturėjo pagrindo manyti, jog skleidžią teisingą informaciją. Atsakovo teiginiai buvo žinia, o ne nuomonė, nes teiginius apie vokelių ėmimą ir rungtynių baigčių nusprendimą galima patikrinti remiantis tiesos kriterijumi, pavyzdžiui, duomenimis iš ikiteisminio tyrimo institucijų apie atliekamus tyrimus. Viešai išsakyta atsakovo pozicija dėl didelio susidomėjimo akivaizdžiai turėjo įtakos viešajai teigiamai nuomonei apie ieškovą dėl jo vykdomų pareigų sportinėje veikloje. Paskleista jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis nepagrįsta tikrovės neatitinkanti žinia apie ieškovą, jog jis prisidėjo prie neigiamo Lietuvos futbolo įvaizdžio visuomenėje formavimo, neabejotinai neigiamai charakterizuoja ieškovą, žemina jo profesinę reputaciją.

Spręsdamas dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog nenustatyta, kad ieškovui sukelti pažeidimai būtų buvę itin skaudūs ar būtų pakenkę jo sveikatai, profesinei karjerai, kad ieškovas būtų patyręs neigiamų praradimų kitose savo vykdomose veiklose. Ieškovas neįvardijo konkrečių faktinių aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti apie jo patirtų neigiamų išgyvenimų pobūdį, intensyvumą. Teismų praktikoje 1 tūkst. Eur dydžio neturtinės žalos piniginė kompensacija priteisiama už gerokai šiurkštesnius garbės ir orumo pažeidimus, pvz., asmeniui, apie kurį buvo paskleista neaiškios kilmės, jokiais įrodymais neparemta informacija dėl jo bendradarbiavimo su KGB.

Apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Slaptame balsavime 10 iš 17 KLFF narių balsavo už Romualdo Jonaičio atšaukimą iš KLFF prezidento pareigų, likusieji 7 rinkosi, kad jis liktų šiose pareigose.

Sekančiu klausimu KLFF nariai rinko naują KLFF prezidentą ir valdybos narius. Prieš balsavimą Romualdas Jonaitis atsiėmė savo kandidatūrą, tad prezidento rinkimuose dalyvavo vienas kandidatas.

Už Rimantą Žvingilą balsavo 9 KLFF nariai, o prieš – 8. Tad pagal KLFF įstatus R. Žvingilas išrinktas nauju KLFF prezidentu.

Naujaisiais KLFF Valdybos nariais išrinkti – Kęstutis Ivaškevičius, Vidas Burba, Rimantas Mikalauskas ir Vladimir Gerasimov.

Ekipoje šiuo metu liko vienintelis prieš kelias dienas prie komandos prisijungęs Igoris Pankratjevas.

„Manau, normalu, kad ateina naujas treneris ir atsiveda naują komandą. Mes ketverius metus tobulinome vieną sistemą, o dabar tektų persiorientuoti prie visiškai kitos. Tai nebūtų lengva. Viskam yra pradžia – viskam pabaiga“, – portalui futbolas.lt apsisprendimo priežastis įvardino R.Žvingilas, artimiausiu metu planuojantis stažuotis Sankt Peterburgo „Zenit“ klube.

„V.Lekevičius bandė įkalbėti – pasilikti, tačiau nusprendžiau, kad ketveri metai vienoje vietoje ir taip nėra mažai. Per tuos ketverius metus „Atlante“ aš užaugau kaip treneris, K.Sarsanijos pastabos ir pamokymai buvo neįkainojami. Be to, K.Sarsanija pakvietė mane stažuotei į „Zenit“ klubą – turėsiu dar vieną galimybę pasitobulinti. Noriu žaidėjams paspausti dešinę už tai, kad jie savo pastangomis padarė mus geresniais treneriais. Ačiū, administracijai už tuos ketverius metus. Mano siela visada bus „Atlante“, visada sirgsiu už šią komandą. Žingsnis skaudus, bet tokia realybė“, – dėstė R.Žvingilas.

Artimiausios „Atlanto“ rungtynės – šį sekmadienį Klaipėdoje su „Trakais“.

