Kaip naujienų agentūrai ELTA šio renginio išvakarėse sakė muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, meno pasaulyje tai - didis įvykis, tiesiog sprogimas. Todėl kviesdamas visus į parodą, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus vadovas pabrėžė, kad tai bus itin reta proga pamatyti daugybę vienos ryškiausių Lietuvos meno pasaulio asmenybių, vadinamos „Lūžio kartos“ atstovo, grupės „Angis“ nario Rimvido Jankausko-Kampo darbų. Paroda, kuri Kaune pristatoma po 24 metų pertraukos, surengta šio išskirtinio menininko 60-osioms gimimo metinėms paminėti. Paroda veiks iki kovo 4 dienos.

Kaip profesionalus dailininkas, Kampas reiškėsi labai trumpai, vos šešerius metus, tad brandžių, Kaune gyvenant tapytų paveikslų skaičius santykinai nėra didelis. Parodoje eksponuojama daugiau nei šimtas tapybos ir grafikos kūrinių iš 5 Lietuvos muziejų ir privačių kolekcijų. Kūrinius skolino 23 privatūs asmenys, galerijos ir institucijos.

Parodos, kurią iš dalies parėmė Lietuvos kultūros taryba, kuratorė - Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė.

Pasak G. Vertelkaitės-Bartulienės, Kampo tapybos sprogimas sutapo su Nepriklausomybės pradžia. Vėlyvajame sovietmetyje subrendęs maištas primygtinai bruktomis oficiozinėmis meno normomis tapytojo kūriniuose prasiveržė spalvų pliūpsniais, didžiuliais formatais, radikalaus gyvenimo būdo pasirinkimu.

R. Jankauskas-Kampas rašė: „Praėjo metai, kai išvarvėjau faršo pavidalu iš mėsmalės (VDI žargonu) ir rankioju save po trupinėlį iš Vilniaus knaipių ir tarpuvarčių. Taip reikėjo. Reikėjo kontrargumentų, kad išliktum nors ir pusfabrikačio kotleto pavidale. Ir nežinia kiek metų dar reikės rankioti“.

Parodos rengėjai pasirūpino, kad greta brandžiausiųjų, kūrybos kulminaciją žyminčių kūrinių būtų eksponuojami Dailės instituto periodo paveikslai, atskleidžiantys menininko augimą autoritarinėje sistemoje, bei ankstyvieji S. Žuko technikume sukurti darbai, apibūdinantys menininko kelio pradžią. Parodą papildo Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliui „Vilkų medžioklė“ kurti kostiumų eskizai, plakatas, dailininko užrašai.

M. Žilinsko dailės galerijoje surengtoje parodoje pristatomi dailininko laiškai artimiesiems, dienoraščio pobūdžio užrašai paneigia nusistovėjusį mitą, kad Kampas tapydavo stichiškai. Menotyrininkų teigimu, „sklaidydami juos, atrandame Rimvidą kaip sistemingai dirbantį, savo formalią spalvinę ir plastinę raišką griežtai analizuojantį ir itin kritiškai save vertinantį menininką. Apmąstymai apie save patį, studijas, paveikslų kūrimo analizė kreipė minties link atskleisti kūrybą paties menininko akimis“.

R. Jankauskas (Kampas) gimė 1957 m. gruodžio 7 d. Klaipėdoje, ten baigė vakarinę dailės mokyklą. Būdamas keturiolikos, tėvams nežinant, Kaune įstojo į Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą. Tuo metu jau turėjo Bekampio pravardę. Priešdėlis „be“ vėliau natūraliai nunyko. Iš technikumo buvo išmestas, nes „neatitiko sovietinės ideologijos standartų“. 1980-aisiais grįžęs iš sovietinės armijos, jį pabaigė.

1981-1987 metais studijas tęsė Valstybiniame dailės institute prof. Vincento Gečo klasėje. Baigęs institutą, rinkosi laisvo menininko poziciją, gyveno ir kūrė Kaune, tęsė arsininkų tradicijas, savo Mokytojais įvardindamas senąjį Antinį, Alfonsą Vilpišauską ir... Giorgio de Chiricą. 1993 m. spalio 7 d. mirė Klaipėdoje.

