Neeilinės gaudynės
"Kauno diena" rašė, kad jų sulaikymas susijęs su įspūdingomis gaudynėmis. Jos startavo pernai, gruodžio 13-ąją, prie Kazlų Rūdos geležinkelio stoties ir finišavo Kauno rajone – ties Narsiečiais. Čia bėglius sustabdė policijos automobilių užtvara.
Bėglių BMW vairavęs nuo narkotikų apsvaigęs kaunietis skriejo net apie 170 km/val. greičiu. Ties Kazlų Rūdos ir Ąžuolų Būdos sankryža jis atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, o įjungęs atbulinę pavarą ir į paskui su specialiaisiais švyturėliais ir įjungtu garsiniu signalu važiavusią policijos "Škodą". Galiausiai BMW taranavo dar vieną transporto priemonę. Prieš tai šis trijų bėglių ekipažas pralėkė per uždarytą geležinkelio pervažą degant raudonam šviesoforo signalui.
Ne visi šio ekipažo nariai suvokė, kas vyksta. Kai kurie iš jų išsigandęs dar skambino telefonu 112. Pranešęs, kad juos vejasi kelią blokuoti bandantys keli automobiliai, teiravosi, ar tai tikrai gali būti policija. Pro vieno persekiotojų automobilio langą matėsi ir iškištas pistoletas.
Atsiliepusi Bendrojo pagalbos centro operatorė pasakė, kad pasitikslins ir perskambins. Tačiau po kelių minučių vietoj jos paskambino policijos pareigūnai ir liepė bėgliams sustoti.
Apie tai, kad ne visi iš jų nesuprato, nuo ko bėga, liudija pakeliui per automobilio langą išmesti du paketėliai su, pirminiais duomenimis, amfetaminu, kurį vartojo ir šio BMW vairuotojas.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Pateko į pasalą
Šios gaudynės vainikavo pareigūnų pasalą prie Kazlų Rūdos geležinkelio stoties, gavus operatyvinės informacijos tiriant visai kitą nusikaltimą.
Pasala buvo surengta, sužinojus, kad į aikštelę prie stoties turi būti atvežtos padirbtos Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės dviem Albanijos piliečiams, prieš kelias dienas atskridusiems iš Stokholmo į Lietuvą. Mūsų šalis jų kelyje į Didžiąją Britaniją tebuvo tarpinė stotelė.
Išsiaiškinta, kad šių albanų patekimą į Angliją su suklastotais lietuviškais dokumentais organizavo Londone gyvenanti Lietuvos pilietė. Jos prašymu albanai buvo pasitikti Vilniaus oro uoste ir apgyvendinti Kazlų Rūdos kavinėje-viešbutyje "Gintolina", kur laukė padirbtų dokumentų, už kuriuos buvo sumokėję po 400 eurų.
Pirminiais duomenimis, suklastotos Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės neegzistuojančių asmenų vardu buvo pagamintos per parą. Be jau Londone gyvenančios lietuvės, su jų klastojimu susijęs ir vienas Kauno taksistas bei vienas buvęs jo keleivis. Pastarasis prasitarė, kad gali padėti tokiais atvejais ir jį galima rasti Kauno stoties turguje.
Iš pradžių viskas vyko pagal scenarijų – į Vilnių atskridę albanai ir juos pasitikti siųstas savas žmogus atpažino vieni kitus pagal organizatorės atsiųstas nuotraukas. Atvežus svečius į minėtą kavinę-viešbutį, jų laukė iš anksto užsakytas kambarys, iš kurio jie jau gruodžio 14-ąją turėjo būti išvežti į Didžiąją Britaniją. Tebuvo likę sulaukti jų užsisakytų klastočių. Šios taip pat buvo pagamintos sutartu laiku. Tačiau jas perduodant jau minėtoje automobilių aikštelėje prie Kazlų Rūdos geležinkelio stoties netikėtai pasirodė policija.