Sveikindamas varžovų komandą su pergalę, po rungtynių treneris Rimantas Žvingilas tvirtino, kad antrajame kėlinyje jo vadovaujami futbolininkai darė nesuprantamus dalykus.

„Pirmas kėlinys buvo apylygis, tiek mes, tiek jie kažką turėjo. Antrą kėlinį toks jausmas, kad mes papuolėme į kažkokį kosmosą. Ar fiziškai išsekome, ar kas - tokios klaidos pasipylė. Tiesiog nesuprantami dalykai. Metimas už galvos - nebėgame, nespėjame. Tas epizodas toks pirmojo įvarčio - žaidėjas guli, o jie įžaidžia. Ne mano kompetencijoje tai komentuoti. Bet faktas tas, kad pabirome kaip maži vaikai, kaip sporto mokykloje. Teisintis būtų keista. Viduje pasišnekėsime ir žiūrėsime, ką padarėme ne taip“, - komandos žaidimo antrajame kėlinyje negalėjo paaiškinti specialistas.

Jo teigimu, neramina tai, kad komanda praleido, taip pat ir tai, kad neįmuša įvarčio.

„Jau kelintą turą negalime įmušti. Atrodo, ir pusprogių turime, bet vis kažko pritrūksta. Bet kad prasileidžiame, tai, vienareikšmiškai, grubios klaidos. Mes neturime teisės taip žaisti, jei norime kovoti dėl medalių, dėl prizinių vietų“, - tvirtino R.Žvingilas.

Po mačo diskvalifikuoto „Atlanto“ vyr. trenerio Konstantino Sarsanijos funkcijas vienerioms rungtynėms perėmęs treneris Rimantas Žvingilas pripažino, kad uteniškiai pagadino nervus ne tik komandai, bet ir stadione susirinkusiems žiūrovams.

„Toks vidinis jausmas buvo. Tikėjau iki paskutinės minutės, kad mes ir pagal žaidimą, ir pagal visus kriterijus, buvome verti pergalės. Kartais būna tokios rungtynės, kuriose spaudi, spaudi, bet to įvarčio nėra. Šiandien pelnytai laimėjome. Ačiū „Uteniui“ už dvikovą, už kovą, kurios galbūt nelaukėme. Pagaliau laimėjome rungtynes. Nelaimėtų rungtynių šleifas tęsėsi gal mėnesį. Svarbiausia - trys taškai, o mes toliau dalyvaujame procese dėl čempionų titulo“, - kalbėjo treneris.

Sakydamas, kad kurti visada yra sunkiau, nei ardyti, vis tik R.Žvingilas pripažino, kad „Utenis“ ne tik gynėsi, bet ir bandė kontratakuoti, nors pavojingų momentų ir nesukūrė.

„Galutinį sprendimą dėl keitimų priėmė komandos vyr. treneris. Svarstyti, ar jie nebuvo per vėlai, galima, bet rezultatas yra - trys taškai. Manau, kad viskas buvo laiku“, - vėlyvus keitimus komentavo specialistas.

Pirmąjį savo įvartį čempionate pelnęs Domantas Šimkus teigė, kad treneris liepė sustiprinti žaidimą bei stengtis smūgiuoti iš toli.

„Gerai gavosi. Išėjome, sustiprinome žaidimą, įmušėme du įvarčius - pergalė. Labai smagu. Turėjome anksčiau įmušti, nes turėjome daugiau šansų, spaudėme. Bet turiu pagirti „Utenį“, jie gerai gynėsi, susispaudę, bet turėjome galimybę ir įmušėme“, - sakė „Atlanto“ saugas.

Svečių žaidimas jo nenustebino, nes žemiau turnyro lentelėje esančios komandos rungtynėse prieš uostamiesčio klubą visų pirma rūpinasi savo vartų saugumu.

„Įvartis reiškia labai daug. Ilgai jo laukiau. Toks šansas - suklydo gynėjas ir teliko tik įmušti įvartį. Labai smagu ir tęsime kovą toliau. Po Europos lygos rungtynių nuotaika buvo nuslūgusi, nes turėjome visus šansus praeiti suomius. Dabar atsistatinėjame ir stengiamės, kad viskas būtų gerai lygoje“, - kalbėjo D.Šimkus. 