XLII Vilniaus aukciono rinkinį sudaro 130 kūrinių. Kūrinių kainos prasideda nuo 60 eur. Šis XLII Vilniaus aukciono rinkinys ypatingas, nes, viena vertus, pristatomi net du kūrėjai „In Focus“ skiltyje – tai Rimvidas Jankauskas-Kampas ir Konstantinas Gorskis.

R. Jankauskas-Kampas – visiems gerai žinomas dailininkas, kurio tapyboje susipynęs ekspresyvumas, spontaniškumas ir nepaprastai intensyvios spalvos. Anot menotyrininkės dr. R. Žukienės, nors Rimvido Jankausko-Kampo kūrybos laikas ir neilgas, bet labai ryškus ir beveik su niekuo nepalyginamas. Ypatinga ir tai, kad šiame aukcione kūrėjo rinkinyje pristatoma ne tik tapyba bei eskizai, bet ir medinės skulptūros. Tuo tarpu antrasis „In Focus“ kūrėjas Konstantinas Gorskis – reikšminga Lietuvos kultūros paveldo dalis, tačiau primiršta. Autorius svarbus portretinio žanro kūrėjas, jo kūrybai būdingi realizmo, neoromantizmo bruožai. Galima teigti, kad kiek Rimvido Jankausko-Kampo kūryboje atrandama konvulsijos ir proveržio, tiek K. Gorskio – gracijos ir elegancijos. Jo 1896 m. sukurtas „Nežinomo vyro portretas (Autoportretas?)“ – ne tik profesionaliai nutapytas stilingo vyro portretas, bet ir kupinas XIX a. būdingo šarmo ar net primenantis O. Wilde rafinuotus laikus. Šis paveikslas neatsitiktinai tapo ir XLII aukciono simboliu.

Kita vertus, ne mažiau intriguojančios ir kitos XLII Vilniaus aukcione pristatomos skiltys. Pavyzdžiui, „Lietuvos dailės“ dalyje galima atrasti Vlado Eidukevičiaus piešinį pastele – „Gatvelė“, Sofijos Romerienės natiurmortą, Jono Buračo miestelių peizažus. Niuansuota koloristine tapyba rinkinyje išsiskiria Augustino Savicko tapybos darbai: „Natiurmortas ant knygų spintos“ ir „Gėlės rusvame fone“. Rinkinyje galima atrasti ir panoraminius peizažus, nutapytus A. Žmuidzinavičiaus bei A. Rūkštelės, lyrines peizažo interpretacijas, sukurtas K. Šimonio.

Atskirai aukcione pristatomoje „Lietuvos grafikos“ skiltyje pateikiami V. Kazimiero Jonyno, V. Kisarausko, A. Puipos, S. Krasausko, P. Ričardo Vaitiekūno kūrybos darbai. Skiltis įvairialypė tiek taikomų grafikos technikų, tiek tematiniu požiūriais.

„Varia Lituanica“ rubrika dar kartą patvirtina visą aukcioną apibūdinantį šūkį – „ypatingas“. Pirmiausia šioje skiltyje atrandame Juozapo Kamarausko, tapytojo ir architekto, lietas akvareles.

Šio autoriaus kūrybos darbai pirmą kartą pateikiami Vilniaus aukcione. Be to, rubrikoje nemažas dėmesys skiriamas skulptūrai: pristatomos XIX a. II p. medinės lietuvių liaudies skulptūrėlės („Pieta“, „Šv. Jonas Nepomukas“, „Švč. Mergelė Marija Maloningoji“) bei XX a. pab. – XXI a. prad. sukurtos skulptūros, kaip: Vytauto Šerio „Resistentia“ ar Jono Gencevičiaus „Moters torsas“. Galiausiai rubrikoje pristatomas Neemija Arbit Blatas ir jo sukurtos litografijos „Regina Resnik operos vaidmenyse“ (1969 m.).