Prireikė dviejų vertėjų
Po bėglių bei asmens, atvežusio jiems klastotes sulaikymo, savo kelionės į Didžiąją Britaniją išvakarėse kavinėje-viešbutyje, kuriame buvo laikinai apgyvendinti, buvo sulaikyti ir padirbtų dokumentų su savo nuotraukomis taip ir nesulaukę albanai.
Išskyrus jų bylą į atskirą, vakar albanai stojo prieš Kauno apylinkės teismą. Byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, nes teisiamieji visiškai pripažino savo kaltę. Tai leido ir trečdaliu sumažinti jiems skirtą bausmę.
Abu teisiamieji pasakojo, kad įsivėlė į šią aferą iš beviltiškumo. Vienas iš jų, turintis vidurinį išsilavinimą, teigė turėjęs tėvynėje darbą, tačiau iš savo 350 eurų algos negalėjęs pragyventi. Kitas – vos keturių klasių išsilavinimą ir du vaikus turintis tolimas pirmojo giminaitis teigė iš viso neturėjęs darbo. Ir tikino įsivėlęs į šią aferą tik dėl savo vaikų.
Teisiamieji už bendrininkavimą klastojant lietuviškus dokumentus pasakojo galiausiai išgirdę, kad yra asmenų, galinčių jiems padėti. Ir apie tai pasakojo ne vienas jų pažįstamas, per kuriuos jie ir susirado tuos asmenis, o savo nuotraukas persiuntė jų nurodytu elektroniniu paštu. Teisiamieji teigė manantys, kad aferoje, į kurią įsivėlė, be jų tautiečių, dalyvauja ir lietuviai, galbūt turintys bendrą nusikalstamą verslą.
Maždaug tiek buvo galima suprasti iš jų parodymų, kurie buvo verčiami iš pradžių iš albanų į anglų, o po to iš anglų į lietuvių kalbą. Šiame teismo procese dalyvavo net du vertėjai.
Paleisti teismo salėje
Kaltinimą šioje byloje palaikęs Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Vidas Kilinskas siūlė teisiamiesiems 30 parų areštą, įskaitant į jį ir suėmime išbūtą laiką.
Į vakarykštį posėdį albanai buvo atvežti su antrankiais iš Kauno tardymo izoliatoriaus, į kurį pateko po sulaikymo leidus juos suimti vienam mėnesiui.
Teisiamiesiems skirtas Lietuvos valstybės advokatas Arnoldas Blaževičius prašė teismo atsižvelgti į sudėtingą ekonominę ir politinę situaciją jo ginamųjų tėvynėje ir kad jie – akivaizdūs ekonominiai emigrantai.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismo pirmininkas Darius Kantaravičius skyrė albanams 28 parų areštą, įskaitydamas į bausmę jų už grotų iki nuosprendžio praleistą laiką. Ir paleido abu teismo salėje.
Pasak D.Kantaravičiaus, tai – antra tokio pobūdžio jų teisme nagrinėta byla. Pernai dėl lietuviškų dokumentų klastojimo buvo teisiamas siras, sulaikytas Karmėlavos oro uoste su neįgalia žmona bei dviem vaikais. Visi jie turėjo suklastotas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės korteles. Įskaičius iki nuosprendžio Užsieniečių registravimo centre praleistą laiką, minėtas siras taip pat buvo paleistas teismo salėje. Tačiau tada spręstas jo šeimos deportavimo iš Lietuvos klausimas.
Vakar nuosprendį išgirdę albanai atskrido į Lietuvą su savo pasais. Jiems padėjusių keturių kauniečių byla netrukus taip pat turėtų būti perduota teismui. Jiems pareikšti įtarimai ne tik dėl dokumentų klastojimo bei disponavimo narkotikais be tikslo platinti, bet Didžiosios Britanijos svarų klastojimu. Viena tokia 20 svarų kupiūra buvo aptikta vieno banko Kauno skyriuje, įsikūrusiame viename iš didžiųjų Kauno prekybos centrų.