Klaipėdos „Atlanto“ klubas šiuo metu stovyklauja Kipre ir čia sužaidė pirmas draugiškas rungtynes su senais pažįstamais iš Suvalkų – „Wigry“ futbolininkais. Po apylygės kovos klaipėdiečiai pralaimėjo rezultatu 0:2.

Nors buvo planuojama, jog trečiadienį A lygos bronzos medalininkų varžovai bus Kipro aukščiausios lygos „Ermis“ komanda, šiems atsisakius rungtynių „Atlantas“ sutarė išmėginti jėgas su Donato Vencevičiaus auklėtiniais.

Klaipėdiečiai žaidė po didelių krūvių, tad, kaip ir buvo galima tikėtis, aikštėje netrūko kovos. Pirmajame kėlinyje didesnę dalį dvikovų laimėjo varžovai, nors rimtesnės žaidybinės persvaros neturėjo nė viena komanda.

Iki pertraukos žaidimas nepasižymėjo progų gausa, tačiau „Wigry“ du kartus įmušė po standartinių padėčių. Penktąją minutę pasižymėjo Marco Brtanas, o 39-ąją – Kamilis Zapolnikas.

Po pertraukos „Atlantas“ visiškai pakeitė sudėtį ir perėmė iniciatyvą. Bene geriausios progos nepavyko išnaudoti Skirmantui Rakauskui, kuris iš artimos distancijos smūgiavo visiškai šalia vartų virpsto.

„Žaidėme nuovargio fone. Daug kokybės tikrai nebuvo, šiomis rungtynėmis nesimėgavome nei mes, nei varžovai. Jie turėjo kelis standartus ir jais puikiai pasinaudojo. Nėra lengva žaisti saulėtą dieną esant 25 laipsniams karščio“, – alyga.lt kalbėjo treneris Rimantas Žvingilas.

„Turėjome keletą progų – galėjo įmušti Evaldas Razulis, Mariui Papšiui nepavyko išnaudoti baudos smūgio. Rungtynes pavadinčiau nervingomis. Po pertraukos pakeitėme sudėtį, išleidome jaunesnius žaidėjus ir turėjome iniciatyvą, tačiau įvarčio neįmušėme“, – tikino R.Žvingilas.

D.Vencevičiaus kariaunai tai buvo jau trečios rungtynės su artėjančiam A lygos sezonui besiruošiančiais klubais. Kiek anksčiau tiek susitikimas su Kauno „Stumbru“ (0:0), tiek mačas su Vilniaus „Žalgiriu“ (1:1) pasibaigė lygiosiomis.

„Atlantas“ rungtynes pradėjo tokios sudėties: P.Valinčius, M.Beneta, A.Jokšas, A.Jepifanovas, K.Gnedojus, A.Bartkus, M.Papšys, D.Norvilas, O.Verbickas, D.Kazlauskas, E.Razulis.

Šeštadienį uostamiestyje vykusias varžybas tarp praėjusių metų Lietuvos „SMSCredit.lt A lygos“ dviejų stipriausių komandų laimėjo Vilniaus „Žalgiris“, kuris rezultatu 1:0 nugalėjo Klaipėdos „Atlantą“.

Vienintelio lemtingo įvarčio autoriumi 17 min. tapo „Žalgirio“ furbolininkas Jakubas Wilkas.

79 minutę antrąją geltoną kortelę prieš save išvydo Artūras Žulpa. Likę 10 „Žalgirio“ žaidėjų atsitraukė į gynybą. „Atlantui“ išlyginti rezultato taip ir nepavyko.

„Gerai žaidėme, žaidėjai įvykdė visas numatytas užduotis. O pralaimėjimą lėmė viena klaidelė", – sakė „Atlanto“ treneris Rimantas Žvingilas.

Prieš varžybas klaipėdiečių gretose įvykdyta pokyčių. Traumą gavusį Marką Benetą pakeitė praėjusiame ture net 18-uke nebuvęs Gediminas Kruša. Dėl traumų žaisti negalėjo Evaldas Razulis ir Jurijus Kirilovas.

Susitikimą klaipėdiečiai pradėjo tokios sudėties: Mantas Galdikas, Andrius Bartkus, Tadas Eliošius, Andrius Jokšas, Dovydas Virkšas, Kazimieras Gnedojus, Gediminas Kruša, Edgaras Žarskis, Ovidijus Verbickas ir Rokas Krušnauskas.

Po šio susitikimo „Atlantas“ liko antroje nacionalinių pirmenybių turnyrinės lentelės vietoje, o „Žalgiris“ –  pirmoje.

Klaipėdos "Atlanto" futbolininkai, trečiąją treniruočių stovyklą surengę Kipre, pirmosiose kontrolinėse rungtynes 3:1 (1:0) įveikė Berno "Bumpliz 78" ekipą.

Pasak pranešimo, į Šveicarijos penktosios pagal pajėgumą lygos pirmenybėse žaidžiančių varžovų vartus įvarčius įmušė Evaldas Razulis, Rokas Krušnauskas ir Tadas Eliošius.

Pirmąjį kėlinį galėjo būti lygus rezultatas, tačiau šveicarai nerealizavo 11 m baudinio.

Pasak trenerio Rimanto Žvingilo, "Atlanto" persvara buvo itin akivaizdi. Klaipėdiečiai turėjo daugiau nei dešimt realių progų padidinti rezultatą.

Trečiadienį Kipre uostamiesčio futbolininkai žais antrąsias - paskutiniąsias - kontrolines rungtynes. Lietuvos vicečempionai išmėgins jėgas su Kipro aukščiausioje lygoje rungtyniaujančiu Dasakio Achnos "Ethnikos Achna" klubu, tarp 14 vienuolikių užimančiu 10-ąją vietą.

„Duok, Dieve, kad tai tik – futbolo atgaivinimo pradžia Klaipėdoje. Futbolas grįžo ir kitąmet lauksime ne trijų, ne keturių tūkstančių sirgalių, o pilno stadiono“, – Futbolo.TV džiaugsmu dalijosi vienas „Atlanto“ trenerių Rimantas Žvingilas. Klaipėdiečiai šeštadienį užsitikrino „SMScredit.lt A lygos“ sidabro medalius.

Nuotaikos – pačios geriausios

- Treneri, kokia atmosfera komandoje?

- Liko dar daug rungtynių, bet nuotaikos – pačios geriausios. Po ilgo laiko grąžinome futbolą į Klaipėdą. Kitas dalykas – netikėtai, nes sezono metu jokių planų nebuvo kelta. Tikrai neakcentavome, kad pirmus metus turime tapti prizininkais. Turėjome tikslą tiesiog sukomplektuoti komandą. Rezultatas įrodė, kad surinktas geras, perspektyvus jaunimas.

- Užsitikrinti sidabro medaliai nustebino ir Jus pačius?

- Jei atvirai, kiekvienas viduje apie tai galvojo. Tačiau tai į viešumą neiškildavo. Kaip ten bebūtų, toks didelis ir stiprus žingsnis į priekį – maloni staigmena ir mums patiems.

- Jauna „Atlanto“ sudėtis įrodė, kad Lietuvos futbolas nėra pasmerktas?

- Ir aš norėčiau pasakyti, kad mūsų jaunoji karta nėra beviltiška. Akis atmerkė ir „Ekranas“, pamatęs, kad su jaunimu gali žaisti ne ką prasčiau. Norėtųsi, kad mūsų pėdomis pasektų – dėmesio jaunimui skirtų – ir kitos komandos. Tokiu atveju Lietuvos futbolo lygis tikrai kils. Be jokios abejonės, tai – ne vienerių metų įdirbis, bet tikrai galime paruošti gerą pamainą. Juo labiau, kad netrukus į Europos čempionatą žengs dvi stipriausios atrankos grupės komandos, o trečiąją vietą užėmusi ekipa žais atkrintamąsias rungtynes. Tuose vandenyse galime pamatyti ir Lietuvą.

- Manote, kad Lietuvos klubams legionieriai – nereikalingi?

- Ne, nesakau, kad nereikalingi. Pasisakau už tai, kad neturėtume antrarūšių kitataučių. Kam reikia tokių, kurie komandai tikrai nepagelbės? Ekipos juos pasiima, o po to nusivilia ir sodina ant suolo. Kam to reikia, jei ten yra ir ne prastesnis lietuvis? Gink, Dieve, nesakau, kad reikia visiškai atsisakyti legionierių, bet, manau, Konstantinas Sarsanija ne vienai komandai atmerkė akis. Tikrai yra gerų jaunų lietuvių. Tereikia dirbti ir sudaryti sąlygas jiems tobulėti.

Klaipėdoje – šventė

- Ką Klaipėdai reiškia šiemetinis „Atlanto“ pasiekimas?

- Šiuo metu sulaukiame tikrai daug atgarsių. Sveikinimai plūsta ne tik iš futbolo bendruomenės, bet ir miesto savivaldybės, net Seimo. Tikiuosi, ateity seimūnai prisidės prie to, ką darome. Juolab, kad mes šiemet nustebinome daugelį. Klaipėdiečiai galvojo, kad privažiuos stiprių legionierių. O mes tiesiog suteikėme jaunimui galimybę tobulėti, žaisti. Mūsų komandoje nėra autoritetų, visi lygūs. Taigi dabar Klaipėdoje – šventė. Antrąją vietą iškovojome po, berods, 11 metų. Tai – didelis pasiekimas ir žingsnis į priekį.

Šiemet Klaipėda mušė lankomumo rekordus. Kad ir paskutinėse „Atlanto“ rungtynėse, esant blogam orui, lyjant lietui, mačą rodant televizijai, susirinko daug žiūrovų. Turime fantastiškus sirgalius. Socialinio tinklo „Facebook“ profilyje parašiau, jog dalis pergalės priklauso ir jiems. Atėjo laikas ir mums pašvęsti.

- Ne tik „Atlantas“ iškovojo sidabro medalius. „Klaipėdos granitas“ laimėjo Lietuvos futbolo federacijos I lygos pirmenybes. Ar šie pasiekimai žada futbolo renesansą uostamiestyje?

- Tikriausiai. Vienareikšmiškai – judame į priekį. Norėčiau pasveikinti ir „Klaipėdos granito“ komandą. Dabar uostamiestyje yra įvairių peripetijų. Kai kurių nuomone, dvi komandos Klaipėdai – per daug. Tačiau, manau, jei ekipa sugeba užtikrintai laimėti I lygą, tai – tik sveikintina. Aš už tai, kad bet kuriame Lietuvos kampelyje būtų kuo daugiau komandų. Svarbiausia, kad jos turėtų tvirtą pamatą. Nesinori, jog būtų taip, kad ekipos atsirastų, metus ar dvejus pabūtų ir vėl dingtų.

Dar kartą pasidžiaugsiu ir tuo, jog pirmąją vietą A lygos dublerių pirmenybėse užima „Atlantas-2“. Dabar mūsų rezervas turi visus šansus laimėti aukso medalius. Sekmadienį dubleriai svečiuose 1:0 įveikė „Ekraną-2“. Į Panevėžį vyko stipresnė sudėtis: ir jaunimas, ir vyresni žaidėjai, kurie nepapuola į startinę sudėtį. Dabar tereikia laimėti likusias rungtynes. Manau, tiek mūsų pirmoji, tiek antroji sudėtis – verti savo pasiekimų.

- Kitąmet „Klaipėdos granitas“ gali žengti į „SMScredit.lt A lygą“. Joje dvi uostamiesčio komandos rungtyniavo 2010–2011 metais. Tiesa, tuomet abiems ekipoms sekėsi prastai...

- Taip. Tuomet ir „Atlantas“ išgyveno ne pačius geriausius laikus. „Klaipėdos“ rinkodara dirbo stipriai, optimizmo buvo labai daug. Tačiau į viską reikėjo žiūrėti realiai, o šaukti visąlaik galima. Norėjosi, kad uostamiestis dvi komandas, bet stipresnes, turėtų ir vėl. „Klaipėdos granitas“ istoriją atgaivino.

„Kai vienas kitą palaikome, galime kalnus nugriauti“

- Įvairių kalbų yra ir apie „Atlanto“ komandą. Ar sidabro medaliai – ne momentinis blykstelėjimas?

- To niekada negali pasakyti. Tikiuosi, kad viskas, duok, Dieve, taip bus ir toliau. Esu kalbėjęs ir su klubo vadovais, ir su kitais žmonėmis, kurie galbūt prisijungs. Visų nuomonė viena: tai – ne vienametis reikalas. Norisi viską išlaikyti. Juk Klaipėdos futbolo istorija – tikrai galinga. Viliuosi, kad tokiu darbu ir rezultatais sužadinsime dar ne vieno investuotojo apetitą.

- Pastarieji metai „Atlantui“ buvo itin sunkūs. 2013-ieji – atpildas?

- Taip. Todėl ir sakau, kad ateina laikas švęsti. Sidabro medaliai kalba patys už save. Dabar visi sako, jog žingsnio atgal negali būti. Minimalus tikslas – vėl antroji vieta, o gal net ir pirmoji. Jei vyrai ir toliau taip dirbs, išliks kaip vienas kumštis, visko gali būti. Daug lemia ne tik meistriškumas, bet ir komanda. Kai vienas kitą palaikome, galime kalnus nugriauti. Juo labiau, turime trenerį autoritetą.

- Kodėl pastarieji 10 metų Klaipėdos futbolui buvo tokie sunkūs?

- Naujos komandos atsiranda ir anksčiau ar vėliau dingsta. Puikiai tinka Vilniaus „Vėtros“ pavyzdys. Tuo tarpu, ekipoms, turinčioms senus pavadinimus, sekasi ir prasčiau, ir geriau. Pastarieji metai visai Lietuvai buvo ne patys geriausi. Nors atrodytų, kad viskas turėtų būti gerai, juk Klaipėdoje yra uostas... Tačiau pažiūrėkime į antrą pagal dydį šalies miestą Kauną, kuriame komandos išvis nėra. Labai norėtųsi, kad situacija pasikeistų. Reikėtų prisidėti visiems. Klaidinga galvoti, kad kažkas padarys už mus, nes taip nebus.

Šiemetiniame „Atlante“ daug nuveikė vyriausiasis komandos treneris. Nėra paprasta sucementuoti komandą. Tačiau jis parodė, kad tam milijonų nereikia.

- Šiemet „Atlanto“ biudžetas nebuvo didžiausias „SMScredit.lt A lygoje“?

- Ne, mūsų biudžetas net buvo paskelbtas oficialiai. Jis – ne pats solidžiausias. Mūsų pranašumas – stabilumas. Mes už – mažiau, bet stabiliau. Be to, pagrindinis mūsų biudžetas – žaidėjai, kurie buvo kaip kumštis.

Stiprūs komandine dvasia

- Kai paskutinį kartą „Atlantas“ tapo šalies vicečempionu, buvote šios komandos žaidėjas. Pamenate?

- Aišku, pamenu. Tai buvo ne taip seniai. Jei jau prisimenu, kai būdamas 16-mečiu žaidžiau Lietuvos rinktinėje, o mes iškovojome Tarybų Sąjungos sidabro medalius...

2002 metais daugelis žaidėjų rungtyniavo „iš idėjos“, didelių pinigų nereikėjo. Ne taip, kaip dabar, kai futbolininkai viską vertina materialiai. Tiesa, šiemetiniame „Atlante“ tokių žaidėjų nėra.

- Bet 2002 metų komanda buvo galinga?

- Liko geri prisiminimai. Tuometinėje komandoje rungtyniavo Žukauskas, Žernys, Deveika, Petreikis... Visi jie buvo jauni. Tuomet veteranų nebuvo. Ėjome į aikštę ir buvome kaip vienas kumštis. Tuo „Atlantas“ pasižymi nuo senų laikų. Tačiau kiekvienoje komandoje yra nereikalingų dalykų. Būdavo ir grupelės. Dabar mūsų komanda – vieningas kolektyvas. Net bėgant, treneris akcentuoja, kad neturi būti tarpų.

- Ar dabartinis „Atlantas“ nugalėtų 2002 metų komandą?

- Oi, žinokit, būtų labai įdomu... Sunku prognozuoti, kuri komanda laimėtų, bet vyktų tikrai rimta kova. Tuo net neabejoju. Nedrįsčiau pasakyti, kad mūsų, senoji karta stipresnė. Anksčiau, būdamas žaidėju, ir pats girdėdavau, kaip įvairūs personalo ar administracijos žmonės sakydavo, jog senais laikais būdavo stipresnės komandos, geresnis žaidimas. Pats taip tikrai nešneku. Dabar ir greitis kitoks...

- Pagrindinė šiemetinės komandos stiprybė – geras mikroklimatas?

- Sakyčiau, taip. Ką treneris bepasirinkdavo, tie žaisdavo sėkmingai. Rungtynės Klaipėdoje su „Žalgirio“ komanda, kurias laimėjome 3:1, parodė, kad galime pasitikėti jaunimu. Buvome stiprūs ne meistriškumu, o gera dvasia. Kiekvienas už bet kurį padės galvą, kovos. Ne tik aikštėje, bet ir gyvenime. Komandoje nėra jokio pavydo. Kitoms ekipoms palinkėčiau tokios komandos, kaip mūsų.

Pagalvoja ir apie aukso medalius

- Sidabro medalius užsitikrinote. Turite teorinių šansų pakovoti ir dėl čempionų vardų. Ar jų dar tikitės?

- Pakalbame, kas būtų, jei būtų... Kodėl gi ne? Šiuo metu „Žalgiris“ – ne pačios geriausios formos. Kalbama, kad jie pavargo po UEFA varžybų, bet ką daryti tiems, kurie nuolat žaidžia Europos ar Čempionų lygose ir nacionaliniuose čempionatuose? Galbūt žalgiriečių žaidimą išderino taškų kraitis. Atotrūkis nemažas ir „Žalgirio“ futbolininkai vis galvoja, kada taps čempionais. Gal komanda prieš sezoną ne taip gerai parengta fiziškai. Vilniaus ekipa – stipri, turi daug jaunimo, bet sezono pabaigoje jauni žaidėjai rungtyniauja mažiau.

- Žalgiriečiai čempionais gali tapti antradienį, jei Pakruojyje nugalės „Kruoją“. Laukiate gero pakruojiečių žaidimo?

- Laukiu. Tiesa, nežinau, kokia Pakruojo aikštės kokybė... Sinoptikai pranašauja škvalą, tad galbūt ir aikštė bus prastesnė. Jei lis, nemanau, kad pamatysime futbolą. Tai bus daugiau jėgos žaidimas. Panašiai, kaip Marijampolės „Sūduvos“ ir Gargždų „Bangos“ rungtynėse. Tokiu atveju, svarbus fizinis pasiruošimas. Juo labiau, kad kurti yra sunkiau, nei ardyti.

- Galbūt dabar, kai kovojote dėl pirmosios vietos ir esate antri, prisiminimais grįžtate į mačus Gargžduose ar Pakruojyje, kur pralaimėjote atitinkamai „Šiauliams“ ir „Kruojai“?

- Būna. Tarpusavyje pakalbame, kas būtų tokiu atveju, jei nebūtume „merkę“ taškų... Tačiau iškart pagalvojome realiai – nevaryk Dievo į medį. Tiesa, sezono metu kalbėjome, kad „Žalgiriui“ lengvai pirmosios vietos tikrai neatiduosime. Dabar gaila pralaimėjimų „Šiauliams“, „Žalgiriui“, kai mes pataikėme į skersinį, o Andrius Velička įmušė. Nėra taip, kad „Žalgiris“ būtų stipriausias visa galva. Mes prieš juos laimėjome dukart.

- Apmaudu ir dėl pralaimėjimo LFF „Druskininkų Hermio“ taurės aštuntfinalyje?

- Apmaudu. Tuo labiau, kad turėjome šansą išlyginti rezultatą. Dažnai prieš akis stovi neišnaudotas Tado Eliošiaus epizodas... Tačiau ilgai neliūdime. Kaip ir sakau žaidėjams, šiandien sužaidėme, rytoj – jau istorija.

Kai kuriems žaidėjams laikas kelti sparnus

- Po praėjusių rungtynių su „Ekranu“, K. Sarsanija sakė, kad komanda tarpsezonio metu pasikeis – kai kas išvyks, bet ekipa pasipildys ir naujais žaidėjais...

- Nenoriu nieko sakyti, užbėgti įvykiams už akių. Tačiau kai kurie futbolininkai, jei ne traumos, operacijos, būtų išvažiavę dar sezono viduryje. Manau, yra žaidėjų, kuriems jau laikas kelti sparnus į stipresnes lygas. Kelias iš mūsų komandos – atviras visiems. Niekas nelaikys. Kad tik patiems futbolininkams būtų gerai.

- Treneris taip pat kalbėjo apie kitų metų UEFA Europos lygos atrankos varžybas ir tikisi kitąmet startuoti grupių turnyre. Vadinasi, komanda bus stipresnė?

- Žiūrėsim. Nemanau, kad kažkas labai keisis. Turime prietarą – nieko nesprendžiame anksčiau laiko. Visų pirma, reikia pabaigti sezoną, atšvęsti. Tuomet galėsime galvoti apie kitus metus. Mano manymu, žaidžiant UEFA Europos lygos kvalifikaciniame turnyre, reikėtų stiprintis.

- Galbūt ir legionieriais?

- Gal. Pažiūrėsim. Jei vienas kitas – nieko blogo. Mano galva, legionieriai turi būti stipresni, nei vietiniai žaidėjai. Esu ir pats žaidęs užsienyje, žinau, ką reiškia konkurencija, legionieriaus duona. Jau tada turėjome būti visa galva aukštesni, dabar – dviem. Tačiau čia – vyriausiojo trenerio kompetencija. Jis su mumis pasitaria, bet galutinį sprendimą priima pats.

- Kaip bus su Klaipėdos miesto stadionu, neatitinkančiu UEFA standartų?

- Dabar šis klausimas lyg ir sprendžiamas. Klubo direktorius kalbėjo su miesto valdžia ir kažkas pajudėjo. Yra lėšų restauruoti stadionui. Miesto žmonės, valdžia priversti sukrusti, nes rezultatas yra. Be jokios abejonės, norėtume žaisti savo stadione, prie mūsų sirgalių.

- Nedaug trūko, kad UEFA Europos lygos kvalifikaciniame turnyre būtumėte žaidę dar šiemet...

- Taip, bet per vienerius metus nepavyko pasiekti tiek daug. Kita vertus, jei būtume rungtyniavę ten, gal nebūtų pavykę užimti antrosios vietos „SMScredit.lt A lygoje“?

Geriausia stotelė dirbti, tobulėti

- Po ilgos žaidėjo karjeros ėmėtės trenerio darbo. Koks jis?

- Prieš kelerius metus vadovavau „Atlanto“ komandai, kai ji žaidė LFF II lygos Vakarų zonos pirmenybėse, I lygoje. Darbas tada ir dabar – du skirtingi dalykai. Nesulyginama, kai esi vyriausiasis treneris ir tokio patyrusio stratego asistentas. Pastaruoju atveju gali tobulėti. Anksčiau darydamas vieną ar kitą dalyką, galvodavau, kad viską atlieku teisingai. Pasirodo, nė velnio! Greta aukšto lygio ne tik trenerio, bet ir psichologo, pamatai, ką darydavai ne taip.

- Tai, jog K. Sarsanija – geras psichologas, didžiausia jo stiprybė?

- Jis – ramus žmogus, sugebantis be rėkimo, bereikalingų emocijų, išaiškinti, nuteikti kovai. Kartais tam užtenka ir žvilgsnio. Treneris žino, kada galima pakelti balsą, kada – ne. Būna momentų, kai apskritai geriau patylėti. Psichologija – jo stipriausia pusė. Kiek esu dirbęs, man čia – geriausia stotelė tobulėti, įgauti patirties.

Nepasakyčiau, kad K. Sarsanijos mentalitetas – rusiškas. Jis žaidęs, gyvenęs Prancūzijoje, tad trenerio mąstymas – europietiškas. Ne veltui Sarsanija puikiai sutaria su olandu Dicku Advocaatu.